Šiandieniniame pasaulyje, kuriame nuolat vyksta pokyčiai ir reformos, asmenybės gebėjimas mokytis ir prisitaikyti tampa vis svarbesnis. Besimokanti asmenybė - tai individas, kuris nuolat siekia tobulėti, įgyti naujų žinių ir įgūdžių, o taip pat geba pritaikyti jas praktikoje. Straipsnyje aptarsime besimokančios asmenybės bruožus, jų svarbą ir ugdymo galimybes.
Besimokančios organizacijos koncepcija
Besimokančios organizacijos (angl. learning organization) terminas atsirado palyginti neseniai, tačiau jau spėjo tapti populiarus tarp mokslininkų ir praktikų. Nėra vieningos šio termino reikšmės, tačiau dauguma autorių sutinka, kad besimokanti organizacija - tai organizacija, kuri nuolat mokosi ir skatina mokytis savo darbuotojus.
Pagrindiniai bruožai
Mokslininkai P. Dalin, H. G. Rolff ir B. Kleekamp teigia, kad besimokanti švietimo įstaiga vertina mokinių, tėvų ir mokytojų poreikius. Anot N. Kudokienės ir A. Juodaitytės, nuolatinė kaita yra būtina ir turi būti norma. R. Šiaušas ir kt. pabrėžia mokymosi aplinkos svarbą visuose organizacijos lygiuose - individualiame, grupiniame ir organizaciniame.
P. Senge apibrėžia besimokančią organizaciją kaip nuolat ugdančią sugebėjimus siekti trokštamų rezultatų, diegiant naują mąstymą ir mokantis dirbti kartu. D. Garvinas teigia, kad tai organizacija, mokanti kurti, įgyti ir perduoti žinias bei keistis naujų žinių poveikyje. L. Stoll ir D. Fink apibūdina ją kaip kryptingai augančią ir gerai suvokiančią tikrovę.
C. Argyris teigia, kad besimokanti organizacija mokosi ir skatina mokytis savo darbuotojus. Šios organizacijos vertybės lemia jos elgseną, efektyvumą ir kultūrą.
Taip pat skaitykite: Psichologo Lapino straipsnis
Pokyčių svarba
XXI amžiuje nuolatiniai pokyčiai yra neišvengiami. Globalizacija, informacijos sprogimas, sparti kaita ir visuomenės susiskaidymas reikalauja nuolatinio mokymosi. Mokymasis tampa ne tik individo, bet ir organizacijos siekiu bei egzistavimo sąlyga.
Sprendžiant problemas, Vakaruose buvo inicijuotos švietimo reformos ir mokyklos tobulinimo programos. V. Targamadzė teigia, kad besimokanti organizacija nuolat skatina savo narius mokytis ir tobulėti, siekdama aukštesnės darbo kokybės.
Besimokanti asmenybė
Besimokanti asmenybė - tai individas, kuris nuolat siekia tobulėti, įgyti naujų žinių ir įgūdžių, o taip pat geba pritaikyti jas praktikoje.
Svarbiausi bruožai
- Smalsumas ir atvirumas naujovėms: Besimokanti asmenybė domisi aplinkiniu pasauliu, ieško naujų idėjų ir patirčių.
- Noras tobulėti: Toks žmogus nuolat siekia pagerinti savo žinias, įgūdžius ir kompetencijas.
- Gebėjimas mokytis iš klaidų: Besimokanti asmenybė pripažįsta savo klaidas ir naudoja jas kaip galimybę tobulėti.
- Atsparumas iššūkiams: Toks žmogus nebijo susidurti su sunkumais ir ieško būdų juos įveikti.
- Gebėjimas bendradarbiauti: Besimokanti asmenybė supranta, kad mokymasis gali vykti ne tik individualiai, bet ir bendradarbiaujant su kitais.
- Sisteminis mąstymas: Gebėjimas matyti visumą ir suprasti, kaip atskiri elementai veikia vienas kitą.
- Kritiškumas: Gebėjimas analizuoti informaciją ir priimti pagrįstus sprendimus.
- Kūrybiškumas: Gebėjimas generuoti naujas idėjas ir rasti originalius sprendimus.
- Atsakomybė: Supratimas, kad mokymasis yra asmeninė atsakomybė.
- Nuolatinis domėjimasis: Besimokanti asmenybė nuolat ieško naujos informacijos ir žinių.
Mokymosi svarba
Šiuolaikinėje visuomenėje mokymasis tampa esminiu individo sėkmingos karjeros ir organizacijos konkurencingumo veiksniu. Mokymasis turi vykti nuolat, tai yra kiekvieno - tiek individo, tiek organizacijos siekis ir egzistavimo būdas. Globalizacija, informacijos sprogimas ir sparti kaita reikalauja nuolatinio žinių atnaujinimo.
V. Žydžiūnaitė teigia, kad mokymasis tampa nuolatiniu procesu tiek individams, tiek organizacijoms. Besimokanti organizacija nuolat ieško naujų galimybių, kaip efektyviai organizuoti darbą ir panaudoti žmogiškuosius išteklius.
Taip pat skaitykite: Emocijos kūrybiniame procese
Mokymosi būdai
- Formalus mokymasis: Mokymasis švietimo įstaigose (mokyklose, universitetuose, kursuose).
- Neformalus mokymasis: Mokymasis savarankiškai, dalyvaujant seminaruose, konferencijose, mokymuose.
- Mokymasis darbo vietoje: Mokymasis iš kolegų, vadovų, dalyvaujant projektuose, atliekant užduotis.
- Mokymasis iš patirties: Mokymasis iš savo ir kitų klaidų, analizuojant sėkmes ir nesėkmes.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos kaip besimokančios organizacijos
Tyrimai rodo, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos taip pat gali tapti besimokančiomis organizacijomis. A. Juodaitytės ir N. Kudokienės teigimu, nuolatinis tobulėjimas ir mokymasis padeda išlikti konkurencingomis.
Tyrimo duomenys
2009-2010 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 199 respondentai iš penkiolikos Šiaulių ikimokyklinio ugdymo įstaigų (19 vadovų ir 180 pedagogų), parodė, kad besimokančios organizacijos bruožai yra svarbūs ikimokyklinio ugdymo įstaigoms.
Tyrimo instrumentą institucijos gali taikyti norėdamos diagnozuoti, ar organizacija yra besimokanti, taip pat panaudojant atskiras diagnostines dalis (12) galima išsiaiškinti rūpimus klausimus: tobulinimosi galimybes, skatinimo sistemas, ugdymosi klimatą ir t.t.
Rekomendacijos
Ikimokyklinio ugdymo įstaigoms rekomenduojama:
- Skatinti darbuotojų mokymąsi ir tobulėjimą.
- Kurti palankią mokymosi aplinką.
- Dalytis gerąja patirtimi su kitomis įstaigomis.
- Bendradarbiauti su tėvais ir bendruomene.
- Diegti naujoves ir eksperimentuoti.
- Atlikti vidaus auditą, siekiant nustatyti tobulintinas sritis.
- Naudoti elektronines komunikacijos priemones.
Individualaus mokymosi svarba
Planuojamas individualaus mokymo procesas yra labai pozityvus organizacijos vystymui, nes vadovai gali planuoti šį procesą ir ruoštis įvairiems organizacijos pokyčiams, susijusiems su individualios kvalifikacijos kėlimu.
Taip pat skaitykite: Apie įkvepiančias asmenybes
Individualus mokymasis turi šiuos bruožus:
- Mokymosi tikslas yra aiškus.
- Mokymasis yra susijęs su asmeniniais poreikiais ir interesais.
- Mokymasis yra savarankiškas ir atsakingas.
- Mokymasis yra nuolatinis ir tęstinis.
Kolektyvinis mokymasis
Kolektyvinis mokymasis yra tai, ko žmonės gali išmokti sąveikaudami grupėje. Rezultatas šio mokymosi - kolektyvinės elgsenos pokyčiai. Vienų organizacijos narių žinios didina bendras organizacijos žinias. Šis procesas yra tęstinis. Kolektyvinio mokymosi, kaip ir individualaus, pasekmė - galimybė organizacijos tobulėjimui ir organizaciniam mokymuisi.
Sisteminis mokymasis
Sisteminis mokymasis yra labai būdingas besimokančiai organizacijai, nes besimokantysis kruopščiai atsirenka, ką reikia mokytis, o ko - ne, sugeba pamiršti tą informaciją, kuri nebeatitinka pasikeitusios aplinkos reikalavimų ir identifikuoti naujos informacijos poreikį bei rasti reikiamą informaciją.
Iššūkiai ir galimybės
Nors besimokančios organizacijos koncepcija yra labai patraukli, jos įgyvendinimas susiduria su tam tikrais iššūkiais. Svarbu suprasti, kad besimokanti organizacija nėra vien tik šiuolaikinė organizacija, realizuojanti mokymosi strategiją. Besimokanti organizacija yra kokybinė organizacijos charakteristika, nusakoma tam tikrų būdingų mentalinių modelių ir sisteminio mąstymo buvimu organizacijoje.
Pirmiausia, reikia išmokyti žmones mokytis, t. y. padaryti žmones, kaip individus, besimokančiais. Po to seka mokymas jų mokytis kartu, kolektyviai.
Mokykla, kaip besimokanti organizacija nėra besimokančių mokytojų suma. Jei taip būtų, besimokantieji galėtų nusverti nemokančius mokytis. Bet veikiant sinerginiam efektui, taip nėra.
Vadovo vaidmuo
Vadovo vaidmuo kuriant besimokančią organizaciją yra labai svarbus. Vadovas turi:
- Skatinti mokymosi kultūrą.
- Sudaryti sąlygas darbuotojams mokytis.
- Būti pavyzdžiu kitiems.
- Diegti naujoves ir eksperimentuoti.
- Valdyti pokyčius.
Besimokanti Lietuva
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, artėjant naujiems mokslo metams, dalyvavo kasmetinėje savivaldybių administracijų švietimo padalinių vedėjų konferencijoje „Švietimo prieinamumas ir lygios galimybės - iššūkiai užtikrinant kokybę“ ir sakė sveikinimo kalbą jos atidarymo proga.
Sveikinimo žodyje Vyriausybės vadovas pastebėjo, kad šiemet Lietuvos mokyklos sulauks apie 343 tūkst. moksleivių, iš kurių - 27 tūkst. pirmokų ir 30,5 tūkst. abiturientų. „Nors pastaraisiais metais mažėja moksleivių, optimizmo suteikia pirmokai. Į pirmąją klasę jų susirinks tūkstančiu daugiau nei pernai. Turime vilties, kad po kelerių metų galėsime vėl džiaugtis pilnėjančiomis klasėmis“, - pažymėjo premjeras.
Jis taip pat priminė, jog Vyriausybė, atsižvelgdama į visuomenės poreikius, yra priėmusi ne vieną strateginį dokumentą, kuriuose išdėstyti švietimo pertvarkos principai ir svarbiausios veiklos kryptys. Pasak Ministro Pirmininko, vienas reikšmingiausių švietimo sistemos gaires nubrėžiančių dokumentų, į kurį turėtume orientuotis, yra Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“ ir joje iškelta veiklios, solidarios ir besimokančios Lietuvos vizija. Šioje strategijoje numatoma bendrojo ugdymo sistemą orientuoti į kūrybiškumo, pilietiškumo ir lyderystės ugdymą. Pagal šiuos kriterijus turi būti pritaikytos mokymosi, kompetencijos vertinimo sistemos, kuriama palankesnė aplinka mokymuisi, o egzaminų sistema orientuojama į mokymosi rezultatus.
Pažymėjęs, kad mūsų tikslas - parengti vaikus savarankiškam gyvenimui, o bendrasis ugdymas teikia būsimo išsilavinimo pagrindus, premjeras nevengė išsakyti ir kai kurių problemų. „Deja, tarptautiniai mokymosi pasiekimų tyrimai rodo, kad Lietuvoje jis orientuotas į vidutinius rezultatus. Tuo tarpu palyginti mažai mokinių pasiekia aukštus mokymosi rezultatus. Žemas pagrindinių kompetencijų - skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų lygis išlieka viena svarbiausių mūsų bendrojo ugdymo problemų“, - kalbėjo Ministras Pirmininkas A. Butkevičius.
Jis pažymėjo, kad būtina kuo greičiau parengti pradinių, pagrindinių mokyklų, progimnazijų, vaikų poreikiams labiau pritaikyto mokymo stiprinimo planą, daugiau dėmesio skirti gabių ir talentingų vaikų paieškai bei jų tolesniam ugdymui. „Neatidėliokime, diegdami pažadėtą darnią mokinių pasiekimų vertinimo sistemą, paremtą ne tik egzaminais, bet ir kitais mokinių pasiekimų patikrinimo būdais“, - sakė premjeras, pridurdamas, kad globalizacija, informacinės visuomenės plėtra, vertybių nuostatų kaita įpareigoja švietimo bendruomenę labai atidžiai derinti ugdymo tikslus su vaikų, šeimų, bendruomenės ir valstybės poreikiais. Todėl ugdymo turinys turėtų būti vis labiau siejamas su gyvenimo praktika, būtinų kompetencijų plėtra.
„Nepamirškime, kad mokykla turi ugdyti visapusišką asmenybę, stiprinti tautinę ir pilietinę savimonę. Tai ypač svarbu dabartinių politinių įvykių kontekste. Lietuvių kalba ir literatūra yra asmenybės tapatumo, stiprios ir savarankiškos valstybės garantas“, - pabrėžė Vyriausybės vadovas. Jis taip pat atkreipė ypatingą dėmesį į mūsų visuomenei itin skaudžią patyčių problemą.
Naudodamasis proga Ministras Pirmininkas A. Butkevičius priminė, kad jau metų metus nesugebama išspręsti darželių problemos - ikimokyklinio ugdymo įstaigų trūksta ir dideliuose miestuose, ir kaimuose. Čia ypatingas vaidmuo turėtų tekti savivaldybėms - savo jėgomis reikia steigti vaikų darželius, išsaugoti ir remti meno, muzikos, sporto ir kitas neformaliojo ugdymo įstaigas.
Kaip pažymėjo Vyriausybės vadovas, daugiau dėmesio turi būti skiriama jaunosios kartos sveikatai. „Pradėkime nuo labai paprastų dalykų - skatinkime sveiko maisto vartojimą, sveiką gyvenimo būdą ir sportą. Siūlau atsigręžti į lietuviškas įmones - dabar mūsų žemės ūkiui dėl Rusijos embargo yra nelengvas laikas. Paremkime mūsų ūkininkus, mokinių maitinimui pirkdami sveikus, geros kokybės žemės ūkio produktus“, - ragino A. Butkevičius.
Pasak jo, švietimo pertvarkos procesuose svarbu nepamiršti mokytojo. „Stiprindami pedagogo statusą, sudarykime visas sąlygas tobulėti, remkime aktyvius ir kūrybingus pedagogus. Pastarąsias problemas kelia ir Lietuvos švietimo profesinės sąjungos, su kuriomis stengiamės aktyviau bendradarbiauti. Esu pavedęs Švietimo ir mokslo ministerijai pateikti siūlymus dėl mokinių ugdymo kokybės, pedagogų prestižo ir socialinių sąlygų gerinimo bei mokyklų tinklo struktūros racionalizavimo“, - sakė Ministras Pirmininkas.
tags: #grazios #mintys #apie #besimokancias #asmenybes