Psichikos ligos paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje ir daro didelę įtaką jų gyvenimo kokybei. Laimei, egzistuoja įvairios terapijos, kurios gali padėti žmonėms valdyti savo simptomus, gerinti savijautą ir gyventi visavertį gyvenimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą pagrindinių psichikos ligų terapijos rūšių ir jų teikiamą naudą.
Fizinis aktyvumas ir psichikos sveikata
Pastaruoju metu sportui ir mankštoms suteikiamas vis didesnis vaidmuo gydant psichikos ligas. Tai gali būti daugelio ligų kompleksinio gydymo dalis, įskaitant depresiją. Anksčiau depresija dėl plataus paplitimo buvo prilyginama marui. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, depresija serga apie 160 milijonų žmonių. Depresija paveikia ne tik sergančiojo psichiką, bet ir jo piniginės storį. Neretai tai sekinanti liga.
Fizinis aktyvumas gali padėti atkurti nuotaikos hormonų - serotonino, noradrenalino ir dopamino - pusiausvyrą smegenyse. Šios medžiagos smegenyse gali palengvinti depresiją ir pagerinti bendrą savijautą dieną. Tyrimai rodo, kad pasivaikščiojimai veikia taip pat kaip ir antidepresantai.
Vienas tyrimas, naudojęs elektroencefalogramos analizės metodą, parodė, kad sergantieji depresija, kurie mankštinosi, sveiko greičiau. Mankštinimasis kelis mėnesius padidina smegenų žievės elektrinį aktyvumą. Svarbu, kad sergantysis apskritai užsiimtų fizine veikla. Rekomenduojama rinktis nesudėtingą veiklą, pavyzdžiui, pasivaikščiojimą, bėgimą, važiavimą dviračiu, plaukimą ar šokius.
Muzikos terapija: gydymo ir gerovės harmonizavimas
Muzika nuo seno užima ypatingą vietą žmonių visuomenėje, peržengdama kultūrines ribas ir rezonuodama su mūsų emocijomis. Ji gali sukelti prisiminimus, pakelti nuotaiką ir paguosti sunkiais laikais. Tačiau muzikos įtaka neapsiriboja vien pramoga. Ji tapo svarbia priemone terapijos srityje, vadinamoje muzikos terapijoje, kurioje jos terapinis potencialas panaudojamas siekiant skatinti gydymą, stiprinti gerovę ir gerinti gyvenimo kokybę asmenims, susiduriantiems su fiziniais, emociniais ar kognityviniais sunkumais. Muzikos terapija - tai įrodymais pagrįsta praktika, kurioje muzika naudojama kaip terapinė priemonė, skirta fiziniams, emociniams, kognityviniams ir socialiniams asmenų poreikiams tenkinti. Ją teikia apmokyti ir sertifikuoti muzikos terapeutai, kurie turi patirties tiek muzikos, tiek terapinių metodų srityje. Muzikos terapeutai taiko įvairias muzikines intervencijas, tokias kaip muzikos klausymasis, grojimas instrumentais, dainavimas, dainų kūrimas ir judėjimas pagal muziką, pritaikytas konkretiems kiekvieno kliento tikslams ir poreikiams.
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
Muzikos terapijos ištakos siekia senovės civilizacijas, kuriose muzika buvo pripažįstama dėl savo gydomųjų savybių. Senovės graikai, egiptiečiai ir kinai muziką naudojo religiniuose ritualuose ir medicinos praktikoje. Tačiau šiuolaikinė muzikos terapijos, kaip oficialios disciplinos, raida prasidėjo XX amžiuje. Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais muzikantai atliko svarbų vaidmenį teikiant paguodą ir emocinę paramą sužeistiems kariams ligoninėse. Ši patirtis nutiesė kelią sistemingam muzikos naudojimui terapinėje aplinkoje. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje buvo įkurta Nacionalinė muzikos terapijos asociacija (dabar žinoma kaip Amerikos muzikos terapijos asociacija). Tai buvo esminis momentas muzikos terapijos, kaip pripažintos profesijos, įsitvirtinimui.
Muzikos terapijos požiūriai ir metodai
Tokia terapija, kurios metu pasitelkiama muzika, gali padėti įvairiais atvejais. Tam skirti konkretūs metodai ir terapijos, grįstos mokslu, poveikiu ir požiūriais. Kai kurie iš svarbiausių muzikos terapijoje naudojamų požiūrių yra šie:
- Nordoffo-Robbinso muzikos terapija: šis metodas, kurį sukūrė Paulas Nordoffas ir Clive’as Robbinsas, akcentuoja improvizaciją ir sutelkia dėmesį į individo muzikinę raišką, skatinančią bendravimą, sąveiką ir asmeninį augimą.
- Bonny vadovaujamo vaizdavimo ir muzikos metodas: toks metodas derina klasikinę muziką ir vadovaujamus vaizdinius, kad būtų galima tirti ir spręsti emocines ir psichologines problemas.
- Neurologinė muzikos terapija: taikant šį metodą muzika naudojama siekiant konkrečių neurologinių tikslų, pavyzdžiui, motorinės reabilitacijos, kalbos ir kalbėjimo gerinimo bei pažintinių gebėjimų stiprinimo.
Muzikos terapijos nauda
Muzikos terapijos nauda apima daug aspektų. Nuo emocinės gerovės iki fizinės reabilitacijos ar kognityvinio mąstymo vystymosi. Muzikos terapija gali suteikti emocinę paramą, sumažinti nerimą ir stresą, padėti žmonėms išreikšti ir apdoroti savo jausmus saugioje ir grėsmės nekeliančioje aplinkoje. Muzikinė veikla skatina pažintines funkcijas, pavyzdžiui, dėmesį, atmintį ir vykdomąją veiklą. Tai davė daug žadančių rezultatų gerinant asmenų, sergančių neurologiniais sutrikimais, įskaitant demenciją ir smegenų traumą, pažintinius gebėjimus. Taip pat muzikos terapija gali padėti motorinei reabilitacijai, nes naudojant ritmą ir muzikinius modelius gerinama koordinacija, pusiausvyra ir judesių kontrolė. Ji ypač veiksminga fizinės terapijos metu asmenims, turintiems judėjimo sutrikimų. Naudodami muziką asmenys gali pagerinti bendravimo ir socialinius įgūdžius, užmegzti emocinius ryšius ir pagerinti gebėjimą bendrauti su kitais. Muzikos klausymasis ar užsiėmimas muzikine veikla skatina endorfinų, natūralių organizmo skausmą malšinančių vaistų, išsiskyrimą, todėl sumažėja skausmo pojūtis ir atsipalaiduojama.
Muzikos terapijos taikymo sritys
Įvairiose srityse taikoma muzikos terapija gali padėti įveikti įvairius sunkumus:
- Ligoninėse ir sveikatos priežiūros įstaigose: muzikos terapija taikoma siekiant palengvinti skausmą, sumažinti nerimą ir pagerinti bendrą pacientų, kuriems taikomas medicininis gydymas, įskaitant vėžio gydymą, operacijas ir paliatyviąją priežiūrą, savijautą.
- Psichikos sveikatos ir konsultavimo srityje: muzikos terapija taikoma, kad būtų galima gydyti įvairias ligas, pavyzdžiui, depresiją, nerimą, potrauminio streso sutrikimą ir piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis. Tai suteikia kūrybinę emocinės išraiškos galimybę, padeda asmenims apdoroti traumą, skatina savęs pažinimą ir asmeninį augimą.
- Mokyklose ir specialiojo ugdymo programose: muzikos terapija taikoma siekiant padėti vaikams ir suaugusiesiems, turintiems raidos sutrikimų, autizmo spektro sutrikimų (ASS) ir mokymosi sunkumų. Ji gerina bendravimo įgūdžius, skatina socialinę sąveiką ir gerina pažintinius gebėjimus.
- Geriatrijoje: įrodyta, kad muzikos terapija naudinga vyresnio amžiaus žmonėms, ypač sergantiems demencija ir Alzheimerio liga. Ji padeda sumažinti susijaudinimą, pagerinti atmintį ir kognityvines funkcijas bei pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.
- Paliatyvioje priežiūroje: muzikos terapija teikia paguodą ir emocinę paramą gyvenimo pabaigoje esantiems asmenims. Ji suteikia paguodą, padeda sumažinti skausmą ir nerimą, leidžia ramiai ir oriai pereiti į kitą gyvenimą.
Muzikos terapijos gydomosios galios panaudojimas konkrečioms ligoms gydyti
Muzikos terapija yra universalus ir veiksmingas terapinis metodas, kuris gali būti naudingas asmenims, susiduriantiems su įvairiais fiziniais, emociniais ir kognityviniais sunkumais.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti psichoterapiją
- Autizmo spektro sutrikimai (ASS): muzikos terapeutai, užsiimdami įdomia muzikine veikla, pavyzdžiui, grojimu instrumentais, dainavimu ir ritminiais pratimais, gali sukurti struktūrizuotą aplinką, kuri skatina sąveiką, emocinę raišką ir savireguliaciją. Muzikos terapijos užsiėmimai, pritaikyti prie unikalių autizmo sutrikimų turinčių asmenų poreikių ir pageidavimų, gali pagerinti jų socialinį bendravimą, emocinį supratimą ir bendrą gyvenimo kokybę.
- Depresija ir nerimo sutrikimai: klausantis ar kuriant muziką, kuri rezonuoja su jų jausmais, galima sukelti įvairias emocijas ir pasitarnauti kaip paguodos, patvirtinimo ir savirefleksijos šaltinis. Muzikos terapijos seansų metu gali būti klausomasi vadovaujant, analizuojami tekstai, kuriamos dainos ir taikomi atsipalaidavimo metodai, siekiant sumažinti depresijos ir nerimo simptomus, pagerinti nuotaiką ir sustiprinti savivertę.
- Lėtinio skausmo valdymas: raminančios muzikos klausymasis, muzikos vedami atsipalaidavimo pratimai ar grojimas muzikos instrumentais gali atitraukti dėmesį nuo skausmo pojūčių, pakeisti skausmo suvokimą ir pagerinti nuotaiką. Muzikos terapiją galima integruoti į daugiadisciplines skausmo valdymo programas, suteikiant asmenims įveikimo strategijų ir gerinant jų bendrą savijautą.
- Insulto reabilitacija: ritminė garsinė stimuliacija, kai asmenys sinchronizuoja savo judesius pagal muzikos ritmą, gali pagerinti eiseną ir pusiausvyrą. Melodinės intonacijos terapija, į kalbos reabilitaciją įtraukiant dainavimą, gali padėti asmenims atgauti gebėjimą bendrauti. Muzikos terapija yra motyvuojantis ir įtraukiantis reabilitacijos metodas, kuris padeda išnaudoti smegenų neuroplastiškumą ir palengvina atsigavimą.
- Vystymosi sutrikimai ir mokymosi sunkumai: ritmiška veikla, dainavimas ir grojimas instrumentais gali pagerinti motorinius įgūdžius ir koordinaciją. Muzikos terapijos užsiėmimuose taip pat gali būti skiriamas dėmesys kalbos įgūdžiams, socialinei sąveikai ir saviraiškai, taip sukuriant saugią ir įtraukią aplinką, kurioje gali tobulėti įvairių gebėjimų asmenys.
Muzikos terapijos ir muzikinės veiklos vertė demencijos ir Alzheimerio ligos pacientams
Daugybė tyrimų parodė, kad muzikos terapija gali sumažinti širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį, sumažinti streso hormonų kiekį, pagerinti imuninės sistemos veiklą ir pagerinti bendrą nuotaiką bei savijautą. Neuromoksliniai tyrimai atskleidė neurologinius muzikos terapijos mechanizmus, rodančius jos gebėjimą stimuliuoti įvairias smegenų sritis, skatinti neuroplastiškumą ir palengvinti kognityvinį bei emocinį apdorojimą. Taikant muzikos terapiją, labai svarbu, kad dirbtų sertifikuotas muzikos terapeutas, galintis parengti individualų planą kiekvienam pacientui ar klientui. Įrodyta, kad individualūs planai yra veiksmingesni nei bendri metodai. Grupinės muzikinės intervencijos, net jei joms nevadovauja muzikos terapeutas, taip pat gali pagerinti psichinę sveikatą ir gerovę.
Dr. Carol Beynon, Vakarų universiteto profesorė emeritė, atliko tyrimą, susijusį su kartų choro projektu, kuriame dalyvavo demencija sergantys asmenys, jų globėjai, vidurinės mokyklos mokiniai ir jų muzikos mokytojas. Projekto, kurį inicijavo vietos Alzheimerio draugija, metu prieš sąveiką buvo surengti mokytojo ir mokinių mokymai. C. Beynon pabrėžia, kad tokioms intervencijoms svarbu turėti gerai suplanuotą ir nuoseklią mokymo programą, o ne tik keletą veiklų. Lankstumas taip pat labai svarbus prisitaikant prie dalyvių poreikių ir reakcijų. Muzikines intervencijas galima skirstyti į aktyvias arba pasyvias.
Aktyviosios intervencijos apima aktyvų muzikos kūrimą per tokias veiklas kaip būgnų ratas, grupinis dainavimas, grojimas muzikos instrumentais ar muzikos komponavimas. Šiose veiklose dažnai būna judesio komponentas, kuris, kaip rodo tyrimai, sustiprina terapinį poveikį. 2021 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad aktyvios intervencijos buvo ypač veiksmingos gerinant Alzheimerio liga sergančių asmenų pažinimą, elgesį ir motorines funkcijas. Kita vertus, pasyviosios intervencijos daugiausia dėmesio skiria muzikos klausymuisi, kad sukeltų emocinį atsaką arba stimuliuotų atmintį. 2018 m. atliktas tyrimas parodė, kad pasyvios intervencijos geriau mažino demencija sergančių asmenų nerimą, sujaudinimą ir elgesio problemas, palyginti su aktyviomis intervencijomis.
Kaip muzika padeda Alzheimerio liga ar demencija sergantiems žmonėms?
Beynon komentuoja, kad dainavimas kartų choro projekte suteikė Alzheimerio liga sergantiems žmonėms „dvasinę ir estetinę paramą, kuri savo ruožtu stiprina geresnę sveikatą ir savijautą“. Ji pastebi, kad dalyviai jautėsi energingi, o po kiekvieno užsiėmimo nuo 2 iki 24 valandų jiems pasireikšdavo mažesni simptomai.
Medicininiai tyrimai, atrodo, patvirtina Beynon pastebėjimus, kad muzika gali padėti:
Taip pat skaitykite: Žvilgsnis į XIX amžių
- Pagerinti atmintį: muzika gali padėti Alzheimerio liga sergantiems žmonėms prisiminti savo gyvenimo detales. Tyrėjai šiuos muzikos sukeltus prisiminimus vadina autobiografiniais prisiminimais, kurie dažnai gali būti ryškūs ir išsamūs.
- Gerinti pažinimą: 2023 m. atliktų tyrimų apžvalgoje iš trijų žemynų nustatyta, kad muzikos terapija padeda pagerinti Alzheimerio liga sergančių žmonių pažinimo funkcijas. Autoriai taip pat pažymėjo, kad aktyvios intervencijos turėjo didesnį poveikį.
- Sumažinti elgesio ir psichologinius simptomus: tyrimai rodo, kad kai kurios muzikos intervencijos gali padėti demencija sergantiems žmonėms sumažinti nerimą, depresiją, sujaudinimą ir apatiją.
- Pagerinti žodžių sklandumą: klinikiniais tyrimais nustatyta, kad muzikos terapija gali pagerinti demencija sergančių žmonių kalbos ir verbalinius įgūdžius. Šiuos įgūdžius padėjo pagerinti dainavimas, dainų kūrimas ir dainų tekstų skaitymas.
Magnetinė terapija
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytoja psichiatrė Dalia Rusteikienė pritaria, kad ne tik vaistais galima sėkmingai gydyti depresiją. Nepaisant to, kad pastaruoju metu gausiai atsiranda vis naujų veiksmingų psichotropinių vaistų, neretai negaunama laukto rezultato. Vis dažniau susiduriama su rezistentiškomis gydymui būsenomis. Neatsižvelgiant į gydymo būdą, 30-50 proc. depresijų pradžioje gydymas būna neveiksmingas. Taip pat svarbi yra remisijos problema.
Magnetinė terapija koreguoja organizmo bioritmo procesus ir stiprina žmogaus imuninę sistemą. Kartu su kolega taikėme magnetinę terapiją mūsų skyriaus pacientams ir tyrėme silpno impulsinio magnetinio lauko įtaką galvos smegenų regioninei kraujotakai. Daugiausiai gydėme sergančiuosius įvairios etiologijos, vidutinio arba sunkaus laipsnio depresija (pirmas ar pasikartojantis epizodas). Pastebėjome, kad pagerėjo pacientų nuotaika, bendra savijauta, dėmesio koncentracija ir atmintis, susireguliavo miegas, sumažėjo ar visai išnyko galvos svaigimas ar skausmai. Gydymas impulsine magnetine terapija taikomas ligoniams kiekvieną dieną gydymo stacionare laikotarpiu.
Literatūros duomenimis, gauta gerų rezultatų taikant magnetinę terapiją kartu su kitais gydymo metodais daugeliui psichikos ligų gydyti. Be depresijos, šis gydymo būdas sėkmingai taikomas sergantiems išsėtine skleroze, šizofrenija, migrena, Alzheimerio liga ir kt. Įdomu, kad magnetinę terapiją galima taikyti ir sergantiesiems onkologinėmis ligomis, nes šis gydymo būdas nedidina onkologinių ląstelių augimo, netgi sumažina. Stiprinama imuninė organizmo sistema.
Augaliniai preparatai
Klinikinių tyrimų metu įrodyta, kad paprastosios jonažolės ekstraktas yra veiklus ir nekenksmingas vaistas blogai nuotaikai gydyti. Po gydymo jonažole padidėja atidumas ir sutelktumas, sugrįžta darbingumas, išnyksta silpnumas, vidinė baimė, galvos skausmai ir nemiga. Ši vaistažolė skatina serotonino bei daugelio smegenis aktyvinančių hormonų apykaitą, kartu slopindama depresinę būseną palaikančias medžiagas.
Vaistažolė pasiflora tradiciškai vartojama kaip raminamasis, nervingumą ir nemiegą mažinantis vaistas. Ji padeda atsipalaiduoti, atgauti pusiausvyrą ir užmigti, sušvelnina stresą. Nuo seno vartojama skausmui malšinti, nemigai, susijusiai su neurastenija ar isterija, gydyti, nerviniam išsekimui šalinti. Šiandien šis augalas vartojamas nervinei įtampai slopinti, raminamai būsenai sukelti.
tags: #kokia #pagalba #teikia #terapijos #psichikos #ligoniams