Nemiga yra dažnas miego sutrikimas, pasireiškiantis sunkumais užmigti, dažnais prabudimais naktį arba ankstyvu pabudimu ryte, taip pat nepilnaverčio poilsio jausmu, nepaisant pakankamų sąlygų miegoti. Šie simptomai gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį dienos veiklai, nuotaikai, darbingumui ir psichologinei gerovei.
Nemigos tipai ir priežastys
Nemiga gali būti ūmi, trunkanti iki kelių savaičių ir dažniausiai susijusi su stresu, aplinkos pasikeitimais ar emociniais išgyvenimais, arba lėtinė, trunkanti tris mėnesius ar ilgiau ir pasireiškianti bent tris kartus per savaitę.
Apibrėžimas: Sunkumai užmigti, nubudimai naktį su sunkumu vėl užmigti arba per ankstyvi atsikėlimai, jaučiant poilsio nepakankamumą.
Priežastys:
- Stresas, psichologinė įtampa
- Depresija, nerimo sutrikimai
- Netinkama miego higiena (nereguliarus miego grafikas, ekranų naudojimas prieš miegą)
- Kofeino, nikotino, alkoholio vartojimas
- Itin gausus informacijos srautas dienos metu
Rizikos veiksniai:
Taip pat skaitykite: Haliucinacijos po alkoholio vartojimo
- Vyresnis amžius
- Lėtinės ligos (skausmas, astma, refliuksas)
- Psichikos sveikatos problemos
- Moterims dažniau būdinga nemiga nei vyrams
Obstrukcinė miego apnėja (OSA)
Tai miego sutrikimas, kai miego metu kvėpavimas trumpam sustoja dėl viršutinių kvėpavimo takų užsikimšimo. Ši obstrukcija įvyksta, nes atsipalaidavę gerklės raumenys užkemša oro takus, todėl oras negali praeiti į plaučius.
Pagrindiniai požymiai:
- Knarkimas
- Kvėpavimas sustoja miego metu. Šuos sustojimus gali pastebėti artimieji, o ne pats sergantysis
- Dienos mieguistumas
- Nuovargis ir prastėjantis dėmesys dėl naktinių kvėpavimo sustojimų ir deguonies trūkumo
- Ryte jaučiami galvos skausmai
- Galvos ir kūno skausmai
- Susilpnėjusi atmintis ir dėmesys
Priežastys:
- Minkštųjų audinių atsipalaidavimas gerklėje
- Anatomijos ypatumai (siauras gerklės spindis, padidėję tonzilės)
- Nutukimas
Rizikos veiksniai:
- Nutukimas
- Miego padėtys: miegant ant nugaros dažnai sukuriama daugiau obstrukcijų nei miegant ant šono
- Amžius > 40 m.
- Alkoholio vartojimas, raminamieji vaistai
- Rūkymas
- Dažniau pasitaiko vyrams nei moterims
Cirkadinio ritmo miego sutrikimai
Cirkadinio ritmo sutrikimai yra miego sutrikimai, kurie atsiranda dėl žmogaus „vidinio kūno laikrodžio“ sutrikimo. Šis laikrodis reguliuoja miego ir budėjimo ciklus, todėl sutrikimai gali sukelti miego trūkumą arba per daug miego, sunku išlaikyti dienos miego režimą.
Taip pat skaitykite: Sackso knyga apie haliucinacijas
Pagrindiniai tipai:
- Atitolinto miego fazės sutrikimas: žmogus užmiega ir pabunda gerokai vėliau nei įprasta.
- Pamaininio darbo sutrikimas: sutrinka ritmas dėl darbo naktimis ar besikeičiančių pamainų.
- Laiko juostų skirtumo sindromas: po greitos kelionės per kelias laiko juostas.
Pagrindiniai požymiai:
- Miego trūkumas arba per daug miego: sunku pabusti ryte, sunkumas užmigti vakare.
- Sunkumas išlaikyti dienos miego režimą: gali būti sunku miegoti pagal planą, atlikti kasdienines veiklas.
- Mieguistumas dieną: net ir po pakankamo miego gali būti sunku pabusti ryte, gali pasireikšti mieguistumas.
- Nuotaikos sutrikimai: nuotaikos svyravimai, dirglumas, depresija.
Priežastys:
- Dirbtinė šviesa vakarais
- Pamaininis darbas, dažnos kelionės
- Melatonino sekrecijos sutrikimai
Rizikos veiksniai:
- Keliautojai ir pamainomis dirbantys asmenys
- Dieną trūksta natūralios saulės šviesos, per daug dirbtinės šviesos vakare
- Socialinės veiklos, tokios kaip vėlyvi vakarėliai ar nuolatinės kelionės
- Dažniausiai būdinga paaugliams ir jauniems suaugusiems
Narkolepsija
Lėtinis neurologinis sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu mieguistumu dieną ir staigiais miego priepuoliais. Miego priepuoliai prasideda įvairiomis aplinkybėmis (net darbe, einant, važiuojant) ir trunka nuo 1 iki 10 min.
Taip pat skaitykite: Kas yra Psichogeninės Haliucinacijos?
Simptomai:
- Per didelis, nepaaiškinams mieguistumas dienos metu net ir po pakankamo naktinio miego.
- Dažni staigūs „miego priepuoliai“, net netinkamose situacijose (darbo metu, valgant, kalbant).
- Katapleksija - staigus, trumpalaikis raumenų tonuso praradimas, dažniausiai sukeltas stiprios emocijos (juoko, baimės, pykčio). Gali pasireikšti nuo vos pastebimo akių voko nusileidimo iki visiško kūno suglebimo. Sąmonė išlieka, žmogus negali judėti ar kalbėti.
- Miego paralyžius - laikinas negalėjimas judėti ar kalbėti, kai žmogus užmiega ar ką tik pabunda. Trunka keletą sekundžių ar minučių. Gali kelti stiprų nerimą, nors yra nepavojingas.
- Haliucinacijos miego metu - ryškūs, dažnai baisūs regėjimo, garsiniai ar jutiminiai pojūčiai užmiegant ar pabundant.
- Fragmentuotas naktinis miegas (neramus, su dažnais prabudimais).
Priežastys:
- Dalis priežasčių nėra žinomos
- Autoimuniniai procesai
- Genetiniai veiksniai
- Encefalitas
- Galvos smegenų trauma
- Auglys smegenyse
Rizikos veiksniai:
- Šeimos panašūs atvejai
- Jaunas amžius (dažniausiai prasideda 15-30 m.)
- Virusinės infekcijos, galinčios suaktyvinti imuninę sistemą
Neramių kojų sindromas (RLS)
Liga, kuri pasižymi intensyviu, nepertraukiamu noru judinti kojas ir nemaloniais, neretai skausmingais pojūčiais (pvz., dilgčiojimu, deginimu), net ir esant ramybės būsenoje. Dažniausiai pasireiškia vakare, naktį.
Simptomai:
- Kojų sunkumas ir niežėjimas
- Kojų sustingimas
- Priverstinis noras judinti kojas
- Pojūtis lyg kojas „badytų adatėlės”
Priežastys:
- Geležies stoka
- Lėtinis inkstų nepakankamumas
- Galvos smegenų pagumburio hormonų trūkumas
- Nėštumas
- Neurologiniai sutrikimai
Rizikos veiksniai:
- Paveldimumas
- Diabetas, hipotireozė, reumatinės ligos
- Nėštumas (ypač trečiame trimestre)
- Mažas geležies kiekis kraujyje
- Kofeinas, alkoholis
Parasomnijos
Tai įvairūs nenormalūs elgesio, jutimų ar fiziologiniai reiškiniai, pasireiškiantys miego metu, užmiegant arba prabundant. Tai ne pats miego trūkumas, o miego kokybės sutrikimas dėl neįprasto aktyvumo miego metu.
Parasomnijos gali pasireikšti:
- judesiais (pvz., vaikščiojimas miegant)
- kalbėjimu, rėkimu
- emocinėmis reakcijomis (pvz., panikos atakomis naktį)
- neįprastu kvėpavimu ar elgesiu sapnuojant
Pagrindiniai parasomnijų tipai:
- NREM parasomnijos (susijusios su lėtojo miego stadijomis):
- Somnambulizmas (vaikščiojimas miegant)
- Naktiniai siaubai - staigus pabudimas su stipria baime, šauksmu, pagreitėjusiu širdies plakimu
- Miego kalbėjimas (somnilokvija)
- REM miego parasomnijos:
- REM miego elgesio sutrikimas - žmogus atlieka sapne vykstančius veiksmus, dažnai smurtinius (mušasi, šaukia, spardosi)
- Pasikartojantys košmarai
- Kitos parasomnijos:
- Bruksizmas - dantų griežimas miegant
- Nokturinė enurezė - šlapinimasis miegant (dažniausiai vaikams)
- Seksualinės parasomnijos - pvz., miego metu pasireiškiantis seksualinis elgesys (vadinamas „sexsomnia“)
Priežastys:Priežastys dažnai priklauso nuo amžiaus, parasomnijos tipo ir organizmo ypatybių. Dažniausiai pasireiškia vaikams, bet gali atsirasti bet kokiame amžiuje.
- Biologinės priežastys:
- Nepilnas smegenų perėjimas tarp miego fazių
- Genetinis polinkis (dažnai šeimoje būna panašių atvejų)
- Sutrikęs centrinės nervų sistemos reguliavimas
- Psichologinės priežastys:
- Didelis stresas ar emocinis nestabilumas
- Nerimas, depresija
- Trauminių įvykių patirtis
- Medicininės ir aplinkos priežastys:
- Karščiavimas, infekcijos (ypač vaikams)
- Vaistai (pvz., migdomieji, antidepresantai, antihistamininiai)
- Alkoholio vartojimas
- Miego trūkumas ar miego pertrūkiai
- Neurologinės ligos (pvz., Parkinsono liga - dažna REM elgesio sutrikimo priežastis)
Rizikos veiksniai:
- Amžius: NREM parasomnijos dažnesnės vaikams, REM parasomnijos - vyresnio amžiaus žmonėms.
- Genetika: artimųjų anamnezėje buvę parasomnijų atvejų.
- Netinkama miego higiena: nereguliarus miego režimas, per mažai miego.
- Psichologiniai stresoriai: emociniai sukrėtimai, traumos.
- Piktnaudžiavimas medžiagomis: alkoholis, vaistai ar narkotinės medžiagos.
- Kitos miego ligos: miego apnėja, neramių kojų sindromas.
Psichologiniai miego aspektai
Stresas ir emocinė būklė yra vieni iš svarbiausių veiksnių, darančių tiesioginę ir netiesioginę įtaką miego kokybei bei miego sutrikimų (ypač nemigos) vystymuisi. Jų poveikis yra tiek psichologinis, tiek fiziologinis, ir neretai sukuria užburtą ratą, kai prastas miegas didina emocinį jautrumą, o tai dar labiau blogina miegą.
Štai, kaip stresas ir emocinė būsena veikia miegą:
- Suaktyvėja „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight). Stresas aktyvina simpatinę nervų sistemą, dėl to sunku atsipalaiduoti, sulėtėja užmigimas, dažni prabudimai naktį.
- Miegas tampa paviršutiniškas. Stresas sumažina gilaus ir REM miego fazių trukmę. Tai lemia neatsistatantį, nekokybišką miegą, nepaisant ilgos miego trukmės.
- Sukuriamas užburtas ratas: Stresas → Nemiga → Nuovargis → Didesnis jautrumas stresui → Daugiau streso.
Nerimas susijęs su padidėjusiu fiziologiniu ir kognityviniu sužadinimu, taip pat dažnai prie didesnio nerimastingumo būdingas intensyvus galvojimas prie miegą, nuolatinis problemų „kramtymas” (ruminacija). Nerimo sutrikimų atvejais dažnai būdinga sunkumas užmigti ir dažni prabudimai.
Depresija gali sukelti ankstyvą pabudimą (pvz., 3-5 val. ryto) ir negalėjimą vėl užmigti. Kitiems pasireiškia hipersomnija - nuolatinis nuovargis ir per ilgas miegas.
Potrauminio streso sutrikimui būdingi dažni košmarų, miego paralyžiaus, naktinio siaubo epizodai.
Nemigą palaikantys psichologiniai mechanizmai:
- Ruminavimas - nuolatinis neigiamų minčių kartojimas prieš miegą, keliami klausimai, į kuriuos nėra atsakymų ir pan.
- Prasto miego katastrofizavimas - “Jei neišsimiegosiu, visa diena bus sugadinta”
- Per didelis dėmesys miego procesui. (“Ar užmigsiu?” “kiek laiko neužmiegu?” ir pan.). Paprastai jis didina įtampą ir apsunkina užmigimą.
- Miego vengimas - tai baimė eiti miegoti dėl blogos patirties. Būdingas specialus ėjimo miegoti vilkinimas, siekis neiti miegoti kol visiškai nenuvargs.
Haliucinacijos miego metu
Haliucinacijos - tai reiškinys, kai žmogus suvokia objektus, garsus ar pojūčius, nors jų iš tiesų nėra. Tai nėra paprastos iliuzijos, kai realūs objektai interpretuojami klaidingai. Haliucinacijos - tai klaidingi pojūčiai, atsirandantys be jokio išorinio stimulo.
- Regos haliucinacijos - kai žmogus mato tai, ko nėra: žmones, gyvūnus, objektus ar net ištisus peizažus. Jos gali būti elementarios (pvz., šviesos blyksniai) arba sudėtingos (pvz., konkretūs asmenys ar scenos).
- Klausos haliucinacijos - dažniausiai pasitaikančios haliucinacijos. Žmogus gali girdėti balsus, kurie jam kažką sako, duoda nurodymus ar net komentuoja jo veiksmus. Kai kurie balsai gali būti grasinantys ar nurodantys atlikti pavojingus veiksmus.
- Uoslės haliucinacijos - kai žmogus jaučia kvapus, kurių realybėje nėra. Dažniausiai tai nemalonūs kvapai, pavyzdžiui, supuvęs maistas ar chemikalai.
- Skonio haliucinacijos - žmogus jaučia neįprastus ar nemalonius skonius, pavyzdžiui, metalinį ar kartų skonį burnoje.
- Lytėjimo haliucinacijos - žmogus jaučia, kad kažkas jį liečia, ropoja per odą ar net įsivaizduoja, kad jo kūne yra svetimkūnių.
- Visceralinės haliucinacijos - žmogus jaučia keistus pojūčius savo kūno viduje, pavyzdžiui, jaučia, kad viduje yra gyviai ar mechaniniai įtaisai.
Tikrosios haliucinacijos - žmogus jas patiria kaip visiškai realias, tarsi jos būtų išorėje. Pseudo-haliucinacijos - jos suvokiamos ne kaip išorės dalis, o kaip vidiniai pojūčiai ar mintys.
Jei žmogus patiria haliucinacijas, svarbu atsižvelgti į jų pobūdį ir dažnumą. Jei haliucinacijos atsirado staiga ir yra intensyvios, būtina kreiptis į gydytoją. Svarbu suprasti, kad haliucinacijos nėra vien tik psichikos ligonių patiriamas reiškinys - jos gali pasireikšti ir esant stresui, miego trūkumui ar net ekstremaliomis aplinkybėmis.
Miego paralyžius ir haliucinacijos
Miego paralyžius kartais vadinamas pusiau sąmoningu miegu arba hipnagoginiu miego paralyžiumi. Miego paralyžius yra vienas iš miego sutrikimų, kuris dažniausiai pasireiškia žmogui užmiegant. Pagrindinis miego paralyžiaus simptomas yra visiška, ar dalinė kūno inercija, rankų, ar kojų nejautimas, kai jaučiamas nepaaiškinamas nerimo, baimės ar siaubo jausmas. Taip pat gali būti regos ar klausos haliucinacijų. Tokią būseną patyrę asmenys tiki, kad tuo metu matė ir girdėjo svetimas būtybes, ar piktąsias galias. Šio miego sutrikimo metu raumenys paralyžuojami dėl nugaros smegenyse esančių neuronų slopinimo. Kadangi jie yra atsakingi už raumenų tonuso palaikymą. Miego paralyžius netrunka labai ilgai ir dažniausiai praeina savaime.
Nėra visiškai aišku kokios yra miego paralyžius priežastys. Manoma, kad miego paralyžių sukelia smegenyse cirkuliuojančių neurotransmiterių, tokių kaip GABA ir glicinas, sekrecijos sutrikimas, dėl kurio slopinami nugaros smegenų neuronai, atsakingi už tinkamo raumenų tonuso palaikymą. Yra mokslinių duomenų apie tai, kad miego paralyžius yra paveldimas, tad tam įtakos turi taip pat ir genetika.
Dažniausiai naktinis miego paralyžius nėra laikomas miego ligos visuma, todėl netaikomas vienareikšmis ir privalomas farmakologinis gydymas. Norint patvirtinti, kad tai, ką patyrėme, yra miego paralyžius, būtina atlikti išsamų elektros encefalografinį tyrimą arba EEG, kuris taip pat leidžia nustatyti tokias ligas kaip miego apnėja ir epilepsija.
Norint greičiau išeiti iš šios nemalonios būsenos reikia pasistengti greitai, negiliai kvėpuoti ir stengtis pajudinti bent vieną kūno dalį. Daugeliu atveju pakanka net nedidelio judesio, pavyzdžiui, vieno piršto judesio, pakelto antakio ar šypsenos. Tačiau didžiausią vaidmenį mažinant miego paralyžiaus pasireiškimą atlieka tinkama profilaktika. Daugiausia dėmesio skiriant blogiems mitybos įpročiams, fiziniam nuovargiui, pamaininiam darbui ir tinkamai miego higienai. Svarbų vaidmenį mažinant miego paralyžiaus riziką taip pat atlieka kasdieniai ritualai, palengvinantys vakaro ramybę ir tinkamą miego vietos paruošimą.
Nors dauguma žmonių mano, kad miego paralyžius tai įtempta ir neigiama būsena, yra žmonių, kurie norėtų jį patirti. Tai kaip patirti miego paralyžių? Reikėtų sulaukti akimirkos, kuomet labai norisi miego, idealu apėmus nenumaldomam mieguistumui (tai būtina sąlyga!), patogiai atsigulti ant lovos ir kiek įmanoma atsipalaiduoti, nedarant jokių, net menkiausių judesių. Esant tokiai būsenai, reikėtų laukti, kol pasirodys pirmosios haliucinacijos, susijusios su natūraliu užmigimo procesu. Dažniausiai tai yra paprasti paveikslėliai ar trumpos istorijos. Kartu su jais dažnai patiriame viso kūno traukulius ir įvairius klausos pojūčius. Sąmoningai būnant šioje būsenoje, ant ribos tarp budrumo ir miego, galima patekti į miego paralyžiaus būseną.
Miego sutrikimų gydymo galimybės
Miego sutrikimų rizikos veiksnių atpažinimas yra labai svarbus, kad būtų galima veiksmingai įsikišti. Gali būti taikomi įvairūs gydymo būdai, pritaikyti skirtingoms būklėms ir individualiems poreikiams.
CPAP terapija gali būti ypač svarbi sergant obstrukcine miego apnėja, nes užtikrina pastovų oro srautą ir palaiko atvirus kvėpavimo takus.
Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti atkurti sveikus miego modelius ir sumažinti nerimą, taikant psichologinį požiūrį.
Farmakologinės intervencijos gali apimti raminamuosius ar stimuliatorius, suteikiančius trumpalaikį palengvėjimą, tačiau gali kilti priklausomybės rizika.
Šviesos terapija gali būti naudinga gydant cirkadinio ritmo sutrikimus, nes ryški šviesa padeda reguliuoti miego ir budrumo ciklus.
Šie gydymo būdai pabrėžia, kad veiksmingas miego sutrikimų valdymas reikalauja individualiai pritaikytų metodų, galinčių pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.
Miego higiena ir gyvenimo būdo pokyčiai
Gera miego higiena ir teigiami gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti pagerinti miego kokybę ir bendrą savijautą.
Natūrali dienos šviesa gali palaikyti cirkadinį ritmą, o reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti užmigimą, tačiau intensyvaus fizinio krūvio reikėtų vengti prieš miegą.
Nikotino ir kofeino ribojimas po pietų gali padėti išvengti miego ciklų sutrikimų. Nuoseklus miego grafikas ir raminantys ritualai prieš miegą, pavyzdžiui, skaitymas ar meditacija, taip pat gali prisidėti prie geresnio poilsio.
Labai svarbu sukurti idealią miego aplinką - miegamajame turi būti tamsu, vėsu ir tylu, o patogi patalynė gali dar labiau pagerinti komfortą. Draudimas naudoti elektroninius prietaisus lovoje gali padėti išlaikyti sveiką ryšį tarp lovos ir miego.
tags: #haliucinacijos #miego #metu