Nestabilios Psichikos Požymiai: Asmenybės Sutrikimų Apžvalga

Šis straipsnis skirtas nušviesti nestabilios psichikos požymius, dažniausiai pasitaikančius asmenybės sutrikimus ir jų įtaką žmogaus gyvenimui. Aptarsime, kas yra asmenybė, kaip formuojasi asmenybės sutrikimai, kokie simptomai rodo, kad žmogus gali turėti asmenybės sutrikimą, ir kokie gydymo būdai yra prieinami.

Kas yra Asmenybė ir Asmenybės Sutrikimai?

Asmenybė - tai visuma santykių, kuriuos žmogus turi su savimi ir kitais. Žmogus skiriasi nuo kitų žinduolių rūšių tuo, kad jo centrinė nervų sistema labai ilgai vystosi po gimimo, jam būnant grupėje, tarp kitų žmonių. Socialinės patirtys ir socialiniai ryšiai tampa „kietuoju disku“ - konkreti emocinė patirtis įsirašo į smegenų struktūrą ir taip formuojasi tam tikra asmenybė.

Asmenybė atlieka labai svarbias funkcijas:

• Vidinės funkcijos: savivertė, tapatumo jausmas, gebėjimas save pajusti ir įsisąmoninti, kas vyksta manyje, mano kūne, savęs reguliavimas (jausmų, minčių, impulsų), planavimas, pasekmių numatymas, vertybės.
• Tarpasmeninės funkcijos: gebėjimas kurti artimus ryšius, mokėjimas nustatyti ir saugoti savo ribas, empatija, konfliktų sprendimas.

Tiek vidinės, tiek tarpasmeninės asmenybės funkcijos apima žmogaus gebėjimą prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.

Asmenybės sutrikimai diagnozuojami, kai vidinės arba tarpasmeninės funkcijos yra tiek sutrikusios, kad tai kelia skausmą arba pačiam žmogui, arba aplinkiniams. Toks žmogus negali funkcionuoti taip, kaip jis norėtų ar turėtų.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai, susiję su psichikos nestabilumu

Požymiai ir Simptomai

Dažniausiai ir pats žmogus, ir aplinkiniai jaučia, kad „kažkas negerai“. Tačiau tikrai ne visada žmogus gali save pilnai reflektuoti ir kritiškai įvertinti. Tas pats ir su aplinkiniais - jų žvilgsnis į kitą irgi gali būti iškreiptas, nes jie galbūt mato tą žmogų tik ribotame kontekste. Bet jeigu yra tikras asmenybės sutrikimas, klausimų nebekyla.

Pavyzdžiui, emociškai nestabili asmenybė (ribinis asmenybės sutrikimas) turi silpną ir nepastovų tapatybės jausmą, jam gali būti sunku reguliuoti savo jausmus, stabdyti neefektyvius, žalingus impulsus. Jam dažnai sunku kurti stabilius artimus ryšius su kitais ir savimi.

Realybė tokia, kad, jeigu toks žmogus susiduria su stresu (pvz.: jam reikia atlikti sunkią užduotį arba kyla kažkoks konfliktas), skausmas jam kyla ir viduje, ir bendraujant su kitais. Žmogus gali pasijusti pasimetęs („aš nebežinau, kas esu“), gali jaustis vienišas, apleistas, arba stipriai supykti. Tie jausmai ir būsena jį skatina „kažką daryti“, o tai dažnai sukelia papildomų bėdų.

Bendraujant su žmogumi, turinčiu asmenybės sutrikimą, reikalingas labai subtilus balansas: pirmiausia atjauta dėl jo praeities skausmingų patirčių, dėl kurių jis nėra kaltas. Tačiau aplinkiniai turi nustatyti ir saugoti savo ribas, nes jos dažnai pažeidžiamos, bendraujant su žmogumi, turinčiu asmenybės sutrikimą.

Dažniausiai Pasitaikantys Asmenybės Sutrikimai

Psichikos ligos ir sutrikimai nustatomi pagal tarptautinę ligų klasifikaciją, kurią reguliuoja Pasaulio sveikatos organizacija.

Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis

Asmenybės sutrikimai pagal senąją (10 versijos) klasifikaciją gali būti:

• Ribinis
• Impulsyvus
• Šizoidinis
• Vengiantis
• Priklausomas
• Paranoidinis
• Antisocialus
• Narcisistinis ir kt.

Vienos dažniausiai pasitaikančių diagnozių - mišrus asmenybės sutrikimas ir ribinis asmenybės sutrikimas.

Nauja klasifikacija neišskiria tokių atskirų tipų, išskyrus ribinį asmenybės sutrikimą.

Asmenybės sutrikimai yra nenustatomi arba tai padaroma per vėlai. Pasitaiko, kad gydytojai psichiatrai, aprašydami paciento būklę, nediagnozuoja asmenybės sutrikimo, arba naudoja pavadinimą „Asmenybės bruožų akcentavimas“, bet apibūdina stipriau išreikštus asmenybės bruožus. Be to, toks žmogus dažnai turi dar ir kitų asmenybės sutrikimą lydinčių psichikos sutrikimų.

Poliklinikose ir klinikose dirbantys medikai paprastai diagnozuoja tai, kas lemia gydymo kompensavimą, vaistų paskyrimus, gydymą vaistais, pvz., depresiją, bipolinį, nerimo sutrikimą. Asmenybės sutrikimai rečiau gydomi medikamentais. Taigi, dėl to jie rečiau atsiranda ir tarp oficialių diagnozių.

Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe

Narciziškas asmenybės sutrikimas

Narciziškas asmenybės sutrikimas pasižymi per dideliu savęs įvertinimu, poreikiu nuolatos gauti dėmesį ir pripažinimą, taip pat nesugebėjimu empatizuoti su kitais žmonėmis. Žmonės, turintys šį sutrikimą, dažnai jaučiasi geresni nei kiti ir reikalauja ypatingo dėmesio, nors jų santykiai gali būti paviršutiniški. Narciziškas asmenybės sutrikimas gali sukelti didelį sunkumą bendravime, nes narcizistai gali nepastebėti kitų jausmų ir dažnai manipuliuoti situacijomis savo naudai. Gydymas, įskaitant psichoterapiją, gali padėti geriau suprasti šiuos elgesio modelius ir mokytis sąmoningai valdyti savo emocijas.

Ribinis asmenybės sutrikimas

Ribinis asmenybės sutrikimas (dar žinomas kaip emocinis nestabilumo sutrikimas) pasižymi stipriais emociniais svyravimais, impulsyvumu ir sunkumais palaikyti stabilius santykius. Asmenys, turintys šį sutrikimą, dažnai jaučia aštrų jausmą, kad jie neturi aiškaus savęs įvaizdžio, todėl jų nuotaikos ir elgesys gali greitai keistis. Dėl emocinio nestabilumo jie gali turėti didelių sunkumų santykiuose, kartais net laikydami juos kaip kraštutinius arba idealizuodami žmones, kad vėliau juos visiškai atmestų. Psichoterapija, ypač dialektinė elgesio terapija, gali padėti pagerinti emocinį reguliavimą ir užmegzti sveikesnius santykius.

Vengiantis asmenybės sutrikimas

Vengiantis asmenybės sutrikimas apima nuolatinį baimės jausmą dėl kritikos ar atmetimo, dėl ko žmonės, turintys šį sutrikimą, dažnai vengia socialinių situacijų arba atsitraukia nuo naujų patirčių. Jie jaučiasi nepakankamai geri arba menkesni už kitus, todėl dažnai atsiranda izoliacija ir sunkumai užmegzti draugystes ar profesionius santykius. Vengiantis asmenybės sutrikimas gali būti susijęs su nuolatiniu jausmu, kad jie yra nepakankamai vertinami arba netinkami. Terapija, įskaitant kognityvinę-elgesio terapiją, gali padėti žmogui įveikti šią baimę ir išmokti palaikyti sveikesnį socialinį gyvenimą, taip pagerinant bendravimo ir savivertės įgūdžius.

Antisocialus asmenybės sutrikimas

Šis sutrikimas pasižymi nepagarba kitų žmonių teisėms, dažnai pasireiškiančia melu, manipuliavimu, apgavystėmis ir socialinių normų nepaisymu. Asmenys su antisocialiu asmenybės sutrikimu dažnai elgiasi impulsyviai, be sąžinės graužaties ir neretai pažeidžia visuomenės normas ar teisės aktus. Tai gali sukelti problemas tiek asmeniniame gyvenime, tiek teisinėje srityje.

Paranoidinis asmenybės sutrikimas

Paranoidinis asmenybės sutrikimas pasižymi nuolatiniu įtarumu ir nepasitikėjimu kitais žmonėmis, tikintis, kad aplinkiniai nori pakenkti ar juos apgauti. Asmenys su šiuo sutrikimu dažnai reaguoja su per dideliu įtarumu ir linkę interpretuoti kitų žmonių elgesį kaip grėsmę. Dėl šio nuolatinio nerimo ir įtarumo jų santykiai dažnai būna įtempti ir nesėkmingi.

Histrioninis asmenybės sutrikimas

Histrioninis asmenybės sutrikimas pasireiškia nuolatiniu poreikiu būti dėmesio centre. Asmenys, turintys šį sutrikimą, gali ieškoti dėmesio ir pritarimo bet kokiu būdu, net jei tai sukelia nepatogumų ar neigiamų reakcijų. Jie gali būti emocionalūs, teatrališki ir perdėtai reaguoti į situacijas, norėdami sukurti dramą ir pritraukti dėmesį.

Šizotipinis asmenybės sutrikimas

Šizotipinis asmenybės sutrikimas yra psichikos būklė, pasižyminti keistais mąstymo modeliais, elgesiu ir asmenybės bruožais, kurie dažnai sukelia socialinį atsiskyrimą ir sunkumus užmegzti santykius su kitais. Asmenys, turintys šį sutrikimą, dažnai patiria paranojiškų ar keistų idėjų, kaip pavyzdžiui, tikėjimas, kad jie turi ypatingų galių arba kad kiti žmonės gali juos stebėti. Jų elgesys gali būti neįprastas ar ekscentriškas, o socialinė sąveika dažnai sukelia nerimą ir diskomfortą. Šizotipiniai asmenybės sutrikimai gali apimti sunkumų mąstyme, neadekvatų emocinį atsaką ir nesugebėjimą prisitaikyti prie socialinių normų. Nors šis sutrikimas dažnai asmenyje nesukelia rimtų psichozinių simptomų, jis gali tapti reikšmingu gyvenimo kokybės ir santykių su kitais sunkumu šaltiniu. Gydymas dažnai apima psichoterapiją, o kai kuriais atvejais gali būti naudingas ir medikamentinis gydymas.

Atsparus asmenybės sutrikimas

Tai gana retas sutrikimas, kai žmogus nuolat pasireiškia tendencija vengti atsakomybės ar sprendimų priėmimo. Jie dažnai vengia sunkumų ir pabėga nuo iššūkių, nesugeba prisimti atsakomybės už savo veiksmus ir dažnai nepasitiki savo sugebėjimais.

Visi šie sutrikimai turi tam tikras bendras ypatybes, tokias kaip emocinis nestabilumas, socialinių normų nesupratimas ar nesugebėjimas sukurti sveikų santykių. Gydymas šiais sutrikimais paprastai apima psichoterapiją, o kai kuriais atvejais gali prireikti ir medikamentinio gydymo. Svarbu žinoti, kad asmenybės sutrikimai dažnai būna ilgalaikiai ir reikalauja nuolatinės pagalbos bei palaikymo.

Diagnostika

Šioje srityje yra didelis neaiškumas: JAV diagnozuoja vienaip, PSO - kitaip, dabar sistema apskritai keičiama. Lietuvoje iki šiol naudojame individualizuotą metodologiją, kuri labai priklauso nuo skirtingų psichiatrų ir psichologų vertinimo.

Žiūrint iš paciento pozicijos, matosi, kad neretai jis pats jaučia, kad nelabai „telpa“ tik į nerimo ar depresijos diagnozę. Jam kyla klausimas - „Tai kas man yra?“. Aš matau, kad nemažai žmonių labai ilgai tą klausimą „velkasi“, nes kol kas yra sunku nustatyti asmenybės sutrikimą. Trūksta ir resursų, dėl to diagnozė nustatoma per vėlai ir žmogus laiku negauna pagalbos.

Kodėl Svarbu Neuždelsti?

Ankstyvesnė intervencija turi daug privalumų. Tarkime, jeigu žmogui sunku save valdyti, kurti santykį su savimi ir kitais, jam bręstant ir integruojantis į visuomenę kils vis daugiau sunkumų. Sveiko įgūdžio stoka kurs vis naujų problemų, kurių jis galėtų neturėti.

Žmogui su asmenybės sutrikimu streso atveju gebėjimų spektras labai susiaurėja, jis pasidaro rigidiškas, t.y. papildomos problemos jį padaro dar mažiau lankstų. Kuo vėliau jis sulauks pagalbos, tuo gilesnėje duobėje atsidurs. O jo kelias į viršų iš tos duobės bus sunkesnis.

Kada Reikia Kreiptis Pagalbos?

Yra du atvejai, kada žmogui, įtariančiam asmenybės sutrikimą, reikia ieškoti pagalbos:

1. Kai kenčia jis pats, ir jis nori pagalbos. Svarbus momentas - kad žmogus norėtų pagalbos. Jei to nenori, nelabai kas pasikeis. Asmenybės sutrikimų gydyme esmė yra kokybiška psichoterapija, o ši metodika be paties žmogaus įsitraukimo ir noro neveikia. Žmogus turi būti aktyviai įsijungęs ir dirbti su savimi.
2. Jei dėl sutrikimo kenčia aplinkiniai. Čia kalbama labiausiai apie narcisistinį asmenybės sutrikimą ir antisocialinį asmenybės sutrikimą. Tokie (bet ne visi) žmonės savo elgesiu aplinkiniams sukelia tikrai daug skausmo.

Geriausių rezultatų pasiekiama, kai kartu dirba pacientas, jo šeima, psichiatras ir psichologas. Tuomet atsiranda kelios perspektyvos. Tačiau net ir tokiu atveju reikia nusiteikti, kad nebus taip: „1,2,3 - dabar viskas aišku“. Liks tam tikras neapibrėžtumas, kas aš esu ir kas manyje neveikia. Tikrai liks neatsakytų klausimų.

Priežastys

Svarbi konkreti šeima su savo tradicijomis, vertybėmis ir asmenybėmis. Tačiau taip pat įtakos turi ir visuomeninis kultūrinis kontekstas, kuriame žmogus yra. Traumuojanti patirtis (ar tai būtų asmeninė, šeimos trauma, ar visos tautos, pavyzdžiui, holokaustas ar okupacija) yra labai svarbus veiksnys, formuojantis asmenybės sutrikimui. Fizinė, seksualinė prievarta, taip pat nepriežiūra, apleistumas vaikystėje arba chaosas namuose - viskas turi įtakos.

Traumuojanti patirtis gali būti ir tuomet, jei tėvai labai stengėsi, bet skyrėsi jų ir vaiko temperamentas ir dėl to nebuvo atliepti jo poreikiai: vaikas labiau kuriantis, fantazuojantis, o tėvai struktūruoti, planuojantys ir konkretūs.

Lietuvai aktuali ir kolektyvinė trauminė patirtis. Be okupantų vykdytos prievartos, daug vyrų tarnavo sovietų armijoje, kurioje netrūko smurto, be to, ryški ir alkoholio vartojimo, savižudybių linija, nekalbėjimo tradicija - visa tai pagilina traumą. Tokį skausmingą paveldą mes turime ir jis labai atsispindi psichikos sveikatoje, tik sunku pasakyti, kiek sutrikimų lemia.

Kitas dalykas, ką aš, užaugęs Vokietijoje, matau Lietuvoje - tai spartus visuomenės judėjimas link individualizmo. Tačiau tai vyksta maždaug viena karta vėliau nei, pavyzdžiui, Vokietijoje. Tarp savo klientų matau daug vidinių konfliktų - jiems kyla įtampa tarp „aš“ ir „mes“. T.y. mano ir kitų poreikių. Šeimos lūkesčiai, normos ir vertybės dažnai nesutampa su konkretaus žmogaus ir jis nežino, ką daryti. Jie sako: „Močiutė, mama, tėtis nori, kad vienaip gyvenčiau ir daryčiau. O aš jaučiu, kad noriu kitaip." Lūkestis, kad vaikai gyvens pagal tėvų norus, Lietuvoje dar yra pakankamai didelis. Tai žmogui kartais sukelia gana didelę vidinę įtampą, kančią.

Lietuvoje gyvenantiems žmonėms taip pat būdingas gilus nesaugumo jausmas, kuris pasireiškia baime ir nerimu. Tuo metu, jei pažiūrėsime į Vakarų visuomenes - JAV, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, ten labiau paplitęs individualumas ir egocentrizmas. Todėl ten didesnę problemą žmonės turi su savo „aš“ - „ko aš noriu, ką galiu, ko negaliu turėti, pasiekti ir t.t.“ O jausmų prasme ten dažniau tai pasireiškia pykčiu. Dėl to ten galbūt daugiau narcisistinių problemų.

Gydymo Būdai

Pirmoji gydymo kryptis - psichoterapija. Tačiau svarbu teisingai nustatyti tikslus ir lūkesčius. Tik taip išvengsite ankstyvo gydymo nutraukimo ir nusivylimo. Asmenybė yra pagrindas mūsų pasaulio suvokimui ir veikimui jame. Jei būtina įsikišti į jos struktūrą, tai visada yra ilgalaikis procesas. Vidutinės trukmės arba trumpalaikė psichoterapija padeda asmenybės sutrikimų turintiems žmonėms įveikti krizinius momentus. Kaip vaistai nuo elgesio sutrikimų vartojami nuotaikos stabilizatoriai, antidepresantai arba mažos antipsichotikų dozės. Ilgalaikis vartojimas nerekomenduojamas, vaistais siekiama įveikti laikiną psichikos būklės pablogėjimą.

Psichoterapija yra svarbi asmenybės sutrikimų gydymo priemonė. Motyvacija yra sėkmingo proceso pagrindas. Tikrasis sąmoningumas (t. y. kad tai bus kliento ir terapeuto pokalbio tema) padės asmeniui ištverti net ir sudėtingesniuose gydymo etapuose. Tačiau svarbiausia yra pasitikėjimu grįsti santykiai. Kliento ir terapeuto santykius galima išbandyti kaip ir kitus savo gyvenimo santykius. Ir būtent šis terapinis santykis leis asmeniui lėtai ir saugiai atsisakyti tų strategijų, kurios netinka jo gyvenimui, ir pakeisti jas naujomis (psichodinaminės kryptys).

Psichoterapija internetu naudojasi visomis asmeninių susitikimų priemonėmis ir galimybėmis, o papildoma nauda yra ta, kad ji sujungia jus su specialistu, kuris kitu atveju būtų per toli arba sunkiai prieinamas. Būtent ilgalaikės psichoterapijos atveju tai labai palengvina visą procesą. Jūs turite savo terapeutą po ranka, net kai gyvenimas nenuspėjamas.

Kiti Psichikos Sutrikimai, Galintys Imituoti Asmenybės Sutrikimus

Svarbu atskirti asmenybės sutrikimus nuo kitų psichikos sveikatos būklių, kurios gali pasireikšti panašiais simptomais. Štai keletas pavyzdžių:

• Nepatikslintas nuotaikos (afektinis) sutrikimas: apima įvairias nuotaikos problemas, besireiškiančias emociniu nestabilumu, tačiau nepakankamai aiškias, kad atitiktų kitų nuotaikų sutrikimų kriterijus.
• Psichozė: psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis.
• Neurastenija: pasižymi padidėjusiu nuovargiu po protinio darbo, dažnai lydimu tam tikro darbo produktyvumo kritimo ir sunkumo atlikti kasdieninius darbus.

Kaip Atskirti Ekscentriškumą Nuo Psichikos Ligos?

Svarbu atskirti, kada žmogaus elgesys yra tiesiog ekscentriškas, o kada tai yra psichikos ligos požymis. Štai keletas skirtumų:

1. Bloga atmintis ar aklumas veidams (prosopagnozija): Jeigu prastai įsimenate veidus, tai nėra retenybė. Tačiau prosopagnozija yra psichikos sutrikimas, kai nesugebama atpažinti savo pažįstamų žmonių veidų.
2. Skundimasis ar hipochondrija: Amžinai besiskundžiantis žmogus bando atkreipti dėmesį į savo asmenybę, o hipochondriją turintis žmogus nuolat nerimauja, kad serga.
3. Tvarkingumas ar obsesinis kompulsinis sutrikimas: Tvarkingas žmogus tiesiog nori, kad jo namai būtų švarūs, o obsesinis kompulsinis sutrikimas yra būdas atsikratyti įkyrių nevalingų minčių ir idėjų.
4. Taupumas ar silogomanija: Godiems žmonėms sunku atsisveikinti su jiems priklausančiais daiktais, o silogomanija yra psichikos sutrikimas, kai žmogus renka ir laiko nereikalingus daiktus.
5. Perdėtas rūpestis ar Miunhauzeno sindromas: Perdėtas rūpestis gali būti pavojingas vaikams, o Miunhauzeno sindromą turintys žmonės savo vaikams ar kitiems nuo jų priklausantiems asmenims dirbtinai sukelia tam tikrų ligų simptomus.
6. Išsiblaškymas ar topografinė dezorientacija: Išsiblaškymas yra tiesiog savybė, o topografinė dezorientacija yra neurologinė liga, kai žmogus negali tam tikromis sąlygomis judėti.
7. Bodėjimasis ar parurezė: Bodėjimasis yra normalus jausmas, o parurezė arba drovios šlapimo pūslės sindromas yra baimė šlapintis viešuosiuose tualetuose.
8. Pastangos sveikai maitintis ar ortoreksija: Sveikas maitinimasis yra geras įprotis, o ortoreksija - tai valgymo sutrikimas, kuriam būdingas liguistas troškimas valgyti vien tai, kas sveika.
9. Prasta nuotaika ar depresija: Prasta nuotaika yra greitai praeinanti žmogaus reakcija į konkrečius gyvenimo įvykius, o depresija - tai rimtas psichologinis sutrikimas, kurio pagrindiniai požymiai - prasta nuotaika ir nesugebėjimas džiaugtis gyvenimu.
10. Baimė ar fobija: Baimė yra tam tikras išgyventi padedantis apsauginis mechanizmas, o fobija yra nekontroliuojama patologinė baimė, kylanti vien pagalvojus apie konkrečią situaciją arba objektą.
11. Opumas ar paranoja: Abejoti ir nerimauti dėl įvairių smulkmenų linkusius žmones kartais pavadiname perdėtai opiais, o paranoja - tai tam tikra psichozė, pasireiškianti įvairiomis manijomis ir iliuzijomis.

tags: #jis #nestabilios #psichikos