Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime lengvos psichikos negalios požymius, remiantis pateikta informacija ir papildant ją aktualiomis žiniomis. Aptarsime įvairius psichikos sutrikimus, jų etiologiją, simptomus, diagnostiką ir gydymo galimybes. Taip pat atkreipsime dėmesį į neįgalumo nustatymo kriterijus ir socialinę paramą asmenims, turintiems psichikos negalią.
Įvadas
Psichikos negalia - tai sudėtingas sutrikimas, paveikiantis smegenų funkcijas, trikdantis mąstymą, jausmus, suvokimą, bendravimą ir kasdienę asmens veiklą. Lengvos psichikos negalios požymiai gali būti subtilūs ir ne visada akivaizdūs, todėl svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį.
Smegenų organiniai sutrikimai
Šis poskyris apima psichikos sutrikimus, kurių etiologija susijusi su aiškia smegenų liga, pažeidimu ar kitu pakenkimu, sukeliančiu smegenų disfunkciją. Tai gali būti pirminiai sutrikimai, kai pažeidimas tiesiogiai veikia smegenis, arba antriniai, kai sisteminės ligos pažeidžia smegenis kaip vieną iš daugelio organų.
Demencija (F00-F03)
Demencija - tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios. Sergant demencija, pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna. Pažinimo proceso sutrikimus lydi emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas.
- Alzheimerio liga: Nežinomos etiologijos pirminė degeneracinė smegenų liga, kuriai būdingi saviti neurologiniai ir neurocheminiai pakitimai.
- Kraujagyslinė demencija: Smegenų infarkto, sukelto kraujagyslinio susirgimo, pavyzdžiui, hipertoninės ligos, rezultatas. Infarktai paprastai būna maži, bet jų efektai kumuliuojasi.
- Hantingtono liga: Paveldimas autosominiu-dominantiniu būdu. Simptomų dažniausiai atsiranda trečiajame ar ketvirtajame amžiaus dešimtmetyje.
- Parkinsono liga: Demencija, kuri atsiranda nustatytos Parkinsono ligos fone.
Amnestinis sindromas
Sindromas, kai dominuoja didelis atminties sutrikimas neseniai ir seniai buvusiems įvykiams. Išlieka sugebėjimas pakartoti, tačiau sugebėjimas išmokti naują medžiagą yra gerokai pablogėjęs, nebesiorientuojama laike. Gali būti konfabuliacijų, tačiau suvokimas ir kitos kognityvinės funkcijos, tarp jų ir intelektas, paprastai išlieka nepakenktos.
Taip pat skaitykite: Bipolinis sutrikimas ir depresija: atpažinimo gairės
Delyras
Etiologiškai nespecifinis organinis smegenų funkcijos sutrikimo sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego ir budrumo ciklo sutrikimais.
Organinis haliucinozinis sindromas
Sutrikimas, kuriam būdingos nuolatinės ar pasikartojančios haliucinacijos, dažniausiai regos ar klausos, esant nesutrikusiai sąmonei. Gali būti kliedesinė haliucinacijų interpretacija, tačiau kliedesiai nėra dominuojantis klinikinis požymis.
Organinis katatoninis sutrikimas
Sutrikimas, kuriam būdingas sumažėjęs (stuporas) ar padidėjęs (sujaudinimas) psichomotorinis aktyvumas, susijęs su katatoniniais simptomais.
Organinis kliedesinis sutrikimas
Sutrikimas, kai vyrauja nuolatiniai ar pasikartojantys kliedesiai. Jie gali būti kartu su haliucinacijomis.
Organiniai nuotaikos sutrikimai
Sutrikimai, kuriems būdingi nuotaikos ar afekto pokyčiai, paprastai lydimi pakitusio bendro aktyvumo lygio. Sutrikimai gali atitikti depresijos, hipomanijos, manijos ar bipolinio sutrikimo kriterijus.
Taip pat skaitykite: Generalizuoto nerimo sutrikimas: simptomų apžvalga
Organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai
Sutrikimas, kuriam būdingas normalios praeities atsiminimų integracijos, tapatumo suvokimo, dabarties pojūčių įsisąmoninimo ar kūno judesių kontrolės dalinis ar visiškas praradimas.
Lengvas kognityvinis sutrikimas
Sutrikimas, kuriam būdingas atminties susilpnėjimas, sunkumai mokytis ir sumažėjusi dėmesio koncentracija, kai atliekant užduotį reikia nuolat daryti pertraukas, bandant atlikti užduotį, dažnai pajuntamas protinis nuovargis, o išmokti naują informaciją subjektyviai atrodo sunku, net jei objektyviai vertinant sunkumų nepastebima.
Po infekciniai ir po uždegiminiai organiniai sutrikimai
Ši diagnozė turi būti nustatoma tik esant ryšiui su somatine patologija ir neturi būti naudojama, jei yra bet kuris psichikos ar elgesio sutrikimas, klasifikuojamas F10-F99. Šis sutrikimas gali atsirasti prieš, kartu arba po daugelio smegenų ir sisteminių infekcinių ar somatinių sutrikimų.
Poencefalitinis sindromas
Šiam sutrikimui būdingas labai pakitęs įprastinis premorbidinis elgesys. Ypač pakinta emocijų, poreikių ir impulsų išraiška. Kliniškai taip pat gali pasireikšti kognityvinių funkcijų ir seksualinės sferos pakitimai.
Potrauminis sindromas
Šis sindromas apima liekamuosius nespecifinius ir kintančius elgesio pokyčius, atsirandančius sveikstant po virusinio ar bakterinio encefalito.
Taip pat skaitykite: Dresūra ir priežiūra
Su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susiję sutrikimai (F10-F19)
Šis poskyris apima platų spektrą sutrikimų, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (gali būti skiriamos medicininiams tikslams arba ne).
- Ūmi intoksikacija: Būklė, kuri atsiranda dėl psichoaktyviosios medžiagos pavartojimo, kai sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos psichofiziologinės funkcijos bei reakcijos.
- Žalingas vartojimas: Psichoaktyviosios medžiagos vartojimo būdas, kuris kenkia sveikatai.
- Priklausomybės sindromas: Elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, kuris atsiranda dėl kartotinio medžiagos vartojimo.
- Abstinencijos būklė: Grupė įvairiai besiderinančių ir įvairaus sunkumo laipsnio simptomų, atsirandančių visiškai ar santykinai susilaikant nuo medžiagos po ilgalaikio ir nuolatinio vartojimo.
- Abstinencijos būklė su delyru: Būklė, kuriai esant, abstinencijos būsena yra komplikuota delyru.
- Psichozinis sutrikimas: Psichozinių reiškinių visuma, pasireiškianti vartojant psichoaktyviąją medžiagą ar tuoj po vartojimo ir nepaaiškinama vien kaip ūmi intoksikacija arba dalis abstinencijos būklės.
- Amnezinis sindromas: Sindromas, susijęs su dideliu lėtiniu trumpalaikės ir ilgalaikės atminties pakenkimu.
- Rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas: Sutrikimas, kai alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos sukelti kognityviniai, afekto, asmenybės ir elgesio pakitimai užsitęsia ilgiau nei laikotarpis, per kurį, kaip priimta manyti, tiesiogiai veikia psichoaktyvioji medžiaga.
Šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai (F20-F29)
Šis skyrius apima šizofreniją, šizotipinį sutrikimą, nuolatinius kliedesinius sutrikimus ir didesnę grupę ūminių bei praeinančių psichozinių sutrikimų. Šizofreniniams sutrikimams būdingi esminiai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas.
- Šizofrenija: Būdinga aiški sąmonė, intelektas paprastai išlieka, nors tam tikrų kognityvinių trūkumų, bėgant laikui, gali atsirasti. Svarbiausi psichopatologiniai fenomenai yra minčių skambėjimas, minčių įdėjimas ar atėmimas, minčių perdavimas, kliedesinis suvokimas, poveikio, įtakos ar pasyvumo kliedesiai, klausos haliucinacijos, pasireiškiančios balsais, komentuojančiais arba aptariančiais pacientą trečiuoju asmeniu, mąstymo sutrikimai ir negatyvūs simptomai.
- Nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai: Klinikiniame vaizde dominuoja sąlyginai stabilūs, dažniausiai paranoidiniai kliedesiai, kuriuos paprastai lydi haliucinacijos, ypač klausos, ir kiti suvokimo sutrikimai.
Kitos negalios
- Įgimta negalia: Pasireiškia gimimo metu. Ji gali būti paveldėta, atsirasti dėl problemų nėštumo metu ar dėl vaisiaus pažeidimo gimdymo metu.
- Įgyta negalia: Išsivysto po gimimo.
- Fizinė negalia: Tai visiškas negalėjimas arba ribota galimybė priimti garsinę ar regimąją informaciją, judėti.
- Kalbos sutrikimai: Kalbos neišsivystymas, visos kalbos sistemos neišlavėjimas, apimantis fonetiką, leksiką ir gramatinę kalbos sandarą, sutrikusi kalbos raida, rašymo sutrikimai, įvairūs kiti komunikacijos sutrikimai - neurozinis ir organinis mikčiojimas.
- Protinė negalia: Tai žymus protinių sugebėjimų nukrypimas nuo normos, pasireiškiantis elgesio, emocijų ir socialinio prisitaikymo sutrikimais.
- Raidos negalia: Bet kokia fizinė ar protinė būklė, išsivysčiusi iki 18 m.
- Psichinė negalia: Sudėtingas sutrikimas, paveikiantis smegenų funkcijas, sutrikdantis mąstymą, jausmus, suvokimą, bendravimą, bei kasdieninę asmens veiklą.
Neįgalumo nustatymas Lietuvoje
Neįgalumo nustatymas Lietuvoje remiasi medicinos kriterijų ir ligų sąrašu, kurie įvertina, kiek liga arba sutrikimas riboja žmogaus gebėjimą gyventi savarankiškai ir dirbti. Neįgalumo nustatymas padeda žmonėms gauti socialinę paramą ir gydymo paslaugas.
Dalyvumo lygio vertinimas
Dalyvumo vertinimas - tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek žmogus dėl sveikatos būklės gali dalyvauti kasdienėje, socialinėje ar profesinėje veikloje. Nuo 2024-ųjų sausio 1 d. įsigaliojo nauja dalyvumo lygio nustatymo tvarka.
- Dalyvumo lygiai:
- 40 proc. dalyvumo lygis - asmenims, kuriems buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
- 15 proc. dalyvumo lygis - asmenims, kuriems buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
Kaip nustatomas dalyvumo lygis?
- Gauti gydytojo siuntimą: Asmuo arba jo atstovas kreipiasi į gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Agentūrą dalyvumo lygiui nustatyti.
- Pateikti dokumentus Agentūrai:
- Prašymą nustatyti neįgalumo ar dalyvumo lygį ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius.
- Gydytojo siuntimą, jei jis ne elektroninis.
- Asmens, kuriam prašoma nustatyti dalyvumo lygį, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
- Negalios vertinimas: Agentūros specialistai kartu su Jumis užpildys klausimyną ir išsiaiškins Jūsų individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse, pasiūlys Jums sudaryti pagalbos planą ir įvertins gydytojo pateiktus duomenis apie sveikatą.
- Sprendimo priėmimas: Asmeniui nebereikės rūpintis, jei prireiktų kokios nors papildomos informacijos iš kitų institucijų. Tuo pasirūpins Agentūra.
- Kreiptis dėl išmokų ir kompensacijų: Nustačius dalinį dalyvumą ne vėliau kaip per 12 mėn. reikia kreiptis į SODRĄ.
Kriterijai
- Lengvas funkcijos sutrikimas - vyrauja asteninis sindromas.
- Vidutinis funkcijos sutrikimas - žymi astenija, yra charakterio pakitimų, susilpnėjusi atmintis, sulėtėjęs mąstymas.
- Didelis funkcijos sutrikimas - asmenybės pokyčiai, sumažėjęs savarankiškumas, nesavarankiškas buityje, organiniai smegenų pakitimai.
- Sunkus sutrikimas - po sunkių galvos smegenų pažeidimų, nesavarankiškas, dėmesio, atminties ir suvokimo sutrikimai.
Dažnos psichikos ligos ir jų požymiai
Depresija
Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui.
Simptomai:
- Nuolatinis liūdesys ar bloga nuotaika.
- Interesų ar malonumo praradimas.
- Energijos stoka ir nuovargis.
- Sunkumas susikaupti ir priimti sprendimus.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Miego sutrikimai (nemiga arba per didelis mieguistumas).
- Apetito pokyčiai (sumažėjęs arba padidėjęs).
- Mintys apie mirtį ar savižudybę.
Priežastys:
- Genetika.
- Biologiniai pakitimai smegenyse.
- Aplinkos faktoriai (stresas, traumos).
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas.
- Lėtinės ligos.
- Kai kurie vaistai.
Gydymas:
- Palaikymas.
- Psichoterapija.
- Medikamentinis gydymas.
Bipolinis sutrikimas
Bipolinis sutrikimas - vienas kitą keičiantys ciklai, turintys priešingą emocinį krūvį.
- Manijos epizodas: Padidėjusi nuotaika, energija, pasitikėjimas savimi, sumažėjęs miego poreikis, impulsyvus elgesys.
- Depresijos epizodas: Panašus į depresijos simptomus.
Autizmas
Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio sutrikimai.
- Pagrindiniai bruožai:
- Sutrikęs socialinis bendravimas.
- Sutrikusi kalbos raida.
- Keistas, neįprastas elgesys.
- Pasikartojantys judesiai.
Pagalba ir parama asmenims su psichikos negalia
- Socialinė parama: Neįgalumo nustatymas padeda žmonėms gauti socialinę paramą ir gydymo paslaugas.
- Pagalbos koordinavimas: Padeda atsakyti į klausimus: kas padės kasdienėje buityje, namų ruošoje, pasirūpins maistu, palydės į gydymo įstaigą.
- Laikino atokvėpio paslauga: Siekiant asmeniui (šeimai), prižiūrinčiam žmogų su negalia, suteikti galimybę pailsėti.