Psichopatinės asmenybės bruožai - tai sudėtingas ir daugialypis asmenybės sutrikimas, kuriam būdingas empatijos, sąžinės ir simpatijos stoka. Šis sutrikimas paliečia ne tik individą, bet ir visą visuomenę, todėl svarbu suprasti jo esmę, priežastis ir galimas pasekmes.
Psichopatijos esmė ir bruožai
Psichopatija - tai asocialus asmenybės sutrikimas, pasireiškiantis ryškiu empatijos, sąžinės ir simpatijos stygiumi. Psichopatai dažnai atrodo paviršutiniški, nes neturi stiprių emocijų ir užmezga daug atsitiktinių santykių. Jie nejaučia baimės, todėl elgiasi rizikingai, nedvejodami rizikuoja arba agresyviais būdais siekia savo tikslų. Slėpdamiesi už žavingo ir jausmingo fasado, psichopatai siekia tenkinti savo poreikius, negalvodami nei apie padarinius, nei apie pagrindines socialinio sambūvio normas.
Mokslininkai atliko tyrimą, siekdami geriau suprasti unikalias emocinio ir socialinio apdorojimo problemas, susijusias su piktybiškumu - vienu iš trijų asmenybės bruožų triarchiniame psichopatijos modelyje. Piktybiškumą apibūdina beširdiškumas, empatijos stoka, paviršutiniškos emocijos ir bendras artimų santykių ignoravimas. Ankstesniuose darbuose piktybiškumas buvo siejamas su sumažėjusiu dėmesiu emociniams signalams ir prastu kitų žmonių emocijų atpažinimu.
Triarchinis psichopatijos modelis
Norint geriau suprasti psichopatijos esmę, verta panagrinėti triarchinį modelį, kuris išskiria tris pagrindinius bruožus:
- Įžūlumas: siejamas su žavesiu, pasitikėjimu savimi ir maža baime rizikingose situacijose.
- Neslopinimas: siejamas su prasta impulsų kontrole, neatsargumu ir polinkiu nepaisyti socialinių normų.
- Piktybiškumas: apibūdina beširdiškumą, empatijos stoką, paviršutiniškas emocijas ir bendrą artimų santykių ignoravimą.
Svarbu pažymėti, kad šie bruožai gali pasireikšti įvairiais laipsniais ir nebūtinai visi kartu.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Emocinio apdorojimo trūkumai
Emocinio apdorojimo trūkumai yra skiriamasis psichopatinės asmenybės bruožas. Tyrimai rodo, kad psichopatai sunkiau atpažįsta ir interpretuoja kitų žmonių emocijas. Elektrinis signalas, kuris pasirodo praėjus maždaug 170 milisekundžių po to, kai pamatomas veidas (N170), yra laikomas patikimu ankstyvosios smegenų veido apdorojimo sistemos rodikliu. Tyrimai parodė, kad psichopatams būdinga mažesnė N170 amplitudė, o tai rodo sutrikusį emocijų apdorojimą. Šis deficitas, atrodo, yra būdingas įvairioms emocinėms išraiškoms.
Psichopatijos priežastys ir smegenų veikla
Mokslininkai mano, kad psichopatijos išsivystymą lemia tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai. Smegenų skenavimas atskleidė, kad psichopatų smegenyse yra nusilpusios baltosios smegenų ląstelės, kurios užtikrina ryšį tarp orbitofrontalinio smegenų žievės centro (OFC), migdolinio kūno ir regėjimo centrų užpakalinėje smegenų dalyje. Pažeidus ryšį tarp šių smegenų sričių, žmogus iš dalies praranda gebėjimą interpretuoti vaizdinius įspūdžius, susijusius su emocijomis.
Smegenų sričių veiklos ypatumai
Atliekant tyrimus su kaliniais, kurių smegenys buvo skenuojamos, paaiškėjo, kad psichopatų smegenys į moraliai žeidžiančius vaizdus reaguoja kitaip nei sveikų žmonių. Sveikų kalinių smegenų žievėje buvo pastebėtas dviejų nedidelių plotelių suaktyvėjimas tuomet, kai jie žiūrėjo į moraliai žeidžiančius vaizdus, o nuotraukos be moralinio turinio ir neutralūs vaizdai sukėlė daug menkesnę reakciją. Psichopatų smegenys į visų trijų grupių vaizdus reagavo vienodai.
- Priešakinė smilkinio smegenų žievės centras (ATC): visų trijų tipų vaizdai sukėlė didelį vienodą aktyvumą, o sveikiems subjektams tokią reakciją kėlė tiktai moraliai žeidžiantys vaizdai.
- Ventromedialinės kaktos srities smegenų žievės centras (VPC): žeidžiantys vaizdai šioje psichopatų smegenų žievės vietoje nesukelia aktyvumo, o tai iš dalies paaiškina, kodėl psichopatai nesusilaiko nuo nepriimtinų veiksmų, net ir suvokdami, kad sukelia baimę ir kitokius neigiamus jausmus savo aukoms.
Empatijos stoka ir veidrodiniai neuronai
Psichopatams būdingą empatijos stygių tyrinėjo Izraelio Haifos universiteto specialistė Simone Shamay-Tsoory. Tyrimai parodė, kad psichopatai gerokai prasčiau suvokia ir lygina keleto žmonių emocijas vienu metu. Tačiau jie tik nesmarkiai nusileido arba net pasirodė geriau, kai empatiją buvo galima pagrįsti logiškai.
Veidrodiniai neuronai veikiausiai yra atsakingi už mūsų empatijos gebėjimą. Eksperimentai parodė, kad asmenų, kuriems buvo nustatytas didesnis beširdiškumo indeksas, veidrodinių neuronų aktyvumas buvo didesnis. Taigi galima daryti išvadą, kad asmenys, kurių beširdiškumo indeksas aukštas, net geriau negu normaliai jautrūs žmonės įsivaizduoja kitų žmonių skausmą. Tačiau pasitenkinimas išstumia mintį apie padarinius.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Dopamino įtaka impulsyvumui
Psichopatų smegenims būdinga, jog kaskart atlikdami impulsyvų veiksmą, užuot pagalvoję apie padarinius ir susilaikę nuo tokio veiksmo, jie patiria pasitenkinimą, kurį lemia dopaminas. Impulsyvumą lemia sutelktinis branduolys (lot. Nucleus accumbens, NAcc), kuris išskiria dopamino, o šis perduoda nervinį signalą, skatinantį mus siekti pasitenkinimo. Tyrimai parodė, kad tų subjektų, kurių rodiklis psichopatinės diagnostikos skalėje buvo aukštas, NAcc išskyrė gerokai daugiau dopamino nei tų individų, kurių šis rodiklis buvo žemas. Šis faktas įtikinamai rodo, kad psichopatai labiau linkę daryti impulsyvius sprendimus.
Psichopatijos diagnostika ir vertinimas
Psichopatijai diagnozuoti naudojamas specialus kontrolinis sąrašas (PCL-R), sudarytas psichiatro Roberto D. Hare. Šis sąrašas leidžia įvertinti tokius bruožus kaip empatijos stoka, patologinis melavimas ir impulsyvumas. Kiekvieno bruožo pasireiškimas vertinamas trijų balų skalėje, o klinikinė psichopatija nustatoma pasiekus 30-ies arba daugiau balų ribą.
Psichopatijos kontrolinio sąrašo (PCL-R) bruožai
- Saldžialiežuvavimas / paviršinis žavesys
- Didybės maniją primenanti savivertė
- Stimulų poreikis / polinkis pasiduoti nuoboduliui
- Patologinis melavimas
- Noras apgauti / manipuliuoti
- Sąžinės graužimo / kaltės jausmo stoka
- Nusilpusios emocinės reakcijos
- Jausmų šiurkštumas / empatijos stoka
- Parazitinis gyvenimo būdas
- Prasta elgesio kontrolė
- Normas peržengiantis seksualinis elgesys
- Ankstyvame amžiuje prasidėjusios elgesio problemos
- Realistiškų ilgalaikių tikslų nebuvimas
- Impulsyvumas
- Neatsakingumas
- Negebėjimas prisiimti atsakomybės už savo veiksmus
- Begalė trumpalaikių intymaus pobūdžio santykių
- Polinkis nusikalsti jaunyvame amžiuje
- Lygtinio paleidimo (iš kalėjimo) atšaukimo faktai
- Kriminalinės patirties įvairovė (įvairių nusikaltimų įrašai biografijoje)
Svarbu pabrėžti, kad tikslų bet kurio žmogaus įvertinimą gali atlikti tik psichikos sveikatos specialistas.
Psichopatijos paplitimas ir įtaka visuomenei
Nustatyta, kad psichopatams galima priskirti maždaug 1 proc. vyrų ir 0,3-0,7 proc. moterų. Asmenys, turintys aukštesnį psichopatinių savybių lygį, dažnai pasižymi padidėjusia agresija ir polinkiu į tarpasmeninį bei seksualinį smurtą. Psichopatai dažnai įvykdo sunkius nusikaltimus, tačiau ne visi psichopatai yra žudikai ar net nusikaltėliai.
Psichopatija ir kriminalinis elgesys
Mokslininkai nustatė statistinių sąsajų tarp psichopatiją atitinkančių kriterijų ir polinkio į smurtinį elgesį bei kitokią kriminalinę veiką. Padidintas impulsyvumas, noras nusimesti kaltę ir kiti panašūs bruožai gali lemti padidėjusį psichopato polinkį peržengti moralės ribas ir ryžtis grasinimams, žalojimui arba žudymui. Manoma, kad tarp žudikų, kurių kaltė galop buvo įrodyta, daugiau nei ketvirtadalis - psichopatai. Taip pat yra įrodymų, kad psichopatinio tipo nusikaltėliai labiau nei likusieji linkę nusikalsti pakartotinai.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Psichopatija ir skausmo suvokimas
Naujausi tyrimai atskleidė, kad asmenys, turintys aukštesnį psichopatinių savybių lygį, pasižymi sumažėjusiu jautrumu skausmui, sukeltam elektros stimuliacijos. Jie taip pat linkę pranešti apie mažesnę skausmo baimę ir mažesnį jautrumą skausmui. Tai rodo, kad skausmo empatija priklauso nuo savo pačių skausmo patirties.
Psichopatijos gydymas ir perspektyvos
Deja, kol kas nėra veiksmingo psichopatijos gydymo - nei medikamentinio, nei terapinio, nei chirurginio. Aukšti balai psichopatijos vertinimo skalėje signalizuoja apie bruožus, galinčius gerokai apsunkinti gydymą. Esama įrodymų, kad su antisocialiu elgesiu siejami bruožai ilgainiui gali susilpnėti, bet kiek veiksmingai gelbsti gydymas, dar iki galo neišsiaiškinta.
Kada psichopatinės asmenybės yra naudingos?
Nepaisant neigiamų konotacijų, psichopatinės asmenybės bruožai tam tikrose situacijose gali būti netgi privalumas. Pavyzdžiui, psichopatinių bruožų turintys žmonės gali būti naudingi, kai neįmanoma priimti sprendimo, kad ir avis būtų sveika, ir vilkas būtų sotus, t. y. kai dėl tam tikro sprendimo kuriai nors pusei empatijos klius mažiau, nors tikslas nukreiptas į bendrą visuomenės gerovę. Tokie žmonės dažnai pasirenka profesijas, kuriose reikalingas šaltas protas ir gebėjimas priimti sunkius sprendimus, pavyzdžiui, valstybės tarnautojai, virtuvės šefai, dvasininkai, policininkai, žurnalistai, chirurgai, pardavimų vadybininkai, radijo ir televizijos laidų vedėjai, teisininkai, įmonių vadovai.
Dvasingumo įtaka
Visgi dalis psichopatinių asmenybių peržengia tam tikrą ribą, už kurios jų elgesys tampa destruktyvus ir diktatoriškas. Jeigu žmogui nėra svetimas dvasingumo supratimas, net turėdamas psichopatinių bruožų, ties tam tikra riba jis turėtų sustoti. Jeigu žmogus savo gyvenime atmeta dvasinius dėsnius, o vadovaujasi tik savo egoistiniais troškimais, tuomet jo veikla pasidaro destruktyvi, nes jis įsitikinęs, kad gali daryti, ką nori ir kaip nori, gali naudoti kitus žmones kaip priemones, manipuliuoti jais, nes už tai vis tiek nereikės atsakyti.
tags: #psichopatines #asmenybes #bruozai