Paciento atstovas pagal įstatymą: psichikos sveikatos priežiūros kontekstas

Paciento atstovavimas yra svarbus aspektas, užtikrinantis žmogaus teises ir interesus sveikatos priežiūros sistemoje. Ypač tai aktualu psichikos sveikatos priežiūros srityje, kur pacientai dėl savo būklės gali būti pažeidžiami ir negalėti savarankiškai priimti sprendimų. Šiame straipsnyje aptariamas paciento atstovo vaidmuo ir teisinis pagrindas, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, ypač Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu.

Paciento teisės ir informacijos gavimas

Pacientas turi teisę į pagarbų elgesį, orumo nežeminančias sąlygas ir mokslu pagrįstas nuskausminamąsias priemones. Pacientas taip pat turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą ir gauti kito tos pačios profesinės kvalifikacijos specialisto nuomonę. Svarbu, kad pacientas gautų informaciją apie teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti.

Pagal įstatymą, pacientas, pateikęs asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, turi teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, taikomus gydymo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo.

Tačiau yra atvejų, kai ši informacija gali būti nesuteikta, jei tai pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei, arba kai pacientas pats atsisako šios informacijos. Sprendimą neteikti informacijos priima gydantis gydytojas, o apie tokį sprendimą pažymima medicinos dokumentuose.

Atstovavimas, kai pacientas negali protingai vertinti savo interesų

Tais atvejais, kai pranešimas apie paciento sveikatos būklę būtų prielaida žalai pacientui atsirasti, visa reikalinga informacija pateikiama paciento atstovui. Tai prilyginama informacijos pateikimui pačiam pacientui. Informacija pacientui pateikiama, kai išnyksta žalos atsiradimo pavojus.

Taip pat skaitykite: Konfidencialumas psichologo praktikoje

Jeigu paciento tolesnis buvimas sveikatos priežiūros įstaigoje nėra mediciniškai pagrįstas, prieš išrašant pacientą, jam arba jo atstovui turi būti išsamiai paaiškintas tokio sprendimo pagrįstumas ir tolesnės sveikatos priežiūros tęstinumas. Gavęs tokią informaciją, pacientas arba jo atstovas patvirtina tai parašu.

Informacija apie paciento, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, sveikatos būklę suteikiama paciento sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), paciento tėvams (įtėviams) ir paciento pilnamečiams vaikams jų prašymu. Jeigu nurodytų asmenų nėra arba nėra galimybių su jais susisiekti taip greitai, kaip tai būtina, informacija suteikiama vienam iš paciento pilnamečių brolių (seserų) arba vienam iš paciento pilnamečių vaikaičių, arba vienam iš paciento senelių jų prašymu.

Konfidencialios informacijos apsauga ir atstovo vaidmuo

Informacija apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, gydymo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę negali būti pacientui pateikiama prieš jo valią. Paciento pageidavimu jam turi būti pateikti jo medicinos dokumentai, tačiau jų pateikimas gali būti ribojamas, jeigu juose esanti informacija pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei. Sprendimą neišduoti medicinos dokumentų priima gydantis gydytojas.

Visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia ir po paciento mirties. Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyti tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai. Išimtis taikoma, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus. Pacientas turi teisę nurodyti asmenis, kuriems konfidenciali informacija negali būti teikiama.

Asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems paciento sveikatos ekspertizę, be paciento sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikiama tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti. Kai pacientas laikomas negalinčiu protingai vertinti savo interesų ir nėra jo sutikimo, konfidenciali informacija gali būti suteikiama paciento atstovui, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvams (įtėviams) ar pilnamečiams vaikams tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti.

Taip pat skaitykite: Holistinis požiūris į pacientą

Kiti atvejai, kai reikalingas atstovas

Be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikiama valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą. Konfidenciali informacija šiems asmenims gali būti suteikiama tik rašytiniu jų prašymu, kuriame nurodomas konfidencialios informacijos prašymo pagrindas, jos naudojimo tikslai ir reikalingos informacijos mastas.

Teisę į sveikatos priežiūros paslaugas, neatskleidžiant asmens tapatybės, turi ne jaunesni kaip 16 metų pacientai, sergantys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto sąrašo ligomis. Be paciento rašytinio sutikimo negalima jo įtraukti į biomedicininius tyrimus.

Pacientas privalo vykdyti sveikatos priežiūros specialistų paskyrimus ir rekomendacijas arba šio įstatymo nustatyta tvarka atsisakyti paskirtų sveikatos priežiūros paslaugų.

Nepilnamečiam pacientui iki 16 metų sveikatos priežiūra teikiama tik su jo atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus. Sveikatos priežiūros specialistai visais atvejais turi parinkti tokius diagnostikos ir gydymo metodus, kurie labiausiai atitiktų nepilnamečio interesus, atsižvelgdami pirmiausia į nepilnamečio, taip pat į jo atstovų valią.

Kai sveikatos priežiūra turi būti teikiama pacientui nuo 16 metų, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, ir artimųjų nėra arba jie atsisakė būti atstovais, arba nėra galimybių su jais susisiekti taip greitai, kaip tai būtina, ar gauti jų informacija pagrįstą sutikimą laiku, sprendimą dėl pacientui teiktinos sveikatos priežiūros ir jos masto, alternatyvos pasirinkimo priima sveikatos priežiūrą teikiantis gydytojas, o prireikus - gydytojų konsiliumas, išimtinai vadovaudamasis paciento interesais.

Taip pat skaitykite: Elgesio gairės nedarbingumo metu

Dėl nepilnamečio paciento iki 16 metų, kurio tėvai vengia atlikti atstovo pagal įstatymą funkcijas ir kuriam nėra nustatyta laikinoji globa ar rūpyba, kai nepilnamečio paciento tėvai (įtėviai) tarpusavyje nesutaria dėl sveikatos priežiūros masto, sprendimus dėl teiktinos sveikatos priežiūros masto, alternatyvos pasirinkimo priima gydantis gydytojas, o prireikus - gydytojų konsiliumas, išimtinai vadovaudamasis paciento interesais.

Paciento nuo 16 metų atstovais gali būti: atstovai pagal įstatymą ir atstovai pagal pavedimą. Pilnamečiui pacientui, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, atstovauja jo atstovai pagal įstatymą: sutuoktinis, sugyventinis (partneris), o kai jo nėra, - vienas iš šio paciento tėvų (įtėvių) arba vienas iš šio paciento pilnamečių vaikų, arba vienas iš šio paciento pilnamečių brolių (seserų), arba vienas iš šio paciento pilnamečių vaikaičių, arba vienas iš šio paciento senelių.

Skundų pateikimas ir žalos atlyginimas

Skundą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo gali pateikti pacientas arba jo atstovas. Nagrinėjami tie skundai, kurie yra paciento pasirašyti, nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, išdėstyta skundo esmė. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, nurodomas atstovo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ir pacientas, kurio vardu jis kreipiasi.

Pacientas ir asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, nedarbingi tėvai (įtėviai) ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties, turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimą. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą taip pat turi kiti asmenys, kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys.

tags: #paciento #atstovas #pagal #istatyma #psichikos #sveikatos