Įvadas
Šiandien sunku įsivaizduoti gyvenimą be kompiuterių ir informacinių technologijų. Jos skverbiasi į visas mūsų gyvenimo sritis, palengvindamos protinį ir fizinį darbą, tačiau kartu kelia ir tam tikrų problemų. Šiame straipsnyje aptarsime informacinių technologijų manijos reiškinį, jo priežastis ir pasekmes, taip pat apžvelgsime kompiuterinių technologijų raidą ir perspektyvas.
Kompiuterių Raida: Nuo Skaičiuotuvų Iki Šiuolaikinių Technologijų
Nors nūdienis kompiuteris dar labai jaunas - jam vos pusšimtis metų, žmogus nuo seno stengėsi kurti įvairias priemones, kurios palengvintų jo intelektinę veiklą, pirmiausia - skaičiavimus. Įvairius mechaninius skaičiavimo įrenginius dar antikos laikais naudojo matematikai, inžinieriai, prekeiviai. Buvo naudojami skaičiuotuvai, padaryti iš karoliukų, pritvirtintų ant specialaus rėmo (karoliukai vadinosi kalkulėmis, iš čia kilo terminas kalkuliuoti). Ant siūlo suvertų kulkulių pozicija atitikdavo tam tikrą skaičių.
Mechaniniai Skaičiavimo Įrenginiai
1642 m. prancūzų mokslininkas Blezas Paskalis sukūrė vieną iš tobulesnių skaičiavimo mašinų, išlikusių iki šių dienų ir turėjusių didelę įtaką kitiems mokslininkams. Amžininkai šį įrenginį pavadino „Paskalina “. Jį sudarė ratukai, ant kurių buvo užrašyti skaičiai nuo 0 iki 9. Ratukai turėjo dantračius. Apsisukęs vieną kartą, ratukas užkabindavo gretimą ratuką ir pasukdavo jį per vieną skaitmenį. B. Paskalio taikytas „surištų ratukų “ principas buvo naudojamas visuose vėliau sukurtuose mechaniniuose skaičiuotuvuose.
1673 m. diferencialinio ir integralinio skaičiavimo pradininkas Gotfridas Leibnicas sukūrė pirmą mašiną, kuri galėjo lengvai atlikti visus aritmetinius veiksmus. Sudėtis buvo atliekama kaip ir „Paskalinoje“, bet pirmą kartą buvo pritaikyta judanti dalis - karietėlė (tai leido atlikti visus aritmetinius veiksmus), kuri buvo naudojama ir vėlesnėse konstrukcijose.
1820 m. prancūzas Ch. X. Thomas de Colmar sukūrė įrengimą, kuris galėjo vykdyti keturias pagrindines aritmetines funkcijas - sudėti, atimti, dauginti ir dalinti.
Taip pat skaitykite: Emocinio elgesio problemų sprendimas
Čarlzo Bebidžo Indėlis
Labai svarbus indėlis skaičiavimo mašinų raidos istorijoje yra anglo Čarlzo Bebidžo. Pirmąją mašiną jis sukūrė 1822 metais. Tai tikrojo kompiuterio, tokio, kokį žinome šiandien, užgimimas. Pirmasis jo sukurtas “kompiuteris” buvo traukinio vagono dydžio garo cirkuliacijos mechanizmas. Šis kompiuteris gavo “Difference Engine” (1 pav.) vardą. Ji buvo skirta matematinėms lentelėms sudaryti ir tikrinti. Mašina tikrino skirtumus tarp skaičių, t.y. buvo skirtuminė mašina.
Č. Bebidžas iš karto suprato savo mašinos trūkumą: jei reikėdavo atlikti kitokius skaičiavimus, tekdavo keisti visą mašinos mechanizmą, todėl po 10 metų tyrimų profesorius ėmė kurti pirmąjį platesnio vartojimo kompiuterį pavadinimu “Analytical Engine”. Tiesa, šis kompiuteris niekada taip ir nebuvo baigtas statyti, tačiau jo projektas atskleidė gilų matematikos ir technologijų simbiozės pagrindą. Kompiuterį turėjo sudaryti 50.000 detalių, duomenys įvedami turėjo būti perfokortomis. Kompiuteris turėjo atmintį, į kurią tilpo 1.000 skaičių, sudarytų ne daugiau kaip iš 50 ženklų. Č. Bebidžo nuopelnas yra tas, kad jis savo analitinėje mašinoje pritaikė komponentus, kurie yra svarbiausi ir dabar.
XX Amžiaus Kompiuterių Raida
Grandiozinę “analitinę mašiną” netruko pakeisti daug naujų ir patobulintų variantų, kurie informacijos įvedimui naudojo daugiau ar mažiau panašius į perfokortas būdus. 1931 m. Vannevar Bush sukūrė kalkuliatorių, gebėjusį spręsti dar sudėtingesnius skaičiavimus. Hermanas Holeritas sukūrė perfokortų ( popieriaus kortelės, kuriose yra tam tikra tvarka pramuštos skylutės) principu veikiantį nemechaninį „tabuliatorių“. Jis pasirodė esąs toks efektyvus, kad buvo sukurta firma, gaminanti tabuliatorius.
Nemažai nuveikė vokietis Konradas Cuzė, sukūręs universalią skaičiavimo mašiną, panašią į Č. Bebidžo analitinę mašiną. kurioje buvo pritaikyti D. Bulio algebros principai.
1945 metais JAV buvo sukurta elektroninė skaičiavimo mašina „ENIAC“ (Elektronic Numerical Integrator and Calculator), skirta balistikos (artilerijos) uždaviniams spręsti. Joje panaudotos 17488 elektroninės lempos. „ENIAC“ - dešimtainė, o ne dvejetainė mašina. Skaičiai joje buvo pateikiami dešimtaine forma ir taikoma dešimtainė aritmetika. Jos atmintį sudarė 20 vadinamųjų kaupiklių {accumulator}, kiekvienas jų galėjo saugoti iki 110 dešimtainių skaičių. Kiekvienam skaičiui atvaizduoti naudotas žiedas iš 10 vakuuminių lempų. Pagrindinis trūkumas tai, kad ENIAC kompiuterį programuodavo rankiniu būdu jungdami arba išjungdami jungiklius ir perjungdami kontaktus laidžiais trumpikliais. Programų įvedimas arba jų modifikavimas „ENIAC“ mašinoje buvo nuobodus ir varginantis procesas. Programavimą galima buvo palengvinti tik pačią programą pateikiant patogiu atmintyje kartu su duomenimis saugoti pavidalu, instrukcijas kompiuteriui teikiant juo pačiu - jam skaitant iš atminties, o programas įvedant arba keičiant atminties fragmentuose nustatant tam tikras reikšmes.
Taip pat skaitykite: Informacinės technologijos ir emocijos: Jūsienės įžvalgos
1946 m. Noimanas kartu su savo kolegomis Prinstono pažangiųjų studijų institute (Princeton Institute for Advanced Studies) ėmėsi kurti naują kompiuterį IAS pavadinimu. Šis kompiuteris buvo baigtas tik 1952 m. ir yra visų vėlesnių bendrosios paskirties kompiuterių prototipas.
1947 metais Kembridže Morisas Vilksas sukūrė „EDSAC“ (Elektronic delay Storage Automatic Calculator). Ši skaičiavimo mašina nuo kitų skyrėsi tuo, kad joje buvo panaudota nauja programinio aprūpinimo strategija - standartinės programos, klaidų paieška ir, svarbiausia, Operacinė sistema, t.y.
Kompiuterių Kartos
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse įvairių pasaulio šalių vyriausybės ėmė skubiai skatinti kompiuterio tobulinimą. Šiandien išskiriamos penkios kompiuterių kartos.
- Pirmoji kompiuterių karta (1945-1956 m.). 1941 mm. vokietis inžinierius Konradas Cuzė sukuria kompiuterį Z3, kuris turėjo padėti projektuojant lėktuvus ir raketas. 1943 m. britai baigė kurti ypač slaptą kompiuterį “Colossus”, kuris turėjo padėti iššifruoti vokiečių siuntinėjamus koduotus karo pranešimus. Tačiau ir šio kompiuterio įtaka tolesnei kompiuterijos raidai buvo maža, nes kompiuteris nebuvo skirtas platesniam naudojimui, o tik dekodavimui. 1944 m. bendrovei IBM talkininkaujantis inžinierius Howard H. Aiken sėkmingai sukūrė elektroninį kalkuliatorių, kuris buvo skirtas apskaičiuoti JAV kariuomenės raketų skridimo trajektorijoms. Įrengimas buvo pusės futbolo aikštės dydžio, jame buvo panaudota 500 mylių ilgio laidų. 1945 m. John von Neumann su pagalbininkų komanda sukuria kompiuterio koncepciją, kurią kompiuterių vystytojai naudos visus sekančius 40 metų. Tais pačiais metais sukurtas “Electronic Discrete Variable Automatic Computer” turėjo atmintį, kurioje buvo išsaugoma tiek pati programa, tiek ir duomenys, kuriuos ji turėjo apdoroti. 1951 m. sukuriamas universalusis automatinis kompiuteris UNIVAC I (inžinierius Remington Rand). Jis tapo pirmuoju kompiuteriu, pardavinėjamu plačiajam vartotojui. Jį iš karto įsigijo bendrovė “General Electric”, kelios valstybinės įstaigos. 1952 m. šis kompiuteris pasižymėjo tuo, kad teisingai prognozavo prezidento rinkimų rezultatus, kuomet laimėjo Dwight D. Pirmosios generacijos kompiuteriams buvo būdingas jų panaudojimo specifiškumas - jie buvo gaminami atlikti ypač specifines užduotis, kiekvienas kompiuteris turėjo savo atskirą specialiai sukurtą programinę įrangą, vadinamąją “mašinos kalbą”, kuri nurodydavo techninei įrangai kaip veikti ir ką daryti. Pirmųjų kompiuterių specifiškumas neleido jų panaudoti plačiau ir juos greičiau plėtoti.
- Antroji kompiuterių karta (1956-1963 m.). 1948 m. išrastas tranzistorius smarkiai pakeitė kompiuterių plėtrą. Šie metai laikomi fundamentaliais kompiuterių raidoje, nes buvo išrastas mechanizmas, smarkiai patobulinęs kompiuterių struktūrą. Tranzistoriai pakeitė didelius vakuuminius vamzdžius ne tik kompiuteriuose, bet ir televizoriuose bei radijo imtuvuose. Visavertiškai tranzistorius kompiuterių pasaulį užvaldo 1956 m., kompiuteriai tampa vis mažesni, greitesni, patikimesni ir kartu protingesni. Po 1960-ųjų kompiuteriai pradedami vis aktyviau naudoti versle, mokymo įstaigose, vyriausybinėse organizacijose. Kompiuteris IBM 1401 laikomas vienu pirmųjų universalių komercinių kompiuterių.
- Trečioji kompiuterių karta (1964-1971 m.). 1958 m. “Texas Instruments” sukuria integruotą mikroschemą, pagamintą iš kvarco ir silicio. Mokslininkai tiria ir ilgainiui sugeba sutalpinti vis daugiau komponentų ant vienos silicio plokštelės. Taip gimsta puslaidininkių mikroschemos, tokios, kokias šiandien ir pažįstame. Kompiuteris tampa dar mažesnis, mažiau kaista ir toliau greitėja.
- Ketvirtoji kompiuterių karta (nuo 1971 m. iki šiandienos). Sukūrus silicio mikroschemą, buvo smarkiai imtasi mažinti pačius kompiuterius. Ketvirtos kartos kompiuteriai ir ypač jų mikroprocesoriai ėmė smarkiai mažėti ir toliau greitėti. Toje silicio plokštelės vietoje, kur anksčiau tilpo dešimtys komponentų, dabar tilpdavo tūkstančiai ir šimtai tūkstančių. Tokios permainos mikroprocesorių gamyboje taip pat smarkiai įtakojo pačių kompiuterių pigimą. 1971 m. sukurtas “Intel 4004” tipas pirmą kartą savyje suderino daugelį kompiuterio komponentų (CPU, atmintį, įėjimus ir išėjimus) vienoje vienalytėje struktūroje, tad ilgainiui tokiu pagrindu pagamintos mikroschemos ėmė užkariauti pačius įvairiausius buitinės elektronikos įrengimus. 7 - ojo dešimtmečio viduryje kompiuteris tapo prieinamas daugeliui eilinių vartotojų, tobulėjanti programinė įranga leido net ir gilaus techninio išsilavinimo neturintiems žmonėms perprasti ir valdyti kompiuterį. Populiariausi šios kartos plataus vartojimo kompiuteriai buvo “Commodore”, “Radio Shack” ir “Apple”. 80-ųjų pradžioje pirmosios video žaidimų konsolės “Pac Man” ar “Atari 2600” įžiebė dar didesnį eilinio vartotojo susidomėjimą kompiuterijos pasauliu. 1981 m. IBM pristato pirmąjį asmeninį kompiuterį (personal computer - PC), skirtą naudoti namuose, biure, mokyklose ir t.t. 1981 m. pasaulyje buvo išleista 2 mln. kompiuterių, 1982 m. - jau 5,5 mln., o 1991 m. pasaulyje buvo pagaminta jau 65 mln. Nuo 1991 m. 1984 m. užverda didžioji konkurencija tarp IBM ir “Apple Macintosh”. Pastarieji kompiuteriai pasižymėjo ypač draugiška vartotojui sąsaja, “Apple” pirmieji kompiuterijos pasaulyje įdiegė langų pagrindu veikiančią OS, kurią vėliau dalinai nukopijavo Bill Gates.
- Penktoji kompiuterių karta dar vadinama kompiuterijos ateitimi. Apie kompiuterijos ateitį kalbėti labai sunku, nes kaip rodo paskutinio dešimtmečio patirtis permainos viena kitą seka su vis didėjančiu pagreičiu. Šios kartos kompiuterių darbo greitis - daugiau nei 1 mlrd. operacijų per sekundę. Penktosios kartos kompiuterių bruožas turėtų būti jų susiliejimas su biotechnologijomis ir integracija į visą žmogaus aplinką, pradedant visuomeniniu transportu ir baigiant virtuve. Tiesa, būtina paminėti, kad kompiuteris ir toliau “pasilieka sau teisę” klysti, tai yra ir toliau iki galo neišsprendžiamos jų patikimumo problemos.
Informacinės Visuomenės Plėtra ir Problemos
Kompiuteriai vystosi didžiuliu greičiu, diegiamos įvairios naujovės, naujos technologijos, kurios tikrai palengvina žmonių gyvenimą. Dabar yra tokių technologijų, kurių prieš kelis dešimtmečius net įsivaizduoti buvo neįmanoma. Naujausios kompiuterinės technologijos padeda išspręsti daugybę problemų visose gyvenimo srityse.
Informacinė Nelygybė
Tai ypač aktualu ne tik Lietuvai, bet ir kitoms vidutinio išsivystimo šalims. Yra stengiamasi įvairiomis priemonėmis kelti žmonių kompiuterinį raštingumą, suteikti galimybę naudotis įvairiomis kompiuterinėmis technologijomis. Tačiau, kadangi Lietuvoje didelę dalį gyventojų sudaro kaimo ir pensinio amžiaus gyventojai, tai labai sunku padaryti. Kaimuose paprasčiausiai yra labai mažai galimybių tai įgyvendinti, o pensinio amžiaus žmonės nenori prisitaikyti prie inovacijų. Taip pat didelę įtaką turi ir žmonių finansinė padėtis. Galbūt paprasčiausią kompiuterį galėtų įsigyti nemažai žmonių, tačiau modernesnių kompiuterinių technologijų - tikrai tik maža dalis gyventojų. Gyventojų skirtumas tarp tų, kurie gali ir moka naudotis kompiuterinėmis technologijomis, ir tarp tų, kurie neturi galimybės ir nesugeba jomis naudotis, yra labai didelis. Žmonės, negalintys naudotis kompiuterinėmis technologijomis, yra tarsi atstumtieji, atsilikę nuo gyvenimo tempo, inovacijų.
Taip pat skaitykite: Mažų vaikų raida ir technologijos
Tinklų Saugumas
Tai gana opi problema. Gaunama ir turima informacija turi būti saugi, patikima, vientisa, tačiau ne visuomet taip būna. Šiuolaikinės technologijos gali pasitarnauti ir blogiems tikslams, pavyzdžiui, nelegalus informacijos kopijavimas, įsibrovimas į slaptas sistemas, neleistinų kodų, įvairiausių virusų, kurie gali iškraipyti informaciją ar net ją visiškai sunaikinti, išnaikinti programas, paskleidimas.
Stresas ir Priklausomybė
Vis dažniau pasigirsta perspėjimų, kad žmonės tapo priklausomi nuo išmaniųjų telefonų. Esą naujosios technologijos veikia it narkotikai. Negalėdamas prisijungti prie interneto ar patikrinti socialinio tinklo paskyros, dažnas ima jausti stiprų nerimą. Pripažinkime - šiandien gyventi be technologijų būtų išties sunku. Juk per karantiną kompiuterio ekranas tapo viskuo: darboviete, mokyklos suolu, parduotuve, kino teatru. Sunku net pagalvoti, kaip per pandemiją reikėtų bendrauti su draugais ar kolegomis, jei neturėtume interneto. Vis dėlto dalis psichologų teigia, kad tokia priklausomybė nuo technologijų nieko gero nežada. Pastebima, kad dėl per didelio naudojimosi jomis smegenys negeba sukaupti dėmesio taip, kaip anksčiau. Ilgas naudojimasis išmaniaisiais prietaisais taip pat trikdo miegą, netgi skatina depresiją. Tačiau ar dažnas telefono tikrinimas iškart signalizuoja apie priklausomybę?
Pasak neuromokslininko Marco Lewiso, priklausomybė atsiranda tada, kai visas mintis užvaldo koks nors vienas dalykas. Dabar paklauskite savęs - ar jūsų mintyse figūruoja tik internetas ir telefonas? Greičiausiai ne. Juk svarbi ir šeima, draugai, darbas, pomėgiai, augintiniai. „Daugybė šiuolaikinių tėvų įsitikinę, kad jų vaikai priklausomi nuo išmaniųjų telefonų. Tačiau pasiteiravus apie elgesį, nupiešiamas visiškai kitoks vaizdas. Paaiškėja, kad visa šeima kiekvieną savaitgalį kokybiškai leidžia laiką, o vaikų pažymiai geri. To negalėtų būti, jei moksleiviai išties būtų priklausomi nuo technologijų. Tokio vaiko nuo telefono tiesiog neįmanoma atplėšti, nesukėlus panikos ir pykčio priepuolių. Pamąstykite iš kitos pusės - suaugę žmonės su malonumu geria vyną ir mylisi. Tačiau tai nereiškia, kad visi priklausomi nuo sekso ar alkoholio“, - atkreipia dėmesį rašytojas Niras Eyalas. Jis pastebi, kad priklausomybė išsivysto tada, kai žmogus gali galvoti tik apie naršymą internete. O šis nuolat atliekamas veiksmas ima kenkti sveikatai, santykiams su kitais ir normaliai kasdienybei. Tačiau jei asmuo geba išlaikyti ribą tarp naudojimosi telefonu ir kitų gyvenimo sričių, pavojaus varpais skambinti tikrai nereikia.
Žinoma, tai nereiškia, kad priklausomybė nuo technologijų neegzistuoja. Socialinių tinklų kritikai dažnai pabrėžia, kad naudojimasis jais organizme skatina malonumo hormono dopamino išsiskyrimą. Be to, tokia veikla smegenyse taip pat aktyvina tas pačias sritis, kaip ir kokaino vartojimas. Tai tikra tiesa. Tačiau šiuo klausimu technologijos nėra kuo nors išskirtinės. Malonumą ir jaudulį sukelia įvairios veiklos - nuo muzikos klausymo iki naujos kalbos mokymosi. Tad reikėtų atsargiau vartoti žodį „priklausomybė“. Juk nesakome, kad esame priklausomi nuo bendravimo su draugais ar geros knygos skaitymo.
Kada Vystosi Priklausomybė?
Pasak specialistų, visiškai normalu išmanųjį telefoną naudoti darbui ir bendravimui su draugais. Juk tam jis ir sukurtas. Sunerimti reikėtų tik tada, jei pasinaudojus išmaniaisiais prietaisais ima kankinti nuotaikų svyravimai, liūdnos mintys. Tarkime, pastebite, kad jūsų nuotaika stipriai priklauso nuo to, kiek patiktukų sulaukėte socialiniame tinkle. Kitas svarbus ženklas - negebėjimas kontroliuoti, kiek laiko praleidote internetinėje erdvėje. Derėtų sunerimti ir tada, jei naršymas internete ėmė neigiamai veikti asmeninius santykius, darbą, mėgstamas veiklas.
Pamąstykite apie tai, kaip jaučiatės naudodamasi socialiniais tinklais. Priklausomi žmonės nuolat lygina save su virtualiais draugais, nervinasi, kad nėra tokie sėkmės lydimi, įdomūs ar gražūs. Jie ima lygintis į virtualioje erdvėje matomus žmones, kurių atvaizdai dažniausiai koreguoti specialiomis programėlėmis. Išmaniąsias technologijas išmintingai naudojantys žmonės mokosi naujų dalykų ir tobulėja. Jie taip pat palaiko kokybišką ryšį su toli gyvenančiais draugais ir artimaisiais. Naujovės šiems žmonėms tampa darbą, mokslus ir kasdienes užduotis palengvinančiu įrankiu. Tai tikrai nieko blogo.
Vaizdo Konferencijos (VK)
Kaip jau buvo minėta, kompiuteriai vystosi didžiuliu greičiu, diegiamos įvairios naujovės, naujos technologijos, kurios tikrai palengvina žmonių gyvenimą. Dabar yra tokių technologijų, kurių prieš kelis dešimtmečius net įsivaizduoti buvo neįmanoma. Naujausios kompiuterinės technologijos padeda išspręsti daugybę problemų visose gyvenimo srityse.
Vaizdo konferencija (VK) - tai kompiuterinė technologija, leidžianti žmonėms matyti ir girdėti vieniems kitus, keistis informacija ir ją apdoroti interaktyvioje terpėje naudojantis asmeniniu kompiuteriu. Norint džiaugtis vaizdo konferencijų teikiamais privalumais, pakanka turėti su savo kolegomis ryšį per kompiuterių tinklą arba per skaitmeninio telefono kanalą. Kanalas turėtų būti pakankamai spartus (didelė kanalo pralaidos geba). Teritorinis tinklas taip pat puikiai tinka vaizdo konferencijoms ((VK) rengti. Vaizdo konferencijoms rengti reikalingas geros kokybės ISDN ryšys, vietinis tinklas (IP tinklas) arba koks kitas analogiškas tinklas („Frame Relay“). VK naudojamos 64-384 Kb/s ISDN kanalų spartos linijos ir iki 1-1,5 Mb/s IP tinklas. Geros kokybės vaizdas gaunamas naudojant 200 Kb/s spartos ryšį, o jei pageidaujama aukštesnės kokybės - naudojamas 300 Kb/s spartos ryšys. VK leidžia kompiuterį naudoti apdorojant koduotus garso ir vaizdo informacijos srautus. Rengiant VK, kurioje dalyvauja keli vartotojai, patariama naudoti specialią įrangą: (pvz., vaizdo serverius), nes aapkraunama kiekviena darbo vieta (apkrova proporcinga vartotojų skaičiui) ir tinklas (apkrova proporcinga vartotojų skaičiaus kvadratui). VK - nepakeičiamas pagalbininkas firmai, kuri turi platų filialų tinklą. Patogu koordinuoti firmos valdymą, efektyviau priimami verslo sprendimai. Paprasta rengti konsultacijas ar pasitarimus kuriant bendrus projektus. Šiuolaikinės VK sistemos leidžia keliems vartotojams naudotis bendrais duomenimis, vartotoj…
Istorinės Analogijos: Baimė Naujovėms
Iš tikrųjų baimė dėl naujųjų technologijų poveikio nėra naujas reiškinys. 1950-aisiais baimintasi, kad neseniai atsiradusi televizija privers žmones visą dieną sėdėti namie. Be to, manyta, kad taip valdžia stengsis piliečius paversti paklusniomis marionetėmis. Treti tikino, kad dabar žmonija bus priklausoma nuo nuolatinių pramogų ir pamirš tikrąsias pareigas. XVIII a. baimę kėlė skaitymo manija. Filosofas J. G. Heinzmannas teigė, kad ją gali patirti per daug romanų skaitantys žmonės. Pasak jo, susirgus skaitymo manija, nusilpsta akys, žmogų išberia, išsivysto artritas, hemorojus, astma, migrena, netgi epilepsija. Vėliau tas pats buvo šnekama apie atsiradusius rankinius laikrodžius. Šiandien tokios mintys skamba itin komiškai. Tačiau tais laikais nuotykių romanai ir rankiniai laikrodžiai buvo visiškos naujovės. Dėl šios priežasties žmonės skaitė ir džiaugėsi laikrodžiu intensyviau nei tai darome dabar. Tad panašu, kad bėgant metams vis mažiau baiminsimės katastrofiško naujųjų technologijų poveikio.
„Šiandien pernelyg patologizuojame visiškai normalų elgesį. Jeigu jau turime išmaniuosius telefonus, kompiuterius ir planšetes, kodėl jais turėtume nesinaudoti?“ - klausia klinikinis psichologas Joelis Billieux. Pasak jo, kai kada žmonių santykį su naujosiomis technologijomis išties galime laikyti priklausomybe. Visgi viskas sudėtingiau, nei atrodo. Psichologo teigimu, kai kurie jaunuoliai įninka į kompiuterinius žaidimus ar internetinius forumus, nes jiems tai būdas pabėgti nuo tikrovės. Patiriantys nerimą ar depresiją asmenys neretai taip stengiasi pralinksmėti ir susidoroti su kasdieniais iššūkiais. Anot J. Billieux, kai kurie žmonės yra priklausomi nuo sekso. Bet tai nereiškia, kad didžiajai populiacijos daliai reikėtų mylėtis kuo rečiau. Lygiai taip pat ir su technologijomis. Mėgautis jų teikiamomis galimybėmis nebūtinai kenksminga. Kita vertus, dauguma išties pernelyg dažnai žvilgčioja į telefoną ir mąsto apie sekėjus instagrame. Tačiau, psichologo teigimu, tai ne priklausomybė, bet susiformavęs įprotis. O įprotį galima nesunkiai pakeisti, jei tik yra noro ir užsispyrimo. Tad naudojantis išmaniaisiais įrenginiais reikėtų nepamiršti atsargumo.
tags: #informacines #technologijos #manija