Ilgalaikės Kognityvinės Elgesio Terapijos Veiksmingumas

Psichoterapija yra reguliarūs susitikimai su psichoterapeutu (psichologu ar psichiatru), dažniausiai vieną arba du kartus per savaitę. Efektyvumas didėja, jei susitikimai vyksta kiekvieną savaitę tuo pačiu metu, o pacientas įsipareigoja lankyti visus paskirtus susitikimus. Psichoterapija gali būti individuali, porų arba grupinė. Individualus susitikimas trunka 50 minučių, o poros ir grupinis - 1 valandą 30 minučių. Jos tikslas - padėti žmogui suvokti vidinių ir išorinių konfliktų priežastis, savo elgesio stilių ir ieškoti naujų, sėkmingesnių elgesio būdų.

Psichoterapijos Taikymas

Psichoterapija taikoma išgyvenant:

• Įvairius neurotinius sutrikimus (nerimą, baimę, depresiją, asmenybės sutrikimą, potrauminį stresą);
• Sunkumus santykiuose su kitais žmonėmis;
• Nepilnavertiškumą;
• Perdėtą drovumą;
• Nesibaigiantį gedėjimą dėl patirtos netekties.

Psichoanalitinė arba psichodinaminė psichoterapija padeda pamatyti vidinius konfliktus, kurie dėl žmogaus psichologinių savybių jam pačiam lieka nepažinūs. Terapijos metu atsirandanti įžvalga padeda pažinti save. Siekiama ne tik išsivaduoti iš vieno ar atskirų simptomų, bet ir atkurti pasitikėjimą savimi, atrasti gyvenimo skonį bei pakeisti santykius su kitais žmonėmis naujų įžvalgų dėka. Psichoterapija gali būti ir skausminga, nes gali (ir dažniausiai turi) būti paliesti nemalonūs momentai, kurie neduoda ramybės ir kliudo „normaliai“ gyventi.

Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)

Kognityvinė Elgesio psichoterapija padeda:

1. Keisti mąstyseną, t. y., kad mintys, įsitikinimai, požiūriai, nuostatos ir samprotavimai ne trukdytų, o padėtų gyventi (kognityvinis terapijos aspektas).
2. Imtis tokių veiksmų, kurie duos norimų ir laukiamų rezultatų (elgesio aspektas).

Kognityvinė elgesio terapija remiasi čia ir dabar principu: psichoterapinės intervencijos fokusuojamos į dabartį, sprendžiamos dabarties problemos ir sunkumai. Šios terapijos intervencijos nesiekia atskleisti pasąmonėje glūdinčių priežasčių iš praeities, kurios galėtų daryti įtaką dabarties problemoms, vietoj to, ji stengiasi padėti sukurti naują, labiau pritaikytą būdą geriau gyventi ir jausti dabartį.

Taip pat skaitykite: Kognityvinės teorijos perspektyvos kultūroje

Psichoterapijos trukmė:

• Trumpalaikė (4-5 mėn.);
• Vidutinė (6-12 mėn.);
• Ilgalaikė (ilgiau nei vieni metai).

Psichoterapijos efektyvumas yra tiesiogiai susijęs su jos trukme. Terapija tęsiasi tol, kol kenčiama dėl dvasinio diskomforto. Paprastai nenumatomas joks konkretus terminas, o terapija baigiama bendru psichoterapeuto ir paciento sutarimu. Pacientas turi teisę bet kada psichoterapijos atsisakyti, tačiau toks atsisakymas turi būti suvoktas.

KET neadaptyvų elgesį keičia adaptyvesniu. Terapinio darbo metu terapeutas padeda klientui suvokti konkrečios situacijos klaidingas ar neteisingas interpretacijas ir pakeisti neadaptyvų elgesį adaptyvesniu, funkcionalesniu elgesiu. Pirmieji KET seansai paprastai skiriami pradiniam įvertinimui ir terapijos tikslų nustatymui. Klientas supažindinamas, kaip mintys, jausmai ir elgesys yra tarpusavyje susiję. Vėlesniuose etapuose klientui padedama atpažinti automatines mintis ir įsitikinimus, kurie skatina neigiamas emocijas. Elgesio intervencijos yra nukreiptos į elgesio modelių keitimą. Šios intervencijos gali apimti įvairias technikas, pavyzdžiui, ekspoziciją (nuoseklų susidūrimą su baimę keliančiais stimulais), elgesio aktyvavimą (pozityvių veiklų planavimą ir vykdymą), naujų įgūdžių mokymąsi (socialinių įgūdžių, streso valdymo technikų).

KET Metodai Ir Tikslai

Kognityvinės elgesio terapijos dažniausiai siekiama pakeisti neveiksnias ar neigiamą įtaką darančias mąstymo ir/ar elgesio formas. Tarp tokių formų galima išskirti perdėtas generalizacijas, perdėtai neigiamą mąstymą, pozityvių dalykų neįvertinimą, kiekvienos nesėkmės vertinimas, kaip katastrofos. Tai yra tik dalis kognityvinėje elgesio terapijoje naudojamų metodų. Be to, ne visi jie yra naudojami kiekvienos terapijos metu. Kognityvinės elgesio terapijos tikslas yra padėti pacientui pačiam tapti savo psichologu / psichoterapeutu.

Kitaip nei dalis kitų psichoterapijos formų, kognityvinė elgesio terapija didžiausią dėmesį kreipia į tai, kas paciento gyvenime vyksta šiuo metu, o ne į tai, kas nutiko jo praeityje. Taip pat į centrą pastatoma konkreti problema, kurios ištakų ir prasmės nėra ieškoma pasąmonėje. Dėl šios priežasties kognityvinė elgesio terapija yra orientuota į konkrečias problemas ir konkrečius jos sprendimo būdus, kas taip pat reiškia, kad ji gali trukti trumpiau nei kitos psichoterapijos, pvz. psichoanalizė, nors, kaip ir kitų psichoterapijos formų atveju, nėra iš anksto nustatytos jos trukmės (nebent egzistuoja konkretus susitarimas tarp paciento ir psichologo / psichoterapeuto).

Taip pat skaitykite: Kognityvinė psichologija VDU

Nors, esant poreikiui, ją galima taikyti kartu su kitomis psichoterapijos formomis ar vaistais. Tačiau tyrimai rodo, kad kai kurių problemų ar sutrikimų atveju vien kognityvinė elgesio terapija gali būti tiek pat veiksminga ar net veiksmingesnė nei gydymas kai kuriais vaistais.

Kognityvinės elgesio terapijos metu terapeutas ir pacientas dirba kartu, kad suprastų paciento problemas, suvoktų, kaip jos veikia paciento mintis, elgesį, jausmus ir kasdieninę veiklą. Remdamiesi individualių problemų išsiaiškinimu, terapeutas ir pacientas kartu iškelia terapijos tikslus ir suderina gydymo planą. Svarbu tai, kad klientas kognityvinės ir elgesio terapijos metu nuolat žino ir jaučia, kad kiekvienas sekantis jo žingsnis artina jį prie siekiamo tikslo.

Pagrindinės Terapinės Intervencijos

Taikant KET atliekama daug tarp savęs susijusių terapinių procedūrų, kurių kompleksas ir užtikrina tokį gerą galutinį rezultatą. Dažniausiai atliekamos šios terapinės intervencijos:

• Mokymas (edukacija). Klientas gauna visą reikalingą informaciją apie savo problemą ar sutrikimą, jo vystymosi mechanizmus, gydymo būdus, savipagalbos priemones, būdus užkirsti kelią ligos atkryčiui ar atsinaujinimui, galimybes pasitelkti išorinius resursus tvarkantis su savo problema.
• Darbo tikslų kėlimas ir veiklos planavimas. Terapeutas kartu su klientu nustato ir apibrėžia bendruosius terapijos tikslus, pagal tokius kriterijus, kuriuos galima objektyviai įvertinti. Ir sistemingai skiriant praktines užduotis, skatinamas įgūdžių perkėlimas iš terapijos seansų į kasdienės situacijas. Stebima, kaip sekasi siekti konkrečių tikslų ir taip siekiama įvertinti daromą pažangą.
• Minčių perdirbimas. Klientas išmokomas atpažinti ir keisti sutrikimą skatinančias mintis ir klaidingus įsitikinimus į kitus, jau padedančius susitvarkyti su savo problema. Praktinis mokymas tikslingai kontroliuoti ir keisti disfunkcines mintis į adaptyvias ir veiksmingas vykdomas tol, kol tai klientui tampa įprastu, automatiniu procesu.
• Darbas su mąstymo klaidomis. Labai dažnai tam tikrus simptomus skatina arba palaiko žmogaus klaidingi mąstymo stereotipai ir realybės interpretacijos, atsiradę dėl negatyvių ankstesniųjų gyvenimo patirčių. Todėl, klientai taikant KET mokomi gauti naujų, pagerinančių jų funkcionavimą patirčių ir tokiu būdu susiformuoti įgūdžius, leidžiančius pašalinti sutrikimus ir problemas, dėl kurių klientas kreipėsi pagalbos.
• Elgesio modifikavimo strategijos. Labai daug psichologinių problemų sukelia arba palaiko disfunkcinis mūsų elgesys, nors jis tuo metu klientui atrodo vienintelis galimas. Pavyzdžiui, jeigu esant nerimui ar baimei visai vengiama simptomus stiprinančių vietų, sutrikimas tik stiprėja. Arba, jeigu, esant depresijai, žmogus labai sumažina savo aktyvumą, problemos tik gilėja. Todėl, laipsniškas, bendradarbiaujant su klientu tikslingas elgesio keitimas, suteikia naujų, sėkmingų patirčių ir užtikrina sveikimą.
• Problemų sprendimo metodikų mokymas. Taikant KET, klientai išmokomi moksliškai pagrįstų problemų sprendimo metodikų etapais, labai padedančių jiems realiame gyvenime susidūrus su iššūkiais.
• Fizinių ir psichologinių metodikų įtampai ir nerimui sumažinti praktinis (iš)mokymas. Klientai KET metu išmokomi keleto metodikų, leidžiančių tvarkytis su stresu, nerimu ar įtampa netrikdant kasdienės veiklos.
• Specialios metodikos tvarkantis su specifiniais fiziniais ar psichologiniais simptomais. Klientai išmokomi sukontroliuoti ir pašalinti savo simptomus, kad ir kuriose srityse jie pasireikštų. Pavyzdžiui, gali būti išmokoma pašalinti tokius fizinius simptomus kaip galvos svaigimas, oro trūkumo jausmas, drebulys, stiprus širdies plakimas, psichologinius simptomus, kaip stiprus nerimas, pasimetimas, liūdna nuotaika, pyktis, nekontroliuojamo elgesio pasireiškimai, priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, pasitikėjimo savimi trūkumas ir t.t
• Namų darbai arba praktikavimasis namuose. kognityvinėje ir elgesio terapijoje daug dėmesio skiriama tam, kad klientas terapijos metu gautas žinias ir įgūdžius praktiškai bandytų taikyti namuose, už terapijos ribų, realiame gyvenime, taip vis daugiau ir dažniau adaptyviai ir gerai funkcionuodamas be psichoterapeuto pagalbos.
• Pastiprinimas ir pozityvus apdovanojimas. Kertinis visų kognityvinių ir elgesio programų elementas - pozityvus tinkamo elgesio pastiprinimas. Taip pat taikomas ir savęs pastiprinimas , pavyzdžiui kognityvinis (pvz.:šaunu, man pavyko susitvarkyti su šia situacija), materialinis ( apdovanojimas savęs norimu daiktu), pasimėgavimas malonia veikla (pvz.: atpalaiduojanti vonia).

KET Poveikis

• Greitas simtomų lengvėjimas. Po kiekvienos psichoterapinės sesijos klientas jaučia pažengęs žingsnį savo sprendimų link, nes jis pats yra įtraukiamas į terapinį procesą.
• Problemos suvokimas. Aiškiai įvardijama, kodėl egzistuoja problema, kas sukelia stiprias reakcijas ir ką konkretaus galima daryti simtomams palengvinti.
• Savikontrolė. Išmokstama taikyti saugias ir veiksmingas srategijas, kurios padės pasijusti geriau taip pat padės susidaryti praktišką ir įgyvendinamą pagalbos sau planą pažingsniui.
• Prevencija ir asmenybės augimas. KET turi ilgalaikį poveikį, nes ji grindžiama perkainojimu tam tikrų esminių vertybių bei požiūrio, dėl kurio buvote linkę skausmingą savo problemų suvokimą.

KET Taikymas Vaikams

Vaikystė yra laikotarpis, kai vaiko psichologinė ir emocinė sveikata yra ypač jautri traumoms. Svarbu ir būtina gydyti potrauminio streso sutrikimą vaikams. Nepagrįstai manyti, kad vaikai su laiko tėkmėje „pamirš” traumas ar jų padarinius. Negydant potrauminio streso sutrikimo, jo simptomai gali išlikti ir sustiprėti, paveikdami vaiko ilgalaikę gerovę. Todėl svarbu teikti tinkamą terapiją vaikams, siekiant padėti jiems įveikti traumos sukeltus sunkumus ir atkurti jų psichinę sveikatą.

Potrauminio streso terapija vaikams yra veiksmingas ir svarbus gydymo būdas. Ši terapija siekia padėti vaikams perprasti, perdirbti ir įveikti traumos sukeltus simptomus ir emocinius sunkumus. Potrauminio streso terapija vaikams remiasi įvairiomis terapinėmis metodikomis, tokiomis kaip kognityvinės elgesio terapija, traumos fokusinė kognityvinė elgesio terapija, EMDR terapija ir kūno terapija. Šios terapinės metodikos padeda vaikams išreikšti savo jausmus, mąstyti kritiškai apie traumą ir jos padarinius bei įgyti įrankius, kurie padeda jiems įveikti ir priimti traumos patirtį.

Taip pat skaitykite: Socialinė kognityvinė agresijos teorija: kas tai?

Traumos Poveikis Vaikų Psichinei Ir Emocinei SveikataiTraumos patirtis vaikystėje gali turėti įtakos vaikų psichinei ir emocinei sveikatai. Traumos gali sukelti didelį stresą, kuris gali paveikti vaikų gebėjimą reguliuoti emocijas, formuoti santykius su kitais ir prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo reikalavimų. Vaikai, patyrę traumas, gali patirti didelį nerimą, baimę ir emocinį diskomfortą, dėl ko gali atsirasti koncentracijos sutrikimų, miego problemų ir nuovargio.

Bendri Potrauminio Streso Sutrikimo Simptomai VaikamsVaikai, turintys potrauminio streso sutrikimą, gali patirti įvairius simptomus, kurie gali pasireikšti skirtingais būdais. Kai kurie iš bendrų potrauminio streso sutrikimo simptomų vaikams apima: Intruziniai simptomai: vaikai gali turėti pasikartojančių nemalonių prisiminimų apie traumą, tokių kaip įkyriai atsi…

Daugybė mokslinių tyrimų patvirtina, kad derinant kognityvinę elgesio terapiją (KET) ir hipnozę, pasiekiami kur kas geresni ir ilgalaikiai svorio metimo rezultatai, lyginant su vienu iš šių metodų. Tyrimai rodo, kad ši kombinacija ne tik padeda greičiau numesti svorį, bet ir sumažina jo atsistatymo tikimybę.

• Giluminis darbas su priežastimis: KET padeda identifikuoti ir pakeisti giliai įsišaknijusius neigiamus mąstymo modelius ir įsitikinimus, kurie dažnai skatina emocinį valgymą ir kitus nesveikus mitybos įpročius.
• Įgūdžių ugdymas: KET moko vertingų įgūdžių, kaip valdyti stresą, emocijas, atsispirti pagundoms ir priimti sveikus sprendimus. Hipnozė stiprina šiuos įgūdžius, padėdama juos automatizuoti ir taikyti kasdieniame gyvenime.
• Individualizuotas požiūris: Kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl ir terapijos programa yra kuriama individualiai, atsižvelgiant į jūsų konkrečius poreikius, tikslus ir iššūkius.
• Hipnozė gali padidinti motyvaciją sveikai maitintis ir reguliariai mankštintis, be valios pastangų.
• Holistinis požiūris: Ši kombinacija adresuoja tiek psichologinius, tiek elgesio aspektus, susijusius su svorio metimu, todėl užtikrina ilgalaikę sėkmę.
• Hipnozė gali padėti pakeisti požiūrį į maistą, padaryti jo pasirinkimą sveikesnį ir malonesnį.

Svarbu pažymėti, kad hipnozė nėra stebuklinga piliulė, tai yra papildoma priemonė, kurią geriausiai taikyti kartu su sveika mityba ir fiziniu aktyvumu. Ne visi yra vienodai jautrūs hipnozei, sėkmė priklauso nuo individualių savybių ir motyvacijos. Svarbiausia yra nustatyti aiškius ir realius tikslus apibrėžiant, kiek svorio norite numesti ir kokį kūną norite turėti. Moksliniai tyrimai rodo, kad ši kombinacija yra kur kas efektyvesnė nei vien tik dieta ar fizinis aktyvumas. Individualizuotas požiūris leidžia mums pritaikyti terapiją jūsų unikaliems poreikiams, o įgyti įgūdžiai padės jums valdyti stresą, atsispirti pagundoms ir priimti sveikus sprendimus net ir sudėtingose situacijose.

Ilgalaikės Terapijos Iššūkiai ir Perspektyvos

Kokia terapijos kryptis bebūtų, proceso eigoje ateina laikas ir pablogėjimams, ir krizėms, ir nemalonioms reakcijoms. Tada gali kilti prasti jausmai ir net noras mesti terapiją.

Pradėjusi tokio pobūdžio pokalbius su savo klientais, psichoterapeutė sako pastebėjusi, kad padaugėjo žmonių, kurie terapijos nemeta ir joje pasilieka net užklupus tam pablogėjimo periodui. Žinojimas, kad sukilę jausmai, sapnai, negalėjimas užmigti - normalios atsiradusios būsenos, kol su terapeutu praeinamas tam tikras periodas, itin gelbsti. Ypatingai svarbi ir rami terapeuto laikysena - be netikėtumų, be puolimo teisintis, ramios, natūralios atmosferos išlaikymas padeda klientui priimti ir ne pačias maloniausias ilgalaikės terapijos proceso dalis.

Norintiems greito psichoterapijos rezultato, lengvo atsakymo nebus, mat poveikis priklauso ne tiek nuo psichoterapijos krypties, kiek nuo terapeuto ir paties kliento. Vieniems gali užtekti keleto seansų, pasikonsultuoti tam tikrais klausimais ar efektyviau išspręsti tam tikras konkrečias problemas, kitiems gi gali reikėti keleto metų ar ištiso dešimtmečio terapijos. Kai kuriuos klientus psichoterapeutė sako pati paraginanti jau nutraukti terapiją, jei mato, kad jos žmogui šiuo metu nebereikia. Krizių ir problemų visi turėsime visą gyvenimą, tačiau turint įgūdžius jas spręsti ir būtinus emocinius išteklius, nuolatinė terapija nebėra reikalinga.

Terapijos Pasirinkimas: Į Ką Kreiptis?

Kalbant apie konkrečios terapijos rūšies pasirinkimą, priklauso nuo to, dėl kokių priežasčių terapija reikalinga. Pvz. esant bipoliniam sutrikimui, obsesiniam kompulsiniam sutrikimui ar kitiems sutrikimams, taip pat stipriai išreikštai depresijai, pradžioje labai padeda kognityvinė elgesio terapija, nes ji leidžia išmokti tam tikrų įgūdžių, kaip gyventi su savo būsenomis, terapija tarsi duoda įrankius spręsti savo iššūkius. Visgi, dažnai vien įrankių neužtenka ir kartais tenka nerti labai giliai, peržiūrėti visą gyvenimą nuo vaikystės, tuomet tinkama ilgalaikė psichoterapija - egzistencinė, Geštalto, psichodinaminė ar pan. Jei psichoterapija reikalinga vaikams ar paaugliams, dažniausiai rekomenduojama kreiptis į Individualios psichologijos institutą Vilniuje, kur yra komanda, besispecializuojanti ties vaikais ir paaugliais. Ieškantiems šeimų terapijos, psichoterapeutė siūlo kreiptis į Kaune esantį Šeimos terapijos centrą. Ištikus ūmiai krizei (artimojo mirčiai, avarijai, kitai staigiai nelaimei) - galima kreiptis į krizių centrus.

Terapijos iš tiesų skiriasi struktūra. Kognityvinė elgesio terapija yra struktūruota. psichodinaminės, egzistencinės psichoterapijų procesas yra daug mažiau struktūruotas, daug daugiau jame neapibrėžtumo. Tada logiškai atrodo, kad jei žmogus gyvenime struktūruotas - jam reikia eiti į kognityvinę elgesio terapiją. Anaiptol. Aš esu turėjęs patirčių, kai atėjęs labai struktūruotas žmogus pas mane turi labai didelį iššūkį. Šiame nepatogume neretai kyla klausimai, kurie šiaip nekiltų, pvz. koks mano santykis su neapibrėžtumu, kurio gyvenime - apstu, juk visko sukontroliuoti negalime.

Svarbiausi aspektai, kurie lemia psichoterapijos procesų sėkmę - santykis su terapeutu, paties žmogaus veiksmai tarp terapijų, mat vien terapinės valandos pokyčiams neužtenka, ir, trečia, - kad patirtys būtų įkūnytos ir žmogus ne tik mąstydamas ir kalbėdamas dalyvautų psichoterapijos sesijoje, tačiau ir su savo jausmais, emocijomis bei kitaip visapusiškai įsitraukęs į procesą. Informaciją apie patikimas, Lietuvoje pripažintas psichoterapijas galima rasti Lietuvos psichoterapijos asociacijos internetiniame puslapyje. Kita kelrodė žvaigždė - Europos psichoterapijos asociacijos tinklalapis. Šiuose tinklalapiuose rasite patikimą informaciją apie mokslu pagrįstas psichoterapijas, Europoje ir Lietuvoje pripažintas terapijas jų ypatybes.

tags: #ilgalaike #kognityvine #elgesio #korekcijos #programa #tik