Kompulsinis elgesys: kas tai, priežastys, diagnostika ir gydymo būdai

Įvadas

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS) yra psichikos sutrikimas, susijęs su specifinių varginančių simptomų rinkiniu, apimančiu pasikartojančias, įkyrias mintis (obsesijas) ir varginančius, daug laiko reikalaujančius ritualus, nuolat kartojamus nereikalingus veiksmus (kompulsijas). Dauguma žmonių turėjo ar turi įkyrių minčių arba neįveikiamų elgesio potraukių. Kai šios tendencijos, pasireiškiančios obsesijų ir kompulsijų forma, tampa pernelyg stiprios ir mažina gyvenimo kokybę, žmogui gali būti diagnozuotas OKS. OKS dažnai pasireiškia bendroje populiacijoje (2,5-3 %) ir yra didelė sveikatos ir ekonominė našta visuomenei.

OKS gali būti sunkus ir negalią sukeliantis sutrikimas, kuris pasireiškia įvairiausiais būdais, įskaitant įkyrų atliktų veiksmų kartotinį tikrinimą (pvz., ar durys tikrai yra užrakintos), perdėtą rankų plovimą, ar pan. Šis sutrikimas susijęs su pernelyg dideliu nerimu ir užterštumo baime.

Šiame straipsnyje aptarsime OKS priežastis ir mechanizmus, šio sutrikimo vertinimą, diagnostiką, klinikinį pasireiškimą ir gydymą. Taip pat apžvelgsime naujausių studijų rekomenduojamus gydymo būdus, įskaitant kognityvinę elgesio terapiją ir gydymą serotonino reabsorbciją slopinančiais (selektyviais) inhibitoriais (SSRI). Aptarsime OKS diagnostikos naujoves bei ateities tyrimų kryptis.

Kas yra obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS)?

Obsesinis kompulsinis sutrikimas (sutrumpintai OKS) - tai psichikos sutrikimas, kuriam būdingos obsesijos ir/arba kompulsijos. Obsesijos yra pasikartojančios, nuolatinės mintys, vaizdiniai, potraukiai, kurie yra įkyrūs, intruzyviniai, nemalonūs, nepageidaujami. OKS sergantiems pacientams neretai diagnozuojamos tokios komorbidinės būklės kaip generalizuotas nerimo sutrikimas ar didžioji depresija - tai gali lemti padidėjusią savižudybės riziką. Nors tikslūs depresijos bei OKS komorbidiškumo mechanizmai nėra aiškūs, teigiama, kad didžioji depresija yra dažniausia OKS lydinti diagnozė, kuri skatina ir savižudiškų minčių ar tokio pobūdžio elgesio paūmėjimą.

Obsesijos ir kompulsijos: pagrindiniai OKS simptomai

OKS būdingas obsesijų ir (arba) kompulsijų buvimas. Simptomus sudaro dvi grupės:

Taip pat skaitykite: Obsesinis kompulsinis sutrikimas: išsamus vadovas

• Įkyrios ir nekontroliuojamos mintys, idėjos ar vaizdiniai - vadinamos obsesijos, kurios sukelia nerimą ar baimę. Pacientas stengiasi ignoruoti, slopinti tokias mintis, impulsus ar vaizdinius, neutralizuoti juos kitomis mintimis ar veiksmais; asmuo supranta, kad šios įkyrios mintys, impulsai ar vaizdiniai yra jo paties mąstymo rezultatas (o ne kieno nors kito, dirbtinai primestos).
• Nesuvaldomas pasikartojantis elgesys - vadinamosios kompulsijos, kurias žmogus atlieka kaip ritualą norėdamas nuraminti įkyrias mintis ir sumažinti nerimą, apsaugoti save ar artimuosius nuo įsivaizduojamos grėsmės. Tai kartotinis elgesys (rankų plovimu, tvarkymo, skaičiavimo) ar protinė veikla (pvz.: meldžiamasi, skaičiuojama, tyliai kartojami žodžiai), kuriuos pacientas jaučiasi turintis atlikti. Elgsenos ir protinių veiksmų tikslas yra sumažinti distresą ar išvengti grėsmingos situacijos, įvykio, tačiau ši elgsena ar protinė veikla nėra susijusi su tuo, ką iš tikrųjų reikia saugoti.

Obsesinį kompulsinį sutrikimą patiriantis žmogus negali kontroliuoti savo minčių ir elgesio, nors ir supranta jų beprasmiškumą. Šie simptomai trukdo kasdieninei veiklai darbe, mokslo įstaigoje, namuose ar santykiuose. Nerimas (somatiniai ir psichologiniai simptomai) kyla tada, kai asmuo negali atsipalaiduoti nuo įkyrumų ar atlikti kompulsinių veiksmų.

Kaip atrodo obsesinis kompulsinis sutrikimas?

Obsesinis kompulsinis sutrikimas gali būti labai skirtingos išraiškos. Gali būti vien obsesijos be kompulsijų, gali labiau dominuoti kompulsijos. Bet kokiu atveju sutrikimo esmė yra įkyrios, nerimą keliončios mintys ir jų išprovokuoti veiksmai - kompulsijos.

Štai keletas pavyzdžių, kaip gali pasireikšti OKS:

OKS tema	Obsesijos - įkyrios mintys	Atliekamos kompulsijos - įkyrūs veiksmai
Agresyvumas	Mintys apie pakenkimą kitiems, pasikartojantys smurtiniai vaizdiniai.	Stebėjimas naujienų apie smurtinius nusikaltimus, prašymas kitų nuraminti, kad esate geras žmogus
Užsikrėtimas	Mintys apie savęs ar kitų užkrėtimą; baimė užsikrėsti mikrobais, infekcijomis ar aplinkos veiksniais; baimė būti užkrėstiems blogų ar amoralių asmenų.	Valymo ar plovimosi ritualai.
Patologinės abejonės, išsamumas	Nerimą keliančios mintys, kad darbai daromi neteisingai ar ne iki galo, taip neigiamai veikiant pacientą ar kitus.	Pernelyg dažnas tikrinimas, veiksmų atlikimas tam tikra tvarka.
Religija	Mintys apie amoralumą ir amžiną pasmerkimą. Dievo ar šventųjų pajuokiantys, amoralūs vaizdiniai.	Prašymas atleidimo, meldimasis, ieškojimas nuraminimo.
Savikontrolė	Mintys ar vaizdiniai, kai žmogus viešai pareiškia netinkamus komentarus.	Vengimas kitų žmonių.
Seksualinio turinio	Pasikartojančios mintys apie tai, kad esate pedofilas ar iškrypėlis; pasikartojančios mintys apie seksualiai netinkamą elgesį su kitais.	Vengimas situacijų, kurios sukelia mintis, atlikimas ritualų mintyse, kad atremti mintis.
Įtarumo	Mintys, kad tam tikri skaičiai ar spalvos yra kažkuo negeros, netinkamos, keliančios įtampą.	Vengimas.

Ligos apibūdinimas

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas - tai vienas iš nerimo sutrikimų, pasižymintis įkyriomis mintimis (obsesijomis) ar veiksmais (kompulsijomis), kurie suvokiami kaip savi, tačiau yra nemalonūs, beprasmiški ir varginantys. Obsesijos - tai įkyrios, pasikartojančios mintys, vaizdiniai, apmąstymai, abejonės, impulsai, kurie kyla prieš paciento valią ir yra atpažįstamos kaip „savi“. Šios įkyrios mintys gali būti pačios įvairiausios: gali kilti įkyri mintis, kad rankos yra suterštos, kad durys tinkamai neuždarytos, kad kas nors blogo gali atsitikti (sunki liga, kilti gaisras), kad norite sužeisti savo artimą žmogų ir pan., žodžiu, jos visą laiką būna absurdiškos ir nemalonios. Pats žmogus savo sveiku protu supranta, kad tokioms mintims nėra pagrindo, kad tai kvailos mintys, bet vis tiek tos mintys sukelia labai didelį diskomfortą ir nerimą. Žmogus stengiasi pasipriešinti šiems įkyrumams, bet beveik visada nesėkmingai. Kompulsijos- tai paciento veiksmai, kurie, nuolat ir stereotipiškai kartojami, kartais tampa ištisais ritualais, tačiau neturi realios prasmės. Pacientas jaučiasi turintis juos atlikti ir dažniausiai sumažinantis nerimą, kurį sukelia obsesijos (pvz., įkyri baimė užsikrėsti susijusi su kompulsiniu rankų plovimu; tikrina, ar tinkamai uždarytos ir užrakintos durys ir t.t.) Tie ritualai dažnai skirti simboliškai apsaugoti ligonį ar jo artimuosius nuo mažai tikėtinos grėsmės, ir pats žmogus paprastai suvokia jų beprasmiškumą ir nesėkmingai bando su jais kovoti.

Kaip dažnai žmonės serga OKS?

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas vienodai paplitęs tarp abiejų lyčių, serga apie 1- 4 proc. visos populiacijos. Taigi dažniau pasitaiko nei šizofrenija, bipolinis sutrikimas, panikos sutrikimas. Sutrikimas paprastai prasideda vaikystėje arba paauglystėje. Jis turi banguojančią eigą ir dažnai tampa lėtinis. 90proc. OKS sergančių žmonių, dažniausiai turi kitų psichikos sutrikimų: generalizuotas nerimo sutrikimas, didžioji depresija, valgymo sutrikimai, asmenybės sutrikimai, piktnaudžiavimas alkoholiu ir kt. Apie 20-30 proc. sergančių OKS yra turėję arba turi tikus.

Taip pat skaitykite: Efektyvūs OKS gydymo būdai

Apskaičiuota, kad visame pasaulyje obsesinio kompulsinio sutrikimo viso gyvenimo trukmės paplitimo rodikliai moterims yra 1,5 proc., vyrams - 1,0 proc. Apskaičiuotas gyvenimo paplitimas tarp suaugusiųjų JAV yra šiek tiek didesnis - 2,3 proc. Epidemiologiniais tyrimų duomenimis - 50% sergančių OKS pasireiškia ir mažiausiai vienas gretutinis psichikos sutrikimas - depresija, fobijos ir kiti nerimo sutrikimai, priklausomybė nuo alkoholio, valgymo sutrikimai.

Kodėl žmonės suserga OKS?

OKS atsiranda dėl daugelio tarpusavyje susijusių priežasčių:

• Biologinių - tam tikrų medžiagų neurotransmiterių, kurios perduoda nervinį impulsą centrinėje nervų sistemoje, apykaitos sutrikimas (ypač serotoninerginės sistemos sutrikimai). Obsesinis-kompulsinis sutrikimas yra siejamas su smegenų serotonino sistemos sutrikimu.
• Genetinės priežastys - 5-7 proc. pacientų tėvų taip pat serga obsesiniu kompulsiniu sutrikimu. Remiantis dvynių tyrimais ir genomo studijomis, tikėtina, kad egzistuoja genetinis polinkis sirgti OKS.
• Psichologinės - išmoktas elgesys, ypatingi charakterio bruožai. Iškelta hipotezė, kad įkyrios mintys ir veiksmai atsiranda kaip gynyba nuo nerimo, agresijos, kylančios iš paciento vidaus. Įkyriais veiksmais mėginama perspėti ar likviduoti pasekmes, kurias ligonis iracionaliai jaučia galint atsirasti dėl jo minčių ar impulsų, jų tikslas apsaugoti ligonį ir jo artimuosius nuo mažai tikėtino pavojaus. Šie veiksmai padeda sumažinti nerimą, susijusį su įkyriomis mintimis. Taip pat įtaką daro ir vystymosi faktoriai - emocinė, fizinė ir seksualinė prievarta ar nepriežiūra, socialinė izoliacija, patyčios. Psichologiniai veiksniai, kurie palaiko OKS simptomus, apima pernelyg išpūstą atsakomybės jausmą, magišką mąstymą, netoleravimą nerimą ir tikėjimą intruzyviomis mintimis.
• Provokuojantis veiksniai gali būti nėštumas ir pogimdyminis laikotarpis. Pogimdyminio laikotarpio pavyzdžiai gali būti obsesijos dėl žalos ar skriaudimo kūdikiui ar neatsargaus elgesio (pavyzdžiui sterilizuojant butelius). Įprastas vengimo elgesys apima peilių slėpimą, tikrinimą, ar kūdikis miegodamas vis dar kvėpuoja.

OKS gali susirgti vaikai dėl autoimuninių neuropsichiatrinių sutrikimų, susijusių su streptokoku infekcija. Toks sindromas dar vadinamas PANDAS sindromu. Jam būdinga greita pradžia ir svyruojantys OKS simptomai kartu su kitais neuropsichiatriniais simptomais. Priežastis gali būti autoimuniniai antikūnai, susikaupę bazinėse ganglijose po streptokoko infekcijos.

Visiems žmonėms yra būdingos įkyrios mintys. Pavyzdžiui vairuodami automobilį beveik visi žmonės yra patyrę minčių, jog pasuks vairą į priešpriešinę eismo juostą ir sukels avariją. Daugelis yra keletą kartų tikrinęs, ar durys yra užrakintos. Tačiau tai dar nebūtinai yra obsesinis kompulsinis sutrikimas.

Kada galima diagnozuoti OKS?

OKS diagnozuoti galima, jeigu simptomai yra tokie intensyvus, kad pradeda trukdyti gyventi - pvz., žmogus vėluoja į darbą, nes įkyrus rankų plovimas užima 2 val. Obsesinis-kompulsinis sutrikimas gali pasireikšti tik obsesijomis, kompulsijoms ar abiem kartu, kurios sutrikdo paciento veiklą, nes būna labai intensyvios, varginančios. Pacientas suvokia jų iracionalumą, absurdiškumą, kovoja su jais, tačiau didesnei ligonių pusei ši kova būna mažai sėkminga.

Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai

Tam, kad diagnozuotume OKS, simptomai turi būti varginantys, keliantys nerimą, trunkantys daugiau nei 1 val. Elgesys ar veiksmai mintyse yra atliekami su tikslu išvengti arba sumažinti nerimą ir distresą. Tačiau šie veiksmai nėra realistiškai galintys sumažinti nerimą ir nėra veiksmingi. Obsesijos atima daug laiko (atima daugiau nei 1 val.

Ligos simptomai ir požymiai

OKS būdinga apie 3proc. populiacijos, o apskritai apie 80proc. žmonių patiria vienokių ar kitokių įkyrių minčių (pvz., kelis kart iš eilės patikrinti ar užrakino duris, ar užsuko dujų čiaupą).

Dažniausiai pasitaiko šios obsesijos:

• Užsikrėtimo (kūno išskyrų, švaros, nešvaros, toksinų);
• Somatinės (mintys susirgti AIDSar kokia kita liga);
• Seksualinės (slopinamos seksualinės mintys, bijoma tapti homoseksualiu);
• Religinės (pernelyg didelis pamaldumas ar nuolatinės religinės mintys, bijoma pasakyti nepadorius žodžius viešai);
• Agresijos (mintis, kad nesugebės atsispirti nužudyti savo mylimą vaiką);
• Klaidų (mintis padaryti žalą dėl aplaidumo);
• Kitos - simetrijos, tvarkos poreikio, tikėjimo sėkmingais ir nesėkmingais skaičiais ir kt.

Dažnesnės kompulsijos (veiksmai) yra rankų plovimas, prausimasis, maudymasis, dantų plovimas ir priežiūra; tikrinimas, ar užrakintos durys, spynos, garažai, dujinės viryklės; skaičiavimas, lietimas ir daugelis kitų. Pacientai dažnai suvokia, kad jų priverstinis elgesys yra perdėtas (besaikis) ar nelogiškas, bet, nepaisant to, jie negali atsispirti tai daryti. Yra tiesioginis ryšys tarp priverstinio (kompulsinio) elgesio ir įkyrumų (obsesijų): dažniausiai pasitaiko baimė užsiteršti objektais, kurių sunku išvengti (išmatomis, šlapimu), vengiama prisilietimo prie šių objektų, dažnai plaunamos rankos, pažeidžiama jų oda, ilgainiui tam tikra seka pradedamos naudoti plovimo priemonės, rankšluosčiai. Pasivaikščioti einama apsirengus tam tikra apranga, kuri uždengia kiek galima daugiau kūno, ilgainiui, vengdamas užsiteršimo, ligonis pradeda nebeišeiti iš namų, savo kambario, neleidžia prie savęs prisiliesti namiškiams. Gali atsirasti baimė, kad susirgs kokia nors liga, kad į organizmą pateks mikroorganizmai ar, kad užsikrės neįprastu būdu, pvz.: per laiškus kažkada priklausiusius mirusiam žmogui. Kartais užtenka vien tik žvilgsnio į sergantį ar luošą žmogų, kad baimė atsinaujintų.

Reikia žinoti, kad priverstiniai ritualai nebūtinai yra matomi.

Ligos diagnostika

Obsesinio-kompulsinio sutrikimo diagnostikos kriterijai:

• A. Obsesijos arba kompulsijos:
  • Obsesijos apibūdinamos:
    • 1. įkyrios, neadekvačios pasikartojančios ir ilgalaikės mintys, impulsai ar vaizdai, kurie yra nerimo ar distreso priežastis;
    • 2. įkyrumai nėra tiesiog nerimavimas apie kasdienines buitines problemas;
    • 3. pacientas stengiasi ignoruoti, slopinti tokias mintis, impulsus ar vaizdinius, neutralizuoti juos kitomis mintimis ar veiksmais;
    • 4. asmuo supranta, kad šios įkyrios mintys, impulsai ar vaizdiniai yra jo paties mąstymo rezultatas (o ne kieno nors kito, dirbtinai primestos).
  • Kompulsijos apibūdinamos:
    • 1. kartotinis elgesys (rankų plovimu, tvarkymo, skaičiavimo) ar protinė veikla (pvz.: meldžiamasi, skaičiuojama, tyliai kartojami žodžiai), kuriuos pacientas jaučiasi turintis atlikti.
    • 2. elgsenos ir protinių veiksmų tikslas yra sumažinti distresą ar išvengti grėsmingos situacijos, įvykio, tačiau ši elgsena ar protinė veikla nėra susijusi su tuo, ką iš tikrųjų reikia saugoti.
• B. Asmuo pripažįsta, kad įkyrumai ir veiksmai yra pernelyg perdėti ir nepagrįsti.
• C. Obsesijos ir kompulsijos sutrikdo paciento kasdieninę veikla ir trunka ilgiau kaip 1val. per dieną.
• D. Obsesijos ir kompulsijos negali būti priskiriamos kitiems sutrikimams (pvz., pernelyg didelis rūpinimasis maistu, kai sutrikusi mityba).
• E. Sutrikimo priežastis nėra sutrikusios fiziologinės funkcijos, vaistų vartojimas, somatinės ligos.
• Įkyrumai ir veiksmai yra distreso priežastis, trunka ilgai (daugiau kaip 1 val.

Svarbu atskirti OKS nuo kitų sutrikimų. Asmenis, kuriems yra generalizuotas nerimo sutrikimas, dažnai vargina daugybė minčių apie rūpesčius, kasdienius neatliktus darbus. Hipochondrikų ilgalaikės mintys apie somatinę ligą, perdėtas rūpinimasis sveikata ir sveikatos tikrinimo ritualai (temperatūros, kraujospūdžio, pulso matavimas) bei dažni vizitai pas gydytojus norint nusiraminti, labai primena įkyrumus esant OKS. Depresija būna 50 % sergančiųjų obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu.

Kaip gydyti OKS?

Obsesinis kompulsinis sutrikimas gydomas medikamentais, psichoterapija ar jų deriniu. Gydymas parenkamas atsižvelgiant į žmogaus savybes, atvejo sunkumą. Kai įkyrios mintys ar veiksmai tampa nebepakeliami, lydimi kitų psichikos sutrikimų, pvz:.

Šiuo metu efektyviausias laikomi du gydymo metodai.

• Vienas - tai gydymas medikamentais. Gydymui naudojami antidepresantai - selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI ). Tai modernūs, dažniausiai pašalinių poveikių neturintys medikamentai. Jie skiriami taip pat ir depresijos gydymui. Įprastai skiriamos didelės dozės ir gydymą rekomenduojama tęsti bent 1-2 metus. Nesikartojant simptomams antidepresantus reikia nutraukti iš lėto mažinant dozę maždaug per 3-6 mėnesius.
• Kitas gydymo būdas - psichoterapija. Dažniausiai taikoma kognityvinė - pažinimo terapija. Jos esmė - palaipsniui, nedideliais žingsneliais mokytis toleruoti diskomfortą atsirandantį dėl įkyrumų, to dėka patys įkyrumai pradeda mažėti. Efektyviausia yra kognityvinė elgesio terapija besiremianti ekspozicine terapija arba - ekspozicijos ir atsako prevencijos terapija (angl.: Exposure Response Prevention. Trumpinama ERP). Taip pat taikoma šeimos terapija, kurios metu šeimos nariai sprendžia iškilusius konfliktus, labiau supranta ir palaiko sergantį OKS. Grupinė terapija, kurioje susirenka OKS sergantys žmonės.

Kaip rodo tyrimai, abu gydymo metodai yra vienodo efektyvumo. Galimas abiejų gydymo būdų derinimas. Kokį gydymo būdą pasirinkti, priklauso nuo paciento amžiaus, simptomų intensyvumo ir nuo paciento noro.

Rekomenduojamas KET (ERP) + SSRI.

Profilaktika ir patarimai

Būtina nuosekliai vykdyti gydytojo nurodymus, vartoti vaistus, savijautai pagerėjus jų nenutraukti, nes kitaip galimas paūmėjimas. Galima psichoterapija, kartais pacientas bendraudamas su psichoterapeutu sugeba tęsti normalų gyvenimo būdą, dirbti savo darbą, kai tuo tarpu be šios pagalbos tai būtų neįmanoma. Gydymas efektyvesnis, kai gydymo procese dalyvauja artimieji, palaiko ligonį, juo rūpinasi.

Patarimai sergančiajam:

• Aplankius obsesijai pabandykite nukreipti savo mintis kitur: skaitykite, eikite pasivaikščioti, naršykite internete, žaiskite video žaidimus, megzkite, kalbėkite telefonu ar kt. Atlikite kažką, kas jus domintų ne mažiau 15 min. siekiant nutolinti savo įkyrią mintį.
• Užrašykite savo įkyrią mintį. Šalia savęs visuomet turėkite pieštuką, telefoną ar nešiojamą kompiuterį, kur aplankiusią obsesiją ar kompulsiją galėtumėte užrašyti.
• Nuspėkite savo įkyrią mintį iki jai pasireiškiant. Pvz., jai jūs nuolat tikrinate ar užrakinote duris, tai padarius akcentuokite sau garsiai „ durys uždarytos“.
• Sukurkite savo OKS periodą dienos metu. Skirkite 10 min., kurių metu galvosite tik apie savo obsesiją, baigiantis laikui kelis kart giliai įkvėpkite ir pamirškite įkyrią mintį.
• Keiskite gyvenimo įpročius, sportuokite, valgykite sveiką maistą, venkite alkoholio, nerūkykite, išsimiegokite.
• Kalbėkite su savo šeima apie OKS, lankykite OKS grupes.

tags: #kompulsinis #elgesys #reiksme