Šiame straipsnyje nagrinėjama emocinio kognityvinio metodo esmė, jo taikymo sritys ir pagrindiniai principai, remiantis įvairių psichologijos mokyklų įžvalgomis ir naujausiais tyrimais. Aptariama, kaip šis metodas padeda spręsti emocinius ir psichologinius sunkumus, keičiant mąstymo būdus ir elgesį.
Įvadas
Šiandienos psichologijoje, anot Jameso Hillmano, trūksta svarių idėjų - jas pakeitė tyrimų projektai ir terapijos būdai. Klinikinėje psichologijoje priskaičiuojama apie 300 terapijos būdų, tačiau reikšmingesnė psichologinės sistemos atžala nuo Freudo ir Jungo laikų yra kognityvinė psichologija. Ši šaka, pritaikoma įvairiose srityse, pabrėžia logiško galvojimo reikšmę sveiko žmogaus gyvenime.
Kognityvinės Psichologijos Pagrindai
Kognityvinės Terapijos Šakos
Pritaikomoji pažinimo psichologija išsiskleidžia į kelias šakas:
- Elgesio pakeitimo būdai (Michael Mahoney, Donald Meichenbaum).
- Kognityvinė terapija (Aaron Beck).
- Daugiaformė terapija (Arnold Lazarus).
- Loginė-emocinė terapija (Albert Ellis).
Nors šios šakos skiriasi praktiniais gydymo būdais, jos visos pabrėžia logiško galvojimo reikšmę sveiko ar jausmiškai sužaloto žmogaus gyvenime. Beck'o ir Ellis'o sistemos yra stipriau teoriškai pagrįstos nei kitos pažinimo terapijos atžalos, o jų gydymo metodai plačiai naudojami.
Albero Eliso Filosofinis Požiūris
Iš visų kognityvinės psichologijos atstovų, filosofiniu atžvilgiu, Albertas Ellis yra vienas svarbiausių. Jis savo sistemą laiko moksline, teigdamas, kad mokslas yra logiško galvojimo vyksmas ir įvairiais matavimais patvirtintos išvados. Ellis teigia, kad tik tos išvados, kurios yra patvirtintos tiesioginiu juslių pažinimu ar mokslinių įrankių tarpininkavimu, yra tikros.
Taip pat skaitykite: Emocinio intelekto ugdymas
Kognityvinės Terapijos Esminiai Teiginiai
Kognityvinės psichologijos šulai jos vedamąją mintį pasiskolino iš romėnų filosofo Epikteto, gyvenusio pirmame šimtmetyje prieš Kristų. Pasak šio Romos stoiko, "Ne patys dalykai, bet galvojimas apie juos suerzina žmones". Kitaip sakant, žmonės atsiliepia į išorės veikimą taip, kaip jie tą apraišką supranta, o ne taip, kaip iš tikrųjų yra. Iškreiptas (negatyvus) galvojimas sukelia iškreiptus (negatyvius) jausmus, o pozityvus galvojimas yra lydimas pozityvių jausmų bei psichinių pergyvenimų. Todėl norint atitaisyti iškreiptus jausmus, reikia atitaisyti asmens iškreiptas pažiūras į save, aplinką ir gyvenimą aplamai.
Automatinės Mintys
Aronas Beckas automatines mintis apibūdina kaip netikslų galvojimą arba iškreiptas mintis, kurios veikia kaip sąlyginiai refleksai. Jos nėra apgalvotos ar įgimtos, bet įsigytos gyvenimo eigoje ir pasireiškia savaime, žaibo greitumu. Šie minčių vaizdiniai visuomet pasirodo prieš jausmų sužadinimą ir veda į jausminės pusiausvyros sutrikimą. Svarbu, kad tos mintys dažnai neatitinka tikrovės ir yra klaidingos, tačiau jų savininkas jas laiko tikėtinomis ir tikromis.
Neracionalaus Galvojimo Pavyzdžiai
Visų pirma, neracionalus galvojimas nėra teisingas, t.y. neparemtas tikrove. Už tokio galvojimo slypi koks nors reikalavimas, kaip, pvz.: "Aš reikalauju, kad pasaulis būtų teisingas". Neracionalios mintys veda į iškreiptus jausmus, kaip, pvz., perdėta baimė, apatija, pyktis ir t.t. Tos "neprotingos" mintys kliudo žmogui siekti užsibrėžto tikslo.
Ellis išlukšteno keliolika tokių "neprotingų" idėjų, apkartinančių gyvenimą:
- "Būtina, kad suaugęs žmogus būtų mylimas kiekvieno jam reikšmingo asmens".
- "Aš privalau būti vertingas asmuo".
- "Mano laimė priklauso nuo aplinkos įvykių, kuriems aš pats mažai arba jokios įtakos neturiu".
- "Koks gimiau, toks ir mirsiu. Mano praeitis apsprendė mano dabartį. Tėvai kalti, jei nemėgstu darbo; jie manęs neišmokė dirbti".
- "Lengviau vengti gyvenimo sunkenybių, negu su jomis grumtis".
Terapinis Santykis ir Metodai
Albertas Ellis, Aaronas Beckas ir jų sekėjai pabrėžia, kad pagrindinė "žodinio" veiksmingumo sąlyga yra glaudus ryšys tarp terapisto ir kliento. Tik pasitikėjimo nuotaikoje atsitiesia pažeistos asmenybės. Kognityvinė terapija pasisavina Rogers'o ir Carkhuff'o reikalaujamas veiksmingo terapisto savybes: įsijautimą (empathy), pagarbą klientui ir konkretumą.
Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga
Psichodiagnostika
Psichodiagnostika yra išsamus procesas, naudojamas psichiatrų ir psichologų, siekiant įvertinti paciento mąstymo procesus ir emocinę būklę. Gydytojas psichiatras ar psichologas konsultacijos metu gali skirti atlikti šį ištyrimą, kuris yra neatsiejama bet kokio klinikinio vertinimo dalis. Mąstymo procesų ištyrimas - tai psichologinis ar psichiatrinis vertinimas, skirtas įvertinti žmogaus mąstymo būdą, logiką, nuoseklumą, greitį ir galimus sutrikimus. Emocinis ištyrimas - tai psichologinis vertinimas, skirtas nustatyti asmens emocinę būklę, emocijų reguliavimo gebėjimus, emocinius sutrikimus ar psichologines traumas.
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija tarp psichologinio gydymo metodų atsirado palyginti neseniai. Istoriškai elgesio terapija rėmėsi Pavlovo sąlyginių ir nesąlyginių refleksų teorija. Kognityvinės terapijos pionieriais laikomi Aronas Beckas ir Albertas Ellisas. KET taikoma nerimui, depresijai, socialinei fobijai, obsesiniam-kompulsiniam, potrauminio streso, generalizuoto nerimo, panikos priepolių, valgymo, priklausomybių, asmenybės sutrikimams gydyti. Terapinius tikslus vidutiniškai planuojama pasiekti per 12 - 16 sesijų. KET nukreipta į dabartį. Terapijos metu stengiamasi išmokyti klientą gyventi „čia ir dabar”. Terapija yra šviečiamojo pobūdžio, klientui suteikiamos žinios, kurių dėka jis savarankiškai išmoksta spręsti savo problemas.
Pagrindiniai KET elementai:
- Kognicijų stebėjimas - minčių ir mąstymo būdų atpažinimas.
- Ekspozicija - probleminių situacijų apibrėžimas ir suskaidymas į mažesnius žingsnelius.
- Pastiprinimas ir apdovanojimas - tinkamas elgesys pastiprinamas.
Emocijų Trišakis
Emocijas suprasti nėra paprasta, tačiau emocijų trikampis gali padėti. Trikampio apačioje yra bazinės emocijos, o viršutiniuose kampuose - socialinės emocijos ir proto sugalvoti „manevrai”, kaip apsisaugoti nuo emocijų. Kiekvienam žmogui naudinga geriau suprasti jausmus, kad galėtų lengviau susidoroti su šiuolaikinio gyvenimo iššūkiais.
Psichodelikų Psichoterapinis Naudojimas
Psichodelinės terapijos paremtos ilgalaikiais pasikeitimais, kuriuos sukelia susitaikymas su patirtimi vietoje jos vengimo, kurį įgalina ir palengvina psichodelikų naudojimas. Daug dvasinių ligų požymių gali būti interpretuojami kaip vengimas. Susitaikymas reiškia vidinę diskusiją apie galimybę vykti privatiems vidiniams įvykiams be bandymo juos kontroliuoti.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir Pasekmės: Emocinis Suvokimas
Susitaikymas su Savimi
Susitaikymas su savimi reiškia pripažinimą fakto, kad esame klystantys žmonės. Save teisiant blogėja psichologinė ir emocinė sveikata, kuri neigiamai veikia mūsų veiklą. Kognityvinė elgesio terapija pasisako už susitaikymą su savimi, kaip klystančiu žmogumi.
Emocijų Reguliavimas
Emocijų reguliacija - tai gebėjimas valdyti emocijas, galintis daryti poveikį akademiniams pasiekimams, santykiams, psichikos sveikatai ir rizikingo elgesio prevencijai. James Gross išskyrė penkias strategijų grupes: situacijos pasirinkimą, situacijos modifikaciją, dėmesio nukreipimą, kognityvinį pervertinimą ir atsako moduliaciją. Tinkamai taikomos strategijos padeda mažinti stresą ir gerinti psichologinę gerovę.
Emocijų Reguliavimo Strategijos
- Situacijos pasirinkimas: dalyvavimas situacijoje arba jos vengimas.
- Situacijos modifikavimas: preventyvus elgesys arba situacijos keitimas siekiant kontroliuoti emocinį atsaką.
- Dėmesio nukreipimas: prasiblaškymas (aktyvus arba pasyvus) arba koncentracija.
- Kognityvinis pervertinimas: į save nukreiptas pervertinimas arba į situaciją orientuotas pervertinimas.
- Atsako moduliacija: ekspresijų slopinimas, fiziologinio emocinio atsako kontrolė arba priėmimas.
Kognityviniai Sutrikimai
Kognityviniai sutrikimai yra būklių grupė, turinti įtakos smegenų gebėjimui apdoroti, saugoti ir atkurti informaciją. Protinės būklės sutrikimų spektras yra platus - nuo normalių su amžiumi susijusių pokyčių iki sunkių neurodegeneracinių patologijų. Svarbiausi rizikos veiksniai - amžius, kraujagyslių ligos, oksidacinis stresas, genetinis polinkis ir gyvenimo būdas.
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET) Nerimui Mažinti
Kognityvinė elgesio terapija ― tai gydymo metodas, taikomas psichologijoje ir skirtas padėti individams išmokti susidoroti su padidėjusiu nerimu ar stresinėmis situacijomis racionaliai pažvelgiant į savo mąstymo klaidas ir kaip šios veda į netinkamą elgesį arba savigyną. Viena iš sričių, kurioje kognityvinė elgesio terapija, arba KET, pasiekė didžiausių laimėjimų ― tai nerimo ir fobijų gydymas. Pagrindinis KET principas - žmogus vadovaujasi klaidingais įsitikinimais bei lūkesčiais dėl šio pasaulio, kurie tamsiomis spalvomis nuspalvina santykius su kitais, taip sukeldami perdėtą stresą ir nerimą.
Negatyvioji Triada
Kaip tai veikia? Kitas kognityvinis psichologas, Aaronas Beckas, pirmasis suformulavo ciklinės sąveikos tarp aplinkos, minčių ir elgesio idėją, pavadindamas ją negatyviąja triadą. Pirmiausia, asmuo pasaulį regi per „negatyvią schemą“. Tai gali būti įsitikinimas, kad kiti prastai su jumis elgsis ar kad kiti siekia jums kaip nors pakenkti. Kai žmogus bendrauja su pasauliu, bendravimas vystosi minėtos negatyvios schemos padiktuose rėmuose.
Kognityvinės Elgesio Terapijos Veiksmingumas
KET yra moksliškai pagrįstas ir efektyvus gydymo metodas, kuris padeda žmonėms keisti destruktyvų elgesį ir mažinti psichologinį stresą. Ši terapija yra orientuota į dabartį ir praktiškai pritaikoma, todėl pacientai gali greitai pajusti teigiamus pokyčius. KET yra struktūriška, trumpalaikė ir nuolat tobulėjanti, todėl ji yra populiari ir veiksminga psichoterapijos rūšis.
tags: #emocinis #kognityvinis #metodas