Įvadas
Racionalus elgesys yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių mūsų gyvenimą. Jis gali padėti mums gyventi harmoningai, patirti pasitenkinimą ir džiaugsmą, arba, priešingai, jo stoka gali sukelti sunkumus ir kančias. Straipsnyje aptariama racionalaus elgesio sąvoka, teoriniai pagrindai, praktiniai pavyzdžiai ir kritika, siekiant geriau suprasti, kaip racionalumas veikia mūsų kasdienius sprendimus ir visuomenę.
Racionalaus Elgesio Apibrėžimas
Racionalus elgesys - tai individo gebėjimas mąstyti ir veikti vadovaujantis protu, tikslingai ir efektyviai išnaudojant aplinkybes bei išteklius, įvertinant galimybes ir pasekmes. Racionalumas būtinas ne tik mąstymui ir veiksmams, bet ir kalbai bei tarpusavio bendravimui. Tik aiškiai išsakant savo lūkesčius ir pageidavimus galima tikėtis, kad kitas mus supras.
Racionalaus Pasirinkimo Teorija
Teorijos Esminiai Aspektai
Racionalaus pasirinkimo teorija yra neoklasikinė socialinė ir ekonominė teorija, aiškinanti piliečių, politikų ir valstybės tarnautojų ekonominius ir socialinius veiksmus racionalumu. Šie veiksmai prilyginami gamintojų ir vartotojų savanaudiškiems veiksmams. Pagal šią teoriją, žmonių paskatos šaltinis yra pinigai ir galimybė gauti asmeninės naudos. Racionalūs individai renkasi iš kelių variantų ir dažniausiai pasirenka tokį, kuris jiems suteikia daugiausia pasitenkinimo.
Racionalaus pasirinkimo teorijos šalininkai teigia, kad kiekvieno žmogaus veiksmai iš esmės yra racionalūs, tai yra, prieš priimdamas sprendimą, žmogus palygina jo kainą (siekia ją minimizuoti) ir galimos naudos vertę (siekia ją maksimizuoti). Žmogus sprendimą gali rinktis iš logiškai neprieštaringų įsivaizduojamų veiksmų variantų, bet ne visus gali įgyvendinti, todėl pagal savo prioritetus ar turimus išteklius renkasi realų variantą.
Teorijos Taikymas ir Ribotumai
Racionalaus pasirinkimo teorija paaiškina individo sprendimą dalyvauti ar ne visuomeniniuose reikaluose priėmimo procesą, taip pat individualių sprendimų priėmimo logiką dalyvaujant kolektyviniuose reikaluose, bet nepaaiškina, kaip kolektyvo nariai bendrauja tarpusavyje, kad priimtų sau ir kitiems naudingiausią sprendimą.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Ši teorija dažniausiai kritikuojama dėl to, kad jos šalininkai kelia netikslingus klausimus, nekvestionuoja žmonių elgsenos biologinės, psichologinės ir socialinės prigimties, paskatos tikrumo, netikrina šios teorijos empiriškai ir neįrodo, kad jų pateikiamos išvados išplaukia būtent iš racionalaus pasirinkimo teorijos prielaidų.
Teorijos Raida ir Pradininkai
Racionalaus pasirinkimo teorijos ištakos tradiciškai siejamos su Didžiosios Britanijos ekonomisto ir filosofo Adamo Smitho veikalu „Tautų turtas“ (angl. The Wealth of Nations, 1776), kuriame teigiama, kad kiekvienas žmogus siekia savanaudiškų tikslų, bet tinkamomis aplinkybėmis šie tikslai gali būti naudingi visuomenei.
Racionalaus pasirinkimo teorijos pradininkais laikomi Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomistai Jamesas M. Buchananas ir Gordonas Tullockas, 1962 m. išleidę veikalą „Sutikimo skaičiavimas: Konstitucinės demokratijos loginiai pagrindai“ (angl. The Calculus of Consent: Logical Foundations of Constitutional Democracy). Anot jų, piliečių ir valstybės tarnautojų ne tik ekonominė, bet ir politinė elgsena grindžiama ne vietos reikšmės idealais ar viešuoju interesu, bet siekiu gauti asmeninės naudos. Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomistas ir sociologas Gary S. Beckeris tyrimuose plačiai taikė racionalaus veikėjo modelius (pavyzdžiui, veikale „Ekonominis požiūris į žmonių elgseną“ / angl. The Economic Approach to Human Behavior, 1976).
Savistaba ir Racionalumo Ugdymas
Racionaliam elgesiui ugdyti labai svarbi savistaba - savo paties psichinių reiškinių ir veiksmų stebėjimas. Tai procesas, kurio metu mes tarsi iš šalies žvelgiame į savo vidinį pasaulį, stebime savo mintis, jausmus, norus, ketinimus ir elgesį. Savistebos rezultatai gali būti įvairūs: džiuginantys ar skausmingi. Kuo ilgiau mes save stebėsime ir koreguosime savo psichinius procesus ir fizinius veiksmus, tuo bus geresni rezultatai.
Kai kurie žmonės vengia šios veiklos. Vietoj to, jie veltui švaisto brangų laiką - žiūri visas televizijos laidas iš eilės. Tuo tarpu kiti, bėgdami nuo savęs, ima piktnaudžiauti nikotinu, alkoholiu ar net narkotikais ir tokiu būdu žaloja savo sveikatą. Kaip sakė Dalai Lama, tokie žmonės aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Paskui jie aukoja pinigus, kad atstatytų sveikatą. O tada būna taip susirūpinę dėl savo ateities, kad nesidžiaugia dabartimi. Tokie žmonės negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jie gyvena taip, lyg nebūtų gyvenę.
Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti
Racionalaus ir Emocinio Proto Sąveika
Žmoguje yra tarsi du protai - racionalusis ir emocinis. Paprastai jie veikia persipindami tarpusavyje ir darniai sąveikaudami: emocijos siunčia signalus ir informaciją racionaliajam protui. Pastarasis jas patobulina, o kartais tą emocijų informaciją jis atmeta. Tokiu būdu, jausmai yra svarbūs protui, o protas jausmams.
Blogai, kada nugali jausmai. Tokie asmenys labai patogus taikinys sukčiams, kurie paveikia žmogaus emocijas ir išvilioja dideles pinigų sumas. Anksčiau panašią metodiką naudojo gatvių prekeiviai ir prekes platinančių firmų atstovai, kurie prie praeivio prikibdavo kaip vantos lapas prie užpakalio. Tokia situacija dažnai pasitaiko ir renkantis sutuoktinį, kuomet neretai jausmai (aistra, susižavėjimas) sutapatinami su meile.
Neracionalaus Elgesio Pavyzdžiai
Labai daug neracionalaus elgesio pavyzdžių galima pateikti iš mūsų civilizacijos istorijos: karai, netolygus gamtinių resursų paskirstymas, aplinkos tarša ir t.t. Šiame straipsnyje aptariami atskiro individo ir mūsų valdininkų neracionalaus mąstymo ir elgesio pavyzdžiai.
Finansiniai Sprendimai
Daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus subyrėjo „blogio“ imperija. Lietuva atgavo Nepriklausomybę ir įsivedė savo valiutą - litą. Tačiau nemaža dalis lietuvių laukė stebuklo. Bankuose ar namuose jie laikė tūkstančius rublių ir nepagalvojo, kad šie taps beverčiai. Racionaliai mąstantys žmonės juos iškeitė į JAV dolerius, pirko automobilius ar nekilnojamą turtą. Tuo tarpu tie, kurie „miegojo“, už prarastas santaupas vėliau tegavo tik menką kompensaciją visų mokesčių mokėtojų sąskaita.
Galima pateikti ir atvirkščią pavyzdį. Šiuo metu bankuose kai kurie gyventojai turi sukaupę stambias pinigų sumas. Nemaža indėlininkų dalis - solidaus amžiaus žmonės. Nežinau, ar jie labai gerai gyvena, puikiai maitinasi, žmoniškai pailsi vasarą, ar galvoja apie racionalų pinigų naudojimą. Pinigai - tik priemonė, kuri suteikia sąlygas žmogui gyventi čia ir dabar. Laikyti juos ne apyvartoje neracionalu, nuostolinga. Žinoma, kažkokia suma nenumatytiems atvejams turėtų būti ir atsargoje.
Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga
Sveikatos Priežiūra
Sakoma, kad sveikata - brangiausias žmogaus turtas, tačiau ir šioje srityje neracionalus kai kurių piliečių elgesys stebimas kiekviename žingsnyje. Neretas pilietis ar pilietė daro viską, kad jo ar jos sveikata būtų prasta. Šiuo metu plinta virusinės ligos, pirmoje eilėje gripas. Žmogus peršalo ar užsikrėtė virusu, pakilo temperatūra, skauda gerklę, jis kosėja. Virusinės ligos plinta oro lašeliniu būdu: kalbant, kosėjant, čiaudint. Toks ligonis privalo gulėti. O kaip elgiasi daugelis piliečių? Jie eina į gatvę, į parduotuvę, polikliniką ar net į darbą ir tokiu būdu platina infekciją.
Pavojingas ne virusinis susirgimas, o jo komplikacijos: bronchų, plaučių, galvos smegenų dangalų ir širdies raumens uždegimas gali išsivystyti dėl neracionalaus elgesio ir netinkamo gydymo.
Mūsų sveikata labai priklauso nuo dantų būsenos, nuo to, kaip racionaliai mes juos prižiūrime. Ne paslaptis, kad šiuo metu net mokyklinio amžiaus vaikų dantys labai prasti. Tai - apsileidimo, blogos dantų priežiūros ir netinkamos mitybos rezultatai. Tas apsileidimas vėliau būna ne tik labai skausmingas, bet ir brangiai kainuoja.
Itin daug neracionalumo pasitaiko vartojant vaistus. Pirmoje eilėje - antipiretikus (mažinančius temperatūrą). Pakilus temperatūrai, greičiau įveikiama liga, nes aukštoje temperatūroje sutrinka mikroorganizmų - ligų sukėlėjų gyvybinė veikla. Vartodami antipiretikus mes slopiname organizmo natūralias apsigynimo nuo ligos jėgas. Mažinti reikia tik labai aukštą (39 ir daugiau) kūno temperatūrą, kuri žalinga galvos smegenims.
Šiame interneto amžiuje itin paplito savigyda. Žmonės prisiskaitę apie ligas ir vaistus neretai ir klaidinančios informacijos, ima gydytis patys. Jie ignoruoja pagrindinę taisyklę - vartoti tik tuos receptinius vaistus, kuriuos paskyrė gydytojas. Jeigu galima išsiversti be cheminių vaistų - geriau jų nevartoti. Savigydos rezultatai dažnai būna nepalankūs ne tik pačiam besigydančiam, bet ir visuomenei. Antibiotikų atradimas praeito šimtmečio viduryje padarė perversmą medicinoje, tačiau dabar daug mikroorganizmų jau tapo atsparūs antibiotikams.
Mityba ir Judėjimas
Apie racionalią mitybą jau buvo rašyta anksčiau, todėl čia tenka tik pridurti, jog mityboje reikia vadovautis šiais principais: valgyti tą produktą, kurio norisi, vartoti įvairų pilnavertį maistą ir nepersivalgyti. Paskutiniam reikalavimui daugelis nusižengia.
Neretas pilietis neracionaliai vertina ir judėjimą. Judėjimas (fizkultūra) - gyvybės šaltinis. Pasaulis gyvena judesyje. Pradedant atomais ir molekulėmis, kurie sudaro mūsų kūną bei visas medžiagas ir baigiant kosmosu. Žmogaus organizmas neišvengiamai sensta, susidėvi, tačiau nedaugelis supranta, kad racionaliai elgiantis tą procesą galima sulėtinti. Yra du svarbiausi mūsų organai, kurie ypač reikalauja judesio - tai širdis, amžinasis mūsų organizmo variklis ir stuburas - mūsų kūną laikantis „stiebas,“ kurio kanale yra svarbūs nervų takai.
Racionaliai reikia judėti ne tik savo kojomis, bet ir automobiliu. Apie kai kurių lietuvių vairuotojų „racionalų“ automobilio vairavimą galima būtų daug prirašyti, tačiau neverta gaišti laiko, nes pavyzdžius visi matome gatvėse ir autostradose. Susidaro toks vaizdas, kad kai kurie vairuotojai skuba į aną pasaulį arba, geriausiu atveju - į invalido vežimėlį. Teisybės dėlei verta pridurti, kad padėtis palaipsniui gerėja, nes tautiečiai grįžta iš užsienio. Ten jie įpranta vairuoti kultūringai, racionaliai.
Valdžios Sprendimai
Neracionalių mūsų valdžios ir valdininkų darbų galima būtų išvardyti tiek, kad nepavyktų surašyti net į jaučio odą. Mūsų garbusis Seimas neretai priima tokius įstatymus, kuriuos jau sekančią dieną tenka taisyti. Aukštus postus užimantiems asmenims būtinas ne tik racionalumas, bet taip pat padorumas ir aukšta moralė. Deja, kaip parodė pastarieji skandalai, šios savybės kai kam svetimos.
Nauja valdžia dar tik pradėjo darbą, todėl sunku spręsti apie jos racionalumą. Tiksliausias jos veiklos indikatorius bus tada, kada sumažės: balsavimas kojomis ir socialinė atskirtis. Tuo tarpu neracionalaus (per švelniai pasakyta) mūsų valdininkų poelgio etalonu galima būtų laikyti medžių iškirtimą Gedimino pilies kalno šlaituose. Kitas „racionaliai“ mąstančių valdininkų veiklos rezultatas stūkso ant Šeškinės kalno šalia Akropolio.
Asocialus Elgesys ir Racionalumas
Asocialaus tipo asmenybės sutrikimui būdinga ilgai besitęsianti nepagarba kitų žmonių teisėms, kuri neretai peržengia ribą, taip šios teisės pažeidžiamos. Asmenys, turintys asocialaus tipo asmenybės sutrikimą, dažnai nesugeba jausti empatijos ir linkę būti beširdžiais, cinikais bei nepaisyti kitų žmonių jausmų, teisių arba kančios, jų savęs vertinimas dažnai būna išpūstas arba arogantiškas.
Tokie bruožai kaip empatijos stoka, pasipūtėliškas savęs išaukštinimas ir dirbtinis žavesys pagal tradicinę sampratą priskiriami psichopatijai ir yra itin būdingi asocialaus tipo asmenybės sutrikimo bruožai kalėjimo arba teisminėje aplinkoje, kur kriminaliniai, neteisėti arba agresyvūs veiksmai paprastai yra nespecifiniai.
Sprendimų Priėmimas ir Racionalumas
Sprendimų priėmimas yra bet kurios organizacijos valdymo sudėtinė dalis. Darbas organizacijose kas dieną reikalauja priimti sprendimus. Kai kurie jų turi būti priimti individualiai, kai kurie kolektyve. Vadovas negali priimti sprendimo neapgalvotai, tam reikia žinių. Svarbūs sprendimų priėmimo proceso elementai yra žmonių santykiai ir laikas.
Sprendimai skirstomi į programuojamus ir neprogramuojamus. Programuojami sprendimai priimami pagal tam tikrą procedūrą ar taisykles, supaprastinančias sprendimų priėmimą tam tikrose pasikartojančiose situacijose. Neprogramuojami sprendimai būtini naujose situacijose, kurių nebuvo ankščiau, kurios susiję su nežinomais veiksniais, kurių neįmanoma iš anksto nustatyti ar numatyti.
Priimant sprendimą, privalu derinti mokslinį ir kūrybinį pradą. Paprastai susiduriama su daugeliu veiklos galimybių ir visas įvertinti gana sunku, todėl pirmame etape dažniausiai atmetamos akivaizdžiai netinkamos alternatyvos. Norint parinkti tinkamiausią, reikia turėti atrankos kriterijus. Jei esama aiškių kriterijų ir informacija patikima, alternatyvą parinkti nesunku.
tags: #kas #yra #racionalus #elgesys