Šiame straipsnyje apžvelgiamos elgesio keitimo teorijos, kurios yra svarbios norint suprasti, kaip žmonės keičia savo elgesį, ypač kalbant apie sveikatos riziką. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, rizikingas elgesys, toks kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas, kelia didelį susirūpinimą. 2019 metais atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje reguliariai rūko maždaug kas penktas gyventojas, o alkoholį bent kas savaitę vartoja vienas iš dešimties. Toks piktnaudžiavimas gali sukelti įvairių problemų, tokių kaip priklausomybė, psichozė, piktybiniai augliai. Todėl svarbu suprasti, kaip paskatinti žmones keisti savo elgesį.
Elgesio Keitimo Svarba
Žmonės paprastai savo elgsenos nekeičia staiga, visiškai ir visam laikui. Svarbu laiku keisti rizikingą elgesį, suprasti, kodėl vieni pamatę pažeistus nuo rūkymo plaučius nedelsiant meta rūkyti, o kitiems tai nedaro jokios įtakos. Elgesio keitimas yra procesas, kuris reikalauja laiko, pastangų ir tinkamo supratimo apie tai, kas motyvuoja žmones keistis.
Sveikatos Įsitikinimų Modelis
Rizikos supratimas ir vertinimas yra šio modelio esminė dalis. Modelis pagrįstas įsitikinimu, kad mūsų elgsena paremta logika ir esminis dalykas ko siekiame - naudos savo sveikatai. Pavyzdžiui, jaunuolis bus daugiau linkęs mesti rūkyti, jeigu žinos žalingas rūkymo pasekmes sveikatai ir manys, kad yra realus pavojus jam susirgti, pavyzdžiui, plaučių vėžiu. Tuomet jis matys realią metimo rūkyti naudą sveikatai (ir ne tik sveikatai).
Elgesio Keitimo Stadijų Modelis
Tyrimai rodo, kad asmens nusiteikimas keisti savo elgesį yra veiksnys, tiksliausiai prognozuojantis, ar bus imtasi konkrečių veiksmų, todėl elgesio keitimo stadijų modelis ir nagrinėja besikeičiančią motyvaciją.
Kognityvinė ir Elgesio Terapija (KET)
Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) yra psichoterapijos rūšis, atsiradusi JAV septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Tai šiuolaikinis, pagrįstas moksliniais įrodymais, pasiteisinęs praktikoje, išsivysčiusiose šalyse vyraujantis gydymo metodas, padedantis pašalinti simptomus ir atstatyti psichologinę pusiausvyrą įvairiais sutrikimais sergantiems žmonėms - net jei tie sutrikimai vargina ilgą laiką ir yra nekoreguojami vaistais bei kitomis žinomomis priemonėmis. KET buvo sukurta remiantis moksliniais tyrimais, kurie buvo atlikti psichologijos ir medicinos srityse.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
KET pagrindą sudaro moksliškai įrodytas faktas, kad žmogaus savijautą nulemia jo mąstymas, t. y. tai, kaip jaučiamės, priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip mes tai suprantame. Mes įpratę manyti ir sakyti atvirkščiai: įvykiai arba kiti žmonės priverčia mus pykti, liūdėti, nerimauti ar džiaugtis.
KET Ypatybės
Kitas svarbus skirtumas - tai šios psichoterapinės krypties struktūriškumas. Yra sukurtos labai tikslios metodikos, kaip valanda po valandos reikia dirbti su asmeniu, patiriančiu vienokį ar kitokį sutrikimą. KET nėra tik kalbėjimas ar pasikalbėjimas, ši psichoterapija yra orientuota į pokyčius, o terapeutas naudoja intervencijas, kurios gali būti lengvai atkartojamos ir palyginamos. Po kiekvienos psichoterapinės sesijos klientas jaučia pažengęs žingsnį savo sprendimų link, nes jis pats yra įtraukiamas į terapinį procesą.
Kitas skirtumas, kuris labai svarbus šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje, orientuotoje į greitą rezultatą, yra šios psichoterapinės krypties trukmė. KET yra palyginti trumpa psichoterapija. KET yra besimokanti ir besivystanti psichoterapija: šiuo metu sparčiai populiarėjančios trečiosios KET bangos kryptys naudoja sudėtingas metodikas, apimančias labai platų priemonių spektrą.
Kaip Veikia KET?
Ši psichoterapija remiasi patikrintu praktikoje modeliu, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra labai glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą. Be to, procese aktyviai dalyvauja jau vaikystėje susiformavę mūsų įsitikinimai apie save ir pasaulį bei įgyti elgesio stereotipai. Negatyvios mintys (pavyzdžiui, „man ir vėl nepasiseks gauti darbo“) formuoja neigiamas emocijas (atsiranda nusivylimas, liūdesys, nerimas) ir neadaptyvų elgesį (t. y. žmogus nesistengia gauti norimo darbo). Tokia situacija (nepasitenkinimas turimu darbu arba jo neturėjimas) savo ruožtu vėl sustiprina negatyvias mintis ir kertinius įsitikinimus („man nesiseka“, „esu nevykėlis“) bei sukelia neigiamas emocijas.
KET tikslas šiuo atveju išmokyti klientą, keičiant savo mintis, keisti emocijas, patikrinti praktikoje kitus galimus elgesio modelius, išsirinkti geriausiai veikiantį ir jį naudoti. Kitais žodžiais tariant - pačiam išspręsti savo problemą. Labai svarbu, kad tokiu būdu problemos išsprendžiamos visam laikui.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
KET Taikymas
KET iš pradžių buvo sukurta depresijai gydyti ir tikrai pasiteisino: šiuo metu yra patikimų duomenų, kad toks gydymo būdas savo efektyvumu nenusileidžia gydymui antidepresantais (t. y. vaistais depresijai gydyti). Palyginti greitai ši psichoterapinė metodika buvo pradėta taikyti panikos sutrikimui ir kitiems nerimo sutrikimams, įkyrumams bei seksualiniams sutrikimams gydyti. Dar vėliau buvo sukurtos metodikos asmenybės sutrikimams, santykių problemoms, priklausomybėms alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms ar net psichozėms gydyti. Pastarasis faktas ypač svarbus, nes jis parodo, kad net psichozes, t. y.
Šiuo metu sunku rasti psichikos sutrikimą, kuriam nėra sukurtų efektyvių ir patikimų kognityvinių ir elgesio intervencijų, besiremiančių moksliniais įrodymais. Kognityvinė ir elgesio terapija yra bene vienintelė, turinti moksliniais įrodymais grįstus taikymo protokolus, tiksliai aprašančius ką turi padaryti psichoterapeutas, kad klientas pasveiktų.
KET Apribojimai
KET, be abejo, nėra panacėja ir turi apribojimų. Bene didžiausias apribojimas yra tai, kad KET reikalauja aktyvaus kliento dalyvavimo ir jo pastangų terapiniame procese, todėl negali būti taikoma, jeigu klientas nenori to daryti. Kognityvinė ir elgesio terapija yra labai struktūriška. Pradžioje paprastai išsiaiškinama kliento problema ir jos ypatumai.
KET Procesas
Kitas žingsnis yra suprasti, kaip kliento mąstymo schemos, elgesio stereotipai, pasaulio ir savęs suvokimo būdas, išorinės aplinkybės bei jo reagavimas į jas palaiko ir skatina jo sutrikimą. Po to einantis žingsnis yra taip vadinama psichoedukacija, kai klientui išsamiai ir suprantamai paaiškinami jo sutrikimo ypatumai ir vystymosi mechanizmai, galimos realios grėsmės ir kokios jo baimės ar nuogąstavimai yra mažai tikėtini, visi galimi tvarkymosi su sutrikimu būdai ir kiekvieno iš jų privalumai bei trūkumai. Pats gydymas susideda iš taip vadinamo minčių restruktūrizavimo, kurio metu klientas išmokomas atsisakyti mąstymo klaidų ar klaidingų įsitikinimų, galinčių sukelti sutrikimą.
Visų pirma KET nėra pasikalbėjimas. Pasikalbėti galima namuose ar draugų rate. Profesionalus, savo darbą išmanantis psichoterapeutas savo veikla labai panašus į bet kurios kitos specialybės gydytoją. Jis renka informaciją, t. y tiria savo klientą, norėdamas parinkti tinkamiausias gydomąsias intervencijas, arba jas atlieka. Psichoterapeutas gydo. Paprastai po psichoterapinio seanso abi pusės žino, kas jo metu įvyko. Labai svarbus yra kliento užsakymo psichoterapijai klausimas. Psichoterapijos pradžioje būtina aptarti užsakymą, tai yra psichoterapijos tikslą. Svarbu, kad užsakymas būtų kuo aiškesnis ir realistiškesnis.
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas
Biheivioristinė Teorija Socialiniame Darbe
Biheiviorizmo teorija susiformavo maždaug XIX-XX a. sandūroje kaip reakcija į iki tol vyravusią psichoanalizę. Šios teorijos šalininkai atmetė sąmonę kaip mokslo pažinimo dalyką, objektu pasirinkdami žmogaus elgesį, kitaip sakant tai, ką jie gali tiesiogiai matyti. Teorijos pagrindine prielaida laikytina nuostata, kad žmogaus elgesiui įtakos turi įvykiai, vykstantys jo aplinkoje. Elgesys yra pažinimo ir poveikio objektas, kurį galima determinuoti tinkama stimulų sistema, o ne ankstesniais žmogaus raidos įvykiais, konfliktais, emocine patirtimi. Pats svarbiausias ir esminis biheiviorizmo indėlis į socialinį darbą - empirinių mokslinių tyrimų pritaikymas socialinio darbo praktikoje.
Biheivioristinės Teorijos Taikymas Socialiniame Darbe
Socialiniai darbuotojai, kurie vadovaujasi šia teorija, turi išsiaiškinti ir pabandyti išnagrinėti, ką galima pakeisti kliento artimiausioje aplinkoje, kad pasikeistų jo problemiškas elgesys. Esminiais dalykais tampa dabarties įvykiai, turintys įtakos elgesiui, bei tikslūs poveikio būdai. Socialiniam darbuotojui, kuris laikosi šios teorijos logikos, rūpi kaip, kada ir ką daryti. Profesionalas domisi ne kliento elgesio priežastimis, bet pasekmėmis. Ši teorija socialiniam darbui suteikia tikslumo, objektyvios analizės ir vertinimo. Taip pat pokyčiai aplinkoje tampa labiau nuspejamais.
Labai svarbi ir reikalinga teorija yra - operantinio determinavimo taikymas socialiniame darbe. Ši teorija gana plačiai taikoma socialiniame darbe. Manipuliuojant skatuliais (paskatinimu), galima modeliuoti elgesį.
Žingsniai Dirbant Pagal Biheivioristinę Teoriją
Socialiniams darbuotojams dirbant pagal biheiviorsitinę teoriją, svarbu žinoti keletą svarbių dalykų ir žingsnių. Kliento įvertinimas yra svarbus elgesio rodiklis. Pirmiausia socialinis darbuotojas turi nustatyti stimulo ir reakcijos ryšį, kuris lemia kliento elgesį. Tai vadinama elgesio analize. Būtina tiksliai išsiaiškinti sąlygas, kurioms esant pasireiškia netinkamas elgesys. Tam gali būti taikomas kliento elgesio stebėjimas, pokalbis su klientu bei jo aplinkos žmonėmis ir panašiai. Socialinis darbuotojas turi nustatyti, kokiomis aplinkybėmis, kada, kaip dažnai kartojasi toks elgesys, kokios būna jo pasekmės šiame etape svarbu užmegzti bendradarbiaujančius santykius su klientu. Įvertinus situaciją, aiškiai apibrėžiamas nepageidaujamas elgesys. Tada labai aiškiai turi būti įvardytas pageidaujamas elgesys, kurio siekimas yra apibrėžiamas kaip tikslas šiuo atveju netinka abstrakčiai įvardyti elgesio. Nemažiau svarbu yra sudaryti planą. Išskiriami uždaviniai, kas bus daroma, keičiant elgesį. Svarbu, kad elgesio keitimo žingsniai atitiktų kliento galimybes, nebūtų užsibrėžti nerealūs tikslai. Visa tai, kas buvo apibrėžta ir numatyta, surašoma sutartyje. Labai svarbu įvardyti, koks bus atlygis už pasiektus rezultatus ir numatyti pasekmes (kai kuriais atvejais bausmes), jei nebus laikomasi susitarimo. Taip pat norėčiau paminėti vertinimą ir analizę. Turi būti stebimi, analizuojami ir vertinami pasikeitimai, jų veiksmingumas ar neveiksmingumas, atlygio turinio ir tvarkos tinkamumas. Pasiekti rezultatai arba pokyčiai turi būti įtvirtinami. Svarbu, kad klientas pritaikytų įgytus įgūdžius realiame gyvenime. Kartais prašoma, kad klientai rašytų dienoraštį apie tai, kaip jiems sekasi įgytą patirtį taikyti gyvenimiškose situacijose.
Motyvacijos Teorijos
Lietuva pastaruoju metu vis dar išgyvena didelių permainų metą, bando prisitaikyti prie naujų, Europos Sąjungos keliamų reikalavimų. Dar yra išlikęs netinkamas požiūris į darbą, darbuotojus ir visą ekonominį mechanizmą. Organizacijų vadovams sunku pritaikyti naujoves žmogiškųjų išteklių srityje, nes dažniausiai susiduriama su finansavimo problema. Norint, kad Lietuva tinkamai integruotųsi į Europos Sąjungos bendriją, reikia taikytis prie jos keliamų reikalavimų. Pirmoje vietoje turi atsidurti teikiamų paslaugų ir gaminamos produkcijos kokybė. Kokybė susijusi su žmonėmis, kurie galima produkciją ir teikia paslaugas. Todėl suprantama, kad siekiant darbo kokybės, reikia tinkamai motyvuoti darbuotojus.
Kiekvienas žmogus turi įgimtų savybių, gabumų, kurie, jam sąveikaujant su aplinka, kinta ir vystosi. Kiekvienas žmogus yra nepakartojamas ir tik su didelėmis išlygomis galima žmones jungti į grupes, turinčias bendrų siekių ir interesų. Priklausomai nuo charakterio, kiekvienas darbuotojas toje pačioje situacijoje elgiasi skirtingai. Yra daug motyvavimo teorijų. Visos jos iš dalies yra teisingos, tačiau iki šiol nėra visiems priimtinos vienos teorijos. Tai galima aiškinti tuo, kad pagrindinę žmogaus elgesio priežastį sąlygoja susidariusi situacija, kurioje jis atsiduria, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms ir tam tikru laiku. Kadangi motyvacija priklauso nuo individo, sąlygų ir laiko, ji nėra pastovi, o nuolat kinta. Motyvacija apima visas žmogiškos veiklos sferas. Motyvacija - vienas iš svarbiausių veiksnių, į kurį turi atkreipti dėmesį bet kurios įmonės vadovybė, kadangi nuo to tiesiogiai priklauso jų veiklos rezultatai. Planuodamas ir organizuodamas darbuotojų veiklą, vadovas privalo koordinuoti darbą ir pasiekti, kad darbuotojas tą darbą atliktų.
Motyvavimo Principai
Iš seno yra žinoma, kad apgalvotai paveikus žmones galima pasiekti savo tikslų. Tai daro vadovai, savo sprendimams įgyvendinti panaudodami motyvavimo principus. Motyvavimas - savęs ir kitų raginimas veikti organizacijos ar asmens naudai. Motyvavimas, kitaip skatinimas, aktyvinimas - tai konkrečių tarpusavyje susijusių aktyvinimo priemonių ir būdų visuma, naudojama darbuotojų suinteresuotumui, aktyvumui didinti. Anksčiau vadovai neteisingai suprato žmonių elgseną, nors jų veiksmai dažnai būdavo labai veiksmingi. Riestainio ir rimbo politika yra viena iš seniausių: nepaklusnūs naikinami, o paklusniems duodama tik tiek, kad galėtų išgyventi. Šį motyvavimo būdą derinant su specializavimu ir kooperavimu darbo našumas labai įspūdingai padidėjo ir tai dabar dar yra prisimenama. Bet gerėjo žmonių gyvenimas ir vadovai pradėjo suprasti, kad paprastas riestainis ne visada verčia žmogų uoliau dirbti. Pirmieji darbuotojų elgsenos tyrimai buvo atlikti Hotorne. Juos užbaigus buvo suprasta, kad žmogiškieji veiksniai - socialinis poveikis ir grupuočių elgesena - yra reikšmingi asmeninam darbo našumui. Tyrimo išvados davė pradžią naujai vadybos krypčiai, bet nedavė modelio motyvavimui, kuris adekvačiai paaiškintų darbo paskatas.
Pasitenkinimo Darbu Motyvavimo Teorijos
Pasitenkinimo darbu motyvavimo teorijos remiasi identifikavimu, vidiniu poreikiu, kurie verčia žmones taip, o ne kitaip veikti ar elgtis. Elgesio reguliavimo teorijų pagrindas - žmonių elgesio keitimas organizacijai naudinga kryptim. Nors daugeliu klausimų šios teorijos yra prieštaringos jos viena kitos neneigia. Žmogus patiria poreikius, kai jaučia fizinį ar psichinį nepriteklių. Nors jis tam tikru metu gali ir neturėti sąmoningo poreikio, bet yra tokių poreikių kuriuos pastoviai jaučia kiekvienas žmogus. Antriniai poreikiai pagal prigimtį yra psichologiniai (noras pritapti, valdžios troškimas, sėkmės poreikis ir kiti). Šie poreikiai yra suvokiami drauge su patirtimi. Poreikių negalima tiesiogiai stebėti ar išmatuoti. Spręsti apie juos galima tik iš žmogaus elgesio.
Žmonės aktyviai sieks organizacijos tikslų, kai supras, kad drauge patenkins ir savo poreikius. Atlyginimas - yra viskas ką žmogus brangina, o ne vien tik pinigai. Žmones vertybes supranta labai įvairiai ir skirtingai vertina tokį patį atlyginimą. Vidinį atlyginimą duoda pats darbas: pasitenkinimo jausmas darbą baigus; pasitenkinimas gavus reikšmingą darbą ir kt. Išorinį atlyginimą duoda organizacija (alga, paaukštinimas, simboliai ir kt.).
Pasitenkinimo darbu koncepcija remiasi šiais principais: Žmonės stengiasi patenkinti savo poreikius ir norus. Jai įmonė sudaro sąlygas šiems poreikiams tenkinti, žmogus darbe jaučia pasitenkinimą ir atsilygina efektyviu darbu. Todėl darbuotojo poreikiai vaidina svarbų vaidmenį motyvavime. Šios teorijos pirmiausia stengiasi nustatyti poreikius, skatinančius žmones veikti.
Maslow Poreikių Hierarchija
A. Maslow žmogaus poreikius suskirstė į penkias kategorijas. Poreikių struktūra norima parodyti, kad pirmiausia patenkinami pirminiai poreikiai, o aukštesnių lygių poreikiai atsiranda vėliau. Maslow teorija padėjo suprasti, kad žmones traukia prie darbo, o vadovai pamato, kad darbo motyvus apsprendžia platus poreikių spektras. Maslow poreikių teorija davė pradžia žmogaus poreikių teorijos pagerinimui.
ERG Teorija
Yra daug skirtumų tarp Maslow poreikių hierarchijos teorijos ir Clayton’o Alderfer’io ESA teorijos. Pirma: kadangi tyrimai parodė, kad žmogus greičiau turi tris porikių grupes, nei penkias, kaip Maslow poreikių hierarchijos teorijoje.
- Egzistencijos poreikiai.
- Santykių poreikiai. Tai jungia žmogaus poreikius susijusius su santykiais su kitais žmonėmis kurie mums rūpi.
- Augimo poreikis.
Clayton’as Alderfer’is peržiūrėjo Maslow teorija ir kitu aspektu. Clayton’as Alderfer’is nustatė, kad patenkindami savo egzistencijos ir santykių poreikius mes juos darome sau mažiau svarbiais, tuo tarpu apie augimo poreikį to pasakyti negalime. Mūsų augimo poreikiai darosi augančiai svarbūs kai jie yra patenkinami. Clayton’as Alderfer’is pagrindė tai, kad mes esame linkę labiau susikoncentruoti ant tų savo poreikių kurios galime patenkinti konkrečiais būdais, po to pereiname prie labiau abstrakčių pasitenkinimo būdų. Tai skamba panašiai, kaip Maslow pasitenkinimo progreso idėja. Clayton’as Alderfer’is pridėjo ir frustracijos regresijos mintį. Frustracijos regresija atsiranda tada, kai mūsų nesugebėjimas patenkinti savo poreikius tam tikrame lygyje priverčia mus regresuoti ir susifokusuoti ant tų savo poreikių, kurie yra labiau konkretūs. Jeigu mes negalime patenkinti savo augimo poreikio, mes susikoncentruosime prie santykių poreikio tenkinimo. Kaip parodyta schemoje poreikių pas.itenkinimo progresijos ir frustracijos regresijos kombinacija sudaro sąlygas sudaryti poreikių ratą. Kaip matome, patenkinus konkretesnį poreikį, sustiprėja abstraktesnis poreikis. Nesugebėjus patenkinti abstraktesnio poreikio, mums sustiprėja konkretesnis poreikis. Kadangi Clayton’o Alderfer’io teorija dalinai buvo atsakymas į tyrimų duomenis, kurie neatitiko Maslow poreikių teorijos, ji buvo sukurta taip, kad atitiktų tyrimų rezultatams.
D. C. McClelland Poreikių Teorija
McLelland’as manė kad žmonės turi trijų rūšių poreikius:
- valdžios;
- sėkmės;
- poreikį pritapti - norą būti savam tam tikroje aplinkoje. Valdžios nori atviri, energingi žmonės tinkami būti vadovais.
F. Hezberg Dviejų Veiksnių Teorija
- Higieniniai veiksniai susiję su darbo aplinka. Jie savo pobūdžiu yra profilaktiniai, apsaugo darbuotoją nuo nusivylimo, psichologinių sukrėtimų. Tai vadovavimo stilius, įmonės valdymo filosofija, darbo užmokestis darbo sąlygos, tarpusavio santykių reguliavimas, darbo išsaugojimo garantijos.
- Motyvai susiję su darbo charakteriu ir turiniu. Motyvai - tai darbo pobūdis, prestižas, savarankiškumo lygis, atsakomybės dydis, karjeros, profesinio tobulėjimo galimybės, kūrybiniai darbo elementai.
Norint Herzberg’o teoriją naudoti, reikia sudaryti abiejų kategorijų veiksnių sąrašus ir apklausti žmones, kuriems veiksniams jie teikia pirmumą. Apklausos metu žmonės pagal instinktą malonias aplinkybes sieja su savo asmeniu, o nemaloniais - su kitais. Dėl to rezultatai priklauso nuo to, kaip klausiama.
Elgesio Reguliavimo Koncepcija
Elgesio reguliavimo koncepcija koncentruoja dėmesį į motyvus, kurie suformuotų įmonei reikalingą darbuotojo elgseną. Tai pasiekiama dažniausiai taikant ūkiskaitą, darbo užmokesčio, premijavimo, baudų ir sankcijų sistemas. Elgsenos reguliavimo teorijos tiria, kaip paskirstomos pastangos, kai žmogus siekia skirtingų tikslų ir kaip pasirenka elgseną. Jos neneigia poreikių, bet tvirtina, kad žmonių elgesį apsprendžia ne tik jie. Pagal šias teorijas, žmonių elgesys yra su aplinkybėmis susietų vilčių ir galimų pasirinktos elgsenos rezultatų funkcija. Yra trys pagrindinės elgsenos reguliavimo teorijos: vilčių, teisingumo ir Porter’io Lowrer’io modelis.
Vilčių Teorija
Vilčių teorija remiasi teiginiu, kad aktyvus poreikis ne vienintelė žmogaus motyvų sąlyga siekiant tikslų. Žmogus dar turi tikėti, kad pasirinkta elgsena iš tikro patenkins jo lūkesčius. Viltis traktuojama, kaip norimo įvykio tikimybės įvertinimas. Ši teorija pabrėžia trijų savitarpio ryšių reikšmę:
- darbo sąnaudos - rezultatai (D - R),
- rezultatai - atlyginimas (R - A),
- ir valentingumas (V).
Darbo sąnaudų - rezultatų ryšio viltis yra santykis tarp įdėtų pastangų ir gautų rezultatų. Kai žmonės nejaučia tiesioginio ryšio tarp pastangų ir rezultatų, remiantis vilties teorija, motyvai silpnės. Ryšio rezultatas - atlyginimas viltis - gauti už rezultatus pageidaujamą atlyginimą. Valentingumas yra spėjamas santykinio pasitenkinimo ar nepasitenkinimo laipsnis, gavus atlyginimą. Vilties teorija tikina, kad darbo motyvai silpnės, kai bus žemas valentingumas.
Teisingumo Teorija
Teisingumo teorija aiškina, kad žmonės subjektyviai nustato atlyginimo ir pastangų santykį, kurį vėliau lygina su analogišką darbą dirbančių žmonių atlyginimu. Kai žmogus mano, jog jo draugas už tokį pat darbą gavo daugiau, jam atsiranda psichologinė įtampa. Tyrimai rodo, kad kai žmonėms atrodo, jog gauna per mažai, jie pradeda mažiau dirbti. Tie, kurie mano, kad jiems permoka, stengiasi toliau dirbti tokiu pat intensyvumu. Pagrindinė teisingumo teorijos išvada valdymo praktikai yra ta, kad kol žmonės nemanys, kad už darbą gauna teisingą atlyginimą, jie stengsis mažinti darbo intensyvumą. Pasitenkinimas yra bendras išorinis ir vidinis atlyginimas, įvertinant jo teisingumą. Tai matas, kiek iš tikro atlyginimas yra vertingas. Šis vertinimas turės įtakos žmogaus suvokimui ateities situacijose. Viena iš svarbiausių šios teorijos išvadų yra ta, kad pasitenkinimą teikia rezultatyvus darbas.
Pinigai Kaip Motyvatorius
Paprastai organizacija darbuotojui atsilygina pinigais. Kiek reikia pinigų rezultatyviai veiklai motyvuoti, ginčijamasi nuo žmogiškų santykių teorijos atsiradimo. materialinis - ekonominis atlyginimas būtinai padidins motyvavimą. Tačiau reikia, kad žmonės matytų ryšį tarp algos ir našumo. Norėdamas šį ryšį rasti, Lowrers’as pasiūlė algą suskirstyti į tris komponentus:
- viena dalis mokama už pareigas - ji vienoda visiems, turintiems tas pačias pareigas.
- Kita dalis priklauso nuo stažo ir gyvenimo lygio.
- Trečia dalis priklauso nuo anksčiau pasiektų rezultatų.
Darbuotojų motyvavimas darbui yra pastovi firmos vadybininkų užduotis. Šis procesas vyksta pastoviai ir pastoviai kinta. Šios teorijos yra neanonimiškos.
#