Įvadas
Energetinė priklausomybė yra svarbus rodiklis, atspindintis šalies gebėjimą apsirūpinti energijos ištekliais. Šis straipsnis skirtas išanalizuoti energetinės priklausomybės rodiklį Lietuvoje, jo pokyčius, priežastis ir galimus ateities scenarijus.
Energetinės priklausomybės rodiklio apibrėžimas ir svarba
Energetinė priklausomybė apibrėžiama kaip šalies priklausomybė nuo importuojamų energijos išteklių, siekiant patenkinti savo energijos poreikius. Šis rodiklis yra svarbus, nes jis atspindi šalies pažeidžiamumą energijos tiekimo sutrikimams ir kainų svyravimams. Kuo didesnis energetinės priklausomybės rodiklis, tuo labiau šalis yra priklausoma nuo išorinių energijos šaltinių, o tai gali turėti įtakos jos ekonominiam stabilumui ir nacionaliniam saugumui.
Energetinės priklausomybės rodiklis Lietuvoje: Dabartinė situacija
Lietuva ilgą laiką išlieka energetiškai priklausoma nuo importuojamos energijos. Lietuvos energetinės priklausomybės rodiklis pernai sumažėjo 0,7 proc. punkto iki 75 proc. ir vis dar gerokai viršijo Europos Sąjungos vidurkį, kuris 2019-aisiais buvo 57,9 proc., pranešė Statistikos departamentas. Palyginimui, 2015 metais šis rodiklis sudarė 75,9 proc. 2021 m. energetinės priklausomybės rodiklis sudarė 73,5 proc. ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo 1,7 procentinio punkto. Šis rodiklis vis dar viršija Europos Sąjungos (ES 27) vidurkį (2020 m. - 57,5 proc.). Nors pastaraisiais metais stebimas nedidelis mažėjimas, Lietuva vis dar yra viena labiausiai energetiškai priklausomų šalių Europos Sąjungoje.
Bendrosios kuro ir energijos sąnaudos
Išankstiniais duomenimis, bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos pernai smuko 3,3 proc. iki 7,52 mln. tonų naftos ekvivalentu. 2015 m. bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos sudarė 7,137 mln. tonų naftos ekvivalentu ir, palyginus su 2014 m., išaugo 1,6 proc. Išankstiniais duomenimis, bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos 2019 metais sudarė 7,76 mln. tonų naftos ekvivalentu ir, palyginti su 2018 metais, padidėjo 0,2%.
Kuro ir energijos sąnaudų struktūra
Didžiausią bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų dalį sudarė nafta ir jos produktai (37,3 proc.) bei gamtinės dujos (26,2 proc.). Atsinaujinantys energijos ištekliai ir elektros energija siekė atitinkamai 22,1 proc. ir 9 proc., likusiąją dalį - 5,4 proc. - sudarė akmens anglys, durpės ir kiti ištekliai. 2021 m. didžiausią bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų dalį sudarė žalia nafta ir naftos produktai (36,7 proc.); atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) ir gamtinės dujos sudarė lygias dalis (23,7 proc.). 2015 m. didžiausią bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų dalį sudarė žalia nafta ir naftos produktai - 36,4 proc. Pernai didžiausią bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų dalį užėmė gamtinės dujos (37,3 proc.) ir naftos produktai (33,5 proc.).
Taip pat skaitykite: Harmonija per energetinę psichologiją
Atsinaujinantys energijos ištekliai
Atsinaujinantys energijos ištekliai - hidroenergija, vėjas, saulė, aplinkos šiluma (šilumos siurbliai), kietasis biokuras (malkos ir medienos atliekos, šiaudai), biodujos, biodegalai, atsinaujinančios komunalinės ir pramoninės atliekos - panaudojimas, atsižvelgiant į šalies tarptautinius įsipareigojimus ir energetikos politikos tikslus, sparčiai plečiasi. Dar 2014 metais Lietuva pasiekė iškeltą tikslą - iki 2020-ųjų pasiekti 23 proc. atsinaujinančios energijos išteklių galutiniame energijos suvartojime. ES šalys numačiusios iki 2020 metų iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminti nemažiau kaip 20 proc. visos Europoje pagaminamos energijos. 2019 metais Lietuvoje šis rodiklis sudarė 25,8 proc. (ES 28 vidurkis - 18,9 proc.). 2020 m. Lietuvoje šis rodiklis sudarė 27,4 proc. (ES 27 vidurkis - 22,1 proc.). Vadovaudamasi Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija, Lietuva išsikėlė ambicingus tikslus, kuriais prisidės prie Energetikos sąjungos ir 2030 m. ES energetikos ir klimato politikos tikslų įgyvendinimo - pasiekti 45 proc. atsinaujinančių energijos išteklių galutiniame energijos suvartojime. Mūsų šalis jau nuo 2014 m. viršijo Europos Sąjungos išsikeltą tikslą iki 2020 m. Lietuvoje 2014 m. 2015 m., palyginti su 2014 m., Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių gamyba padidėjo 7,7 proc.
Kietasis biokuras
Didžiausią atsinaujinančios energijos potencialą turi kietasis biokuras - malkos ir kurui skirtos medienos atliekos. 2020 metais didžiausias jo kiekis buvo suvartotas elektrai ir centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti (50,1 proc.) bei namų ūkiuose (36,4 proc.). 2021 m. elektrai ir centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti jo buvo sunaudota 54,4 proc., namų ūkiuose - 33,1 proc. 2015 m. didžiausias jo kiekis buvo suvartotas elektrai ir centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti - 48,4 proc. Medienos kuro ir žemės ūkio atliekų suvartojimo struktūros analizė rodo, kad 2011 m. didžiausias jų kiekis (61,0 proc.) buvo suvartotas namų ūkiuose. Centralizuoto šilumos tiekimo įmonių katilinėse ir elektrinėse sunaudojama 25,8 proc. medienos kuro bei žemės ūkio atliekų.
Vėjo energetika
Pernai Lietuvoje veikė 23 vėjo jėgainių parkai, kurie kartu su mažosiomis vėjo elektrinėmis pagamino 1,55 mlrd. kilovatvalandžių - beveik trečdalį visos šalies gamybos, arba daugiau kaip 11,6 proc. suvartojimo. Kartu su pavienėmis vėjo elektrinėmis 2020-ųjų pabaigoje bendra įrengtų elektrinių galia sudarė 534 MW. Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai kartu su pavienėmis vėjo elektrinėmis 2021 m. pagamino 12,2 proc. mažiau elektros energijos nei 2020 m. 2021 m. pagaminta 1,36 TWh elektros energijos - tai sudarė kiek mažiau nei trečdalį visos šalyje pagamintos elektros energijos, arba daugiau kaip 9,6 proc. šalyje suvartotos elektros energijos. Lietuvoje iš viso įdiegta 671 MW galios vėjo elektrinių. Šalyje dabar veikia jau 21 vėjo jėgainių parkas ir 125 pavienės mažesnės galios vėjo jėgainės. 2015 m. vėjo jėgainės pagamino daugiau kaip 810 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, arba 26,8 proc. daugiau nei 2014 m., ir sudarė 16,4 proc. visos šalyje pagamintos elektros energijos, arba daugiau kaip 6,7 proc.
Saulės energetika
Atsinaujinančią elektros energiją generuojančios saulės elektrinės 2020 metais pagamino 128,8 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, arba 41,4 proc. daugiau nei 2019 metais. Saulės elektrinės 2019 metais pagamino 91,1 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, arba 5,2% daugiau nei 2018 metais. Atsinaujinančią elektros energiją generuojančios saulės elektrinės 2021 m. pagamino 190,8 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, arba 48,1 proc. daugiau nei 2020 m. Nemažą įtaką šiam didėjimui turi elektros energiją gaminantys vartotojai, kurių veiklos plėtrai sudaromos vis palankesnės sąlygos ir galimybės pagamintą ir savo reikmėms bei ūkio poreikiams nesuvartotą elektros energiją „kaupti“ elektros tinkluose. Nors Lietuvoje saulės energijos potencialas nėra didelis, 2015 m. į elektros tinklus patiekta 73,3 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, kurią pagamino saulės jėgainės. Šis kiekis yra panašus į buvusį prieš metus - 73 mln.
Hidroenergetika
Vandens jėgainės pernai pagamino 300,5 mln. kWh elektros energijos - 13 proc. mažiau nei 2019-aisiais. Vandens jėgainės pernai pagamino 345,4 mln. Vandens jėgainės 2021 m. pagamino 383,7 mln. kWh elektros energijos, t. y. 27,7 proc. daugiau nei 2020 m. Tuo tarpu vandens jėgainės 2015 m. pagamino 349,6 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, tai yra 12,2 proc.
Taip pat skaitykite: Energetinė psichologija: apžvalga
Biodujos
Elektros energijos gamyba, panaudojant biodujas, pernai sumažėjo 3,2 proc. ir sudarė 149,5 mln. kWh. Praėjusiais metais iš biodujų buvo pagaminta 154,4 mln. 2021 m., palyginti su 2020 m., elektros energijos gamyba, panaudojant biodujas, padidėjo 5 proc. ir sudarė 156,7 mln. kWh. Vis dažniau energijai gaminti panaudojamos biodujos. 2015 m. jų buvo pagaminta 49,1 mln. kubinių metrų, tai yra 11,8 proc. Vis plačiau panaudojamos biodujos energijai gaminti. 2009 m. biodujų gamyba sudarė 9,8 mln. kubinių metrų, 2010 - 20,9, 2011 - 23,2 mln. kubinių metrų.
Elektros energijos poreikis ir gamyba
Elektros poreikis Lietuvoje pernai ūgtelėjo 0,8 proc. ir sudarė 13,4 TWh. Šiam poreikiui patenkinti 2020 metais importuota 7,9 TWh elektros energijos (arba 58,9 proc. visos reikalingos elektros energijos). Lietuvoje pagaminta 5,5 TWh elektros energijos - 38,9 proc. daugiau nei 2019 metais. Iš atsinaujinančių energijos išteklių pernai pagaminta 46,7 proc. visos pagamintos elektros energijos. Elektros poreikis Lietuvoje per metus padidėjo 1,3% ir sudarė 13,3 TWh. 2019 metais Lietuvos poreikiams užtikrinti buvo importuota 70,2% elektros energijos, o pagaminta - 3,97 TWh. Elektros energijos 2019 metais šalyje pagaminta 13,1% daugiau nei 2018 metais. Elektros energijos poreikis Lietuvoje 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo 6 proc. ir sudarė 14,1 TWh. Šiam poreikiui patenkinti 2021 m. importuota 9 TWh elektros energijos (arba 64 proc. visos reikalingos elektros energijos). Lietuvoje pagaminta 5,1 TWh elektros energijos, tai yra 8 proc. mažiau nei 2020 m. Palyginti su 2014 m., elektros energijos gamyba šalyje padidėjo 12,2 proc. ir sudarė 4 mlrd. 932,9 mln. kilovatvalandžių. Išaugo pramonės, statybos, žemės ūkio ir gyventojų elektros energijos poreikis. 2015 m., palyginti su 2014 m., elektros energijos poreikis Lietuvoje padidėjo 1 proc. ir sudarė 12, mlrd. 140,6 mln. kilovatvalandžių. Pernai iš visų atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta elektros energija sudarė 23,1 proc. visos pagamintos elektros energijos.
Biodegalai
2020 metais transporto sektoriuje buvo suvartota 98,6 tūkst. tonų biodyzelino ir 24,4 tūkst. tonų bioetanolio. 2021 m. transporto sektoriuje buvo sunaudota 124,8 tūkst. tonų biodyzelino ir 25,6 tūkst. tonų bioetanolio. Biodegalų gamybą ir panaudojimą Lietuvoje skatina tarptautiniai įsipareigojimai, susiję su šiltnamio efekto dujų emisijų mažinimu bei transporte vartojamų biodegalų kiekio didinimu. Pagrindinės Lietuvoje naudojamos biodegalų rūšys yra biodyzelinas ir bioetanolis. Anot ekspertų, biodegalų naudojimas mažina tiesioginę aplinkos taršą. Biodyzelinas ir bioetanolis - labiausiai Lietuvoje paplitusios biodegalų rūšys. 2015 m. transporte buvo suvartota 65,5 tūkst. tonų biodyzelino ir 15 tūkst. tonų bioetanolio. 2011 m. Lietuvoje buvo suvartota 14,6 tūkst. tonų bioetanolio (palyginti su 2010 m., 9,9 proc. mažiau) ir 40,0 tūkst. tonų biodyzelino (palyginti su 2010 m., 1,8 proc. daugiau).
Degalų suvartojimas transporto sektoriuje
Kelių transporte pernai buvo sunaudota beveik 2 mln. tonų degalų, iš kurių 82,9 proc. sudarė dyzelinas, 12,6 proc. - benzinas, 4,5 proc. - suskystintos dujos. Dyzelino pernai sunaudota 0,7 proc. mažiau nei 2019 metais, benzino - 1,7 proc. daugiau, tuo metu suskystintų dujų - 7,9 proc. mažiau. Kelių transporto sektoriuje 2019 metais buvo sunaudota daugiau nei 2 mln. tonų degalų, iš kurių 82,9% sudaro kelių dyzelinas, 12,3% - benzinas, 4,8% - suskystintos dujos. Kelių transporto sektoriuje 2021 m. buvo sunaudota kiek daugiau nei 2 mln. tonų degalų, iš kurių 83,2 proc. sudaro kelių dyzelinas, 12,6 - automobilių benzinas, 4,2 proc. - suskystintos dujos. 2015 m. kelių transporte buvo sunaudota daugiau nei 1,6 mln. tonų degalų, iš kurių 79,9 proc., sudaro kelių dyzelinas, 12,6 - automobilių benzinas, 7,5 proc. - suskystintos dujos Pastaraisiais metais dyzelino populiarumas augo - 2015 m. jo sunaudota 9,1 proc. daugiau nei 2014 m.
Galutinis energijos suvartojimas
Galutinis energijos suvartojimas pernai sumažėjo 4,3 procento. Daugiausia - 41 proc. - energijos sunaudota transporto sektoriuje, namų ūkiuose suvartota 26,8 proc. energijos. Galutinis energijos suvartojimas per metus sumažėjo 0,6%. Daugiausia - 41,1% - energijos buvo sunaudota transporto sektoriuje, namų ūkiuose - 26%. 2021 m., palyginti su 2020 m., galutinis energijos suvartojimas padidėjo 7,2 proc. Daugiausia - 38,7 proc. - energijos buvo sunaudota transporto sektoriuje. Namų ūkiuose suvartota 28,5 proc. energijos, tai 13,7 proc. daugiau nei 2020 m. 2015 m., palyginti su 2014 m., galutinis energijos suvartojimas sumažėjo 0,3 procento. Galutinių vartotojų struktūroje didžiausią dalį užima transporto ir namų ūkių sektoriai, kuriuose 2015 m. buvo suvartota atitinkamai 38,4 ir 28,3 proc. Pramonės sektoriaus dalis galutinės energijos suvartojimo struktūroje sudarė 18,5 proc. 2011 m., palyginti su 2010 m., galutinis energijos suvartojimas sumažėjo 1,5 proc.. Galutinių vartotojų struktūroje šiuo metu vyrauja transporto ir namų ūkių sektoriai, kur 2011 m. buvo suvartota atitinkamai 32,7 ir 32,5 proc. šalies ūkio šakoms patiektos energijos. Pramonės sektoriaus dalis galutinės energijos suvartojimo struktūroje sudaro 19,2 proc. (2010 - 18,0 proc.).
Taip pat skaitykite: Gydymo metodai Marijampolėje
Lietuvos verslo energetinė priklausomybė
Tyrimą pristatė „KPMG Lietuvoje“ partneris Rokas Kasperavičius trečiadienį Seime vykusioje energetikos konferencijoje. „Lietuvos verslo energetinė priklausomybė sumažėjo, efektyvumas išaugęs, tačiau neigiama žinutė - remiantis tarptautiniais šaltiniais, energijos kainos turėtų augti, vidutiniškai 15-20 proc. per metus”, - konferencijoje sakė R. KPMG atlikto Lietuvos verslo sektorių tyrimo duomenimis, Lietuvos įmonių pajamos ir sąnaudos pernai augo vienodu tempu (po 6 proc.) ir įmonių grynasis pelnas išliko panašiame lygyje kaip ir praėjusiais metais. Anot R. Kasperavičiaus, tyrimas atskleidė, kad 2012 metais grynojo pelno marža išliko didžiausia paslaugų sektoriuje, o santykinai didžiausias sąnaudas energijos ištekliams (palyginti su bendromis sąnaudomis) patyrė transporto įmonės - 12 proc. jų sąnaudų sudarė energijos ištekliai. „Energetiškai pažeidžiamiausi Lietuvos verslo sektoriai yra statyba, transportas bei žvejyba ir miškininkystė. Tačiau per pastaruosius metus Lietuvos verslo sektorių „imunitetas” energijos išteklių kainų pokyčiams stiprėjo“, - teigė R.
Energetinės priklausomybės mažinimo strategijos
Siekiant sumažinti šalies priklausomybę nuo importuojamo kuro bei organinio kuro įtaką aplinkai, labai svarbu kuo plačiau panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius. Jų panaudojimas elektrai ir šiluminei energijai gaminti bei transportui sudaro galimybes mažinti vis brangstančio iškastinio importuojamo kuro, ypač gamtinių dujų bei naftos produktų, naudojimą. Darnios energetikos plėtrai itin svarbus efektyvus energijos panaudojimas ir iškastinio kuro pakeitimas atsinaujinančiais energijos ištekliais - hidroenergija, vėjas, saulė, aplinkos šiluma (šilumos siurbliai), kietasis biokuras (malkos ir medienos atliekos, šiaudai), biodujos, biodegalai, atsinaujinančios komunalinės ir pramoninės atliekos.
tags: #energetines #priklausomybes #rodiklis