Prieš daugiau nei šimtmetį, 1908 m. balandžio 1 d., Brukline (JAV) gimė Abrahamas Maslow, amerikiečių psichologas, vienas iš humanistinės psichologijos įkūrėjų. Jo vardas neatsiejamas nuo poreikių hierarchijos teorijos, vaizdžiai pavaizduotos kaip Maslow piramidė. Ši teorija, pirmą kartą pristatyta daugiau nei prieš septyniasdešimt metų, išlieka aktuali ir šiandien, padedanti suprasti žmogaus motyvaciją ir elgesį. Nors laikai keičiasi, esminiai žmogaus poreikiai išlieka tie patys, keičiasi tik jų išraiškos formos.
Poreikių hierarchijos teorijos ištakos
A. Maslow pirmą kartą pristatė poreikių piramidę savo straipsnyje „Žmogaus motyvacijos teorija“. Jis teigė, kad tik patenkinęs savo fiziologinius poreikius, žmogus gali rūpintis kitais dalykais. Kitaip tariant, pirmenybė teikiama fiziniam išgyvenimui, ir tai motyvuoja tam tikrą mūsų elgesį. Kai šis poreikis užpildytas, einame prie kito, kol galiausiai pakylame į piramidės viršų. Taigi, kol nepatenkinti pirminiai poreikiai, negalime pasirūpinti savo saugumu, emocine savijauta ir t. t. Tai nereiškia, kad didžiausią dėmesį turime skirti fiziologiniams poreikiams - tiesiog jie turi būti patenkinti pirmesni. Kai būsime pavalgę, išsimiegoję, kai netrūks lytinių santykių ir artumo su žmonėmis, galėsime skirti daugiau dėmesio savirealizacijai.
Maslow piramidės lygmenys
Maslow poreikių piramidė yra suskirstyta į penkis pagrindinius lygmenis, išdėstytus hierarchine tvarka:
Fiziologiniai poreikiai: Tai patys svarbiausi poreikiai, būtini žmogaus išgyvenimui. Jie apima kvėpavimą, mitybą, tuštinimąsi, lytinius santykius ir miegą. A. Maslow teigė, kad tik patenkinęs savo fiziologinius poreikius, žmogus gali rūpintis kitais dalykais.
Saugumo poreikiai: Šis lygmuo apima fizinio ir emocinio saugumo poreikius. Tai yra kūno, šeimos, teritorijos bei turto ir moralės apsauga, taip pat resursų kaupimas. Virš šių - saugumo poreikiai. Palaikomas fizinis ir emocinis saugumas: kūno, šeimos, teritorijos bei turto ir moralės apsauga; resursų kaupimas.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Socialiniai poreikiai: Šiame lygyje svarbūs santykiai tarp žmonių. Tai socializacija, draugystė, šeima, meilė ir intymumas. Dar aukščiau A. Maslow išskyrė socialinius poreikius.
Savivertės ir pripažinimo poreikiai: Šiame lygyje žmogui svarbu vertinti savo ir aplinkinių veiksmus, pasiekimus. Atsiranda pagarbos ir pasitikėjimo poreikis, noras tobulėti. Ketvirtasis piramidės lygis - savivertės ir pripažinimo. Vertinami savo ir aplinkinių veiksmai, pasiekimai, atsiranda pagarbos ir pasitikėjimo poreikis, noras tobulėti.
Savirealizacijos ir problemų sprendimo poreikiai: Tai aukščiausias piramidės lygmuo, kuriame atsiskleidžia žmogaus poreikis panaudoti ir perduoti žinias bei patirtį, siekti aukštesnių tikslų. Atsiranda poreikis kurti, tobulinti, įgyvendinti savo norus, veikti dėl bendros gerovės, analitiškai ir konstruktyviai spręsti problemas. Penktajame lygyje - savirealizacija ir problemų sprendimas. Atsiranda poreikis panaudoti ir perduoti žinias bei patirtį, siekti aukštesnių tikslų.
Trūkumo ir augimo poreikiai
Pirmieji keturi poreikiai (fiziologiniai, saugumo, socialiniai, savivertės ir pripažinimo) yra vadinamieji trūkumo poreikiai. Kuo labiau mums jų trūksta, tuo labiau jų norime ir apie juos galvojame. Šie poreikiai žmogui privalo būti patenkinti ir kyla iš stygiaus. Savirealizacijos poreikis yra augimo poreikis, susijęs su asmeniniu tobulėjimu ir potencialo atskleidimu.
Piramidės tobulinimas ir papildymai
Klasikinė poreikių piramidė per daugelį metų buvo atnaujinta ir patobulinta. Pats Maslowas taip pat keletą kartų ją tobulino. Jis pastebėjo, kad yra žmonių, kuriems savirealizacija yra svarbesnė nei meilės poreikis, ir pan. Taip pat pridūrė, kad mes vienu metu dažniausiai tenkiname kelis savo poreikius, o ne apsistojame ties vienu.
Taip pat skaitykite: E. Fromm'o teorijos apžvalga
A. Maslowas vėliau į piramidę tarp ketvirto ir penkto punktų įterpė kognityvinius poreikius (žinojimas, supratimas, tyrinėjimas, smalsumas, reikšmės, prasmės ieškojimas) ir estetinius (grožio, balanso, formos ir kitų estetinių dalykų ieškojimas).
Savirealizacija: aukščiausias žmogiškųjų poreikių lygmuo
Ryškiausia A. H. Maslow psichologijos teorijos dalis neabejojamai yra jo sukurta žmogaus savęs aktualizavimo koncepcija, siekianti aprėpti aukščiausią žmogiškųjų poreikių lygmenį. Ši koncepcija buvo toliau plėtojama knygose Būties psichologijos link (Tozuard a Psychology ofBeing, 1962) ir jau po psichologo mirties 1971 m.
Savęs aktualizavimo tyrimus Maslow pradėjo norėdamas giliau suprasti du savo mokytojus - garsią antropologę Ruth Benedict ir vieną ryškiausių geštaltinės psichologijos atstovų Maxą Wertheimerį. Pirmiausia tai buvo privatus tyrimo projektas, kurio tikslas buvo suprasti, kas šiuos žmones daro ypatingus, išskirtinai žmogiškus. Šis dviejų mokytojų palyginimas buvo savęs aktualizavimo tyrimų, kuriems Maslow atidavė didesnę savo gyvenimo dalį, pirmoji pakopa. Galiausiai tyrimo objektu tapo 18 iškilių asmenų: 9 jo amžininkai ir 9 istorinės asmenybės. Šiuos žmones Maslow vadino pačiais geriausiais, ryškiausiais žmonių giminės atstovais. Tarp jo analizuotų asmenybių buvo Abraomas Lincolnas, Thomas Jeffersonas, Baruchas Spinoza, Albertas Einšteinas, Albertas Schweitzeris, Williamas Jamesas, Aldousas Huxley ir kiti.
Tyrimo rezultatas - 15 universalių save aktualizuojantiems žmonėms būdingų bruožų, kurie siejo jo tirtus asmenis:
- Efektyvus ir realistiškas tikrovės supratimas.
- Savęs, kitų ir aplinkos priėmimas.
- Betarpiškumas, paprastumas ir natūralumas.
- Susitelkimas į konkrečias problemas.
- Gebėjimas atsiskirti, būti vienam.
- Autonomija, nepriklausomybė nuo aplinkos ir kultūrinių stereotipų.
- Nuolatinis suvokimo naujumas.
- Gebėjimas išgyventi mistines ir viršūnių (peak) patirtis.
- Bendrumo su kitais jausmas.
- Gebėjimas palaikyti gilius tarpasmeninius santykius.
- Demokratiškumas.
- Gebėjimas atpažinti gėrį ir blogį, skirti tikslus ir priemones.
- Filosofiškas, geranoriškas humoras.
- Kūrybiškumas.
- Gebėjimas pasipriešinti kultūrinėms įtakoms.
Šių žmogaus bruožų visumą galima vadinti save aktualizuojančio asmens kvintesencija, savęs vystymo ir tobulinimo visiškos dvasinės sveikatos link orientyrais. Apibendrinant Maslow atliktus save aktualizuojančių žmonių tyrimus, galima sakyti, kad asmenybei augti svarbūs du dalykai: atsidavimas kam nors daugiau, o ne vien savajam Aš, ir sėkmingas išsikeltų tikslų įgyvendinimas.
Taip pat skaitykite: Harmoningo asmens formavimas
Vienu svarbiausių save aktualizuojančio žmogaus bruožų Maslow laikė gebėjimą patirti vadinamuosius viršūnių išgyvenimus. Tai itin džiaugsmingi ir jaudinantys žmogaus gyvenimo momentai. Jie patiriami kaip ekstazė, katarsis, orgazmas, visiškai naujo žvilgsnio į pasaulį atsivėrimas, savojo Aš transcendavimas. Dažniausias tokių momentų šaltinis - religija, meilė, menas, muzika, gamta. Maslow atlikti viršūnių išgyvenimų tyrimai davė pradžią transpersonalinei psichologijai, sutelkusiai dėmesį būtent į sąmonės ir transcendentinių patirčių analizę. Dėl to jis laikomas transpersonalinės psichologijos pradininku ir klasiku.
Kritika ir alternatyvios teorijos
Nors Maslow poreikių hierarchija yra plačiai žinoma ir naudojama, ji taip pat susilaukė kritikos. Kai kurie kritikai teigia, kad poreikių hierarchija nėra universali ir gali skirtis priklausomai nuo kultūros ir individualių aplinkybių. Taip pat kritikuojamas poreikių išsidėstymas piramidėje, teigiant, kad ne visada žemesnio lygio poreikių patenkinimas yra būtinas norint siekti aukštesnių poreikių patenkinimo.
Nepaisant kritikos, Maslow teorija išlieka svarbiu įrankiu suprantant žmogaus motyvaciją. Ji paskatino sukurti kitas motyvacijos teorijas, tokias kaip C. P. Alderferio ERG teorija ir D. McClellando poreikių teorija.
- C. P. Alderferio ERG teorija: Ši teorija išskiria 3 poreikių lygmenis: egzistencijos, santykių ir augimo (asmenybės ugdymo). Pasak jo, žmogus kyla arba leidžiasi poreikių hierarchijos laiptais: patenkinus egzistencinius poreikius tampa reikšmingesni santykiai su aplinkiniais ir savirealizacija ir, priešingai, nepavykus realizuoti aukštesniųjų poreikių, prasideda regresija (grįžimas prie žemesnio lygio poreikių tenkinimo) ir frustracija. Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas C. P. Alderferis 1972 išplėtojo A. H. Maslow poreikių hierarchijos teoriją ir ją pavadino egzistencijos, giminingumo ir raidos teorija (anglų kalba Existence, Relatedness and Growth Theory, vadinamoji ERG teorija,). Jis išskyrė 3 poreikių lygmenis: egzistencijos, santykių ir augimo (asmenybės ugdymo). Pasak jo, žmogus kyla arba leidžiasi poreikių hierarchijos laiptais: patenkinus egzistencinius poreikius tampa reikšmingesni santykiai su aplinkiniais ir savirealizacija ir, priešingai, nepavykus realizuoti aukštesniųjų poreikių, prasideda regresija (grįžimas prie žemesnio lygio poreikių tenkinimo) ir frustracija.
- D. McClellando poreikių teorija: Jis pabrėžė asmeninių laimėjimų (rezultatų), įtakos kitiems žmonėms (valdžios), draugiškų ir artimų žmogiškųjų santykių (priklausymo) svarbą. Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas D. McClellandas teigė, kad poreikis laimėti yra ypač svarbus atliekant darbo užduotis. Jis pabrėžė asmeninių laimėjimų (rezultatų), įtakos kitiems žmonėms (valdžios), draugiškų ir artimų žmogiškųjų santykių (priklausymo) svarbą.
Maslow teorijos taikymas praktikoje
Maslow poreikių hierarchijos teorija gali būti taikoma įvairiose srityse, įskaitant:
- Verslas ir vadyba: Supratimas apie darbuotojų poreikius gali padėti vadovams sukurti motyvuojančią darbo aplinką ir padidinti darbuotojų produktyvumą. A. Maslow‘as buvo pirmasis (1954), iš kurio darbų vadovai sužinojo apie žmogaus poreikių sudėtingumą ir jų įtaką darbo motyvacijai.
- Švietimas: Žinant mokinių poreikius, galima pritaikyti mokymo metodus ir sukurti palankią mokymosi aplinką.
- Psichologija ir psichoterapija: Teorija padeda suprasti pacientų motyvaciją ir elgesį, taip pat padeda nustatyti terapijos tikslus. Maslow neurozes ir kitus psichikos sutrikimus vadino stokos (deficiency) ligomis, kylančiomis dėl nepatenkintų svarbių žmogaus poreikių.
tags: #humanistines #teorijos #maslow #idejos