Kaip Padėti Žmogui, Sergančiam Depresija: Praktiniai Patarimai ir Veiksmingos Strategijos

Įvadas

Depresija - tai ne tik laikinas liūdesys ar bloga nuotaika, bet ir rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija yra viena dažniausių psichikos sveikatos problemų, su kuria bent kartą gyvenime susiduria daugybė žmonių. Ši liga gali paveikti žmogaus mintis, jausmus ir kasdienį gyvenimą. Nepaisant to, depresija vis dar apipinta mitais ir stereotipais, dėl kurių daugelis vengia pripažinti savo būklę ar ieškoti pagalbos. Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais - tiek emociniais, tiek fiziniais, o jos poveikis gali būti juntamas ne tik asmeniškai, bet ir darbe, šeimoje ar socialiniame gyvenime. Kadangi ši liga gali turėti rimtų pasekmių, svarbu laiku atpažinti jos požymius ir imtis veiksmų. Straipsnyje aptarsime, kas yra depresija, pagrindinius jos požymius bei veiksmingus būdus, kaip padėti žmogui, sergančiam šia liga.

Kas Yra Depresija?

Depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuriam būdinga slogi nuotaika, energijos stygius, motyvacijos praradimas ir gyvenimo džiaugsmo sumažėjimas. Nors kiekvienas žmogus kartais patiria liūdesį ar nusivylimą, depresija yra kur kas daugiau nei laikinas emocinis nuosmukis - tai sudėtinga liga, kuri veikia tiek psichologinius, tiek fiziologinius procesus organizme.

Skirtumas Tarp Liūdesio Ir Depresijos

Dažnai žmonės maišo depresiją su trumpalaikiu liūdesiu ar bloga nuotaika. Svarbu suprasti, kad depresija nėra tiesiog reakcija į nemalonų gyvenimo įvykį, pavyzdžiui, darbo praradimą ar artimojo netektį. Nors šios situacijos gali sukelti liūdesį, tačiau depresija yra ilgalaikė ir dažnai atsiranda be aiškios priežasties. Pagrindiniai skirtumai:

• Liūdesys - tai natūrali emocija, kuri dažniausiai yra trumpalaikė ir išnyksta, kai liūdesį sukėlusi situacija išsisprendžia ar praeina šiek tiek laiko.
• Depresija - tai ilgalaikis būsenos pokytis, kurį lydi slogi nuotaika ir jis trunka mažiausiai dvi savaites ar ilgiau, trukdo kasdieniam gyvenimui ir gali netgi sukelti minčių apie savižudybę.

Dažniausios Depresijos Priežastys

Depresija yra sudėtingas sutrikimas, kurio atsiradimą lemia daugybė skirtingų veiksnių. Tačiau dažniausiai ji kyla dėl kelių priežasčių derinio:

• Biologiniai veiksniai:
  • Smegenų chemijos pokyčiai: sumažėjęs serotonino, dopamino ir norepinefrino kiekis gali lemti prislėgtą nuotaiką ir motyvacijos stoką.
  • Hormoniniai sutrikimai: depresija dažnai pasireiškia nėštumo metu, po gimdymo, menopauzės laikotarpiu arba esant skydliaukės funkcijos sutrikimams. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis (SAM) Lietuvoje 1 iš 5 mamų susiduria su pogimdyvine depresija. Tačiau tarptautinė patirtis rodo, kad net 50% visų pogimdyvinės depresijos atvejų yra nenustatyta arba jie yra priskiriami įprastai depresijai.
  • Genetika: jei šeimoje buvo depresijos atvejų, tikimybė ja susirgti padidėja.
• Psichologiniai veiksniai:
  • Žema savivertė ir per didelis savikritiškumas.
  • Ilgalaikis stresas ir nerimas, kurie išsekina organizmą.
  • Traumuojantys gyvenimo įvykiai, tokie kaip vaikystės traumos, smurtas ar prievarta. Taip pat tai būna išorinės itin skaudžios psichologinės patirtys ir traumos: tėvų skyrybos, artimųjų netektys, psichologinis ir seksualinis išnaudojimas, mobingas ar avarijos.
• Socialiniai ir aplinkos veiksniai:
  • Vienišumas ir socialinė izoliacija.
  • Finansinės problemos, darbo netekimas ar didelis darbinis krūvis.
  • Lėtinės ligos, kurios neleidžia žmogui gyventi visaverčio gyvenimo. Vidinėmis nerimo sutrikimo atsiradimo priežastimis gali tapti genetika ir lėtinės ligos, kaip išsėtinė sklerozė ar vėžys.
• Nuolatinis vaistų vartojimas, streso patyrimas ir nežinios jausmas palaiko neigiamų emocijų aplinką, kuri yra labai tinkama depresijos vešėjimui. Vaistai gali ne tik sutrikdyti hormonų pusiausvyrą, turėti įtakos kortizolio kiekio padidėjimui, bet ir neigiamai veikti antinksčių gebėjimą reaguoti į stresą.

Pagrindiniai Depresijos Požymiai

Depresija pasireiškia įvairiais simptomais ir kiekvienam žmogui gali būti skirtinga. Tačiau yra tam tikri bendri simptomai, kurie padeda ją atpažinti. Jie gali būti suskirstyti į tris pagrindines grupes: emocinius, fizinius ir elgesio pokyčius.

Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: kūdikio miegas

Emociniai Simptomai

• Kamuoja nuolatinis liūdesys ir beviltiškumo jausmas. Žmogus jaučiasi prislėgtas, praranda viltį ir mato ateitį kaip beprasmišką.
• Net ir teigiami gyvenimo įvykiai nesukelia džiaugsmo ar palengvėjimo.
• Anksčiau mėgstamos veiklos nebedomina ar nebeteikia malonumo. Žmogus nebenori bendrauti su draugais, užsiimti hobiais ar netgi atlikti kasdienių darbų.
• Nors depresija dažniausiai siejama su apatija, daugelis sergančiųjų jaučia ir nuolatinį nerimą, kuris trukdo susikaupti bei ramiai ilsėtis. Depresija yra vienas dažniausiai pasireiškiančių nerimo sutrikimo formų, kuri turi emocijų paaštrėjimo, nuotaikos svyravimo, negebėjimo susitvarkyti su aplinkos stresoriais bei energijos trūkumo požymių.
• Dažnai užklumpa ir savigrauža bei kaltės jausmas. Žmogus gali jaustis nieko vertas, nuolat kaltinti save dėl praeities klaidų ar galvoti, kad kitiems būtų geriau be jo.

Jei pastebėjote pirmuosius simptomus ir jus nuolat lydi slogi nuotaika, vertėtų susirūpinti.

Fiziniai Simptomai

Depresija neapsiriboja vien liūdesiu - ji gali paveikti visą organizmą, sukeldama tiek emocinius, tiek fizinius simptomus. Vienas ryškiausių požymių yra nuolatinis nuovargis ir energijos stoka, kai net paprasčiausios užduotys, tokios kaip atsikelti iš lovos ar pasigaminti maisto, atrodo neįveikiamos. Taip pat dažnai pasireiškia miego sutrikimai - vieni žmonės kenčia nuo nemigos, nepaisant didelio nuovargio, kiti miega ilgai, tačiau vis tiek jaučiasi išsekę. Depresija gali sutrikdyti ir apetitą, kai kuriems visiškai sumažėja noras valgyti, o kiti persivalgo, ypač saldaus ir riebaus maisto. Be to, ji dažnai pasireiškia per neaiškius fizinius skausmus - galvos, raumenų ar krūtinės spaudimą, virškinimo problemas, kurioms nėra aiškios medicininės priežasties. Visi šie simptomai gali labai apsunkinti kasdienį gyvenimą, todėl svarbu atpažinti juos ir laiku kreiptis pagalbos.

Elgesio Pokyčiai

Depresija dažnai įtraukia žmogų į uždarą ratą, kuriame socialinė izoliacija tampa kasdienybe - vengiama draugų, šeimos, ir net artimiausi žmonės tampa lyg svetimi. Kartu kyla sunkumai priimant sprendimus ir susikaupimo problemos - net paprasti pasirinkimai, kaip ką valgyti pusryčiams, gali atrodyti neįveikiami, o mėgstamos veiklos, tokios kaip skaitymas ar filmų žiūrėjimas, praranda prasmę. Ieškodami būdų numalšinti emocinį skausmą, kai kurie žmonės griebiasi priklausomybių, tokių kaip alkoholis, narkotikai ar besaikis valgymas, tačiau tai tik dar labiau pablogina situaciją. Pavojingiausias depresijos požymis - mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą, kurios reikalauja skubios pagalbos. Jei žmogus pradeda kalbėti apie norą „dingti“ ar „užmigti ir nepabusti“, tai yra aiškus signalas, kad būtina kreiptis į specialistus. Svarbu suprasti, kad pagalba visada yra įmanoma - svarbiausia nelikti vienam su savo jausmais. Klinikinės depresijos simptomus palengvinti arba nuo jų išsivaduoti gali padėti tik profesionalūs gydytojai ir specialistai. Tai apima palaikymą, psichoterapiją ir medikamentinį gydymą.

Kaip Padėti Žmogui, Sergančiam Depresija?

Kovoti su depresija gali būti sudėtinga, tačiau svarbiausia suprasti, kad viskas yra prieinama, o tinkami veiksmai gali padėti palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Depresijos gydymas apima daugybę skirtingų metodų, kadangi kiekvienam žmogui gali tikti skirtingi būdai ir svarbu atrasti tai, kas tinka būtent jam. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vien Europoje kasmet su ja susiduria per 50 milijonų gyventojų. Tačiau depresija paveikia ne vieną žmogų, bet ir jo aplinką. Būtent artimiesiems dažnai kyla klausimai - kaip padėti depresija sergančiam artimajam?

Būkite Kantrūs ir Supratingi

Kai artimas žmogus, ar tai būtų jis, ar ji, išgyvena depresiją, vienas iš svarbiausių dalykų, kurį gali suteikti - tai kantrybė. Depresija dažnai būna lėta ir sudėtinga kelionė, kurioje nėra greitų sprendimų ar „stebuklingų vaistų“. Kartais jis / ji gali atrodyti lyg „užstrigęs (-usi)“ vietoje - nesijaučia geriau, nenori nieko veikti ar kalbėti apie savo jausmus. Svarbu suvokti, kad tai yra natūrali gijimo proceso dalis, ir spaudimas „jaustis geriau“ ar „ką nors daryti“ gali sukelti priešingą efektą.

Taip pat skaitykite: Efektyvūs psichologiniai triukai

Būti kantriam ir supratingam nereiškia, kad turi stengtis „išgelbėti“ ar „pataisyti“ savo artimąjį. Kartais geriausias būdas padėti yra tiesiog būti šalia, parodyti, kad Tu jo ar jos nevertinsi ir nieko nesitikėsi mainais. Leisk jam / jai suprasti, kad turi teisę jaustis taip, kaip jaučiasi, ir kad Tau rūpi nepaisant visų jo ar jos išgyvenimų. Tai suteikia sergančiam depresija saugios erdvės jausmą, kurioje galima būti savimi ir pasijusti suprastu (-a).

Praktiniai patarimai, kaip rodyti emocinį palaikymą:

• Priimk depresiją kaip rimtą išgyvenimą. Suprask, kad depresija yra reali ir dažnai stipriai varginanti liga. Venk sakyti frazes, tokias kaip „visi kartais liūdime“ ar „tiesiog atsikratyk šio jausmo“. Vietoje to, sakyk: „Žinau, kad Tau tikrai sunku, ir noriu būti šalia, kad ir ką jaustum.“
• Leisk žmogui pasirinkti, kada jis nori kalbėtis. Kai kurie žmonės depresijos metu gali jaustis geriau išsikalbėdami, bet kiti gali norėti išlaikyti distanciją. Pasiūlyk: „Jei kada norėsi pakalbėti, aš visada pasiruošęs (-usi) išklausyti be vertinimo.“ Jei žmogus nesijaučia pasiruošęs kalbėti, būk kantrus (-i) ir parodyk, kad esi prieinamas (-a), kai jam ar jai prireiks.
• Būk kantrus (-i) su lėtais pokyčiais. Depresijos gijimo procesas gali būti labai lėtas ir kartais net beveik nepastebimas. Jei matai, kad artimasis pradeda rodyti nors menkiausius žingsnius link pagerėjimo, pagirk jį ar ją už šias pastangas. Pavyzdžiui, jei jis ar ji pagaliau susitvarkė savo kambarį ar išėjo pasivaikščioti, pasakyk: „Žaviuosi, kad nepaisant sunkumų, Tu vis tiek randi jėgų pasirūpinti savimi.“
• Padėk lengvuose kasdieniuose darbuose. Depresijos metu žmogus gali jaustis bejėgis net dėl paprastų kasdienių užduočių, tokių kaip maisto gaminimas ar kambario tvarkymas. Pasiūlyk savo pagalbą: „Norėčiau padėti Tau pasigaminti vakarienę, jei norėtum, galėtume tai padaryti kartu.“ Taip jis ar ji nesijaus vienas (-a) atliekant šias užduotis, o bendravimas suteiks daugiau saugumo.
• Atverk galimybes, bet nespausk atlikti veiklas. Kartais veiklos ir pomėgiai, kurie anksčiau teikė džiaugsmą, depresijos metu atrodo beprasmiai. Pasiūlyk veiklą kaip galimybę, bet nespausk. Sakyk: „Gal norėtum kartu nueiti pasivaikščioti, jei norėtum pabūti gamtoje. Tačiau jei šiuo metu nenori, viskas gerai.“ Svarbu, kad žmogus nejaustų, jog turi „pataisyti“ savo savijautą greitai.
• Skatink kūrybiškus išraiškos būdus. Depresija gali būti gilių jausmų ir minčių laikotarpis, todėl skatinimas išreikšti save kūrybiškai gali padėti žmogui susidoroti su išgyvenimais. Pasiūlyk piešti, rašyti dienoraštį arba net klausytis mėgstamos muzikos. Sakyk: „Jei norėtum, galėtum pabandyti išreikšti savo mintis ar jausmus piešimu ar rašymu. Kartais tai padeda atsipalaiduoti.“
• Skatink poilsį ir tinkamą miegą. Depresija dažnai trikdo miegą, todėl svarbu padėti artimam žmogui palaikyti sveiką miego rutiną, kad ir kaip sunku būtų. Galėtum pasiūlyti vakare atlikti atsipalaidavimo pratimus, išjungti ekranus prieš miegą arba eiti miegoti tuo pačiu laiku. Sakyk: „Miegas tikrai svarbus, ir jei nori, galėčiau padėti Tau rasti būdų, kaip lengviau užmigti.“

Bendraukite ir Išklausykite Be Vertinimo

Kai artimas žmogus, kurį Tu myli, išgyvena depresiją, jam dažnai reikia erdvės ir žmogaus, kuris tiesiog būtų šalia ir išklausytų. Depresija sergantys žmonės dažnai bijo būti nesuprasti ar įvertinti negatyviai, todėl labai svarbu, kad jie jaustųsi laisvai galintys kalbėti apie savo jausmus, nebijodami būti teisiami. Priešingai nei kai kurie mano, kalbėjimas apie depresiją, situacijos tikrai nepablogins. Jeigu įtariate, jog žmogus kenčia nuo depresijos, arba artimasis ja serga kurį laiką - nevenkite šios temos. Suteikite progą artimajam apie tai pasikalbėti. Pirmiausia pasakykite, kad jums rūpi jūsų artimasis, jūs jam visada padėsite ir paklauskite, kaip jis jaučiasi. Jeigu žmogus išsakys depresijai būdingus simptomus, kaip prislėgta nuotaika, negalėjimas patirti malonumo, energijos trūkumas, pasitikslinkite, kaip seniai vargina šie simptomai. Sergantis depresija greičiausiai turės kažkokį pasikeitusios būsenos paaiškinimą - nesiginčykite su interpretacijomis, empatiškai išklausykite. Klausydami neteiskite, priimkite visus artimojo jausmus. Klausykitės aktyviai - reflektuokite mintis, jausmus, parodykite supratimą. Dažnai sergantys depresija gali kalbėti lėtai, jiems gali būti sunku išreikšti mintis - būkite kantrūs, nepertraukinėkite, skirkite pakankamai laiko suformuoti atsakymą. Kalbėdami būkite pagarbūs - supraskite, kad kiekvienas žmogus į situaciją žiūri savaip. Gerbkite žmogaus autonomiją, užtikrinkite konfidencialumą (išskyrus tais atvejais, kai žmogus gali kelti pavojų savo ar kitų sveikatai). Nekaltinkite žmogaus, jog jis jaučiasi prastai ir priminkite, kad ir jis pats savęs nekaltintų. Depresija yra sutrikimas, lygiai kaip ir kitos ligos. Nesiginčykite su sergančiuoju, tačiau visada priminkite, kad jis nėra „nevykėlis“, „lūzeris“, „visus nuviliantis“ ir jūs jį gerbiate, džiaugiatės, kad jį turite. Nekaltinkite žmogaus, jog jis jaučiasi prastai ir priminkite, kad ir jis pats savęs nekaltintų. Depresija yra sutrikimas, lygiai kaip ir kitos ligos. Nesiginčykite su sergančiuoju, tačiau visada priminkite, kad jis nėra „nevykėlis“, „lūzeris“, „visus nuviliantis“ ir jūs jį gerbiate, džiaugiatės, kad jį turite. Padėkite priimti faktą, kad sergant depresija yra tikrai sunku atlikti kasdienius darbus, kaip namų susitvarkymas, valgio gaminimas ar sąskaitų apmokėjimas. Paklauskite, ar galite padėti artimajam praktiškai. Galbūt galite suplauti indus, pagaminti vakarienę, sutvarkyti namus.

Bendravimas be vertinimo reikalauja kantrybės ir jautrumo. Svarbu neskubėti duoti patarimų ar nevertinti to, ką jis ar ji jaučia. Net jei norisi pasakyti ką nors, kas, Tavo manymu, padėtų, kartais geriausia yra tiesiog klausytis ir būti atviram (-ai) jo ar jos jausmams.

Praktiniai patarimai ir pavyzdžiai, kaip bendrauti be vertinimo:

• Venk nuvertinančių frazių. Venk sakyti frazių, tokių kaip „tiesiog pabandyk apie tai negalvoti“. Tokie pasakymai gali priversti žmogų jaustis nesuprastu ir gali sumažinti norą atsiverti. Geriau sakyk: „Suprantu, kad dabar Tau sunku. Galiu Tave išklausyti, jei norėtum pasidalinti.“ Nesakykite „susiimk“. Patikėkite, žmogus tikrai nenori jaustis prislėgtas, liūdnas. Nereikalaukite elgtis taip, tarsi artimasis nesirgtų depresija. Nesakykite „pažiūrėk koks esi laimingas“, „daugiau šypsokis“.
• Naudok atvirus klausimus. Atviri klausimai padeda žmogui lengviau išreikšti savo jausmus, nes leidžia jam pačiam apsispręsti, kaip daug nori pasakyti. Pabandyk tokius klausimus kaip: „Kaip šiuo metu jautiesi?“ arba „Kas Tave labiausiai slegia šiomis dienomis?“
• Pabrėžk, kad jo/jos jausmai yra svarbūs. Parodyk, kad supranti, jog jo ar jos jausmai yra tikri ir vertingi. Pavyzdžiui, jei jis arba ji dalinasi, kad jaučiasi labai pavargęs (-usi) ar prislėgtas (-a), sakyk: „Girdžiu, kaip Tau tai sunku. Tavo jausmai tikrai yra svarbūs, ir aš esu čia, kad Tave palaikyčiau.“
• Patikink, kad viskas, ką jis arba ji jaučia, yra normalu. Dažnai depresija išgyvenantys žmonės bijo, kad jų jausmai yra „nenormalūs“. Parodyk, kad Tu priimi jo ar jos emocijas kaip natūralią reakciją į sudėtingą būklę. Sakyk: „Tavo jausmai visiškai suprantami. Net jei jie labai sunkūs, tai yra dalis to, ką Tu išgyveni dabar.“
• Klausykis aktyviai, parodydamas (-a) dėmesį. Aktyvus klausymasis padeda žmogui jaustis suprastam ir išgirstam. Kai kalbi su artimu žmogumi, palaikyk akių kontaktą, parodyk susidomėjimą galvos linktelėjimu ir atsakyk raminančiais žodžiais, pvz.: „Suprantu“ arba „Aš čia, jei nori toliau kalbėtis.“
• Rodyk susidomėjimą per mažas detales. Parodyk žmogui, kad Tavo dėmesys sutelktas į jo pasakojimą, pastebėdamas mažas detales. Jei jis arba ji dalinasi jausmais, galėtum pasiteirauti apie tai plačiau. Pavyzdžiui: „Tu minėjai, kad jautiesi bejėgis (-ė) - ar galėtum daugiau papasakoti, kaip tas jausmas atrodo Tavo kasdienybėje?“
• Naudok empatiją patvirtinančias frazes. Kartais depresiją išgyvenantis žmogus jaučiasi nesuprastas. Todėl įterpk empatijos patvirtinančias frazes, tokias kaip: „Aš matau, kaip Tau tai yra svarbu, ir labai vertinu, kad pasidalinai šiuo jausmu.“
• Suteik erdvę išreikšti bet kokius jausmus. Depresijos metu gali pasireikšti įvairūs jausmai: nuo liūdesio iki pykčio, nusivylimo ar net kaltės. Leisk jam ar jai išreikšti visus šiuos jausmus, net jei jie atrodo skausmingi ar nesuprantami. Sakyk: „Neabejoju, kad šie jausmai gali būti labai sunkūs. Tu turi teisę juos jausti ir pasidalinti, jei to norėtum.“
• Padrąsink jį/ją būti nuoširdžiu (-ia) apie tai, ko jam/jai reikia. Niekas kitas geriau nežino, ko reikia žmogui depresijos metu, kaip jis arba ji pats. Skatink artimą žmogų nuoširdžiai pasakyti, ar jam/jai reikia erdvės, ar norėtų daugiau bendravimo, ir kokios pagalbos norėtų. Galėtum sakyti: „Aš norėčiau būti šalia taip, kaip Tau būtų geriausia. Jei žinai, kas Tave palengvintų, būtinai pasakyk.“
• Leisk žmogui išsikalbėti savo tempu. Kai kurie žmonės depresijos metu yra linkę kalbėti lėtai arba gali prireikti laiko prieš pradedant dalintis. Kantriai leisk jam ar jai pačiam išsakyti savo mintis. Galėtum sakyti: „Niekur neskubame, turime laiko - aš esu šalia ir klausausi.“
• Padėk suvokti, kad yra erdvė jaustis saugiai ir kalbėti atvirai. Dažnai žmogui gali būti sunku patikėti, kad gali jaustis saugus. Patikink, kad jam ar jai nereikia bijoti pasisakyti ar pripažinti savo silpnumų. Galėtum sakyti: „Tu gali dalintis viskuo, kas Tave slegia. Aš čia tam, kad išklausyčiau ir suprasčiau, be jokių vertinimų.“
• Palaikyk emocinį ryšį per fizinį kontaktą (jei jis pageidaujamas). Kai kurie žmonės sunkiais momentais jaučiasi geriau tiesiog turėdami fizinį artumą. Jei jaučiate, kad žmogui tai priimtina, gali padėti paprastas peties paglostymas arba laikymas už rankos. Pasitikrink: „Ar būtų gerai, jei laikyčiau Tave už rankos?“

Šie bendravimo būdai padės Tau būti geresniu klausytoju ir suteikti artimajam erdvę, kurios jis ar ji gali labai reikėti. Atvirumas ir nevertinantis požiūris sukuria saugią aplinką, kurioje žmogus gali atsiverti ir jaustis labiau palaikomas savo išgyvenimų metu.

Pasiūlykite Pagalbą Ieškant Profesionalių Specialistų

Depresija yra sudėtinga būklė, kuri dažnai reikalauja profesionalios pagalbos. Nors artimo žmogaus palaikymas yra itin svarbus, tik specialistas gali suteikti gilesnį emocinį gydymą ar skirti reikalingą terapiją. Visgi kai kuriems žmonėms yra sunku žengti pirmą žingsnį ir pripažinti, kad jiems reikia pagalbos. Būtent čia gali pasitarnauti Tavo supratingumas ir švelnus padrąsinimas. Depresijai būdinga apatija, beviltiškumo jausmas ir jėgų trūkumas labai apsunkina pačiam žmogui kreiptis į specialistą. Galite padėti artimajam užsiregistruoti pas psichiatrą, šeimos gydytoją ar psichologą, kuris galėtų įvertinti situaciją. Palaikykite žmogaus sprendimą gydytis medikamentais, tačiau nesmerkite jo, jeigu jis to atsisako. Apdovanokite artimąjį paskatinimais, kad ir šypsena, už nuoseklų psichoterapijos lankymą. Pabrėžkite, kad džiaugiatės, jog žmogus stengiasi sau padėti.

Taip pat skaitykite: Sapnai, intuicija ir kūno kalba

Štai keletas būdų, kaip gali subtiliai pasiūlyti pagalbą be spaudimo:

• Kalbėk apie pagalbą kaip apie normalų žingsnį. Padrąsindamas (-a) artimą žmogų kreiptis į psichologą, padėk jam suprasti, kad pagalbos prašymas yra visiškai normalus žingsnis. Galėtum sakyti: „Labai daug žmonių eina pas psichologus, kad susitvarkytų su jausmais, ir tai yra labai svarbus savęs rūpinimosi būdas.“
• Pasidalink savo ar kitų patirtimi. Kartais depresiją išgyvenantys žmonės bijo stigmos, susijusios su pagalbos prašymu. Galėtum pasidalinti savo ar kitų žmonių istorijomis (be vardų ar detalių), kurios parodys, kad kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą yra normalu ir efektyvu. Sakyk: „Pažįstu žmonių, kurie kreipėsi į psichologą ir jiems tai labai padėjo. Jie jautėsi labiau suprasti ir rado būdų, kaip lengviau susitvarkyti su savo jausmais.“
• Pasiūlyk pagalbą surandant psichologą. Jei matai, kad artimajam sunku imtis praktinių žingsnių, pasiūlyk padėti jam ar jai surasti tinkamą specialistą. Galėtum sakyti: „Aš galiu padėti Tau rasti psichologą arba pasitikslinti, kokios yra galimybės. Man būtų malonu kartu tai išsiaiškinti.“
• Pasiūlyk galimybę kreiptis į pagalbą internetu. Kai kurie žmonės dėl įvairių priežasčių gali nenorėti eiti į fizinį susitikimą, todėl verta pasiūlyti galimybę pradėti nuo nuotolinių konsultacijų. Sakyk: „Yra puikių specialistų, kurie konsultuoja internetu, jei taip Tau būtų lengviau pradėti.“
• Sukurk saugią erdvę, kurioje žmogus gali atvirai kalbėti apie savo baimes. Kartais depresija sergantis žmogus gali jaustis nesaugiai galvodamas apie specialistą, bijodamas, kad bus vertinamas ar nesuprastas. Sukurk erdvę, kurioje jis ar ji gali atvirai pasikalbėti apie tai, kas kelia nerimą. Galėtum sakyti: „Jei dėl ko nors nerimauji kreipdamasis į psichologą, mielai Tave išklausysiu. Visada geriau aptarti, kas Tau kelia nerimą.“
• Primink, kad tai yra savęs rūpinimosi aktas. Padėk jam ar jai suprasti, kad kreipimasis pagalbos - tai rūpinimasis savo gerove, o ne silpnumo ženklas. Galėtum sakyti: „Visi mes kartais turime pasirūpinti savimi, ir kreiptis pagalbos yra didelis rūpinimosi savimi žingsnis.“
• Nespausk - leisk pačiam priimti sprendimą. Svarbu, kad žmogus pats nuspręstų, kada jis pasirengęs žengti šį žingsnį. Nesiūlyk pagalbos per dažnai ir neskubink, nes tai gali sukelti pasipriešinimą. Jei jis ar ji kol kas nėra pasirengęs (-usi), parodyk, kad tai yra visiškai priimtina: „Kai ir jei nuspręsi, kad norėtum pagalbos, aš būsiu čia ir palaikysiu Tavo sprendimą.“

Pradžioje yra jaučiamas liūdesys, nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas, prarandamas nuolatinis veiklos susidomėjimas, išsivysto apetito sutrikimai (jo stoka arba persivalgymas), atsiranda skausmai be priežasties, neigiami miego režimo pokyčiai (per mažas arba per didelis miegojimas), darosi vis sunkiau susikaupti. Galiausiai tai perauga į saviizoliaciją ir savęs žalojimą. Šį nerimo sutrikimą patiriantis asmuo atsiskiria nuo draugų ir artimųjų, vienatvės akivaizdoje ima prarasti savivertę, pradeda galvoti apie savižudybę, o beviltiškumą skandina savęs žalojime. Visi šie pokyčiai kelia sunkumų mokykloje arba darbe, suprastėja santykiai su šeima, kas dar labiau prisideda prie depresijos gilėjimo.

#

tags: #kas #nori #kartu #nusizudyti #depresija