Įvadas
Kurtumas, arba surditas, - tai klausos susilpnėjimas arba visiškas jos nebuvimas. Ši būklė gali atsirasti dėl įvairių priežasčių ir turėti skirtingus laipsnius. Svarbu suprasti, kad terminas „kurčias“ apima platų spektrą klausos sutrikimų, o dauguma žmonių, vadinamų kurčiais, iš tikrųjų girdi tam tikrus garsus. Šiame straipsnyje išsamiai aptariamas kurtumas, jo tipai, priežastys, diagnostikos metodai ir galimos reabilitacijos priemonės.
Kurtumo tipai pagal atsiradimo mechanizmą
Pagal atsiradimo mechanizmą kurtumas skirstomas į du pagrindinius tipus: laidinį ir neurosensorinį.
Laidinis kurtumas
Šis kurtumo tipas atsiranda dėl mechaninio išorinės arba vidurinės ausies pažeidimo. Tai gali būti sukelta:
- Klausos kaulelių pažeidimų.
- Kaukolės kaulų pažeidimų.
- Skysčio susikaupimo vidurinėje ausyje.
- Sieros kamščio.
- Išorinės ausies svetimkūnio.
- Ausies trimito obstrukcijos.
- Būgnelio prakiurimo.
- Vidurinės ausies uždegimo.
Laidinis kurtumas dažniausiai būna laikinas ir vienpusis, nes jį sukeliančios priežastys dažnai yra išgydomos. Gydymas gali apimti vaistus nuo uždegimo, skysčio pašalinimą iš vidurinės ausies arba chirurginę intervenciją, siekiant atkurti mechaninę klausos funkciją.
Neurosensorinis kurtumas
Neurosensorinį kurtumą sukelia vidinės ausies struktūrų, ypač sraigės virpamojo epitelio funkcijos, arba klausos nervo pažeidimai. Šis kurtumo tipas dažniausiai būna abipusis ir, deja, dažnai neišgydomas. Pagrindinės neurosensorinio kurtumo priežastys:
Taip pat skaitykite: Girdimojo suvokimo žaidimai vaikams
- Genetiniai veiksniai.
- Gimdymo komplikacijos.
- Priešlaikinis gimdymas.
- Infekcijos (raudonukė, kiaulytė, tymai, meningitas).
- Vaistų (aminoglikozidų, etakrino rūgšties, chinidino, aspirino) ar kitų cheminių medžiagų toksinis poveikis.
- Senatviniai pakitimai.
- Profesinis veiksnys (nuolatinis žemo dažnio garsų poveikis, vibracija).
- Navikai.
- Ménière’o liga.
Neurosensorinio kurtumo atveju garsas pasiekia vidinę ausį, tačiau dėl pažeistų struktūrų smegenys negali tinkamai interpretuoti signalų.
Kurtumo tipai pagal atsiradimo laiką
Pagal atsiradimo laiką kurtumas skirstomas į įgimtą ir įgytą.
Įgimtas kurtumas
Įgimtas kurtumas atsiranda kūdikiui gimus arba netrukus po gimimo. Jo priežastys gali būti:
- Paveldimi genetiniai arba chromosominiai veiksniai.
- Įgimti ausies sklaidos trūkumai (išorinės ausies landos nesusiformavimas, fistulės, aplazija, disgenezė).
- Motinos nėštumo metu persirgtos infekcinės ligos (raudonukė, sifilis, citomegalovirusinė infekcija).
- Ryškus jodo trūkumas nėštumo metu.
- Apsinuodijimas vaistais ar cheminėmis medžiagomis nėštumo metu (pvz., gyvsidabriu).
- Gimdymo traumos.
Dėl įgimto ar ankstyvoje vaikystėje įgyto kurtumo dažnai atsiranda kurčnebylystė, nes vaikas negali išmokti kalbėti natūraliai, girdėdamas garsus.
Įgytas kurtumas
Įgytas kurtumas atsiranda bet kuriame gyvenimo etape po gimimo. Jo priežastys gali būti įvairios:
Taip pat skaitykite: Jutimo ir suvokimo procesai
- Persirgtos infekcinės ligos (meningitas, tymai, kiaulytė, skarlatina).
- Traumos (mechaninės, akustinės, barotraumos). Akustinė trauma gali atsirasti dėl staigaus ir stipraus garso poveikio, pavyzdžiui, šūvio ar sprogimo. Barotrauma atsiranda dėl staigių slėgio pokyčių, pavyzdžiui, skrendant lėktuvu ar nardant.
- Apsinuodijimas vaistais (aminoglikozidais, etakrino rūgštimi, chinidinu, aspirinu) ar kitomis cheminėmis medžiagomis.
- Progresuojantis senatvinis kurtumas (presbiakuzija).
- Profesinis kurtumas (nuolatinis dirbant žemo dažnio garsų aplinkoje, vibracijos sąlygomis).
- Navikai.
- Ménière’o liga.
Laikinas prikurtimas gali kilti dėl sieros kamščio, išorinės ausies svetimkūnio, galvos traumos, alerginės reakcijos, ausies trimito obstrukcijos, būgnelio prakiurimo, vidurinės ausies uždegimo.
Klausos sutrikimo lygiai ir dažniai
Klausos sutrikimas gali būti įvairaus laipsnio, nuo lengvo prikurtimo iki visiško kurtumo. Garsas matuojamas dviem pagrindinėmis skalėmis: decibelais (dB) ir hercais (Hz).
- Decibelai (dB) matuoja garso stiprumą arba intensyvumą. Sveika ausis turėtų girdėti garsus nuo 0 dB. Kuo didesnis decibelų skaičius, tuo garsesnis garsas.
- Hercai (Hz) matuoja garso aukštį arba dažnį. Žmogus paprastai girdi garsus, kurių dažnis yra nuo 20 Hz iki 20 000 Hz. Kalbos garsai dažniausiai yra nuo 250 Hz iki 4000 Hz.
Aukšto dažnio klausos sutrikimas reiškia, kad žmogus sunkiau girdi aukšto dažnio garsus. Vaikai paprastai geriau girdi aukštesnio dažnio garsus, o vyresnio amžiaus žmonės - žemesnio dažnio garsus.
Net ir esant dideliam klausos sutrikimui, mažai tikėtina, kad vaikas negirdės visiškai jokių garsų. Svarbu kreiptis į klausos specialistą (otorinolaringologą arba audiologą), kuris paaiškins kūdikio klausos tyrimo rezultatus ir nustatys klausos sutrikimo lygį.
Diagnostika
Kurtumo diagnostika apima kelis etapus:
Taip pat skaitykite: Jutimo psichologija: Kaffemano požiūris
- Apžiūra: gydytojas apžiūri ausies kanalą ir būgnelį, ieškodamas galimų pažeidimų ar patologinių pakitimų.
- Audiometrija: tai klausos tyrimas, kurio metu nustatomas klausos slenkstis įvairiais dažniais. Audiograma parodo, kokio stiprumo garsus žmogus girdi kiekvienu dažniu.
- Timpanometrija: šis tyrimas matuoja būgnelio judrumą ir vidurinės ausies slėgį. Timpanometrija gali padėti nustatyti vidurinės ausies problemas, pavyzdžiui, skysčio susikaupimą.
- Kalorinis (temperatūros) mėginys: šis tyrimas vertina vidinės ausies funkciją, stimuliuojant ausį šaltu ir šiltu vandeniu.
- Kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio branduolių rezonanso tyrimas (MRT): šie vaizdinimo tyrimai gali būti naudojami norint nustatyti struktūrinius ausies ar smegenų pažeidimus, kurie gali sukelti kurtumą.
Jei įtariamas genetinis klausos sutrikimas, gali būti atliekami genetiniai tyrimai.
Gydymas ir reabilitacija
Kurtumo gydymas priklauso nuo priežasties ir klausos pažeidimo laipsnio.
- Laidinis kurtumas: dažnai gydomas vaistais (antibiotikais, priešuždegiminiais vaistais) arba chirurginiu būdu, siekiant pašalinti obstrukciją ar atkurti mechaninę klausos funkciją.
- Neurosensorinis kurtumas: dažnai nepagydomas, tačiau klausos aparatai arba kochleariniai implantai gali padėti pagerinti klausą.
Klausos aparatai
Klausos aparatai yra elektroniniai prietaisai, kurie sustiprina garsą. Šiuolaikiniai klausos aparatai gali padėti reabilituoti netgi labai stiprų klausos sutrikimą. Vaikams nemokamai skiriami du klausos aparatai. Jeigu tėvai nori įsigyti vaikui labiausiai tinkamus klausos aparatus, juos galima nupirkti savo lėšomis ir gauti dalinę kompensaciją.
Jei vaikui reikia klausos aparatų, audiologas padarys vaiko ausies atspaudą ir pagamins tikslaus dydžio ir formos individualius įdėklus Jūsų vaiko klausos aparatams. Individualus įdėklas yra klausos aparato dalis, kuri bus dedama į vaiko ausį. Kiekvienam vaikui reikia ne tik pagaminti individualų įdėklą, bet ir suderinti bei pritaikyti klausos aparatą. Nešiojant klausos aparatus vaikui neskaudės, nors iš pradžių gali būti nepatogu. Didžiausią naudą iš klausos aparatų vaikas gaus tik tuomet, jei nešios juos nuolat. Kaip vaikui geriausiai nešioti klausos aparatus, patars audiologas.
Svarbu suprasti, kad sutrikusios klausos vaikus su klausos aparatais būtina mokyti klausyti ir kalbėti, ypač ankstyvuoju laikotarpiu.
Kochleariniai implantai
Kai vaikui diagnozuojamas labai žymus klausos sutrikimas arba kurtumas, klausos aparatai nebepadeda išgirsti kalbos garsų. Tokiais atvejais gali būti rekomenduojamas kochlearinis implantas.
Kochlearinio implanto sistemą sudaro išorinė ir vidinė dalis, kuri ir yra pats implantas. Vidinė dalis yra implantuojama operacijos metu, ją sudaro imtuvas-stimuliatorius ir elektrodų pluoštelis, kurie implantuojami paciento galvoje po oda ir į sraigę. Išorine dalis vadinama kalbos procesoriumi, jis nešiojamas už ausies panašiai kaip klausos aparatas. Kochlearinis implantas siunčia elektrinius signalus tiesiai į sveiką klausos nervo dalį, apeidamas pažeidimo vietą.
Kuris reabilitacijos būdas - klausos aparatai ar kochleariniai implantai - Jūsų vaikui tinka geriausiai, patars vaiko gydytojas otorinolaringologas-audiologas.
Psichologinė pagalba ir socialinė integracija
Sužinojus, kad vaikas negirdi, tėvai patiria didelį stresą ir išgyvena įvairias emocijas: sukrėtimą, liūdesį, neigimą, baimę ir nežinią. Svarbu suprasti, kad tai yra normali reakcija. Psichologai rekomenduoja tėvams priimti vaiko kurtumą ir kreiptis pagalbos į specialistus bei kitas šeimas, auginančias kurčius vaikus.
Kurtieji vaikai gali išmokti bendrauti įvairiais būdais: sakytine kalba, gestų kalba arba abiem kalbomis. Svarbu pasirinkti bendravimo būdą, kuris geriausiai atitinka vaiko individualius poreikius.
Daugelis sutrikusios klausos vaikų lanko bendrojo lavinimo mokyklas, kur jie gauna papildomą specialistų pagalbą. Taip pat kai kurie kurtieji ir neprigirdintieji vaikai mokosi specialiose kurčiųjų mokyklose.
Svarbu užtikrinti, kad kurtieji vaikai turėtų galimybę integruotis į visuomenę ir gyventi visavertį gyvenimą.
Pagalba ir parama Lietuvoje
Lietuvoje veikia įvairios organizacijos ir įstaigos, teikiančios pagalbą ir paramą kurtiesiems ir neprigirdintiesiems vaikams bei jų šeimoms:
- Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Vaikų klausos tyrimų poskyris (Vilnius, Santariškių g.).
- LSMUL Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos ambulatorinis skyrius (Kaunas, Eivenių g.).
- Kauno lopšelis - darželis „Klausutis” (Kaunas, Kovo 11-osios g.).
- Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras (Vilnius, Filaretų g.).
- Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras (Kaunas, Uosio g.).
- Klaipėdos Litorinos mokykla (Klaipėda, Smiltelės g.).
- Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla (Panevėžys, Parko g.).
- Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centras.
- Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdindčius vaikus, bendrija PAGAVA (Vilnius, Šv. Kazimiero g.).
Sutrikusią klausą turintiems vaikams nustatomas neįgalumo lygis įstatymų nustatyta tvarka. Neįgaliems vaikams skiriamos ir mokamos šalpos išmokos (šalpos pensija ir tikslinė kompensacija). Dėl šalpos išmokų reikia kreiptis į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją (socialinės paramos skyrių). Yra ir tam tikrų transporto, gydymo bei kitokių lengvatų.