Priklausomybė nuo alkoholio yra kompleksinė problema, kurią lemia daugybė veiksnių, pradedant genetika ir baigiant socialine aplinka. Nors nė vienas žmogus sąmoningai nenori tapti priklausomas, priklausomybė vystosi palaipsniui, keičiantis cheminiams procesams smegenyse ir dažnai - prieš žmogaus valią. Svarbu suprasti, per kiek laiko gali susiformuoti priklausomybė, kokie simptomai rodo problemą ir kaip elgtis, jei įtariate, kad jūs ar jūsų artimasis susidūrėte su šia liga.
Alkoholio vartojimo įpročių formavimasis
Respublikinio priklausomybės ligų centro vadovas Emilis Subata teigia, kad įprotis vartoti alkoholį glaudžiai susijęs su šeimos ir artimos aplinkos įpročiais, o jaunimui - su bendraamžių požiūriu. Jei žmogus auga aplinkoje, kurioje alkoholio vartojimas yra norma, jis linkęs perimti šį elgesį. Dauguma žmonių alkoholį vartoja nedideliais kiekiais, tačiau rizika prarasti kontrolę gresia kiekvienam, nes kuo dažniau vartojamas alkoholis, tuo didesnių dozių reikia pasiekti norimam pasitenkinimui. Tai vyksta dėl subtilių pakitimų galvos smegenyse, kuriuos sukelia alkoholio poveikis.
Žmogui, turinčiam genetinį polinkį į priklausomybę, ji gali susiformuoti net per vienerius dvejus metus, o paaugliams - net per kelis mėnesius. Jauni žmonės dažnai nespėja įgyti saikingo vartojimo patirties, nes greitai pereina į stadiją, kai alkoholio reikia vis daugiau.
Alkoholis kaip priemonė emocijoms valdyti
Žmonės dažnai griebiasi alkoholio, kai jaučiasi emociškai blogai. Alkoholis skatina tam tikrų medžiagų - neuromediatorių - išsiskyrimą smegenyse, kurie veikia nuotaiką ir emocijas. Todėl išgėrus alkoholio gali atrodyti, kad pavyko suvaldyti stresą, paniką ar net nusiraminti ir pradėti galvoti apie sprendimus (žinoma, jei alkoholio kiekis yra nedidelis). Alkoholis gali padėti atsipalaiduoti, pajusti teigiamas emocijas per šventes arba sumažinti lėtinį nerimą ir depresines būsenas.
E. Subata aiškina, kad žmonės alkoholį vartoja kaip medžiagą, pakeičiančią emocijas. Jei žmogus patiria, kad alkoholis padėjo susidoroti su sunkia emocine situacija, jis linkęs kartoti šį elgesio modelį, kol tai tampa įpročiu. Organizmas prisitaiko prie gaunamo alkoholio kiekio, greičiau jį skaido, o centrinė nervų sistema tampa mažiau jautri alkoholiui. Dėl to žmogus, norėdamas pajusti poveikį, turi išgerti vis daugiau.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Simptomai, signalizuojantys apie pavojų
Didėjanti tolerancija alkoholiniams gėrimams yra vienas iš svarbiausių signalų, rodančių, kad formuojasi priklausomybė. Tai reiškia, kad norint pajusti ankstesnį poveikį, reikia išgerti vis daugiau alkoholio. Ypač nerimą turėtų kelti kasdienis alkoholio vartojimas, net ir nedidelėmis dozėmis, arba vartojimas didžiąją savaitės dalį, kai išgeriamo alkoholio kiekiai didėja. Specialistai pabrėžia, kad mitas, jog pradėjus reguliariai vartoti alkoholį, visada pavyks apsiriboti viena taure, yra labai pavojingas. Žmogus gali nepastebėti, kaip didina alkoholio kiekį. Pirmiausia susiformuoja įprotis išgerti taurę, o jos neišgėrus pradedamas jausti emocinis diskomfortas.
Kitas signalas - bet kokios problemos ar nepageidautinos situacijos, susijusios su alkoholio vartojimu. Pavyzdžiui, priekaištai iš šeimos narių, draugų ar bendradarbių. Žmogus dažnai neigia ryšį tarp konfliktinių situacijų ir alkoholio vartojimo, o tai rodo, kaip alkoholis keičia mąstymą.
Bloga savijauta kitą dieną, tokia kaip galvos skausmas, pakilęs kraujospūdis, bloga nuotaika ar kaltės jausmas, taip pat gali būti priklausomybės ženklas. Tai ypač aktualu, jei jaučiamas nemalonus fiziologinis būsena, liaudiškai vadinama pagiriomis. Šis simptomas rodo, kad žmogus nebeturi stabdžių ir išgeria per daug.
Ar yra saugi alkoholio dozė?
Nors dažnai skelbiami skaičiai apie saugias alkoholio dozes (vyrams - ne daugiau kaip 4 standartiniai alkoholio vienetai per parą ir ne daugiau kaip 21 per savaitę, moterims - atitinkamai 2 ir 14), E. Subata siūlo juos vertinti atsargiai. Iš tiesų, saugios dozės nėra. Pasaulio sveikatos organizacijos pozicija šiuo klausimu labai aiški: kuo alkoholio mažiau, tuo geriau, nes net mažiausia jo dozė kelia organizmui vienokią ar kitokią riziką. Manipuliacijos saugia doze yra pavojingos, nes pradėjus vartoti alkoholį, jo kiekis, formuojantis įpročiui, po truputį didėja.
Kaip alkoholis veikia smegenis?
Žalingas alkoholio vartojimas gali sukelti rimtų pokyčių smegenyse. Sunkumas vaikštant, prastas regėjimas, nerišli kalba, sulėtėjęs reakcijos laikas, sutrikusi atmintis - tai tik kai kurie sutrikimai, kurie gali pasireikšti po vieno ar dviejų gėrimų ir greitai išnykti nustojus gerti. Tačiau gausus alkoholio vartojimas per ilgą laiką lemia smegenų ląstelių, padedančių efektyviai perduoti signalus smegenyse, sumažėjimą ir nykimą. Tuomet smegenims tampa sunkiau efektyviai dirbti.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Reguliarus nesaikingas alkoholio vartojimas arba epizodinis gausus vartojimas gali padidinti riziką susirgti dažniausiai pasitaikančiomis demencijos formomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga ir kraujagyslinė demencija.
Trumpalaikė atmintis
Alkoholis sulėtina smegenų ląstelių darbą smegenų dalyje (hipokampe), kuri yra atsakinga už prisiminimų kūrimą. Kai kurie žmonės po nesaikingo alkoholio vartojimo epizodo patiria „sąmonės aptemimus“ - tai yra, pamiršta praėjusio vakaro ar dienos įvykius. Dažniausiai tai nutinka, kai per vieną epizodą (pvz., vakarėlio metu) suvartojamas didelis alkoholio kiekis. Šie trumpalaikiai atminties užtemimai gali būti maži ir nereikšmingi, pavyzdžiui, kai žmogus pamiršta, kur padėjo raktus, arba didesni - pavyzdžiui, pamiršta, kas nutiko naktį.
Ilgalaikė atmintis
Gausus alkoholio vartojimas ne tik sulėtina hipokampą, bet ir gali jį pažeisti. Alkoholis gali sunaikinti smegenų ląsteles ir lemti ilgalaikės atminties praradimą. Be to, žmonėms, kurie vartoja alkoholį nesaikingai, dažnai trūksta vitamino B1, kuris yra gyvybiškai svarbus energijos tiekimui smegenų ląstelėms. Taip nutinka, nes:
- Dauguma vitaminų yra gaunami su maistu ir įsisavinami virškinimo trakte. Alkoholis blokuoja B1 vitamino įsisavinimą, o šio vitamino deficitas pasiekiamas gan greitai ir gali turėti rimtų pasekmių.
- Gausus alkoholio vartojimas toksiškai veikia kepenis ir lemia kepenų ląstelių žūtį. B grupės vitaminai yra kaupiami kepenyse, todėl kartu su kepenų ląstelių žūtimi panaikinami ir vitaminai.
Vyresnio amžiaus žmonių smegenys tampa jautresnės alkoholio poveikiui. Dėl natūralaus smegenų senėjimo hipokampo ląstelės pamažu lėtėja, nyksta. Prie šio proceso pridėjus ir alkoholio poveikį - demencijos rizika stipriai padidėja.
Dėl ilgalaikio stipraus alkoholio vartojimo kai kuriems žmonėms atsiranda smegenų pažeidimai, dėl kurių nežymiai pasikeičia mąstymo ir atminties procesai - tai vadinama lengvu kognityviniu sutrikimu. Visgi, neatsisakius alkoholio vartojimo, rizika, jog išsivystys rimtesni sutrikimai, išlieka aukšta.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
Kai kuriais atvejais išsivysto sunkūs atminties ir mąstymo sutrikimai. Su alkoholiu susijusios demencijos arba Korsakovo sindromo pacientams kyla sunkumai atliekant kasdienes, buitines veiklas. Šie sutrikimai panašūs į kitus demencijos sutrikimus, pavyzdžiui, Alzheimerio ligą.
Paprastai, su alkoholiu susiję smegenų pažeidimai taip pat reiškia, jog asmuo - priklausomas.
Dažniausi smegenų pažeidimai
- Nervų ląstelių pažeidimas: Reguliariai nesaikingai vartojant alkoholį, jis gali būti toksiškas nervinėms ląstelėms. Laikui bėgant smegenų ląstelės žūsta, susitraukia smegenų audiniai. Tai reiškia, kad yra mažiau ląstelių informacijai perduoti, smegenims darosi vis sudėtingiau atlikti skirtingas užduotis.
- Kraujagyslių pažeidimas: Reguliariai vartojant per daug alkoholio, pažeidžiamos smegenų kraujagyslės ir gali padidėti kraujospūdis. Abi priežastys didina insulto riziką (taip nutinka, kai smegenys negauna pakankamai deguonies ir yra pažeistos).
- Mažas vitamino B1 kiekis: Daug smegenų pažeidimų, kuriuos sukelia alkoholis, įvyksta todėl, kad trūksta vitamino B1, kuris reikalingas tinkamai smegenų veiklai.
- Padidėjusi galvos traumų rizika: Alkoholis veikia koordinaciją bei kai kuriems iššaukia agresyvų elgesį, o tai didina galvos sutrenkimų riziką.
Smegenų pažeidimų simptomai
- Asmenybės pokyčiai ir nepastovi nuotaika
- Sunkumai mąstyti, mokytis ir prisiminti informaciją
- Konfabuliacija - atminties spragų užpildymas nesvarbia ar netikslia informacija
- Impulsų valdymo problemos - netinkamas ar įžeidžiantis elgesys
Šie su alkoholiu susiję smegenų pažeidimai nėra savaime progresuojantys: tai reiškia, kad simptomai neblogėja savaime, priešingai nei Alzheimerio liga.
Ką daryti?
Jei jaučiatės emociškai blogai ir norite atsipalaiduoti, ieškokite pagalbos kitur, o ne taurelėje. Pirmiausia reikia pripažinti, kad nepavyksta su savo emocinėmis problemomis ar stresu susidoroti pačiam, ir kreiptis į specialistą. Jei iš pradžių nejauku tam ryžtis, šiais laikais gausu psichologų, konsultuojančių internetu. Galima pradėti nuo jų. Specialistas gali padėti išsiaiškinti, kas iš tiesų vyksta: kokias emocijas ir kodėl norima užpilti alkoholiu. Alkoholis problemų nesprendžia. Savo problemas galime išspręsti tik mes patys, atsirėmę į aplinkinių pagalbą - specialistų, artimųjų draugų.
Bendras patarimas visiems, norintiems išvengti su alkoholiu susijusių smegenų pažeidimų ir išlaikyti mažą demencijos riziką: stenkitės laikytis saikingo alkoholio vartojimo patarimų ir mažinti suvartojamą kiekį bei paskirstykite suvartojamą alkoholį per tris ar daugiau dienų. Pabandykite taip pat praleisti kelias dienas be alkoholio.
Kaip padėti artimajam?
- Palaikykite artimąjį, skatinkite nustoti vartoti arba stipriai mažinti vartojamo alkoholio kiekį. Tai gali labai prisidėti prie šio asmens sveikimo.
- Palaikykite artimąjį ir skatinkite jį gerinti reikalingus įgūdžius, pavyzdžiui, jei žmogui tampa sunku apsipirkti, pasiūlykite tai padaryti kartu su juo, nedarykite darbų už juos.
- Paklauskite asmens sveikatos priežiūros specialistų, kaip jūs galite geriausiai padėti sergančiam artimajam.
- Raginkite artimąjį rašyti dienoraštį ar susidaryti darbotvarkę. Jiems bus naudinga turėti struktūrą ir dienos režimą.
- Skaidykite sudėtingas užduotis į mažesnius žingsnius, kad jas būtų lengviau vykdyti, pavyzdžiui, valgio gaminimas.
- Kalbėdami su žmogumi, būkite kantrūs, naudokite trumpus sakinius ir apibendrinkite tai, ką pasakėte. Duokite jiems laiko atsakyti ir paskatinkite juos kalbėti, užduoti klausimus, jei kas neaišku.
- Raginkite asmenį turėti subalansuotą mitybą. Svarbu kiekvieną dieną valgyti sveikus patiekalus, kad įsitikintumėte, jog jie gauna pakankamai vitaminų, kurie būtini tinkamai smegenų veiklai.
- Padėkite asmeniui prižiūrėti savo bendrą savijautą, pavyzdžiui, pakankamai išsimiegoti.
- Palaikykite asmenį, skatinkite dalyvauti savipagalbos grupėse. Prie jų taip pat gali prisijungti globėjai, draugai ir šeimos nariai.
Kiek daug jau yra per daug?
Kiekvienas žmogus yra skirtingas, tad ir alkoholis visus veikia skirtingai, todėl nėra konkretaus kiekio ar laiko, kuris nulemtų, kada žmogui pasireikš su alkoholio vartojimu susiję smegenų pažeidimai ar kiti sutrikimai. Kita vertus, kuo daugiau ir kuo ilgesnį laiką asmuo vartoja, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo.
Tyrimai rodo, kad kai kuriais atvejais vyrai, reguliariai vartojantys daugiau kaip 50 standartinių alkoholio vienetų per savaitę, ir moterys, penkerius ar daugiau metų vartojančios daugiau nei 35 alkoholio vienetus per savaitę, greičiausiai patirs smegenyse pokyčius, kurie neigiamai paveiks atmintį ar kitus mąstymo procesus.
tags: #priklausomybė #nuo #laiko #vienetų