Šizofrenija yra sunki ir lėtinė psichikos liga, paveikianti apie 1% pasaulio gyventojų. Lietuvoje, pagal statistiką, šizofrenija serga apie 0,023 proc. gyventojų. Ši liga pasižymi bendro asmens funkcionavimo sutrikimais: psichologinės, socialinės ir darbinės veiklos. Psichosocialinė sergančiųjų reabilitacija yra ilgas ir sveikatos priežiūros resursams imlus procesas. Pasaulio Sveikatos organizacija vis didesnį dėmesį skiria nemedikamentinių gydymo priemonių integravimui į bendrą pacientų gydymosi procesą.
Šizofrenija ne tik paveikia sergančiojo asmens gyvenimą, bet ir kelia didelius iššūkius slaugytojams, šeimos nariams ir visai visuomenei. Šiame straipsnyje aptarsime šizofrenijos esmę, jos formas, simptomus, gydymo būdus bei slaugos ypatumus, siekiant geriau suprasti šią ligą ir užtikrinti tinkamą pagalbą sergantiems asmenims.
Kas yra šizofrenija?
Šizofrenija - tai lėtinė psichikos liga, kuriai būdingi mąstymo, emocijų ir elgesio sutrikimai. Sergant šizofrenija, sutrinka tikrovės suvokimas, mąstymo nuoseklumas ir produktyvumas, ryškėja socialinis atsiribojimas. Asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, patiria haliucinacijas ir kliedesius. Šizofrenija sutrikdo tarpusavio santykius ir paciento santykius su aplinkiniu pasauliu, todėl pacientas užsisklendžia savyje.
Pirmieji šizofrenijos simptomai dažnai pasireiškia paauglystėje, tad ankstyvieji rimtos ligos požymiai klaidingai gali būti laikomi paauglišku elgesiu arba depresijos požymiais.
Šizofrenijos formos
Šizofrenija gali pasireikšti įvairiomis formomis, kurioms būdingi skirtingi simptomai ir eiga:
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės gerinimas sergant šizofrenija
- Paranoidinė šizofrenija: vyrauja kliedesiai ir haliucinacijos, susiję su persekiojimo, grandioziškumo ar pavydo idėjomis.
- Hebefreninė šizofrenija: būdingas dezorganizuotas mąstymas, emocijų stoka ir keistas elgesys.
- Katatoninė šizofrenija: pasireiškia motorikos sutrikimais, tokiais kaip stuporas (nejudrumas) arba pernelyg didelis aktyvumas. Katatoninei šizofrenijos formai gydyti taikoma ir elektroimpulsinė terapija.
- Paprastoji šizofrenija: palaipsniui progresuoja neigiami simptomai, tokie kaip emocijų stoka ir socialinis atsiribojimas.
- Rezidualinė (liekamoji) šizofrenija: praeityje buvo patirta ūmių epizodų, tačiau šiuo metu vyrauja neigiami simptomai.
Šizofrenijos priežastys ir rizikos veiksniai
Šizofrenijos priežastys nėra žinomos. Manoma, kad nėra vieno faktoriaus, kuris lemtų šizofrenijos išsivystymą. Mokslininkai mano, kad šizofrenijos išsivystymui įtakos turi genetinių, biocheminių ir aplinkos veiksnių derinys.
- Genetika: Šizofrenija dažniau pasireiškia žmonėms, kurių šeimos nariai serga šia liga.
- Smegenų chemija: Neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas ir glutamatas, disbalansas gali turėti įtakos šizofrenijos vystymuisi.
- Smegenų struktūra: Smegenų struktūros anomalijos, tokios kaip sumažėjęs smegenų tūris arba pakitusi smegenų veikla, gali būti susijusios su šizofrenija.
- Aplinkos veiksniai: Prenataliniai veiksniai, tokie kaip motinos infekcijos nėštumo metu, ir ankstyvos vaikystės traumos gali padidinti riziką susirgti šizofrenija.
Šizofrenijos simptomai ir požymiai
Neretai sergant šizofrenija ryškiai pakinta paciento vidinis pasaulis ir elgesys. Šizofrenijos simptomai gali būti skirstomi į pozityvius, negatyvius ir kognityvinius.
- Pozityvūs simptomai: atsiranda asmeniui kaip nauji, papildomi liguisti išgyvenimai:
- Haliucinacijos - visų juslių pojūčių pokyčiai, kurie atsiranda be jokio stimulo, pavyzdžiui, žmogus gali girdėti apie jį diskutuojančių pažįstamų ar nepažįstamų žmonių balsus sklindančius aplinkoje ar skambančius galvos viduje, užuosti keistus, dažnai nemalonius kvapus, matyti vaizdus, kurių nemato kiti. Šizofrenija sergantiems asmenims pasireiškia įvairių haliucinacijų, kuriomis jie tiki. Tai sukelia daug įtampos.
- Kliedesiai - įsitikinimai, mintys, kurie prieštarauja turimiems realybės, loginiams faktams, pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad yra veikiamas kosminių jėgų, nuodijamas aplinkinių, kad apie jį ištisai kalba televizijoje ir pan.
- Mąstymo sutrikimai - pasikeičia mintys ir informacijos apdorojimas, minčių nuoseklumas ir minčių kalbinė išraiška, informacijos apdorojimo greitis, orientacija supančioje aplinkoje. Minčių nenuoseklumas.
- Negatyvūs simptomai: yra tie gebėjimai ir funkcijos, kurių asmuo netenka sirgdamas šiuo sutrikimu. Emocijų stoka ar neadekvačios emocijos.
- Kognityviniai simptomai: Sunkumai dirbant, bendraujant, koncentruojantis; Socialinė izoliacija; Asmeninės higienos stoka; Nerangūs, nekoordinuoti judesiai.
Kiti simptomai:
- Nuolatinis jausmas, kad kažkas stebi;
- Atsiskyrimas nuo draugų ir šeimos
- Draugų ar socialinio rato keitimas
- Susitelkimo ir dėmesio pokyčiai
- Miego problemos
- Irzlumas ir emocinis susijaudinimas
- Prasti akademiniai pasiekimai, sunkumai mokytis
Į šiuos simptomus turi būti kreipiamas rimtas dėmesys, nes kuo ilgiau jie yra negydomi, tuo blogesnės bendros ligos pasekmės.
Šizofrenijos gydymas
Šizofrenija - lėtinė liga, tad jos gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis. Šizofrenija yra lėtinė liga, jai gydyti naudojami medikamentai ir psichoterapija. Pats gydymas susideda iš gydymo ūmioje ligos fazėje ir palaikomojo gydymo, pagrinde skirto užkirsti kelią atkryčiui ir neleisti progresuoti negatyviems simptomams. Gydymo vaistais kurso trukmė skaičiuojama metais. Jei paūmėjimai dažnai pasikartoja, dažniausiai reikalingas ilgalaikis, nuolatinis palaikomasis gydymas. Atslūgus paūmėjimui medikamentinį gydymą galima derinti su individualia ir (arba) šeimos psichoterapija.
Taip pat skaitykite: Žymūs asmenys, sergantys katatonine šizofrenija
Pagrindiniai šizofrenijos gydymo būdai:
- Antipsichoziniai vaistai: Įprastai, skiriami antipsichoziniai vaistai, o gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras. Šie vaistai padeda kontroliuoti pozityvius simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai.
- Psichoterapija: Individuali arba grupinė terapija gali padėti pacientams susidoroti su ligos simptomais, pagerinti socialinius įgūdžius ir spręsti kasdienio gyvenimo problemas.
- Psichosocialinė reabilitacija: Šios programos padeda pacientams atgauti prarastus įgūdžius ir integruotis į visuomenę. Psichosocialinė sergančiųjų reabilitacija yra ilgas ir sveikatos priežiūros resursams imlus procesas.
- Dailės terapija (DT): Dailės terapijos (DT) taikymas yra viena iš nemedikamentinių gydymo priemonių, leidžiančių atrasti ir panaudoti paslėptus vidinius išteklius, kuriems veikiant pagerėja bendras asmens funkcionavimas: emocinė būsena, socialinė ir kasdienė veikla. Pasaulio Sveikatos organizacija vis didesnį dėmesį skiria nemedikamentinių gydymo priemonių integravimui į bendrą pacientų gydymosi procesą.
- Elektrokonvulsinė terapija (ETT): Katatoninei šizofrenijos formai gydyti taikoma ir elektroimpulsinė terapija. ETT gali būti veiksminga gydant sunkius šizofrenijos atvejus, kai kiti gydymo būdai nepadeda.
Šizofrenija slaugoje
Šizofrenija sergantiems asmenims pasireiškia įvairių haliucinacijų, kuriomis jie tiki. Tai sukelia daug įtampos. Slaugytojo vaidmuo yra labai svarbus šizofrenija sergančių pacientų priežiūroje. Slaugytojai padeda pacientams valdyti simptomus, vartoti vaistus, spręsti kasdienio gyvenimo problemas ir integruotis į visuomenę.
Svarbūs slaugos aspektai:
- Saugios aplinkos užtikrinimas: Slaugytojo pagalba palaikyti saugią aplinką tokiems pacientams reikalinga, o paūmėjimo metu - labai reikalinga, nes paaštrėja suvokimo sutrikimai ir tai apsunkina saugios aplinkos palaikymą. Kaip rašoma literatūroje, šizofrenija sergantis asmuo nesugeba ko nors numatyti ir jaustis saugiai, kai aplinkui per daug naujų žmonių. Pašalinti pavojingi daiktai.
- Bendravimas: Pacientai būna uždari, juos reikia skatinti išsakyti savo mintis, jausmus, norus. Paūmėjimo metu bendravimas yra reikalingas, tačiau svarbesnės kitos gyvybinės veiklos. Bendraujant svarbu be žodžių rodyti supratimą, gerbti kiekvieno žmogaus nuomonę ir vertybes. Reikia mokėti ne tik išklausyti, bet ir prakalbinti krizės ištiktus žmones. Palaikomas akių kontaktas. Naudojama neverbalinė kalba. Vartojami aiškūs trumpi sakiniai. Kontaktas užmezgamas palaipsniui. Asmuo kalbantis paciento gimtąja kalba.
- Vaistų priežiūra: Tinkamai administruoti gydytojo paskirti vaistai.
- Mityba: Nerimą jaučiantys pacientai gali atsisakyti valgyti, jiems gali atrodyti, kad maistas užnuodytas. Slaugytojui ypač reikalinga kantrybė, nes turi dažnai informaciją kartoti, priminti. Ribojamas maisto kiekis. Suteikta pagalba valgant. Skiriamas dietinis maitinimas. Skatinama valgyti savarankiškai.
- Higiena: Kaip teigiama literatūroje, dažnai pacientai yra apsileidę, netvarkingi, bet ir pretenzingi drabužiams. Dėl to vėlgi kaltas interesų ir energijos trūkumas. Reikia priminti/paskatinti. Visai nesirūpina. Atsisako rūpintis. Suteikta pagalba. Skatinimas/mokymas. Papildomos priemonės(Turėklai pasilaikyti/duota higienos priežiūros priemonių/galimybė atsisėsti duše,vonioje)
- Judėjimas: Dėl vaistų šalutinio poveikio pasireiškia raumenų sustingimas ar veržimasis judėti. Pacientas nejuda lanksčiai, tarsi būtų uždarytas nuosavame kūne, todėl slaugytojas turi padėti. Suteikta pagalba(nueiti/atsistoti). Naudojamos spec. priemonės. Suteiktos pagalbinės priemonės. Suteiktos spec. judėjimo priemonės. Suteikta pagalba(atsisėdant/atsistojant/apsirengiant)
- Miegas: Užimtumas dienos metu. Rami, pritaikyta aplinka naktį. Kofeino turinčių gėrimų ribojimas. Tinkamai administruoti gydytojo paskirti vaistai.
- Lytinė raiška: Psichoze sergantiems asmenims reikia padėti suprasti savo lyties raišką, nes jų samprata apie save būna labai iškreipta. Lyties raiška pacientams sutrinka dėl seksualinio priklausymo.
Profilaktika
Prevencinės priemonės turėtų apimti visą kompleksą veiksnių. Stengtis dirbti. Nors šizofrenijos išvengti neįmanoma, ankstyva diagnostika ir gydymas gali padėti sumažinti ligos poveikį. Svarbu atkreipti dėmesį į pirmuosius simptomus ir kreiptis į specialistus.
Dailės terapijos taikymas šizofrenija sergantiems pacientams
Dailės terapija yra viena iš nemedikamentinių gydymo priemonių, leidžiančių atrasti ir panaudoti paslėptus vidinius išteklius, kuriems veikiant pagerėja bendras asmens funkcionavimas: emocinė būsena, socialinė ir kasdienė veikla. Dailės terapijos procese pacientai gali išreikšti savo jausmus ir mintis per kūrybinę veiklą, tokią kaip piešimas, tapyba, skulptūra ar koliažas. Tai gali padėti sumažinti stresą, pagerinti emocinę savijautą ir sustiprinti socialinius įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Šizofrenija ir jos gydymas praeityje
Tyrimai rodo, kad dailės terapija gali būti veiksminga gydant šizofreniją sergančius pacientus, ypač derinant ją su kitais gydymo būdais.
tags: #sizofrenija #serganciu #pacientu #slauga