Žmogaus poreikiai yra sudėtingas ir nuolat kintantis reiškinys, lemiantis mūsų elgesį, motyvaciją ir gerovę. Šiame straipsnyje nagrinėsime fiziologinius, psichologinius ir socialinius poreikius, apibrėšime jų svarbą ir aptarsime, kaip jie veikia mūsų gyvenimą. Taip pat panagrinėsime A. Maslowo poreikių hierarchijos teoriją ir jos šiuolaikines interpretacijas.
A. Maslowo poreikių hierarchija
A. Maslowo žmogaus motyvacijų hierarchinės eilės koncepcija buvo sukurta praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje. Psichologas teigė, jog žmogus yra norintis individas - turi įgimtą norą patenkinti poreikius. Anot jo, motyvacija yra penkių pagrindinių poreikių - fiziologinių, saugumo, socialinių, pagarbos, saviraiškos - funkcija. Ir poreikiai atsiranda pakopa po pakopos. Kai patenkinami fiziologiniai poreikiai, atsiranda saugumo, kai patenkinami šie, atsiranda socialiniai ir taip - laiptais aukštyn.
A. Maslow išskyrė penkių lygių poreikius: fiziologiniai, saugumo, socialiniai, pagarbos ir savirealizacijos. Šie poreikiai sudaro hierarchinę sistemą, kurios viršūnėje yra savirealizacijos poreikiai. Svarbiausias šios teorijos akcentas yra tai, kad motyvuojančios jėgos turi tik žemiausias nepatenkintas poreikis.
Fiziologiniai poreikiai
Fiziologiniai poreikiai yra žemiausias Maslow poreikių hierarchijos lygis. Tai yra patys svarbiausi dalykai, kurių reikia žmogui, kad jis išgyventų. Jie apima oro, vandens, maisto, šilumos, poilsio, pastogės, sveikatos ir lytinių santykių poreikį. Šie poreikiai yra būtini išgyvenimui. Jie apima poreikius valgiui, vandeniui, gyvenamajam būstui ir t.t.
Saugumo poreikiai
Saugumo poreikiai susiję su žmogaus poreikiu saugiai jaustis savo gyvenime ir aplinkoje. Tai emocinio ir fizinio saugumo, priklausomumo, stabilumo, tvarkos, normų, atsiribojimo nuo rūpesčių ir pan. poreikiai. Tai apsaugančios nuo fizinių ir psichologinių sukrėtimų aplinkos poreikis bei tikėjimas tuo, kad fiziologiniai ateityje taip pat bus patenkinti.
Taip pat skaitykite: Svarbiausi vaiko poreikiai
Socialiniai poreikiai
Trečiasis Maslow poreikių hierarchijos lygis yra meilės ir priklausomybės poreikiai. Žmonės yra socialinės būtybės, trokštančios bendrauti su kitais. Šis hierarchijos lygis apibūdina draugystės, artumo, šeimos ir meilės poreikį. Žmonės turi dovanoti ir gauti meilę; jaustis lyg jie priklausytų grupei. Tai pporeikis priklausyti kokiai nors socialinei grupei, bendravimo, prisirišimo, draugystės, meilės poreikiai. Palaikomi santykiai tarp žmonių: socializacija, draugystė, šeima, meilė, intymumas.
Savigarbos ir pagarbos poreikiai
Savigarbos ir pagarbos poreikiai - ketvirtasis Maslow poreikių hierarchijos lygis. Poreikiai yra susiję su asmens poreikiu įgyti pripažinimą, statusą ir jaustis gerbiamam. Kai kas nors patenkina savo meilės ir priklausomybės poreikius, jis siekia patenkinti savigarbos poreikius. Maslow suskirstė pagarbos poreikius į dvi kategorijas: poreikį gerbti kitus ir poreikį gerbti save. Kitų pagarba yra susijusi su šlovės, prestižo ir pripažinimo pasiekimu. Tai asmeninių pasiekimų poreikiai. Vertinami savo ir aplinkinių veiksmai, pasiekimai, atsiranda pagarbos ir pasitikėjimo poreikis, noras tobulėti.
Savirealizacijos poreikiai
Savirealizacijos poreikiai - penktasis ir paskutinis Maslow poreikių hierarchijos lygis. Savirealizacija susijusi su viso asmens potencialo realizavimu. Šiame lygyje žmonės siekia tapti geriausiais, kokie tik gali būti. Tai savo galimybių realizavimo, kūrybingumo, asmenybės augimo poreikiai. Tai poreikis būti tuo, kuo žmogus privalo būti pagal savo prigimtį. Atsiranda poreikis panaudoti ir perduoti žinias bei patirtį, siekti aukštesnių tikslų: atmetami išankstiniai nusistatymai, emocijos ir asmeniškumai, ir priimami faktai. Atsiranda poreikis kurti, tobulinti, įgyvendinti savo norus, veikti dėl bendros gerovės, analitiškai ir konstruktyviai spręsti problemas.
Apskritai asmens motyvacija slypi hierarchijos lygmenyje, kurio jis šiuo metu siekia. Pavyzdžiui, jei žmogus pasiklydo miške, jis greičiausiai siekia patenkinti savo fiziologinius poreikius. Jie gali būti alkani, ištroškę, jiems trūksta prieglobsčio arba šalta. Šis asmuo greičiausiai nesirūpins savo finansiniu saugumu ar poreikiu priklausyti grupei. Jis siekia įvykdyti tiesioginio išgyvenimo sąlygas.
Šiuolaikinės A. Maslowo teorijos interpretacijos
Dabartinis JAV psichologų atnaujinimas, kuris, kaip patys autoriai pripažįsta, yra prieštaringas, įvertina tokių mokslo sričių, kaip neurologija, raidos psichologija ir evoliucinė psichologija, raidą. Mokslininkai aiškina, kad A. Maslow pradinė idėja teigia, jog tokiems fiziologiniams poreikiams, kaip alkis, troškulys ir seksualinė aistra, teikiama besąlyginė pirmenybė, todėl jie sudaro piramidės pagrindą. Patenkinus šiuos poreikius žmonės persikelia į antrą poreikių lygį, kuriame yra saugumas, meilė ir pagarba. A. Maslow savirealizaciją nukėlė į patį piramidės viršų. Tačiau šiuolaikiniai mokslininkai tvirtina, kad toks suvokimas nėra pakankamai pagrįstas empiriniais tyrimais.
Taip pat skaitykite: Nerimo fiziologiniai požymiai
Mokslininkai restruktūrizavo Maslowo piramidę, atsižvelgdami į radikalius psichologinių procesų, vykstančių dėl evoliucinių motyvų, pokyčius. Savirealizacija buvo pakeista trimis skirtingais motyvais, kurie pavadinti „evoliuciškai privalomais“ - poravimosi partnerio suradimu, partnerio išlaikymu ir palikuonių išauginimu. Mokslininkai tvirtina, kad dauguma veiklų, priskiriamos savirealizacijai (pavyzdžiui, kūrybinei) iš tikrųjų atitinka esminį poreikį pagerinti savo padėtį visuomenėje, taigi, ir padidinti potencialių partnerių trauką. Mokslininkas tvirtina, kad į reprodukcijos sąvoką taip pat įtraukiamas vaikų auginimas iki tokio amžiaus, kai jie patys gali reprodukuotis. Todėl auklėjimą mokslininkai užkelia ant paties atnaujintos piramidės viršaus.
Kiti siūlomi pataisymai yra koegzistuojančių poreikių persidengimas, o ne vieno poreikio pakeitimas kitu, esančiu aukščiau hierarchijoje. Autoriai tvirtina, kad situaciją gali destabilizuoti išoriniai aplinkos veiksniai - pavyzdžiui, pareikalaujant reakcijos į naują ar netikėtą grėsmę.
Kiti poreikių teorijos
Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas C. P. Alderferis 1972 išplėtojo A. H. Maslow poreikių hierarchijos teoriją ir ją pavadino egzistencijos, giminingumo ir raidos teorija (anglų kalba Existence, Relatedness and Growth Theory, vadinamoji ERG teorija,). Jis išskyrė 3 poreikių lygmenis: egzistencijos, santykių ir augimo (asmenybės ugdymo). Pasak jo, žmogus kyla arba leidžiasi poreikių hierarchijos laiptais: patenkinus egzistencinius poreikius tampa reikšmingesni santykiai su aplinkiniais ir savirealizacija ir, priešingai, nepavykus realizuoti aukštesniųjų poreikių, prasideda regresija (grįžimas prie žemesnio lygio poreikių tenkinimo) ir frustracija.
Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas D. McClellandas teigė, kad poreikis laimėti yra ypač svarbus atliekant darbo užduotis. Jis pabrėžė asmeninių laimėjimų (rezultatų), įtakos kitiems žmonėms (valdžios), draugiškų ir artimų žmogiškųjų santykių (priklausymo) svarbą.
Vaiko psichologiniai ir socialiniai poreikiai
Vaikas yra psichologinė būtybė. Tvirtas ryšys su šeima, atidus bei supratingas jo poreikių tenkinimas yra labai svarbus tolesnei ne tik fizinei bet ir psichologinei raidai, sveikatai, gerovei. Vaikas, gyvenantis aplinkoje, kur ilga laiką nėra atsižvelgiama į jo poreikius, tampa užsitęsusio streso ir daugelio ligų auka.
Taip pat skaitykite: Ištvermės veiksniai
Vaiko poreikių įvairovė kinta jam augant. Palaipsniui didelę įtaką vaiko elgesiui ima daryti socialiniai poreikiai. Aplinkinių elgesio imitavimas, teigiamų pavyzdžių kartojimas kuria vaiko identitetą, būdingą jo amžiaus tarpsniui. Šie svarbiausi poreikiai, tiksliau jų patenkinimo lygis, įtakoja vaikų gebėjimą kurti artimus emocinius ryšius su kitais žmonėmis. Jei kūdikystėje vaikas patiria nuolatinį tėvų šių poreikių ignoravimą, tai pasireiškia sumažėjusiu gebėjimu bendrauti dvasiškai ir emociškai.
Baziniai vaiko poreikiai, gyvybiškai svarbūs vystymuisi, yra tiek fundamentalūs, kad nepraranda savo reikšmingumo sekančiais augimo etapais, likdami aktualiais ir suaugusiųjų amžiuje. Palanki, pozityvi, dėmesinga aplinka, atliepianti vaiko poreikiams, jį palaikanti, suteikianti „erdvės“ saviraiškai - skatina vaiką su negalia bendrauti, pažinti, atsiskleisti, kurti ir tuo pačiu patikėti savo verte ir sugebėjimais.
Poreikių patenkinimo įtaka elgesiui
Poreikiai, kaip ir jausmai bei pojūčiai, daro didelę įtaką elgesiui: „Didėjant poreikiui kūne auga įtampa, kuri kelia baimę, nerimą ir skatina pastangas patenkinti poreikį. Jei tai pavyksta - žmogus jaučia malonų atsipalaidavimą nuo įtampos“. Dažnai atsitinka, kad ne kiekvieną poreikį ir ne visada galima patenkinti, gali būti mažas pasirinkimas arba ribotos galimybės ištransliuoti poreikį.
Poreikių hierarchijos taikymas praktikoje
Poreikių hierarchija stengiasi apibrėžti optimalų žmogaus prisitaikymą prie gamtos ar aplinkinių. Poreikių hierarchijos yra grindžiamos tyrimais, ir pagal juos buvo nustatyta kokie poreikiai žmonėms yra svarbiausi. Yra pastebėta jog pasiekus žemesnius poreikius žmogus siekia aukštesniųjų poreikių ir tik patenkinęs vieną ar kitą poreikį žmogus jaučiasi pilnavertis.
Žmogus patenkinęs savo poreikius jaučiasi laimingas, saugus ir geba tinkamai realizuoti savo poreikius.
Darbuotojų skatinimas yra vykdomas pasitelkiant visą eilę vadybos metodų, kuriuos galima sugrupuoti pagal tai, kokio lygmens poreikius jie tenkina. Tuomet vadybos metodų klasifikacija atrodytų taip: ekonominiai, teisiniai, psichologiniai, filosofiniai. Kiekvienas vadybos metodas taikomas, norint paveikti konkretų darbuotoją per žemiausią jo nepatenkintą poreikį. Taigi, fiziologiniai poreikiai tenkinami ekonominiais vadybos metodais. Šių metodų pagrindas - prekiniai - piniginiai mainai. Jais formuojami ekonominiai kryptingos veiklos motyvai. Tai darbo užmokesčio sistemos, premijos, lengvatos ir privilegijos, patarnavimai. Žmonės, tenkindami saugumo poreikius, jungiasi į organizacijas bei tuo pačiu prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Saugumo poreikiai tenkinami teisinių vadybos metodų apraiškomis: darbo bei kolektyvinėmis sutartimis, valdymo struktūromis, iš jų išplaukiančiais padalinių bei pareiginiais nuostatais, standartais, reglamentais, normomis, instrukcijomis, įsakymais, nurodymais ir pan. Teisiniai vadybos metodai (dar vadinami administraciniais, organizaciniais, tvarkomaisiais) taikomi esant situacijai, kuri gali būti normatyviai įvertinta, reglamentuota, apibrėžta. Jų pagalba formuojamas visas valdymo sistemos karkasas (organizacinė struktūra). Šie vadybos metodai naudojami siekiant organizacinio vieningumo, jie reglamentuoja organizacinius darbuotojų santykius. Teisiniai vadybos metodai sudaro formaliąją organizacijos pusę. Priklausymo, pagarbos, meilės bei savirealizacijos poreikiai tenkinami per psichologinius valdymo metodus: pokalbius, darbo vertinimą, moralinį skatinimą bei darbo pobūdžio pritaikymą. Teisingai taikomi, jie padeda sukurti šiltą psichologinį klimatą kolektyve, skatina darbuotojų kūrybinę veiklą, leidžia įvertinti pavaldinių psichologines nuostatas, vertybines orientacijas bei tai panaudoti veiklos efektyvumo didininmui. Virš A. Maslow poreikių hierarchijos iškyla gyvenimo prasmės poreikis. Tai poreikis įprasminti savo gyvenimą per savo veiklą. Tuomet taikomi filosofiniai vadybos metodai, kurių apraiškos yra šios: paversti darbuotojus vadybos dalyviais, valdyti ilgalaikiais tikslais, sudaryti korporacinę kultūrą, siekti darbuotojų susitapatinimosu organizacija, ugdyti tradicijas. Tinkamai taikant šiuos metodus, pasiekiama tokia motyvacijos lygmuo, kai darbuotojas susitapatina su organizacija ir organizacijos tikslus kelia aukščiau asmeninių. Išnagrinėjus žmogaus poreikių hierarchiją bei vadybos metodus, kurie labiausiai tinka tam tikro poreikio patenkinimui, svarbu nustatyti, kokiame poreikių hierarchijos lygyje yra darbuotojas, t.y. kokie poreikiai jam yra aktualiausi. Tai nustačius, vadovas galės parinkti atitinkamus vadybos metodus, ir tuomet darbuotojo motyvacija darbui žymiai padidės.
tags: #fiziologiniai #psichologiniai #ir #socialiniai #poreikiai