Įvadas
Moterų priklausomybė nuo alkoholio yra opi visuomenės problema, kurią aktualu tyrinėti ir plėsti žinias tiek moksliniu, tiek profesiniu, tiek visuomeniniu lygmeniu. Kol kas ši tema psichologijos mokslų atžvilgiu mažai ištirta. Klasikinė grindžiamoji teorija (GT) yra vienas iš metodų, galinčių padėti geriau suprasti šį reiškinį. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra klasikinė GT, kokie jos ypatumai ir kaip ji gali būti taikoma psichologiniuose tyrimuose, ypač nagrinėjant priklausomybės nuo alkoholio problemą.
Klasikinės grindžiamosios teorijos apibrėžimas
Grindžiamoji teorija (GT) - tai metodas, kuriuo siekiama sukurti teoriją, tiesiogiai pagrįstą empiriniais duomenimis. Tai reiškia, kad teorija ne išvedama iš ankstesnių teorijų ar hipotezių, bet iškyla iš pačių duomenų analizės. GT yra ypač naudinga, kai reikia ištirti mažai žinomus arba sudėtingus socialinius fenomenus, tokius kaip moterų priklausomybė nuo alkoholio. GT - dar mažai taikomas metodas psichologijos moksle Lietuvoje. Ji kelia ypatingus klausimus ir užduotis tyrėjui. Šiame straipsnyje apžvelgiami probleminiai klausimai, su kuriais susiduria psichologai, besidomintys GT: tai ir filosofinių dilemų, ir GT versijų įvairovė. Aptariami ir unikalūs GT tikslai, darbo įrankiai ir procedūros, pasirinkimas tarp kiekybinių ir kokybinių duomenų, hipotezių kėlimo ir literatūros analizės ir sukuriamos duomenimis pagrįstos teorijos klausimai.
Klasikinės GT ypatumai
Klasikinė GT turi keletą išskirtinių bruožų, kurie ją skiria nuo kitų tyrimo metodų:
- Duomenimis grįsta teorija: Pagrindinis GT tikslas yra sukurti teoriją, kuri būtų tiesiogiai pagrįsta empiriniais duomenimis. Tai reiškia, kad teorija neturi būti iš anksto sugalvota, bet turi iškilti iš pačių duomenų analizės.
- Nuolatinė lyginamoji analizė: GT naudoja nuolatinės lyginamosios analizės metodą, kai duomenys nuolat lyginami tarpusavyje, siekiant identifikuoti pagrindines sąvokas, kategorijas ir ryšius.
- Teorinis mėginių ėmimas: GT naudoja teorinio mėginių ėmimo strategiją, kai duomenys renkami tol, kol teorija tampa pakankamai išvystyta ir nebelieka naujų įžvalgų.
- Literatūros analizė: Literatūros analizė GT atliekama tik po to, kai sukurta teorija, siekiant palyginti ją su esamomis teorijomis ir nustatyti jos naujumą bei indėlį į mokslo žinias.
GT taikymas psichologijoje
GT gali būti taikoma įvairiose psichologijos srityse, ypač ten, kur reikia ištirti mažai žinomus arba sudėtingus socialinius fenomenus. Pavyzdžiui, GT gali būti naudojama:
- Tiriant psichologinius priklausomybių aspektus, įskaitant moterų priklausomybę nuo alkoholio.
- Kuriant naujas psichoterapijos teorijas ir metodus.
- Tiriant socialinių grupių elgesį ir sąveiką.
- Kuriant naujus psichologinių testų ir klausimynų modelius.
Moterų priklausomybės nuo alkoholio tyrimas taikant GT
Dr. Neringa Bagdonaitė savo disertacijoje „Psichologinė priklausomų nuo alkoholio moterų tapatumo kūrimo grindžiamoji teorija: vidinė atskirtis kuriant iliuzinį tapatumą“ tyrė moterų priklausomybės nuo alkoholio ypatumus taikant GT. Šis tyrimas atskleidė, kad priklausomybė nuo alkoholio moterims yra susijusi su vidine atskirtimi ir iliuzinio tapatumo kūrimu.
Taip pat skaitykite: Merleau-Ponty ir psichologija
Alkoholio vartojimo skirtumai tarp vyrų ir moterų
Visų pirma skiriasi biologiniai aspektai. Mokslinėje literatūroje yra toks terminas „teleskopinis efektas“, kai kalbama apie moterų priklausomybės vystymąsi. Šis terminas reiškia, kad moterims fiziologinis alkoholio poreikis išsivysto žymiai greičiau. Pagrindinis biologinis moterų ypatumas, skiriantis jas nuo vyrų, - mažesnis moterų svoris, o psichologiškai moteris nuo vyrų skiria paties alkoholio vartojimo ypatumai, ypač mūsų kultūrinėje aplinkoje. Moterys, turinčios alkoholio vartojimo problemų, neretai šitai slepia, tai daro niekam nematant. Dažniausiai, kai tokio vartojimo problema išryškėja, ji būna toli pažengusi. Toks slaptas moterų alkoholio vartojimas gali būti siejamas su jų troškimu būti itin pavyzdingoms, baime būti nuvertintoms bei kaltės jausmu dėl negalėjimo atsispirti alkoholiui.
Dr. N. Bagdonaitė orientuojasi į moteris, nes tyrimų, kurie skirtų dėmesį tik moterims, itin trūksta psichologinėje literatūroje. Tyrimuose, atliekamuose su moterimis, daugiausia pasitelkiama kiekybinė prieiga, o tai suteikia tik dalinį tiriamo reiškinio vaizdą. Antra, randami kokybiniai tyrimai daugiausia nagrinėja alkoholį vartojančios moters tapatumo problematiką socialiniame lauke. Šių tyrimų apžvalga rodo, kad moterų alkoholio vartojimas susijęs su vidine transformacija, kuri padeda susisieti su ankstesnėmis savęs versijomis, pabėgti į „ rūpesčių neturinčią save", sujungti prieštaringus motinystės ir nepriklausomos moters tapatumus, išbandyti įvairias tapatybes, pagerinti seksualinį tapatumą ir t. t. Dar viena priežastis, dėl kurios tyrime nagrinėjamos vien moterų kuriamo tapatumo ir priklausomybės patirtys, - tai moteriškos lyties tapatumo specifiškumas. Psichoanalitinė ryšių teorija itin išryškina vyrų ir moterų psichologinius skirtumus, pastebimus jau ankstyvosios raidos tarpsniais. Anot šios teorijos autorių, moterys labiau orientuotos į vidinius potyrius. Joms svarbus abipusiškumas, galėjimas susieti save su kitais per pokalbius, jausmų verbalizavimą. Tuo tarpu vyrai labiau orientuoti į konkretų veiksmą, struktūrą, tikslų siekimą. Anksčiau atliktuose tyrimuose į šiuos moteriškosios lyties tapatumo kūrimo aspektus nebuvo atsižvelgta. Tad šiuo tyrimu norėjosi užpildyti esamas psichologinių žinių spragas.
Psichologinė priklausomų nuo alkoholio moterų tapatumo kūrimo grindžiamoji teorija
Psichologinė priklausomų nuo alkoholio moterų tapatumo kūrimo grindžiamoji teorija - tai teorinis konstruktas, apjungiantis įvairius priklausomų moterų tapatumo kūrimo procesus ir dimensijas bei analitiniais elementais paaiškinantis tiriamąjį reiškinį. Dr. N. Bagdonaitės atlikto tyrimo grindžiamoji teorija - vidinės atskirties kompensavimas kuriant iliuzinį tapatumą. Visą šį konstruktą sudaro trys pagrindinės struktūros: kompensacinis ir impotentiškas tapatumai bei vidinė atskirtis, neleidžianti sujungti šių tapatumo darinių į vientisą visumą. Visose tapatumo kūrimo dimensijose vyrauja tas pats - kompensavimo ir impotentiškumo, t. y. negalėjimo pasirūpinti savimi, principas. Tokiu būdu, vienos priklausomų moterų tapatumo kūrimo konstrukto pusės charakteristika bendrai nurodo kompensacinio tapatumo sampratą, o kita - neišvystyto, neintegruoto, impotentiško tapatumo sampratą, kuriai būdinga bejėgiškumo būsena. Vidinė atskirtis yra pagrindinė sąmoningumo stokos priežastis, neleidžianti sujungti šių dviejų tapatumo dalių į vientisą darinį.
Priklausomų nuo alkoholio moterų vidinė atskirtis
Vidinė atskirtis - tai toks fenomenas, kuris neleidžia priklausomoms moterims savo viduje jaustis tarsi namuose, būti savo gyvenimo šeimininkėmis. Dar blogiau - vidinė atskirtis reiškia, kad priklausomos moterys ne tik nesijaučia savyje tarsi namuose, bet jų vidiniuose namuose vyrauja vaikystėje internalizuotos priešiškos figūros / objektai (kalbant psichoanalitiniais terminais) ar „balsai“, draudžiantys bet kokią jų teisę į savęs ir savo poreikių raišką. Vidinė atskirtis yra glaudžiai susijusi su impotentišku tapatumu, kuris dr. N. Bagdonaitės atliktame tyrime suprantamas savęs kaip visiškai bejėgio ir beverčio pojūtis - tai būsena, į kurią regresuojama atstūmimo kontekstuose. Tai yra itin pažeidžiama priklausomų moterų savasties dalis.
Iliuzinis tapatumas ir jo sąsajos su priklausomybe nuo alkoholio
Iliuzinis tapatumas - tai tokia savęs identifikacija, paremta tikrovės neatitinkančiais įsitikinimais apie save ir kitus. Savo darbe iliuzinį tapatumą dr. N. Bagdonaitė apibrėžė kaip nesąmoningą atskirtų kompensacinio ir impotentiško tapatumo dalių darinį, kurio pagrindinė prielaida - iškreiptas, iliuzijomis paremtas savęs ir kitų patyrimas ir suvokimas, kurį palaiko neadaptyvių gynybinių strategijų naudojimas.
Taip pat skaitykite: Raidos teorijų apžvalga
Dr. N. Bagdonaitės atliktame tyrime iliuzinio tapatumo struktūrą sudaro keli pagrindiniai aspektai. Pirma, tai nesąmoningas priklausomų moterų poreikis kontroliuoti viską - aplinkinių lūkesčius ir dėl to save. Antra, priklausomų moterų pasakojimuose itin ryškus idealizavimo ir nuvertinimo momentas. Tai reiškiasi viso jų pasakojimo metu: nuvertinamos skausmingos santykių patirtys (tiek praeities, tiek dabarties), o patys santykiai ar partneriai idealizuojami. Dar vienas svarbus idealizavimo aspektas, palaikantis iliuzinį tapatumą, yra tas, kad idealizuodamos savo partnerius ar motinas, dalyvės jaučiasi tarsi būtų geresnės, nes dėl susietumo su „ypatingomis“ jų savybėmis esą kyla ir jų vertė.
Išvados
Klasikinė grindžiamoji teorija yra vertingas tyrimo metodas, galintis padėti giliau suprasti sudėtingus psichologinius fenomenus, tokius kaip moterų priklausomybė nuo alkoholio. Dr. N. Bagdonaitės tyrimas parodė, kad priklausomybė nuo alkoholio moterims yra susijusi su vidine atskirtimi ir iliuzinio tapatumo kūrimu. Šios įžvalgos gali būti naudingos kuriant efektyvesnes priklausomybės gydymo programas, pritaikytas būtent moterims.
Taip pat skaitykite: Kognityvinės teorijos perspektyvos kultūroje
tags: #klasikine #grindziamoji #teorija #psichologijoje