Psichologinė gerovė yra esminė žmogaus gyvenimo dalis, o elgesio psichologija nagrinėja įvairius veiksnius, kurie jai daro įtaką. Šiame straipsnyje aptarsime du glaudžiai susijusius, bet skirtingus elgesio aspektus: prokrastinaciją ir perfekcionizmą. Taip pat paliesime kitus svarbius psichologinius aspektus, tokius kaip emocinis nuovargis, savivertė, nerimas ir vienatvė, siekiant geriau suprasti, kaip jie veikia mūsų gyvenimą ir gerovę.
Emocijų svarba ir psichologinės problemos
Emocinė sveikata yra svarbiausias dalykas, lemiantis žmogaus gyvenimo kokybę. Psichologinės traumos, disfunkcinė šeima ar nuolatiniai konfliktai gali turėti ilgalaikį poveikį. Emocinis nuovargis gali paveikti santykius, darbą ir bendrą gyvenimo kokybę. Todėl psichologo paslaugos yra ypač naudingos žmonėms, kurie kenčia nuo emocinių ir psichologinių sunkumų.
Savižudybės mintys dažnai kyla iš gilios nevilties, vienišumo ar skausmo. Netektys ir gedulas (artimo žmogaus mirtis, santykių pabaiga, sveikatos, darbo ar tapatybės praradimas) gali sukelti didelių sunkumų.
Nerimas ir jo valdymas
Nerimas yra natūrali reakcija į įvairius įvykius ir situacijas mūsų kasdieniame gyvenime. Stresas, nerimas, staigi nuotaikų kaita ir kiti emociniai svyravimai yra neišvengiami reiškiniai šiuolaikiniam žmogui. Tačiau nuolatinis nerimastingumas tampa vis dažniau pastebimu reiškiniu. Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS) pasireiškia ilgalaikiu jaudinimusi dėl daugybės skirtingų priežasčių arba net negalėjimu išskirti savo nerimo šaltinio.
Kaip gydyti nerimą? Svarbu prisiminti, kad kartais jausti nerimą - sveika ir normalu. Nerimas apkartina gyvenimą tada, kai bandydami jo išvengti, atsisakome daryti dalykus, kuriuos mėgstame.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Socialinį nerimą (social anxiety) nugalėti galima metant sau mažus iššūkius! Jaučiate, kad pradėjote vengti susitikimų su naujais žmonėmis, ėjimo į viešas vietas ar kitų veiklų? Gali būti, kad susidūrėte su socialiniu nerimu. Socialinio nerimo testas gali padėti pasitikrinti, ar jus kankina socialinis nerimas.
Vienatvė ir ryšio svarba
Vienišumas ir vienatvė gali kamuoti tiek jaunus, tiek ir vyresnio amžiaus žmones. Vienatvė įtraukia į užburtą ratą: kuo labiau atsitraukiame nuo kitų, tuo sunkiau tampa užmegzti ryšį su kitais. Mūsų smegenys skirtos gyventi bendruomenėse, o ne vienatvėje. Prieraišumo teorija sako, kad jau gimę mes mokame kurti saugius ir šiltus santykius su kitais.
Ryšiui nereikia ilgų pokalbių. Užtenka mažų gestų: trumpos žinutės, komplimento praeinant, akimirkai stabtelti išklausyti. Sociologas Ray Oldenburg siūlo rasti „trečiąją vietą“ - erdvę už namų ir darbo, kur gimsta bendruomenė. Eik į tą pačią kavinę kas savaitę. Prisijunk prie klubo. Susikurk tradiciją su kitais - vakarienę ar žaidimų vakarą.
Savivertė ir meilė sau
Savivertė yra ypač svarbus faktorius, nulemiantis sprendimus gyvenime. Meilė sau gali stiprinti Jūsų emocinę gerovę, padėti valdyti iššūkius ir formuoti pozityvų požiūrį į gyvenimą.
Santykių psichologija
Sveiki santykiai, kurie yra tinkamai subalansuoti, yra efektyviausias raktas į laimingą gyvenimą. Santykių krizė yra vienas iš gyvenimo etapų, kuris gali baigtis įvairia linkme. Dabartiniais laikais santykių psichologas gali padėti poroms, net jeigu jas kamuoja rimtos problemos. Meilės kalbos išduoda, kokiais būdais mūsų partneriai ar mes patys priimame ir išreiškiame savo meilę.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Tačiau, toksiški santykiai - ne visada lengvai atpažįstami. Būna momentų, kai visko atrodo per daug ir per sunku, tačiau neturėtume leisti, kad stresas mus visai užvaldytų.
Pavydas yra emocinė reakcija, kuri gali būti panaudojama neigiama ir teigiama linkme. Moksliniai tyrimai rodo, kad pavydas suaktyvina tas pačias smegenų sritis kaip ir fizinis skausmas!
Prokrastinacija
Prokrastinacija arba lietuviškai atidėliojimas, kurį visi daugiau ar mažiau esame patyrę. Tai yra polinkis atidėti užduotis ar darbus, kuriuos reikia atlikti, ir užsiimti malonesne veikla. Prokrastinacija įspraudžia mus tarp „darymo“ ir „nedarymo“, kadangi pačios užduoties atlikti nepajėgiame prisiversti, o nustoti dėl to jaudintis taip pat nepavyksta.
Prokrastinacijos priežastys
Yra daug priežasčių, kodėl žmonės linkę prokrastinuoti. Tai gali būti:
- Baimė: Tiesiog baimė. Konservatyvumas. Sėkmės baimė. Paradoksalu, bet kartais darbų atlikimas vilkinamas dėl to, kad pasąmoningai bijoma, kad jie bus atlikti sėkmingai.
- Perfekcionizmas: Perfekcionistai, norėdami viską atlikti tobulai ir geriau už kitus, tačiau giliai viduje nepasitikėdami savo gebėjimais ir galimybėmis, neretai darbus atideda „tinkamam momentui“ ar laukia užplūstančio įkvėpimo.
- Tinginystė: Visgi viena iš dažniausių priežasčių yra tiesiog paprasčiausias tingėjimas.
Akademinė prokrastinacija yra tendencija, itin būdinga studentams.
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas
Prokrastinacijos pasekmės
Atidėliojimas mums kenkia. Visų pirma - tai mažina mūsų efektyvumą, sukelia jausmą, kad gyvenimas bėga pro šalį, gali kilti pavydo jausmas, pyktis arba atvirkščiai, stiprėti nemeilės sau ir nusivylimo savimi jausmas.
Kaip įveikti prokrastinaciją
Gera žinia yra ta, kad atidėliojimą galima suvaldyti ir išmokti būti efektyvesniais.
- Išsiaiškinkite priežastį: Pirmiausia išsiaiškink, kokia yra tavo nuolatinio atidėliojimo priežastis. Tobulumo siekimas, organizuotumo trūkumas, nemaloni ar per sudėtinga užduotis, o gal tiesiog tingėjimas?
- Suskaidykite užduotis: Darbą, kurį reikia atlikti, susiskaidyk į mažus žingsnelius.
- Nustatykite tikslus: Apmąstyk, ar visi tavo troškimai realūs? Ar neužbrėžei per daug? Geriau vienas mažas konkretus tikslas nei didelė abstrakti svajonė.
- Veikite nedelsiant: „Degantį“ darbą prisiversk atlikti tuojau pat.
- Planuokite laiką: Skaičiuok, kiek laiko sugaišti įvairiems užsiėmimams.
- Būkite atlaidus sau: Nenuvertink to, ką padarei ir nekaltink savęs jei suklydai.
- Pasižadėkite patingėti vėliau: Galiausiai - jei užklups pagunda patingėti, pasižadėk sau patingėti… rytoj.
- Užsirašykite argumentus: Užsirašykite visus jums svarbius argumentus atsakančius į klausimą, kodėl verta daryti darbą jau dabar.
- Nustatykite terminus: Įsivardinkite, kada tai turi būti padaryta.
- Pagalba: Jei nesiseka - paprašykite, kad kas nors iš artimųjų jums padėtų sustiprinti kliūtis imtis nereikalingų veiklų arba kreikitės pagalbos pas psichologą, mentorių ar koučingo specialistą.
Perfekcionizmas
Perfekcionizmas yra įsitikinimas tuo, kad tobulumo siekimas, tiek savo tiek kitų asmenų, yra tas tikslas, kurio turėtų siekti žmogus. Perfekcionizmu dažnai didžiuojamasi. Tačiau, perfekcionizmas yra apie tikėjimą, kad „būsiu vertas tik jei būsiu tobulas“.
Perfekcionizmo tipai
Perfekcionizmas gali būti dviejų rūšių - tai adaptyvus, kai motyvuoja siekti aukštų standartų ir neadaptyvus, kai nepasitikima savimi ir manoma, kad norimo rezultato pasiekti nepavyks.
Patologinis perfekcionizmas nuo normaliojo skiriasi daugeliu aspektų. Šie žmonės neadekvačiai pervertina savo galimybes, jaučia lėtinį nepasitenkinimą ir nusivylimą savimi ir gyvenimu, pasižymi neadekvačiu kitų ir savęs vertinimu.
Perfekcionizmo pasekmės
Svarbu pastebėti, kad perfekcionistai, nors visomis jėgomis ir siekia savo tikslo, tačiau niekuomet jo nepasiekia. Taip yra todėl, kad perfekcionistas pasiekęs pirmąjį tikslą - jo neįvertina, tuomet šis pasiekimas labai greitai tampa nebeįdomus ir nemotyvuojantis, ko pasekoje šie žmonės kelia dar aukštesnius tikslus, kas neišvengiamai, bėgant laikui priveda prie lėtinio nepasitenkinimu savimi ir gyvenimu. Perfekcionizmas niekada nesuteikia pasitenkinimo. Sėkmė jaučiasi tuščia, o nesėkmė yra katastrofiška.
Perfekcionizmas susijęs su depresija, valgymo sutrikimais, nerimu, atidėliojimu, taip pat ir su savižudybės rizika, dažnesni lėtiniai susirgimai (opos, hipertenzija, artritas, lėtiniai skausmai).
Kaip įveikti perfekcionizmą
Žmogui nereikia būti tobulu. Užtenka jaustis, kad esi svarbus, unikalus, nepakeičiamas. Perfekcionizmą dažnai maitina jausmas, kad esi nesvarbus. Svarbu priimti savo netobulumą. Netobumas yra žmogiška. Svarbiausia yra priimti savo netobulumą, jaustis svarbiu ir matomu nepriklausomai nuo to, koks esi. Svarbu suprasti, kad esi pakankamas toks, koks esi.
Kaip psichologai gali padėti
Psichologas, psichiatras ir psichoterapeutas yra panašios ir dažnai persidengiančios profesijos, tačiau jos visos yra sukoncentruotos į žmogaus emocinę sveikatą. Psichologė yra vienas iš tų žmonių, kurios paslaugos gali padaryti reikšmingą įtaką jūsų gyvenimui. Psichoterapeutas gali pasiūlyti pagalbą žmonėms, kenčiantiems tiek nuo psichologinių, tiek ir kitų problemų. Psichoterapija internetu gali būti patogus būdas gauti pagalbą. Kognityvinė elgesio terapija yra vienas iš terapijos būdų, suteikiantis galimybę kardinaliai pakeisti elgesio modelius.
Tinklalaidės apie psichologinę sveikatą
„Kažkas čia nedera“ - tinklalaidė tyrinėjanti psichologinės sveikatos rebusus menininkų, kūrėjų bendruomenėje. Kartu su psichikos sveikatos specialistais ir kūrėjais tinklalaidėje ieškoma būdų, kaip gyventi su nerimo, atidėliojimo, savivertės trūkumo (apsišaukėlio sindromo), perfekcionizmo, ateities baimės ir depresijos atvejais.
tags: #elgesio #psichologai #prokrastinacija #perfekcionizmas