Įvadas
Pastaruoju metu Lietuvoje vis didesnis dėmesys skiriamas psichologiniam smurtui, patiriamam slaugytojų darbe. Ši problema reikalauja išsamių tyrimų, prevencijos ir reabilitacijos programų kūrimo. Straipsnyje aptariami psichologinio smurto ypatumai, jo priežastys, pasekmės ir galimi sprendimo būdai, remiantis atliktais tyrimais ir slaugytojų patirtimi.
Slaugytojų darbo sąlygos ir iššūkiai
Slaugytojų darbo sąlygos yra labai įvairios ir priklauso nuo specializacijos, įstaigos skyriaus bei tipo. Slauga - tai ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdas, kuris ne visada yra naudingas pačiam slaugytojui. Tai nuolatinis balansas tarp garbės ir pažeminimo. Vieni slaugos profesiją išaukština, kiti paniekina - abejingų nebūna, tačiau visiems slaugytojų paslaugų reikia ir reikės vis labiau.
Daugiau nei dešimt metų slaugytoja dirbanti Simona atkreipia dėmesį į ilgas darbo valandas: dieninė pamaina trunka 11 val., o naktinė - 14 val. Slaugos darbuotojos atlygis „popieriuje“ sudaro 900 Eur, plius priedai už naktines pamainas. Vadinasi, jei moteris per mėnesį turi 5 naktinius budėjimus, tai atlyginimas „į rankas“ siekia 680 Eur, be naktinių pamainų - 600 Eur.
„Mano, kaip slaugytojos, kompetencijos vis plečiamos begale pareigų, dokumentacijos kiekiai yra tikrai dideli. Labai gaila, kad personalo kiekio plėsti neplanuojama. Vadovo požiūris - kaip ir visų kitų vadovų - reikalaujama daugiau nei įmanoma. Atlyginimams - nėra pinigų, naujo personalo priėmimui - nėra sukurtų etatų. Visuomenės požiūris ne ką geresnis: dažnai po straipsniais pasipila komentarų, neva tik kavą geriame, nieko nedirbame, gyvename iš kyšių", - sako Simona.
Kita bendrosios praktikos slaugytoja Svetlana Greičienė puikiai supranta slaugytojų darbo užmokesčio galimybes Lietuvoje, todėl savo veiklą šiandien vadina „socialiniu projektu“. Tuo atveju, jeigu pasikeistų šeimos aplinkybės ir moteris turėtų finansiškai išlaikyti šeimą, tikėtina, jos profesinis kelias esą pasisuktų kita linkme.
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
Psichologinio smurto paplitimas ir formos
Tyrimai rodo, kad psichologinis smurtas prieš slaugytojus yra dažnas reiškinys. Dauguma apklaustų VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės slaugos specialistų per 12 mėnesių darbo ligoninėje laikotarpį patyrė psichologinį smurtą. Dažniausios formos - įžeidinėjimai/žeminimai ir bauginimai. Slaugos specialistai, kurie dirba pamainomis ir naktimis darbe buvo bauginami statistiškai patikimai dažniau lyginant su tais, kurie dirba tik dienomis.
Slaugytoja Julija pasidalijo savo patirtimi: „Negaliu kalbėti apie visus slaugytojus, bet, kalbant apie mano patirtį, kai teko keisti ne vieną darbo vietą, iš vyresnių kolegų darbe susidūriau su vadinamuoju „mobingu“ (liet. psichologinis smurtas). Mūsų šalyje tarp sveikatos priežiūros specialistų apie tai kalbama nedaug arba išvis kenčiama ir tylima, o štai užsienyje yra net terminas „Nurses Eat Their Young“ (patyčios - DELFI). Naujoko adaptacijos programų šiame darbe nėra, dažniausiai tvarkaisi, kaip sugebi. Iš tiesų pats darbas jau įtemptas, o, kai tenka patirti priešiškumą iš kolegų ir vadovo, tai ypač sunku. Be to, tikrai vis dar jaučiama hierarchija tarp slaugytojų, gydytojų ir kito personalo. Žinoma, per savo praktikas esu sutikusi ir nuostabių vadovių bei vyresnių darbuotojų, tačiau dažniausiai tokiuose kolektyvuose nelabai didelė kaita, tad ir darbą ten gauti sunkiau“, - pasakoja slaugytoja.
Atliktas tyrimas atskleidė, kad psichikos sveikatos slaugytojai patiria įvairias agresijos formas: daugiausiai žodinę pasyvią, verbalinę aktyvią bei fizinę pasyvią agresiją. Dažniausiai pasitaikančios agresijos formos, su kuriomis kartą per savaitę ir kasdien susiduria slaugytojai - verbalinė pasyvi bei verbalinė aktyvi agresija. Fizinę pasyvią agresiją daugiausiai slaugytojų patiria vieną kartą per mėnesį, o su fizine aktyvia agresijos forma įprastai susiduria rečiausiai - vieną kartą per metus.
Psichologinio smurto šaltiniai ir priežastys
Smurto šaltiniai gali būti įvairūs: pacientai, jų artimieji, kolegos, vadovai. Agresyvus elgesys dažnai kyla dėl nepatenkintų poreikių, baimės, įtampos ar psichikos sutrikimų. Pacientams, kurie jau priėmimo metu būna agresyvūs, tokią būseną sukelia haliucinacijos ir kliedesiai, dėl kurių pacientai būna psichomotoriškai sujaudinti ir pikti. Agresyviems pacientams būdingi sunkesni teigiami psichoziniai simptomai, tokie kaip įtarumas, priešiškumas, haliucinacijos, mąstymo sutrikimai ir nekritiškumas kliedesiams, blogesnė impulsų kontrolė. Kalbant apie specifines diagnozes, dažniausiai smurtas pasitaiko tarp sergančiųjų psichoziniais sutrikimais, asmenybės sutrikimu, priklausomybe nuo psichoaktyviųjų medžiagų ir manija.
Iš išorinių, t. y. aplinkos smurto rizikos veiksnių, svarbu fizinė aplinka, pacientų skaičius palatoje, lankytojai ir personalas, personalo patirtis ir apmokymai, personalo narių skaičius ir skyriaus taisyklės. Įrodyta, kad palatose, kur dirba patyręs personalas ir laikomasi lyderystės, smurtinio elgesio pasireiškimų fiksuojama mažai. Šiai veiksnių grupei priskiriamas ir palatos klimatas. Teigiamas palatos klimatas yra būtinas, norint sumažinti smurtinių atvejų skaičių.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti psichoterapiją
Lietuvoje 94 proc. darbuotojų jaučia įtampą savo vadovų atžvilgiu, o 35,5 proc. ši įtampa ypač didelė. Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad mobingas yra aktualus 12 proc. Lietuvos organizacijų. Neretai linkstama darbe patiriamą psichologinį smurtą normalizuoti, paversti jį neatskiriama užimto gyvenimo dalimi.
Psichologinio smurto pasekmės
Psichologinis smurtas daro neigiamą įtaką slaugytojų emocinei sveikatai, motyvacijai, darbo kokybei ir bendrai savijautai. Anot Svetlanos Greičienės, moksliniais tyrimais įrodyta, kad būtent slaugytojai iš visų asmens sveikatos priežiūros specialistų dažniausiai patiria perdegimo sindromą, moralinį distresą bei fizinį smurtą iš pacientų. Analizuojant psichologinio smurto įtaką darbovietei, reikėtų paminėti, jog darbas psichologiškai nesveikoje aplinkoje negali būti našus. Neigiama smurto įtaka pasireiškia padidėjusiu darbuotojų nebuvimo darbe atvejų skaičiumi, sumažėjusia darbuotojų motyvacija, blogėjančiais darbo efektyvumo rodikliais, galiausiai - darbuotojų trūkumu dėl atsirandančių darbuotojų samdos problemų.
Slaugytoja Violeta pasidalijo savo patirtimi: „Mirties tiek daug, kad pradedi jos nebebijoti, priimti kaip svečią. Kapinės tampa pasivaikščiojimų vieta, humoras - sarkastiškas ir juodas, kurio daug kas nesupranta, laiko keistuole. Kai miręs žmogus tampa gražus ir atsipalaidavęs, iškentėjęs pragarą žemėje, apmąstai visus „kodėl“. Už ką kai kurie turi pereiti tokias kančias, skausmą, vienatvę? Sunku, kai tapatini ligonį su artimaisiais: jauną vyruką po avarijos - su savo sūnumi, jauną mergaitę, žalojančią save be perstojo, - su dukra. Sunkiausia atriboti save nuo per daug gilių jausmų, prisirišimų ir nenešti viso to namo."
Tyrimas parodė, kad susidūrę su verbaline pasyvia ar aktyvia ligonių agresija, slaugytojai labiau geba išlikti ramūs, tuo tarpu kai patiria fizinę pasyvią ir aktyvią agresijos rūšis - išgyvena stiprias emocijas: jaučia baimę bei nerimą. Jausti pyktį slaugytojai labiau linkę susidūrę su fizine aktyvia ligonių agresija, o pažeminimo jausmą - su verbaline aktyvia agresijos forma.
Daugiau nei 60 proc. gydytojų kenčia nuo vidutinio perdegimo sindromo, 12 proc. - stipriai perdegę.
Taip pat skaitykite: Žvilgsnis į XIX amžių
Prevencija ir sprendimo būdai
Svarbu užtikrinti saugią ir sveiką darbo aplinką slaugytojams. Tai apima:
- Informavimą ir mokymus: Slaugytojai turi būti informuoti apie psichologinio smurto riziką, jo formas ir pasekmes. Taip pat būtina organizuoti mokymus, kaip atpažinti smurtą, valdyti konfliktines situacijas ir apsaugoti save.
- Incidentų registravimą ir reagavimą: Ligoninėse turi būti aiškios procedūros, kaip pranešti apie patirtą smurtą ir kaip į tai reaguojama. Svarbu, kad vadovai imtųsi priemonių incidentams ištirti ir spręsti.
- Pagalbos teikimą: Slaugytojams, patyrusiems psichologinį smurtą, turi būti prieinama psichologinė pagalba ir parama.
- Darbo sąlygų gerinimą: Būtina gerinti darbo sąlygas, mažinti darbo krūvį, didinti atlyginimus ir užtikrinti pakankamą personalo skaičių.
- Pacientų ir lankytojų švietimą: Reikia šviesti pacientus ir jų artimuosius apie tinkamą elgesį su medicinos personalu ir pagarbą jų darbui.
Taip pat svarbu fizinė aplinka, pacientų skaičius palatoje, lankytojai ir personalas, personalo patirtis ir apmokymai, personalo narių skaičius ir skyriaus taisyklės. Įrodyta, kad palatose, kur dirba patyręs personalas ir laikomasi lyderystės, smurtinio elgesio pasireiškimų fiksuojama mažai. Šiai veiksnių grupei priskiriamas ir palatos klimatas.
Kartais paciento smurtinį veiksmą galima nuspėti pastebėjus įspėjamuosius ženklus, pavyzdžiui, balso tono pakėlimas, gestikuliavimas, nenusėdėjimas ramiai, veido išraiškos. Kiekvienas darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų smurto ir priekabiavimo, priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo arba jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą, ar kuriais siekiama darbuotoją arba darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.
Daugiau kaip prieš metus įsigaliojo reikšmingi Darbo kodekso 30 straipsnio pakeitimai, kurie numato smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinio smurto, smurto ir priekabiavimo dėl lyties, sąvoką, šių reiškinių draudimą bei darbdavių pareigas smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje.
Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja Liudmila Mironovienė atkreipia dėmesį, kad smurtas ir priekabiavimas yra bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka arba (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (arba) neturtinė žala.
„Kalbant apie psichologinį smurtą, neretai vartojamas žodis mobingas, - akcentuoja L. Mironovienė, - tačiau teisinio mobingo apibrėžimo Lietuvos teisės aktai nepateikia. - Mobingas apima tęstinį ilgalaikį prieš vieną arba kelis asmenis nukreiptą elgesį, kuriuo pažeidžiama darbuotojo fizinė, socialinė, psichologinė gerovė, o dažnas mobingo tikslas - išstumti tam tikrą asmenį iš organizacijos, pažeminti jį.“ Taigi, atkreipia dėmesį Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja, mobingas - sistemingas ir tam tikrą laiką besitęsiantis elgesys, priešingai nei psichologinis smurtas, kuris gali pasireikšti ir vieną kartą.
Smurto ir priekabiavimo prevencija - vienas efektyviausių būdų užtikrinti, kad darbuotojai nepatirtų minėtų neigiamų reiškinių. Darbo kodeksas įpareigoja darbdavius imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, suteikti. „Tiesa, - akcentuoja L. Mironovienė, - Darbo kodekso 30 straipsnyje surašytos minimalios darbdavio pareigos ir prevencinės priemonės užtikrinant darbuotojams psichologiškai saugias darbo sąlygas."
„Vis garsiau kalbama ir pripažįstama, kad netinkamas vadovavimas - vienas esminių veiksnių, susijusių su psichologinio smurto įsigalėjimu organizacijoje, taigi jeigu vadovas nekreipia dėmesio į psichologinį smurtą darbe, jį ignoruoja, neigia, o galbūt net pats prisideda prie jo, smurtinio elgesio paplitimas organizacijoje neabejotinai bus didesnis, ir priešingai, visiškai kitokia situacija, jeigu vadovas prisiima atsakomybę už psichologinio smurto darbe problemos suvaldymą, - pabrėžia Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja L. Mironovienė. - Jeigu vadovas skatina pagarbų bendravimą, tiek savo elgesiu, tiek vidiniuose teisės aktuose deklaruoja smurtinio elgesio netoleravimą, reglamentuoja tinkamo elgesio taisykles, labai tikėtina, kad tokioje organizacijoje mikroklimatas ir kolegų tarpusavio santykiai bus gerokai konstruktyvesni.“
Anot L. Mironovienės, tik pagarbus bendravimas, pagalba kolegoms, bendradarbiavimas ir draugiškumas - stiprus darnių darbo santykių pamatas, maksimaliai mažinantis smurto radimosi tikimybę.
Pagalba patyrus psichologinį smurtą
Darbuotojas darbo aplinkoje patiria psichologinį smurtą ar priekabiavimą iš savo kolegų ar tiesioginio vadovo? Pirmiausia rekomenduojama šį klausimą spręsti įmonės, įstaigos, organizacijos viduje, tai yra su pranešimu apie patiriamą psichologinį smurtą ar priekabiavimą kreiptis tokia tvarka, kuri reglamentuota įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.
Jeigu tokios tvarkos nėra arba darbuotojas su ja nėra supažindintas, rekomenduojama raštu kreiptis į įmonės, įstaigos, organizacijos vadovą su prašymu ištirti psichologinio smurto ar priekabiavimo taikymą jo arba kito darbuotojo atžvilgiu. Kartu su prašymu rekomenduojama pateikti visus turimus ir nepriimtiną elgesį patvirtinančius įrodymus.
Jeigu darbdavys nesiima jokių priemonių psichologinio smurto ar priekabiavimo atvejui ištirti arba jeigu psichologinį smurtą, priekabiavimą taiko pats įmonės vadovas, darbuotojas gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją su skundu. Be to, jeigu darbuotojas mano, kad darbdavys pažeidė darbo įstatymų ar darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus ir dėl to darbuotojas patyrė turtinę arba neturtinę žalą, jis turi teisę inicijuoti individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą, kreipdamasis su prašymu į darbo ginčų komisiją.
Kontaktams:
- mob. + 370 698 73 025
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Algirdo g. 19, LT-03607 Vilnius
- Konsultuojame: telefonu + 370 5 213 9772 (I-IV 9.00-15.00, V 9.00-14.00, pertrauka 12.00-13.00)