Rusijos agresija Ukrainoje ne tik sukrėtė tarptautinę bendruomenę, bet ir paskatino diskusijas apie saugumo politiką, Vakarų vienybę ir galimus ateities scenarijus. Šiame straipsnyje apžvelgiamos įvairių Lietuvos politikų ir ekspertų nuomonės apie šią krizę, Rusijos veiksmus ir galimus sprendimus. Straipsnyje remiamasi politikų pasisakymais diskusijose, interviu ir straipsniuose.
Vakarų vienybė ir NATO vaidmuo
Buvęs Vokietijos Bundestago gynybos komiteto narys Karlas Lamersas pabrėžia, kad barbariška ir žiauri Rusijos agresija Ukrainoje yra didžiulė grėsmė tarptautiniam saugumui. Jo teigimu, ši agresija paskatino neregėtą NATO vienybę. K. Lamersas siūlo, kad Vokietijos kariuomenės brigada būtų dislokuota Lietuvoje, o tarpiniai variantai su daline dislokacija yra netinkami.
Šią mintį tęsdama Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovė Margarita Šešelgytė teigia, kad Vakarų vienybės visada gali būti daugiau, tačiau jos gali pritrūkti „dieną po to, kai karas baigsis“. Ji perspėja, kad vienybės svarba gali nuslūgti, užleisdama vietą laikiniams ir daliniams interesams.
Lietuvos diplomatija ir ambicingi tikslai
Lietuvos užsienio reikalų viceministras Jonas Survila pristato principus, kuriais vadovaujasi Lietuvos diplomatija Ukrainos karo bei Taivano ir Indijos-Ramiojo vandenyno regiono kontekste. Jis pabrėžia būtinybę įveikti pačių nusibrėžtas „raudonas linijas“ ir siekti drąsesnių, ambicingesnių tikslų.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius, turintis ilgametę patirtį Lietuvos užsienio ir saugumo politikoje, taip pat pasisakė diskusijoje.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Rusijos ateities scenarijai ir susirūpinimas
Buvęs premjeras ir buvęs krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas išreiškia didelį susirūpinimą dėl teigiamo Rusijos ateities scenarijaus. Jo nuomone, Rusijos opozicija atrodo bejėgė ir neįgali ką nors iš esmės pakeisti, o diktatūros - su Vladimiru Putinu ar be jo - išlikimas atrodo kur kas tikėtinesnis.
Ribojimai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams
Artėjant rinkimams, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžia sklandaus ir racionalaus valstybės biudžeto priėmimo svarbą, perspėja dėl populistinės retorikos žalos.
Prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja šalies saugumo problemas ir primena Seimui dėl ribojimų nedraugiškų valstybių piliečiams, t. y. apribojimų sulyginimo. Tačiau G. Kirkilas abejoja, ar tai pats svarbiausias šalies saugumo klausimas šiuo metu.
Profesorė Ainė Ramonaitė, baltarusių visuomenės tyrinėtoja, teigia, jog negalima žvelgti į Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomų apribojimų suvienodinimą supaprastintai, tik per naudos ir grėsmės santykį. Ji kelia klausimą, ar mes žiūrime į baltarusius taip pat, kaip į Rusijos visuomenę, atsižvelgiant į 2020 metų įvykius ir protestus Baltarusijoje.
Seimo pirmininkė klausia, ar Lietuvos nacionalinio saugumo klausimas ir vienas iš uždavinių yra turėti europietišką Baltarusiją šalia, ar užsibarikaduoti nuo jos žmonių aklina siena ir palikti toje pusėje. Ji teigia, kad neabejotinas Lietuvos interesas yra europietiška Baltarusija.
Taip pat skaitykite: Apie vaikų agresiją prieš mokytojus
Ukraina ir Europos Sąjunga
Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement Beanue teigia, jog Ukrainos priėmimas į Europos Sąjungą truks 15-20 metų. Tačiau G. Kirkilas mano, kad Lietuvai, kitoms Baltijos bei Rytų Europos valstybėms prireikė 10-ies metų, o geopolitinė situacija dabar kitokia. Jis kelia klausimą, ar norima atidėlioti Ukrainos narystę ES, nes vėl žvalgomasi į Rusiją, ar todėl, kad netikima, jog Ukraina greitai įvykdys visus narystės reikalavimus.
Emanuelis Macronas pasiūlė Europos politinės bendruomenės idėją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis laikosi priešingos nuomonės, teigdamas, kad tai bus dar vienas Europos ir Rusijos kompromisas.
G. Kirkilas mano, kad kandidato statusas į Europos Sąjungą būtinas Ukrainai šiandien. Nesuteikdami ar kitaip vilkindami, tik paskatinsime Putino agresyvumą. Europa, suteikdama kandidato statusą, iš dalies permestų atsakomybę Ukrainai, o jos politika pamatytų realų ir pasiekiamą tikslą.
Terorizmo grėsmė ir ES bendradarbiavimas
Po teroro akto Londone, G. Kirkilas teigia, kad tik būdamos kartu šalys gali padaryti daugiau terorizmo kontekste. Jis mini, kad pernai matė viešą žvalgybos ataskaitą BBC, kurioje buvo užkardyta dešimtys teroro aktų.
ES ateities scenarijai ir Lietuvos pozicija
Europos Komisija pasiūlė penkis ES ateities kelius. Aurelijus Pranckevičius teigia, kad tie scenarijai pasiūlyti ne tam, kad vienas jų būtų pasirinktas, o tam, kad inicijuoti diskusiją visose 27 valstybėse narėse.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Agresijos psichoanalitinė teorija
Linas Kojala mano, kad de facto kelių greičių Europą mes jau turime kurį laiką. G. Kirkilas teigia, kad su šita dogma, dviejų ar trijų greičių, tikrai kovoti nereikia, o reikia siūlyti tinkamas reformas.
A. Pranckevičius sako, kad Lietuva labai stipriai yra Europos branduolyje ir tikslas yra tame branduolyje ir išlikti. G. Kirkilas teigia, kad skirtingų greičių Europa Lietuvai - ne baubas.
Sankcijos Rusijai ir jų poveikis
G. Kirkilas teigia, kad sankcijos Rusijai atsiliepia jau dabar ir laikui bėgant, o pozicijai nesikeičiant jos taps tik dar griežtesnės, labiau palies stambias įmones ir paties V. Putino aplinką.
Seimo narė Rasa Juknevičienė mano, kad bet koks Kremliaus atsakas nebus lygiavertis, nes Rusija šiuo metu grimzta į didelę krizę. G. Kirkilas irgi pabrėžia, kad Rusija bando kautis prieš labai daug šalių ir neturi tinkamų svertų savo sankcijomis sukelti tokias pat pasekmes.