Elgesio modeliai yra esminė žmogaus patirties dalis, nulemianti mūsų sąveiką su pasauliu ir kitais žmonėmis. Šiame straipsnyje aptarsime asmens elgesio modelių apibrėžimą, įvairias teorijas, kurios bando paaiškinti elgesį, ir veiksnius, kurie daro įtaką mūsų kasdieniams elgesio modeliams.
Elgesio Apibrėžimas ir Jo Formos
Elgesys - tai organizmo aktyvumas, pasireiškiantis įvairiomis formomis, įskaitant refleksus, reakcijas, atsakus, judesius ir veiksmus, kuriuos reguliuoja psichika. Elgesio reiškiniams priskiriami fiziologiniai pokyčiai, judesiai, paprasti ir sudėtingi veiksmai bei poelgiai. Pagal sudėtingumą skiriamas stereotipinis, išmoktas ir protingas elgesys.
- Stereotipinis elgesys sukeliamas biotinių stimulų arba dirgiklių. Jo formos apima kinezes arba taksius, elementarius ir funkcinius refleksus bei instinktyvius veiksmus.
- Išmokto elgesio formos apima išmokimą ir pripratimą.
- Protingo elgesio forma - tai bet koks organizmo patyrimas, įgytas mėginimais ir klaidomis, uždavinių sprendimas mintyse, reguliuojamas mąstymo, be išankstinio išmokimo.
Elgesys, kaip ir psichikos aktyvumas, turi savo priežastis, vadinamas reikmėmis ir motyvais, kurie suteikia elgesiui kryptingumo. Būna įvairių motyvuoto elgesio rūšių, įskaitant lytinę, mitybos, socialinę, kooperavimosi, teritorijos gynimo ir kitas.
Istorinis Elgesio Aiškinimas ir Tyrimai
Pirmą kartą elgesį mėginta paaiškinti XVIII amžiuje, remiantis mechanistiniu determinizmu. Moksliniai elgesio tyrimai prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje, iš pradžių tiriant gyvūnų elgesį ir jų sąveikos su aplinka mechanizmus. Elgesys buvo aiškinamas remiantis klasikine reflekso teorija. XX amžiaus pradžioje elgesys tapo etologijos ir genetikos mokslų tyrimo objektu. Buvo pradėti taikyti objektyvūs elgesio tyrimo metodai ir nustatytas gyvų būtybių elgesio tikslingumas.
Rusų fiziologas I. Pavlovas sukūrė gyvūnų aukštosios nervinės veiklos teoriją, kurią laikė elgesio sinonimu. Biheviorizmo atstovai psichologiją apibūdino kaip mokslą apie elgesį, kuriam priskyrė tik stebimas ir motyvuojamas aktyvumo apraiškas.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Schemos ir Elgesio Modeliai
Schemos - tai kognityvinės struktūros, kurios formuoja mūsų supratimą apie save, kitus ir pasaulį. Jos susiformuoja vaikystėje, kai nepatenkinami tam tikri vaiko poreikiai, ir toliau vystosi suaugus. Schemos dažnai veikia nesąmoningai, tačiau tam tikri gyvenimo įvykiai gali jas suaktyvinti, stipriai paveikdami jausmus, mintis ir elgesį.
Jeffrey Young‘as, schemų terapijos pradininkas, išskiria 18 schemų, pagal kurias gyvena žmonės:
- Emocinė deprivacija: Įsitikinimas, kad esminiai emociniai poreikiai niekada nebus patenkinti.
- Apleistumas/nestabilumas: Tikėjimas, kad bus prarasti visi, su kuo tik bus užmegztas ryšys.
- Nepasitikėjimas/išnaudojimas: Įsitikinimas, kad kiti specialiai išnaudos ar nuskriaus.
- Socialinė izoliacija/atsiskyrimas: Tikėjimas, kad esi izoliuotas nuo pasaulio, skiriasi nuo kitų žmonių ir nesi jokios bendruomenės dalis.
- Defektyvumas/gėda: Tikėjimas, kad esi iš vidaus ydingas ir jei kiti priartės - pastebės tai ir pasitrauks iš santykių.
- Nesėkmė: Įsitikinimas, kad esi nepajėgus kažką daryti tiek pat gerai, kaip bendraamžiai.
- Priklausomybė/nekompetentingumas: Įsitikinimas apie savo nepajėgumą ir nekompetenciją atlikti paprastus kasdienius dalykus savo jėgomis.
- Pažeidžiamumas skriaudoms ir ligoms: Nuolatinis katastrofų tikėjimasis.
- Susipainiojimas/neišsivysčiusi savastis: Perdėtas emocinis susiliejimas su kitais.
- Paklusnumas: Įsitikinimas, kad privaloma pasiduoti kitų kontrolei, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių.
- Pasiaukojimas: Perdėtas savo paties poreikių aukojimas dėl kitų gerovės.
- Emocinis slopinimas: Įsitikinimas, kad privaloma nuslopinti spontaniškas emocijas.
- Nepalaužiami standartai/hiperkritiškumas: Įsitikinimas, kad ką bedarytum, tai vis tiek padarysi nepakankamai gerai, dėl to reikia stengtis labiau.
- Nusipelnymas/grandioziškumas: Įsitikinimas, kad galima sakyti ar daryti ką nori ir turėti ką nori kada tik užsigeidi.
- Nepakankama savikontrolė/savidisciplina: Nesugebėjimas toleruoti frustraciją siekiant savo tikslų, taip pat negebėjimas suvaldyti savo jausmus bei impulsus.
- Pritarimo/pripažinimo ieškojimas: Per didelė reikšmė suteikiama kitų pritarimui ar pripažinimui savo paties poreikių ir savasties jausmo sąskaita.
- Negatyvumas/pesimizmas: Perdėtas fokusavimasis į negatyvius gyvenimo aspektus ignoruojant tai, kas teigiama.
- Baudimas: Įsitikinimas, kad visi privalo būti smarkiai nubausti už savo klaidas.
Svarbu pastebėti, kad kurį laiką schemos gali būti adaptyvios ir naudingos. Problema yra ta, kad kartais schemos įsišaknija ir išlieka net kai aplinka keičiasi, sukeldamos užburtą ratą, iš kurio ištrūkti kartais įmanoma tik su psichoterapeuto pagalba.
Asmenybės Modeliai ir Matavimo Galimybės
Žmonijos istorijoje buvo daugybė bandymų apibūdinti asmenybę, kuriant įvairias asmenybės teorijas ir modelius. Šiuo metu labiausiai moksliškai tirti, validūs ir patikimi asmenybės modeliai yra 5 faktorių (arba Didžiojo 5) asmenybės modelis ir 6 faktorių HEXACO asmenybės modelis. Abu šie modeliai yra paremti asmenybės bruožu teorija ir leksine hipoteze.
5 Faktorių (Didžiojo 5) Asmenybės Modelis
Šiame modelyje išskiriami 5 didžiosios asmenybės bruožų dimensijos:
Taip pat skaitykite: Mokslinė A. Baranausko veikla
- Neurotiškumas (Neuroticism (N)): Atspindi asmens polinkį dažnai, stipriai ir intensyviai išgyventi platų nemalonių emocijų spektrą.
- Ekstraversija (Extraversion (E)): Atspindi asmens polinkį siekti socialinės stimuliacijos, daug laiko praleisti su kitais žmonėmis, būti energingu ir aktyviu.
- Atvirumas patirčiai (Openness to experience (O)): Atspindi asmens polinkį siekti įvairovės, įvairių naujų patirčių, eksperimentuoti, būti smalsiu ir kūrybišku.
- Sutariamumas (Agreeableness (A)): Atspindi asmens polinkį atsižvelgti į kitų interesus, padėti kitiems žmonėms, būti altruistiškiems ir empatiškiems.
- Sąmoningumas/disciplinuotumas/uolumas (Conscientiousness (C)): Atspindi asmens polinkį į tvarkos, struktūros, taisyklių laikymąsi, organizuotumą, atsakingumą ir darbštumą.
Šį modelį padeda prisiminti akronimai OCEAN arba CANOE.
HEXACO Asmenybės Modelis
Šiame modelyje išskiriamos 6 asmenybės bruožų dimensijos:
- Sąžiningumas ir nuolankumas (Honesty-Humility (H)): Atspindi asmens polinkį laikytis įstatymo ir taisyklių, būti sąžiningu, nuoširdžiu, lojaliu ir kukliu.
- Emocingumas (Emotionality (E)): Panašiai konceptualizuojamas kaip 5 faktorių asmenybės modelio neurotiškumo bruožas, tik papildomai apima polinkį į sentimentalumą ir prisirišimą prie kitų žmonių.
- Ekstraversija (eXtraversion (X)): Iš esmės taip pat konceptualizuojamas kaip ir 5 faktorių asmenybės modelyje.
- Sutariamumas (Agreeableness (A)): Iš esmės HEXACO modelio sutarumo bruožas yra labai panašus į 5 faktorių modelio sutarumo bruožą, pagrindinis skirtumas yra tai, kad HEXACO sutarumo bruožas papildomai apima polinkį tapti irzliam ir piktam.
- Disciplinuotumas (Conscientiousness (C)): Iš esmės taip pat konceptualizuojamas kaip ir 5 faktorių asmenybės modelyje.
- Atvirumas patirčiai (Openness to experience (O)): Iš esmės taip pat konceptualizuojamas kaip ir 5 faktorių asmenybės modelyje.
Šį 6 faktorių modelį padeda atsiminti akronimas HEXACO.
Bruožų Teorija ir Asmenybės Modeliai: Prielaidos ir Procedūros
Bruožų teorija ir asmenybės modeliai remiasi šiomis prielaidomis ir procedūromis:
- Leksinė hipotezė: Patys ryškiausi ir socialiai svarbiausi asmenybės skirtumai yra užšifruoti šnekamojoje kalboje vartojamuose žodžiuose apibūdinant save ir kitus.
- Pirmasis žingsnis siekiant išsiaiškinti pagrindinius asmenybės bruožus - sudaryti išsamų asmenybės bruožus apibūdinančių žodžių sąrašą.
- Vėliau pagal šiuos asmenybės bruožus įvertinama daugybė žmonių.
- Kai tyrėjai gauna pakankamai žmonių asmenybės bruožų įvertinimų, kitas žingsnis - apskaičiuoti, kiek kiekvienas bruožas yra susijęs su kiekvienu kitu bruožu, t. y. kiek jis koreliuoja su visais kitais bruožais.
- Naudojant faktorinę analizę, galima nustatyti kelias pagrindines bruožų grupes, kurios susideda iš tarpusavyje susijusių smulkesnių bruožų.
Kiti Veiksniai, Įtakojantys Elgesio Modelius
Be schemų ir asmenybės modelių, yra ir kitų veiksnių, kurie daro įtaką mūsų elgesio modeliams:
Taip pat skaitykite: Psichikos negalios ir užkalbėjimai
Socialinės Normos
Tai taisyklės ir lūkesčiai, kurie formuoja mūsų elgesį bei sąveiką su kitais.
Technologijų Plėtra
Socialiniai tinklai ir mobilieji telefonai pakeitė mūsų bendravimo būdus ir tarpusavio santykius.
Socialinė Sąveika
Šeima, draugai, kolegos ir bendruomenės nariai daro didelę įtaką mūsų sprendimams ir elgesiui.
Emocinis Intelektas
Gebėjimas atpažinti ir valdyti savo emocijas, o taip pat empatija kitiems, gali paveikti mūsų sąveikas ir sprendimus.
Kultūriniai Skirtumai
Skirtingose kultūrose elgesio modeliai gali labai skirtis.
Biologiniai Veiksniai
Genai ir smegenų struktūros gali turėti didelę įtaką mūsų elgesiui.
Psichologiniai Aspektai
Asmenybės tipai ir motyvacija daro didelę įtaką mūsų elgesiui.
Situaciniai Veiksniai
Aplinkos sąlygos ir emocinė būsena gali paveikti mūsų elgesį.
Socialinė Įtaka
Socialiniai normatyvai ir grupės spaudimas gali paveikti mūsų elgesį ir požiūrį.
Kasdieniai Ritualai
Ritualai suteikia gyvenimui struktūrą ir stabilumą, padeda susidoroti su kasdieniais iššūkiais ir stiprina ryšius su kitais.
Individualiosios Psichologijos Principai
Individualioji psichologija pabrėžia, kad kiekvienas žmogus iš esmės yra siekiantis tikslo, o kiekvienas veiksmas yra naudingas, nes priartina mus prie tikslo.