Įvadas
Alkoholizmas yra sudėtinga biopsichosocialinė problema, paveikianti ne tik priklausomą asmenį, bet ir jo šeimos narius. Šiame straipsnyje nagrinėjama Minesotos asmenybės įvertinimo metodika, jos taikymas ir svarba vertinant asmenis, turinčius priklausomybės problemų, bei jų šeimas. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant mokslinius tyrimus, statistinius duomenis ir teisės aktus, siekiant pateikti išsamią apžvalgą apie šią svarbią problemą.
Alkoholizmo Aktualumas ir Naujumas
Alkoholizmo problema Lietuvoje išlieka aktuali ir kelia susirūpinimą. Tai patvirtina šalies statistikos departamento duomenys, rodantys, kad moterų ir vyrų stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumas bent kartą per savaitę išlieka didelis. Alkoholio vartojimas sukelia ne tik sveikatos sutrikimus, socialines ir psichologines problemas sau ir savo šeimai, bet ir mirtingumą.
Žmogaus teisių Lietuvoje ataskaitoje skelbiama, kad Lietuva yra viena iš Europos šalių, kur alkoholio suvartojama daugiausiai. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, priklausomybėmis nuo alkoholio ligotumas palaipsniui didėjo. A. Veryga ir kt. teigia, kad Valstybės alkoholio kontrolės programa ir alkoholio kontrolės įstatymas norimų rezultatų nepasiekė. Alkoholizmo problema šeimoje įtakoja visas šeimos narių psichologines ir socialines gyvenimo sferas. N. Ėjo konstatuojama, kad krizės atveju šeima tikėtis visuomenės pagalbos praktiškai negali.
Alkoholizmo Ištirtumas ir Tyrimo Problema
Nors alkoholizmo problema yra plačiai nagrinėjama, tačiau vis dar trūksta tyrimų, akcentuojančių pagalbos teikimo galimybes tiek priklausomam asmeniui, tiek ir jo šeimos nariams. Tyrimo problema - ištirti Minesotos asmenybės įvertinimo metodikos taikymo galimybes teikiant pagalbą alkoholį vartojantiems asmenims ir jų šeimoms.
Įvairūs autoriai yra nagrinėję skirtingus alkoholizmo aspektus. V. Ivanauskienė ir I. Ėjo domėjosi vaikais, kurie auga disfunkcinėje aplinkoje; I. Lelikėnienė atskleidė efektyvios pagalbos prielaidas vaikams, paaugliams; J. G. Woititz aprašė pagalbą suaugusiems alkoholikų vaikams; L. Šalimeinienė atskleidė socialinių paslaugų svarbą ir reikšmę pažeistoms klientų grupėms; L. Gvaldaitė išskyrė savigalbos grupių svarbą, kaip vieną iš metodų šeimos santykių pagerėjimui; A. Petrauskienė ir V. Žabalienė aprašė socialinio darbo pirminėje psichikos sveikatos priežiūros institucijoje, paslaugų kokybės aspektus; E. Žtuopytės pateikta savanorių mokymosi aspektai, vykdant socioedukacinę veiklą nevyriausybinėse organizacijose.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Darbo Struktūra ir Apimtis
Darbą sudaro įvadas, trys dalys, išvados, rekomendacijos, anotacija, santrauka (lietuvių ir anglų kalbomis), literatūros sąrašas ir priedai. Darbo apimtis 62 psl., priedų apimtis 16 psl. Darbe pateikiama 6 lentelės ir 14 paveikslų. Panaudota 79 literatūros šaltiniai.
Alkoholizmo Priežastys ir Veiksniai
Alkoholizmo plitimą sąlygoja biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai.
Biologiniai veiksniai
Lietuvių mokslininkai, V. Grabauskas, R. Kalėdienė ir kt. alkoholizmo problemą priskiria prie psichikos sveikatos sutrikimų ir teigia, kad psichikos sveikata neatsiejama bendrosios sveikatos priežiūros dalis. Minėtieji mokslininkai V. Grabauskas ir R. Kalėdienė bei A. Ėjo, kad visuomenės psichikos sveikatai didelės įtakos turi biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Biologiniai veiksniai - tai: genetinis polinkis stebimas alkoholio vartojime. Priklausomybės vystymasis priklauso nuo biologinės organizmo tolerancijos alkoholio poreikiui. Ėjo iki savižudybės. Tuo tarpu I. Markkėnaitės kalbėta su Vilniaus Priklausomybės ligų centro gydytoja psichiatre A. Kungiene, kuri pagrindiniu alkoholizmo susirgimo veiksniu irgi laiko genetiką. Jos nuomone, potraukio, tolerancijos ir adaptacijos mechanizmai paveldimi. Pasak L. Bulotaitės, alkoholizmas nėra paveldimas taip, kaip kai kurios ligos. Paveldimas tik psichologinis polinkis į alkoholizmą, kuris paspartina alkoholizmo priklausomybę, nes individas tampa neatsparus alkoholio poveikiui. Todėl galima daryti išvadą, kad paveldimumas turi įtakos alkoholizmo problemai atsirasti ir plėtotis, todėl negalima atmesti šios priežasties. S. Ėaplinskas sutinka su L. Bulotaite ir taip pat teigia, kad vaikai, gimę šeimose, kuriose buvo priklausomybės ligomis sirgusieji asmenys, gali paveldėti psichologinį polinkį į priklausomybę.
Psichologiniai veiksniai
Alkoholizmo problemą įtakoja ir psichologiniai veiksniai. Prie psichologinių veiksnių priskirtina: noras pagerinti nuotaiką, sumažinti įtampą ir pan. Alkoholio (narkotinės medžiagos) vartojimui įtakos turi ir asmenybiniai faktoriai, tokie kaip ilgalaikė pablogėjusi nuotaika, įspūdžių ir teigiamų išgyvenimų poreikis, aukštas nerimo lygis, agresyvumas. Ėjo, (hipogloba), saugojimas nuo aplinkos streso (Bulotaitė L., 2004).
Socialiniai veiksniai
Socialiniai veiksniai taip pat įtakoja alkoholizmo problemos atsiradimą ir jiems priskiriama: socialinė aplinka; reklama; kultūrinės tradicijos; specifinis narkotinės medžiagos prieinamumas ir pan. Individui darosi sunku integruotis į visuomenę, nes tai įtakoja individo socialinį gyvenimą, psichologinę būklę (Bulotaitė L., 2004). Iš socialinių veiksnių, išskirtinas socialinis poveikis, kaip vienas iš reikšmingesnių veiksnių. Vadinasi, socialiai paveiktas asmuo, įgauna didesnį stimulą vartoti alkoholį. Alkoholio vartojimo galima išmokti iš savo šeimos narių, aplinkinių. Ėjo svarbu ir žiniasklaidos poveikis.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad alkoholizmo plitimą sąlygoja biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Paaiškėta, kad alkoholizmas ir polinkis į priklausomybę gali būti paveldimi. Tam įtakos turi ir psichologiniai veiksniai, kurie paskatina vartoti alkoholį dėl stresinių ir kitų neigiamų aplinkybių. Socialiniams veiksniams labiausiai įtakos turi socialinė asmens aplinka, kurioje gyvena, kurioje realizuoja savo gyvenimo būdą.
Alkoholizmo Sukeliamos Psichologinės ir Socialinės Problemos
Alkoholizmu sergantis asmuo, sąlygojamas biopsichosocialinių veiksnių, neišvengiamai susiduria su psichologinėmis bei socialinėmis problemomis.
Socialinė atskirtis ir nedarbas
Elementarių darbo įgūdžių neturėjimas, kvalifikacijos ir specializacijos stoka mažina priklausomų asmenų konkurencingumą darbo rinkoje. Ėjausias nenoras dirbti. Kadangi viena iš aktualiausių socialinių problemų yra įvardijama kaip nedarbas, todėl Lietuvos darbdavių požiūrio tyrimas atskleidė, kad darbdaviai nenori įdarbinti priklausomų asmenų, kurie nors ir yra baigę reabilitacijos programas. Ėjo pavojus šiems asmenims, galimos drausminės problemos ir atsakomybės trūkumas. Pagrindinės kliūtys įsidarbinti, pasak darbdavių, yra ne tik sveikatos problemos, bet ir motyvacijos, kvalifikacijos stoka.
Būsto neturėjimas
Ėjausi priklausomi asmenys negali išlaikyti būsto. Ėjo už būstą neturėjimas ir kiti įsiskolinimai visa tai dažniausiai lemia, kad priklausomi asmenys neturi pastovios gyvenamosios vietos. Ėjais, atskirtais nuo visuomenės nariais, kurie yra atstumiami ir izoliuojami likusios visuomenės dalies. Ėjus asmenis, stigmatizuoja ir ignoruoja. Kadangi yra susilpnėję socialiniai ryšiai, prarasti pozityvūs santykiai su šeimos nariais, neigiamas visuomenės požiūris kelia sunkumus dalyvauti tiek darbo rinkoje, tiek visuomeniniame gyvenime. Pasak S. Ėaplinsko, kitos problemos, psichosocialinės kilmės: nesugebėjimas prisitaikyti (adaptuotis) prie bendruomenės.
Šalia sėkmingos integracijos, svarbu išskirti Koncepciją, kaip vieną iš įstatymų, skirtų asmenims, sergantiems priklausomybis ligomis, padedant jiems integruotis į visuomenę. Minėtosios Koncepcijos tikslas - atstatyti priklausomo asmens gebėjimus padedant integruotis į šeimą, darbo rinką, į visuomenę. Kadangi priklausomi asmenys, ilgainiui tampa socialiai neadaptuoti, tai reiškia, kad jie praranda ne tik šeimą, bet ir visa kita, kas turi ryšį su socialiniu gyvenimu, todėl Koncepcija teigianti, kad būtina socialinė parama, kurios formos turėtų skatinti priklausomo asmens norą integruotis atgal į visuomeninį gyvenimą, nes ilgainiui nedalyvaujant socialiniame gyvenime, asmuo praranda elementarius socialinius įgūdžius. Ėjo priklausomybės ligomis integracijos sistemą. Ėjams; finansinėmis / darbinės veiklos galimybėmis stokojimu; socialinis įgūdžių, kvalifikacijos neturėjimu; būsto praradimu / neturėjimu ir pan.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Alkoholizmas kaip Šeimos Problema
N. Kubilienės tvirtinama, kad šeima visa yra priklausoma nuo alkoholio, jei vienas šeimos narys turi alkoholizmo problemą, dar kitaip tai vadinama bendrąja priklausomybe. Tuo tarpu L. Varšinskienė, V. Ivanauskienė, papildydamos cituoja gydytojo E. Ėju asmeniu, patys tampa sužalotais psichikos ligoniais. Tai neišvengiama. Užsienio autoriai U. Trenckmann, T. W. Heinz, Ėjo ir asmenybė, taip pat ir partnerystėje bei šeimoje nusistovi keistai neįprasti santykiai. Ėji konstrukcijai, kurioje dažni stresai stengiasi išlikti, sukurti ramybę. Ėjos priklausomo asmens veiklos, todėl laikui bėgant prisitaiko prie tokio patologinio elgesio ir tai jau sukelia vis mažiau stress. Dauguma šeimų, kuriose vyrauja alkoholizmo problema, jausdamos neigiamas emocijas, tiesiog savo problemas neigia ar slepia. Kai priklausomas asmuo intensyviai save apgaudinėja vartodamas alkoholį, tai taip pat save apgaudinėja ir kiti su juo gyvenantys šeimos nariai. Kai priklausomybė nėra gydoma, ji progresuoja, todėl artimieji priversti tramdyti savo jausmus, kad išgyventų. Tai gynyba, kuri padeda apsisaugoti nuo skausmo. Priklausomas žmogus, norėdamas numalšinti susikaupusis skausmingus jausmus gūsį, išsiugdo tiesiog savisaugos gynybos sistemą. Tokia gynybos taktika užgniaužia tikruosius jausmus ir pati tampa savęs kankinimo įrankiu. Taip pat ir šeimos nariai pradeda malšinti savo jausmus, kad apsaugotų savo skausmą. I. Lelikėnienė taip pat sutinka su minėtuoju šaltiniu ir teigia, kad vienas svarbiausių alkoholizmo ypatumų yra tai, kad būti alkoholiku reiškia ne tik priklausyti nuo alkoholio, bei ir stipriai gintis viską neigiant. Ėjo nepripažįsta, kad visos bėdos kyla nuo alkoholio. Neigimas ir gynyba yra du būdai, kuriais laikui bėgant įsitraukia ir kiti šeimos nariai. Problemos šeimoje tuo neapsiriboja. Šeimos krizės prevencijos, socialinės ir psichologinės pagalbos šeimai bėduose išskirta patirtis, kad psichosocialinės pagalbos dažniausiai kreipiasi vienos iš šeims, kurios turi vieną šeimos narį, sergantį priklausomybės ligomis. Gyvendamos šeimos neišvengiamai susiduria su įvairiomis krizinėmis situacijomis ir problemomis, o ypatingai tada, kai susiję su alkoholio vartojimu šeimoje. Nesaikingas alkoholio vartojimas atitinkamai paveikia visą šeimos klimatą, tarpusavio santykius, šeimos narius savijautą ir viską, kas siejasi su tinkamu, deramu gyvenimu šeimoje ir už jos ribų. Teigiama, kad reikia dirbti su visais jos nariais, siekiant veiksmingai išspręsti šeimos sistemos problemą. Ėjo susiduriama su trūkumais teikiant psichosocialinę pagalbą šeimai, kadangi dažniausiai pagalbos dėl atsiradusis sunkums šeimoje kreipiasi tik vienas šeimos narys, o kitus šeimos narius dažnai būna sunku įtikinti bendradarbiauti su specialistais. Ėjo pats požiūris į vedybas. Ėjo moteriai sunku pamiršti visas negatyvias emocijas, jausmus, pažeminimus, netgi smurto apraiškas visa, ką teko patirti gyvenant su priklausomu asmeniu. Ėju L. Varšinskienė V. Ėjo asmens šeimai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ir vaikams. Pasak N. Kubilienės, vaikas, kuris auga priklausomoje šeimoje, dažniausiai kitų akimis matomas kaip rizikos vaikas, kuriam būdingas tik blogas elgesys. Ėjo labai dažnai tokie vaikai visą savo nerimą, skaudulį laiko užgniaužtą savyje. Taip, žinoma, sumažėja galimybės vaikui gauti reikiamą pagalbą. Kalbant apie vaiko gerovę, galima paminėti Vaiko gerovės valstybės politikos koncepciją, kurios preambulėje pateikiama pagrindiniai vaiko gerovės politikos principai ir vertybės, pagrindinės vaiko gerovės problemos Lietuvoje, numatomi pagrindiniai vaiko gerovės politikos siekiai vaiko aprūpinimo, dalyvavimo ir apsaugos srityse, taipogi numatomos vaiko gerovės politikos įgyvendinimo gairės. Ėju užtikrinti vaiko teisis Konven…
Minesotos Daugiafazis Asmenybės Klausimynas (MMPI)
Minesotos daugiafazis asmenybės klausimynas (MMPI) yra vienas iš plačiausiai naudojamų psichologinių testų pasaulyje. Jis skirtas įvertinti asmenybės bruožus ir nustatyti galimus psichikos sutrikimus. MMPI yra ypač naudingas vertinant asmenis, turinčius priklausomybės problemų, nes jis gali padėti nustatyti pagrindines asmenybės savybes, kurios gali prisidėti prie priklausomybės vystymosi ir palaikymo.
MMPI Skalės
MMPI sudaro kelios skalės, kurios įvertina skirtingus asmenybės aspektus. Tarp jų yra:
- Patikimumo skalės: Šios skalės padeda nustatyti, ar tiriamasis atsakinėjo sąžiningai ir nuosekliai.
- Klinikinės skalės: Šios skalės įvertina skirtingus psichikos sutrikimų simptomus, tokius kaip depresija, nerimas, šizofrenija ir kt.
- Socialinės intraversijos skalė: Ši skalė rodo, ar tiriamasis yra uždaras, drovus ir vengia socialinių kontaktų.
MMPI Taikymas Vertinant Priklausomybes
MMPI gali būti naudojamas vertinant asmenis, turinčius priklausomybę nuo alkoholio, siekiant nustatyti:
- Asmenybės bruožus, kurie gali prisidėti prie priklausomybės vystymosi (pvz., impulsyvumas, žemas savęs vertinimas).
- Psichikos sutrikimus, kurie gali būti susiję su priklausomybe (pvz., depresija, nerimas).
- Tinkamiausius gydymo metodus, atsižvelgiant į asmenybės ypatumus ir psichikos sutrikimus.
Kiti Psichodiagnostiniai Metodai
Be MMPI, yra ir kitų psichodiagnostinių metodų, kurie gali būti naudojami vertinant asmenis, turinčius priklausomybės problemų. Tai apima:
- Projekcinius testus: Rorschacho testas, Teminis apercepcijos testas (TAT).
- Intelekto testus: Wechslerio intelekto testas, Raveno testas.
- Dėmesio ir atminties testus: Kraepelino lentelės, Schultės lentelės.
Šie metodai gali padėti įvertinti skirtingus psichikos aspektus, tokius kaip intelektas, atmintis, dėmesys ir asmenybės bruožai.
Asmenybės Sutrikimai ir Priklausomybės
Asmenybės sutrikimas - tai visuma stabilių asmenybės bruožų, kurie trikdo žmogaus prisitaikymą prie aplinkos, sąlygodami socialinės, darbinės veiksenos sutrikimus arba subjektyvų distresą. Žmonės, turintys šizoidinį asmenybės sutrikimą, nuolat vengia socialinių santykių, rodo mažai emocijų. Jie neturi artimų ryšių su kitais žmonėmis. Jie vengia socialinių kontaktų vien dėl to, kad teikia pirmenybę buvimui vieniems, fantazijai, introspekcijai. Tokie žmonės nesistengia pradėti ar išlaikyti draugystės, rodo mažai susidomėjimo seksualiniais ryšiais, atrodo abejingi savo šeimai. Jie nori ir artumo, meilės, tačiau tuo pačiu jaučia grėsmę būti užvaldyti ir nori atstumo. Intymiuose santykiuose jie gali būti šalti ir mechaniški, jausti apatiją seksualine prasme. Jie dirba tokius darbus, kurie reikalauja mažai kontakto su kitais žmonėmis. Nors esant reikalui jie gali sudaryti tam tikro lygio darbinius santykius, tačiau teikia pirmenybę būti vieni. Paprastai tokie žmonės turi vieną, retai - 2 draugus. Žmonių su šizoidiniu asmenybės sutrikimu neveikia pagyrimai ar kritika, jie retai rodo savo jausmus, neišreiškia nei džiaugsmo, nei pykčio. Taip pat jie mažai jautrūs socialinėms normoms. Atrodo, tarsi jiems visiškai nereikėtų kitų dėmesio ir pripažinimo. Žmonės su šizoidiniu asmenybės sutrikimu atrodo nejautrūs kitų bėdoms, abejingi. Tokių žmonių vidinis pasaulis dažnai būna turtingas, tačiau jiems nesvarbi aplinkinių nuomonė. Jie turi savitą nuomonę apie aplinkui vykstančius įvykius. Nesutariama dėl šizoidinės asmenybės vystymosi etapo. Vieni tai sieja su kūdikyste, kai vaikas dar nesuvokia kitų žmonių atskirtumo, ir šizoidinė būsena laikoma regresija į ankstyvąją raidos stadiją. Tokiems kūdikiams būdingas vengiantis prisirišimas, abejingumas, kadangi jų „motinos nepriėmė jų normalios priklausomybės“, ignoravo jų liūdesį, buvo šiurkščios, emociškai neišraiškingos ir vengiančios „emocinio kontakto su savo vaikais“. Šizoidinės asmenybės išgyveno „reikšmingą ankstyvą socialinę izoliaciją“. Taip pat šizoidinė asmenybė gali formuotis esant priešingam ryšio pobūdžiui - pernelyg dideliam įsitraukimui, globojimui. Dažnai šizoidiškų vyrų motinos būna gundančios, nesilaikančios ribų, o tėvai - nekantrūs ir kritiški. Taip pat šizoidinės dinamikos vystymuisi būdinga aplinka, kurioje santykiai dviprasmiški, tariamai abipusiški, emociškai nesąžiningi, komunikacija paini ir prieštaringa, ir vaikas tokioje aplinkoje išmoksta atsiriboti, kad apsaugotų save nuo pykčio ir sumaišties. Taip pat šizoidinis troškimo ir vengimo konfliktas gali atsirasti, jeigu „vaikas jaučiasi vienišas ir apleistas, tačiau vienintelis prieinamas dėmesys yra neempatiškas ir įkyrus“. Psichodinaminės krypties šalininkai teigia, kad šizoidinio asmenybės sutrikimo šaknys slypi nepatenkintame žmogiškojo kontakto poreikyje. Manoma, kad tokių žmonių tėvai buvo nepriimantys ar net užgaulūs savo vaikams, jų šeimose nebuvo įprasta rodyti jausmų. Kognityvinės krypties teoretikai teigia, kad tokie žmonės kenčia dėl mąstymo trūkumo. Jų mintys linkusios būti miglotos ir tuščios, jiems sunku suprasti aplinką ir prieiti teisingų suvokimų. Diagnozuojant asmenybės sutrikimus reikia atsižvelgti į klinikinius požymius, žmogaus vystymosi duomenis bei psichologinių testų rezultatus. Būtina įvertinti, ar sutrikimo simptomai yra sintoniški (nekelia svetimumo pojūčio, visuomet tokie buvo), ar distoniški (sukelia diskomfortą ir atrodo svetimi) asmens Ego atžvilgiu. Asmenybės sutrikimams būdingi sintoniški bruožai. Taip pat asmenybės sutrikimui būdingi bruožai turi būti nuolatiniai ir pasireikšti visose gyvenimo srityse. Taip pat svarbu atsižvelgti į žmogaus vystymosi aspektus, vaikystės aplinką, santykius su tėvais ir kitais artimais žmonėmis.
Išvados
Minesotos asmenybės įvertinimo metodika (MMPI) yra vertingas įrankis vertinant asmenis, turinčius priklausomybės problemų. Ji gali padėti nustatyti pagrindines asmenybės savybes, psichikos sutrikimus ir tinkamiausius gydymo metodus. Tačiau svarbu atsiminti, kad MMPI yra tik vienas iš daugelio psichodiagnostinių metodų ir turėtų būti naudojamas kartu su kitais metodais, tokiais kaip klinikiniai interviu, stebėjimas ir anamnezės rinkimas.
Alkoholizmas yra sudėtinga biopsichosocialinė problema, paveikianti ne tik priklausomą asmenį, bet ir jo šeimos narius. Todėl svarbu teikti kompleksinę pagalbą, apimančią tiek priklausomybės gydymą, tiek ir psichologinę pagalbą šeimos nariams.
tags: #minesota #asmenybes #ivertinimas