Įvadas
Šiandienos darbo rinkoje jaunimas susiduria su daugybe iššūkių ir galimybių. Straipsnyje apžvelgiami jaunimo motyvacijos į darbo rinką tyrimai, siekiant suprasti, kas skatina jaunus žmones įsitraukti į darbinę veiklą, kokie yra jų lūkesčiai ir kokias kliūtis jie patiria. Straipsnyje remiamasi įvairiais tyrimais ir ekspertais, siekiant pateikti išsamią analizę.
Jaunimo Bendrųjų Įgūdžių Ugdymas
Lietuvos gyventojų tyrimas, atliktas prieš pat renginį rugsėjo mėn. 18-26 dienomis, atskleidė, kad (14-19 metų) žmonėms artimiausiu metu labiausiai vertėtų tobulinti finansinį ir ekonominį raštingumą. Šią poziciją išreiškė 3 iš 5 apklaustųjų. Šiek tiek mažiau balsų sulaukė savęs suvokimas ir savarankiškumas, o trečia tobulintina kompetencija pagal svarbą įvardinta motyvacija ir atkaklumas. Tyrime dalyvavę apklaustieji nurodė, kad praktika, šeimos narių, giminaičių patarimai bei mokytojai ir mokykla, susitikimai su įvairių profesijų atstovais ir mentorystės programos yra penki pagrindiniai veiksniai, labiausiai padedantys jauniems žmonėms įgyti bendrųjų įgūdžių, reikalingų pasirengimui darbo rinkai.
Kūrybiškumo Svarba
Kad jaunimui būtina tobulinti kūrybiškumą per apklausą nurodė 30 proc. respondentų. „Užsikrauk karjerai!“ renginio pranešėjas Linas Adomaitis teigė, kad į kiekvieną veiklą galima pažvelgti kūrybiškai. „Pats sau įrodžiau, kad iš paprasto smuikelio gali išaugti didelis, plačiašakis muzikinių veiklų medis. Nuo populiariausios popmuzikos grupės iki garso režisūros, prodiusavimo, koncertinės veiklos. Kiekviena sritis iš pradžių gali atrodyti labai nišinė ir siaura, bet žvelgiant kūrybiškai viena po kitos atsiveria vis nauja galimybė kurti, daryti kitaip, naujai, pritaikyti kitur išmoktas pamokas ir patirtis“, - kalbėjo L. Adomaitis. Jis patikino, kad viskas priklauso nuo požiūrio. „Jeigu galvosi, kad tavo darbas ar užsiėmimas yra sunki ir alinanti veikla, taip ir bus. Lūžis mano muzikinėje veikloje įvyko tada, kai Stanislovas Čepinskis mane įtikino, kad smuikas yra lengviausiai valdomas bei patogiausias styginis instrumentas. Iki tol aš galvojau, kad smuiku groti yra sunkiausia iš visų styginių“, - pasakojo L. Adomaitis.
Mokymosi Pertraukos (Gap Year) Nauda
Gintarė Joteikaitė, Jaunimo reikalų agentūros projektų vadovė, karjeros konsultantė, teigė, kad savo krypties ir pašaukimo atradimo procesas nėra vienkartinis ir turintis konkretų rezultatą visam gyvenimui. Anot jos, žmonės gali keisti savo profesiją tikrai ne vienąkart gyvenime. Kalbėdama apie mokymosi pertraukos turėjimą (angl. gap year), pranešėja teigė, kad tai visai nereiškia, jog moksleivis praranda laiką ir jis nueina veltui. „Jei būtų mano valia, aš padaryčiau „gap year“ privalomu“, - sakė Gintarė, pabrėždama, kad jaunimui tikrai reikia pailsėti nuo mokslų, o visoje Europoje pilna galimybių savanorystei, tarptautiniams jaunimo mokymams, profesijų „pasimatavimui“ ir pan. Pranešėja kvietė moksleivius nebijoti tuos metus skirti tiesiog savęs ieškojimui, tyrinėjimui, žmonių pažinimui, tada ateina aiškesnis suvokimas, su kokia profesija jaunas žmogus nori save sieti.
Pažintys ir Motyvacija
Klaudijus Melys, Vilniaus privačios gimnazijos virtualios mokyklos vadovas, savo pranešime nagrinėjo temą: „Ar yra vienas tiesus karjeros kelias?“. Pasak, Klaudijaus, moksleivių pasirinkimą lemia labai daug dalykų, tačiau sprendimą, ką studijuoti jie priima sulaukę egzaminų rezultatų. Pranešėjas klausė, ar tikrai verta pasikliauti egzaminų rezultatais, sprendžiant, koks bus jauno žmogaus karjeros kelias ir leisti, kad kiti žmonės, jų vertinimas, būtų lemiamas elementas priimant sprendimą. „Man atrodo, kad svarbios patirtys, kurios suteikia tavo kelyje pažinčių, žmonių, kurie tave motyvuoja ir tu padedi motyvuoti juos“, - pranešimo metu moksleiviams kalbėjo Klaudijus.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Dirbtinio Intelekto Įtaka
Antanas Bernatonis, Dirbtinio intelekto treneris, Why AI įkūrėjas, pirmasis „Human IPO“ Baltijos šalyse, pasakojo apie įvairias inovatyvias technologijas, kurios neatpažįstamai pakeitė mūsų pasaulį. „Atsirado garo mašinos - atsirado ir vairuotojai, prasidėjo pramonės revoliucija - vėl gimė naujos profesijos, interneto bijojome - atsirado SEO specialistai, tekstų rašytojai (angl. copywriters), grafikos dizaineriai ir panašiai. Kiekvieną kartą kai keisdavosi technologinis etapas - atsirasdavo naujų profesijų“, - kalbėjo Antanas. Pasak jo, prasidėjus dirbtinio intelekto erai nebus taip, kad moksleiviai negebės kritiškai mąstyti, praras kompetencijas ir jiems nereikėtų naudotis „ChatGPT“. „Reikia naudotis „ChatGPT“, nes tai yra visiškas gėris, esmė - naudotis teisingai“, - teigė Antanas, čia pat pateikdamas pavyzdžių, kaip dirbtinis intelektas didins visuomenės kokybės standartą, padės atnešti naujų sprendimo būdų problemoms spręsti ir pan. Moksleiviai itin atidžiai klausėsi, kai lektorius pasakojo apie įvairias dirbtinio intelekto programėles, kurios gali padėti mokytis ir lavinti kūrybiškumą.
4K Koncepcija
Renginio diskusijos metu buvo pabrėžtas bendrųjų kompetencijų ugdymas pagal 4K koncepciją: kritinio mąstymo, bendradarbiavimo, komunikacijos ir kūrybiškumo. Rugsėjį atlikto tyrimo duomenimis, vos 1 iš 12 žmonių (arba 8 proc.) žino apie 4K ugdymo koncepciją. Tad nenuostabu, kad kalbant apie karjerą ir pasirinkimus, šie įgūdžiai tarsi lieka paraštėse. Nors į diskusiją įsitraukusi įmonės „Wix“ vadovė Monika Laukaitė tikino, kad būtent šie gebėjimai dažnai atlieka lemiamą vaidmenį. „Kai aplinka yra labai dinamiška ir kintanti, viskas, ko reikia, tai - „You need to act fast“, - apibendrino M. Laukaitė. Pasak jos, žmonės ir verslas turi sugebėti greitai prisitaikyti prie naujų sąlygų ir tinkamai reaguoti, pavyzdžiui, į konkurentų sprendimus, naujus produktus, vartotojų įpročius, rinkos pokyčius ir t. t.
Pandemijos Įtaka Darbuotojų Motyvacijai
Pandemija perbraižė darbuotojų motyvacijos priemonių žemėlapius. „Kantar“ tyrimas rodo, kad per pandeminius metus kas trečias gyventojas pakeitė darbovietę arba planavo ją pakeisti artimiausiu metu, o penktadalis - net pakeitė savo kvalifikaciją. Kaip pastebi Jurgita Račkytė-Vilimė, „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovė, labiausiai darbdaviai prasilenkia su darbuotojų lūkesčiais teikdami grįžtamąjį ryšį. „Nors ši motyvacinė priemonė yra top penketuke, darbdaviai ir vadovai perdėm nevertina jos svarbos. Vos dešimtadalis apklaustųjų sako gaunantys grįžtamąjį ryšį, įtraukiančią, įkvepiančią komunikaciją iš savo vadovo. Nors tai bene lengviausiai sukuriama motyvacinė priemonė“, - sako ekspertė. Gaunamų motyvacinių priemonių sąraše ši priemonė - vos šešioliktoje pozicijoje. Lūkesčių top trejetuke ir lankstumas - tiek kalbant apie darbo grafiką, tiek apie darbo vietą. Čia darbdaviai taip pat neįvertina darbuotojų lūkesčių. „Iš nepiniginių priemonių, lankstumo noras yra pirmoje vietoje. Darbdaviai jį taiko vis dažniau, tačiau taip pat ne tiek, kiek tikisi darbuotojai. Jo norėtų trečdalis darbuotojų, o realybėje gauna maždaug penktadalis“, - sakė J. Račkytė-Vilimė. Maždaug pusė Lietuvos dirbančiųjų teigia, jog jų darbo pobūdis neleidžia dirbti per nuotolį ir jie dirba darbovietėje, kiek daugiau nei trečdalis gali ir dirba nuotoliniu būdu, o likęs šeštadalis net esant galimybei dirbti nuotoliu - renkasi darbą iš darbovietės. Tarp norimiausių motyvacinių priemonių, kaip įprastai, išlieka keliamas atlyginimas, tai įvardijo 72 proc. dirbančiųjų. Piniginės premijos kaip motyvacijos norėtų daugiau nei pusė. Didelį šuolį motyvacinių priemonių sąraše padarė laisvadieniai - pernai jie buvo tik penkiolikti, o šiemet pagal reikšmingumą išsiveržė į ketvirtąją vietą. „Kas ketvirtas darbuotojas norėtų papildomų laisvadienių, kiek mažiau - trumpesnės darbo dienos ar savaitės. Tokie lūkesčiai nėra visai nepagrįsti - dalis darbdavių pereina prie trumpesnės darbo savaitės, suteikia laisvadienių už darbo stažą įmonėje ar gimtadienio proga“, - sakė „Kantar“ ekspertė. Beje, nekintantis, planuojamas darbo krūvis, leidžiantis suderinti darbinę veiklą ir laisvalaikį, kaip motyvatorius taip pat patenka į norimų priemonių dešimtuką. Apibendrindama darbdavių taikomas motyvacines priemones, ekspertė pastebi, kad darbdaviai stebi tendencijas ir atsižvelgia į kai kuriuos darbuotojų motyvacijos poreikius - pvz., taikydami pinigines premijas, peržiūrėdami atlyginimus, suteikdami sveikatos draudimą ar nekintantį, planuojamą darbo krūvį. „Tokios motyvacinės priemonės kaip lankstumas, grįžtamasis ryšys dar stokoja deramo dėmesio iš darbdavių pusės, o štai asmeninių dovanėlių, nuolaidų prekėms ar paslaugoms, švenčių svarba motyvuojant kolegas - pervertinama.
Jaunimo Įsitraukimas Į Darbo Rinką
Šiuolaikiniai jaunuoliai yra itin drąsūs, komunikabilūs, nuolat rizikuojantys ir nebijantys iššūkių, todėl norėdami tapti finansiškai nepriklausomi, jie nedvejodami įsilieja į darbo rinką. Pastebima, kad jaunų žmonių įsitraukimas į darbo rinką tampa vis ankstesnis.
KTU Tyrimai
Naujausi KTU mokslininkių atlikti tyrimai tai patvirtina: jaunimas pradeda dirbti gana anksti ir nesibaimina išbandyti savęs darbo rinkoje. Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) docentės Alina Stundžienė ir Vilda Gižienė atliko vidurinį išsilavinimą turinčių 18-25 m. amžiaus jaunuolių tyrimą. „Kadangi nemaža dalis jaunimo, baigę vidurinę mokyklą, tęsia studijas universitete, kolegijose ar kitose mokslo institucijose, norėjome išsiaiškinti jų motyvaciją integruotis į darbo rinką, kokios priežastys nulemia priimti sprendimą dirbti studijų metu bei kaip jiems pavyksta suderinti studijas ir darbą“, - teigia A. Stundžienė. „Jauni žmonės yra gana lankstūs, lengvai prisitaikantys ir nelabai reiklūs laikinam darbui. Dėl to su pirmo darbo paieška ilgai neužtruko: 84 proc. jį rado per mėnesį, 14 proc. - per 3 mėnesius. Jaunimo siekį dirbti lemia noras būti nepriklausomiems, turėti savo pinigų, būti savarankiškais“, - tikina V. Gižienė.
Taip pat skaitykite: Stresas ir jaunimas: patarimai
Darbo Paieška ir Keitimas
Kadangi jaunuoliams nereikia daug laiko darbui susirasti, jie gana dažnai jį keičia. Anot mokslininkių, tik 16 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų pirmas darbas buvo pagal specialybę, vos 14 proc. jaunų apklaustųjų jis buvo nuolatinis. Tačiau šios charakteristikos labiau būdingos įsidarbinus jau po studijų baigimo (22 m. ir vyresni). „Vis tik, jei jaunas žmogus gauna nuolatinį darbą, jis siekia jį išlaikyti. Pagrindinė priežastis, dėl ko kartais jaunuolis yra priverstas jo atsisakyti - nesugebėjimas derinti studijų ir darbo. Maždaug pusė respondentų nurodė, jog jie norėtų dirbti, bet neranda lankstaus grafiko darbo, kurį galima būtų derinti su studijomis. Pastebima ir tai, kad merginos labiau linkusios dirbti studijų metu nei vaikinai“, - sako A. Stundžienė.
Nekvalifikuotas Darbas
Tyrimas taip pat atskleidė, kad jaunimo patirtis dirbant nekvalifikuotą darbą yra įvairi: 36,2 proc. respondentų nurodė, kad yra dirbę nekvalifikuotą darbą, bet daugiau nedirbtų, o 24,4 proc. - toliau tokį darbą dirbtų, jei reikėtų. Jei tik susirastų, nekvalifikuotą darbą galėtų dirbti dar 27,6 proc. „Vis dėlto beveik vieningai sutariama, kad nekvalifikuotas darbas yra naudingas - taip mano net 98 proc. respondentų. Pirmiausia, dėl finansinių motyvų (taip teigė 41,8 proc. apklaustųjų), įgyjamos darbo patirties (35,5 proc.), dar 19 proc. apklaustųjų nurodė, jog tai padeda susirasti darbą pagal specialybę“, - tyrimo rezultatais dalijasi V. Gižienė. „41,3 proc. apklaustųjų net neieško darbo, nes nemato galimybės jį derinti su mokslais. Kas ketvirtas respondentas visai nemato poreikio dirbti, nes yra išlaikomas kitų (žr. 1 pav.). Labiausiai tikėtina - tėvų“, - tikina A. Stundžienė.
Jaunimo Nedarbas ir Parama
Tuo pat metu jaunimo nedarbas siekia 7,5 proc., o atotrūkis tarp rinkos poreikių ir įgyto išsilavinimo tik didėja. „Uždaras ratas“ neskyla: be patirties sunku įsidarbinti, o nedirbant patirties sunku įgyti. Užimtumo tarnybos viešųjų ryšių patarėjas Liudas Dapkus sako, kad šiandien rinkoje labai ryškūs nekvalifikuoto darbo lūkesčiai. Nors nedarbo išmokos gavėjų skaičius labiausiai augo tarp jauniausių rinkos dalyvių, jaunimo bedarbystės trukmė trumpėja.
Jaunimo Situacijos Tyrimai
Patikimos statistinės medžiagos bei duomenų analizei JRD pasitelkia nuolatos atliekamus sociologinius tyrimus. Daug tyrimų JRD vykdo kartų su partneriais - jaunimo organizacijomis ir akademinės bendruomenės atstovais, tačiau išsamiausios informacijos apie Lietuvos jaunimą suteikia Departamento reguliariai atliekamas Jaunimo situacijos tyrimas.
Jaunimo Vertybės ir Nuostatos
Jaunimo reikalų departamento užsakymu Spinter tyrimai atliko Jaunimo situacijos tyrimą. Lietuvos jaunimas santūriai vertina pokyčius šalyje - tik 37 proc. apklaustųjų mano, kad situacija Lietuvoje gerėja. „Apibūdinant jaunimo sociologinį portretą reikia pažymėti, jog per pastaruosius 5 metus padidėjo savo verslu užsiimančio jaunimo dalis. „SPINTER tyrimų“ gautais duomenimis, svarbiausios jaunų žmonių vertybės yra šeima, materialinė gerovė, išsimokslinimas, darbas, draugai ir laisvalaikis. Jaunas žmogus vis sėkmingiau prisitaiko šiandieninėje darbo rinkoje. Nors remiantis atliktu tyrimu 80 proc. jaunų žmonių teigė esantys laimingi, tačiau jaunimas labiausiai nepatenkintas materialine padėtimi, - šis faktas labiausiai įtakoja migracines nuostatas. Bent trumpam į Vakarus išvykti norėtų apie 70 proc.
Taip pat skaitykite: „Jaunimo linija“
Jaunimo Problemos
Kaip atskleidė tyrimas, didžiausios problemos, su kuriomis susiduria jauni žmonės, yra žalingų įpročių plitimas, nedarbas bei mokamas mokslas. Žalingus įpročius kaip pagrindinę problemą įvardijo per 57 proc. apklaustų 14-29 metų jaunuolių. Net 99 proc. apklaustų 14-29 metų asmenų nurodė, kad jiems vertingiausia yra šeima. Jaunimo vertybių skalėje darbas yra antroje vietoje (97 proc.), trečioje - materialinė gerovė bei išsimokslinimas (po 97 procentus). 64 proc. apklaustų jaunų žmonių nedirba jokio darbo. Iš jų 15 proc. teigė negalintys rasti darbo, likusioji dalis sakėsi nedirbantys, nes mokosi ar studijuoja. Didžioji dalis (56 proc.) respondentų pritarė nuomonei, kad darbu jaunimą turėtų aprūpinti Vyriausybė. Tyrimo rezultatai parodė, kad retas jaunuolis imasi iniciatyvos pradėti savo verslą ir tokiu būdu sprendžia nedarbo problemą. Vos 3,6 proc.