Okultizmas, kilęs iš lotynų kalbos žodžio „occultus“ (slaptas, paslaptingas), apibrėžiamas kaip žinių apie tikėjimą, antgamtines jėgas ir būtybes sistema, taip pat šių žinių praktinis taikymas žmogui ir gamtai paveikti. Ši sistema, dažnai susijusi su ezoterika, hinduizmu, Kabala, mistika, pagonybe, parapsichologija, raganyste, šamanizmu, teosofija, chiromantija, numerologija, spiritizmu ir zoroastrizmu, visais laikais traukė žmones, ieškančius atsakymų už įprasto pasaulio ribų. Straipsnyje nagrinėjama okultizmo sąsaja su psichologija, ypač atsižvelgiant į šveicarų psichologo Carlo Gustavo Jungo (C. G. Jungo) darbus ir įžvalgas.
Okultizmo apibrėžimas ir esmė
Okultizmo sekėjams būdingas tikėjimas, kad jų turimos specialios, magiškos ar dieviškos žinios buvo žinomos senovėje tam tikriems žmonėms, kultūroms ar slaptosioms bendrijoms, tačiau jos buvo prarastos arba tebėra paslėptos nuo masinės visuomenės. Jie tiki, kad atkuria šias žinias, dažnai praktikuodami alchemiją, burtus, magiją, meditaciją, tantrą ir įvairius ritualus.
Okultizmas dažnai prieštarauja mokslui ir gali būti nepriimtinas ortodoksinės pasaulėžiūros žmonėms, kurie mano, kad jis kelia grėsmę. Tačiau patys okultistai dažniausiai teigia siekiantys dvasinio pasaulio tobulumo, stengiasi įžvelgti dvasinius reiškinius už daiktų fizinės būsenos.
Istorinis kontekstas
Okultizmu užsiimančios slaptos bendruomenės egzistavo visais laikais ir visose kultūrose. Dažnai tokios bendruomenės vadovaudavosi principu „mokykis ir tylėk“, teigdamos, kad norintieji sužinoti slaptąsias žinias privalo turėti ypatingų dorinių savybių ir išlavintą suvokimą.
Šviečiamajame amžiuje, kai buvo būdinga visas įgyjamas mokslo žinias skelbti visiems pageidaujantiems jas perimti, Vakarų Europos kultūroje okultizmo idėja buvo intelektualiai ir moraliai sumenkinta. Vis dėlto, okultizmu domėjosi tokios iškilios asmenybės kaip Aristotelis, britų fizikas Isaacas Newtonas, vokiečių filosofai Gottfriedas Wilhelmas Leibnizas ir Arthuras Schopenhaueris, šveicarų psichologas C. G. Jungas ir rusų tapytojas Nikolajus Rerichas.
Taip pat skaitykite: Animos turinio analizė
XIX a. pabaigoje rusų okultistė Jelena Blavatskaja Niujorke įkūrė Teosofijos draugiją, kuri Vakaruose populiarino Rytų religijas ir filosofiją. Ji parašė veikalą „Slaptasis mokymas“ (The Secret Doctrine), kuriame atskleidė visuomenei paslaptis, iki tol žinomas tik okultinių brolijų nariams. 1913 m. vokiečių filosofas ir teosofas Rudolfas Steineris įkūrė Antroposofinę draugiją, o 1922 m. - antroposofinę ezoterinę krikščionių bendruomenę, kuri buvo pagrįsta būtinybe laikytis doros ir gyventi dvasiškai naudingą gyvenimą.
C. G. Jungo požiūris į okultizmą
C. G. Jungo domėjimasis okultizmu buvo glaudžiai susijęs su jo psichologinėmis teorijomis. Jis siekė suprasti žmogaus psichikos gelmes, įskaitant pasąmonę, archetipus ir simbolius, kurie dažnai pasireiškia sapnuose, mituose ir religijose. Jungas tikėjo, kad okultizmas gali suteikti vertingos informacijos apie šiuos psichikos aspektus.
Sapnų analizė ir archetipai
Jungas sukūrė specialią metodiką sapnų aiškinimui, kurią išnarstydavo į atskiras detales, išgrynindavo jame šmėstelėjusius motyvus. Paskui šiuos lygino su įvairių tautų ir epochų mitais, sakmėmis, archetipais ir simboliais. Tada tuos iššifruotus elementus sujungdavo į logišką seką ir taip gaudavo per sapną atėjusį prasmingą pranešimą. Jis buvo įsitikinęs, kad egzistuoja kelios pasąmonės formos: asmeninė pasąmonė, palyginti "skysta", slūgsanti arti sąmonės paviršiaus; o štai kolektyvinė pasąmonė - neišmatuojama gelmė, kurioje gyvuoja visa tai, kas mums įgimta, nors asmeniškai to nesame patyrę. Tai jungtis, kuri jungia mus su praeities kartomis, apskritai su visa žmonija.
Anot Jungo, kiekvienas sapnas, kaip ir jį sapnuojantis žmogus, yra nepakartojamas. Todėl sapną visada reikia aiškintis konkretaus žmogaus gyvenimo fone, atsižvelgiant į jo būdą, gyvenimo patirtį, išgyvenamus sunkumus ir lankančias mintis. Pavyzdžiui, dykuma sapne gali reikšti, kad sapnuojantysis susidūrė su išskirtine gyvenimo situacija, o ugnis - būtinumą atsiduoti visa keičiančių permainų liepsnai.
Kolektyvinė pasąmonė ir simboliai
Junga domėjosi senųjų kultūrų mitologijomis, susipažinęs su Rytų ir Vakarų dvasinių tradicijų istorija, gilinęsis į kinų ezoteriką ir pirmaisiais mūsų eros amžiais klestėjusį gnostikų mokymą. Šis žmogus išmanė apie viduramžių mistikų darbus, domėjosi alchemija ir rozenkrancų judėjimu. Jo nuomone, kolektyvinė pasąmonė yra neišmatuojama gelmė, kurioje gyvuoja visa tai, kas mums įgimta, nors asmeniškai to nesame patyrę. Tai jungtis, kuri jungia mus su praeities kartomis, apskritai su visa žmonija.
Taip pat skaitykite: Žvilgsnis į Jurgos Ivanauskaitės kūrybą
Individuacija ir asmenybės augimas
Jungas pabrėžė individuacijos proceso svarbą - tai kelias į visapusišką asmenybės augimą ir savęs pažinimą. Jis teigė, kad žmogus turi integruoti savo sąmoningus ir pasąmoningus aspektus, kad taptų pilnaverčiu individu. Okultinės praktikos, tokios kaip meditacija ir ritualai, gali būti naudojamos kaip priemonės šiam procesui palengvinti.
Satanizmas kaip okultizmo reiškinys
Viena iš šiuolaikinių filosofinių religinių sistemų, kuria domisi jaunimas, yra satanizmas. Žodis "satanizmas" kilęs iš senovės graikų kalbos žodžio "satanas" - šėtonas, velnias. Tikėjimas į įvairias blogas ir geras dvasias atsirado pačiuose ankstyvuosiuose religijos egzistavimo etapuose, pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje. Blogųjų dvasių veikimu tuometiniai šamanai, pirmykščių religijų dvasininkai, aiškino visas žmonių nelaimes.
Monoteistinių religijų atsiradimas pagimdė požiūrį, kad yra ne tik Dievas, bet ir viena vyriausioji blogio dvasia - Šėtonas - viso blogio pasaulyje šaltinis. Satanizmo filosofijoje galima rasti objektyviai teisingų pasaulėžiūrinių teiginių ir jais grindžiamų bendražmogiškosios moralės principų: aklo tikėjimo neigimas, kai kurių prietarų, veidmainystės smerkimas, viduramžiškosios askezės kritika, asmenybės laisvės ir orumo gynimas. Tačiau bet kurios religijos (ar tai būtų tikėjimas Dievu, ar velniu) išpažinimas ir praktikavimas yra duoklė prietarams. Tikėjimas magija, kerais, burtais, užkeikimais, kuriems tokia svarbi vieta suteikiama satanizme, yra lygiavertis tikėjimui maldų ir kitų ritualų galia.
Antono Šandoro La Vėjaus satanizmas
Antonas Šandoras La Vėjus buvo vienas iš įtakingiausių satanizmo figūrų XX a. Jis įkūrė Šėtono bažnyčią ir parašė „Šėtono bibliją“, kurioje išdėstė savo filosofiją. La Vėjaus satanizmas skiriasi nuo tradicinio velnio garbinimo, nes jis pabrėžia individualizmą, savęs garbinimą ir kūniškų malonumų siekimą.
La Vėjus teigė, kad Velnias jam ir jo sekėjams nėra stereotipinis mažylis su ragais ir uodega, o reiškia tamsiąsias gamtos jėgas, kurias žmogiškosios būtybės ką tik pradėjo mėginti panaudoti. Jo nuomone, Velnias yra progreso dvasia, visų didelių sąjūdžių įkvėpėjas, prisidedąs prie civilizacijos vystymosi ir žmonijos pažangos.
Taip pat skaitykite: Jungo filosofija
Parapsichologija ir okultizmas
Parapsichologija tiria paranormalius reiškinius, tokius kaip telepatija, aiškiaregystė ir psichokinezė. Nors parapsichologija nėra tiesiogiai susijusi su okultizmu, ji dažnai naudojama kaip mokslinis pagrindas okultinėms praktikoms ir tikėjimams pagrįsti. Tačiau svarbu pažymėti, kad parapsichologijos sąvoka teisiškai niekaip neapsaugota, todėl kiekvienas gali apsiskelbti šios šakos atstovu ir paleisti į pasaulį avantiūristiškiausius teiginius.
Pavojai ir grėsmės
Nors okultizmas gali būti naudingas savęs pažinimo ir dvasinio augimo priemonė, jis taip pat gali kelti pavojų. Dalyvavimas okultinėse praktikose gali sukelti psichologinių problemų, tokių kaip baimė, nerimas, depresija ir net psichozė. Be to, okultizmas gali būti naudojamas manipuliavimui ir kontrolei, ypač jei žmogus yra pažeidžiamas ir ieško atsakymų į savo gyvenimo klausimus.
Klausimynas dvasinei būklei įvertinti
Norint įvertinti savo dvasinę būklę ir nustatyti galimus dvasinius pavojus, galima naudoti specialų klausimyną. Šis klausimynas apima klausimus apie tikėjimą, priklausomybes, dalyvavimą okultinėse praktikose, santykius su kitais žmonėmis ir kitus svarbius aspektus. Atsakymai į šiuos klausimus gali padėti nustatyti, ar žmogui reikalinga pagalba ir parama.
tags: #jungas #okultizmo #reiskiniu #psichologija #ir #patologija