Prasidėjęs ruduo daugeliui reiškia atostogų pabaigą ir grįžimą prie senų ar naujų darbų. Nauji iššūkiai ar intensyvus darbų tempas ne vienam iš mūsų kelia stresą. Šiandien stresas yra kasdienis žmogaus palydovas, kuris priimamas tarsi natūralus šiuolaikinio gyvenimo elementas. Anot psichoterapeutės Irmos Palaimaitės, tam tikra įtampa kiekvienam žmogui būtina, tačiau nuolat jaučiamas stresas yra pavojingas ir gali privesti prie depresijos. Šiame straipsnyje apžvelgsime liaudies medicinos priemones, kurios gali padėti įveikti nerimą ir depresiją.
Stresas ir jo poveikis organizmui
Stresą sukelia įvairūs kasdieniai sunkumai - neatlikti darbai, konfliktai, vėlavimas ar net stovėjimas eilėse. Streso metu išsiskiria adrenalinas, kuris padeda susitelkti, pasiruošti veiksmui, mobilizuoja organizmą, aktyvuojasi visi pojūčiai, smegenys pradeda dirbti daug greičiau ir efektyviau. Tai naudinga tol, kol netampa paralyžiuojančia baime.
Dažnai pasikartojantis ar nuolat jaučiamas stresas veda žmogų į išsekimą, o ilgainiui pažeidžia silpniausias vietas - širdį, kraujotakos ir virškinimo sistemą, kenkia imunitetui, todėl žmogų puola infekcinės ligos. Žmogus jaučiasi nuolat įsitempęs ir pavargęs, nieko nenori, skauda galvą. Nekovojant su nuolatine įtampa, atsiranda depresijos požymiai, nerimo sutrikimai, panikos priepuoliai ar net nenoras gyventi. Kad stresas neprivestų iki depresijos, svarbiausia atpažinti kūno siunčiamus signalus.
Streso valdymas ir prevencija
Streso valdymas yra sąmoninga žmogaus veikla. Naudinga vengti neigiamos informacijos televizijoje ir naujienų portaluos - tai padeda išvengti nereikalingo papildomo streso. Padeda aktyvus socialinis gyvenimas, palaikantys draugai, artimieji ar platus pomėgių ratas. Joga, meno ir šokio terapija ar panašūs užsiėmimai ilgalaikėje perspektyvoje taip pat padeda žmogui tapti atsparesniu stresui. Sunkiau užmiegantiems gali padėti meditacija, relaksacija ar žolelių arbatos.
Svarbiausia suvokti, kad stresą sukelia ne pačios problemos ar įvykiai, o žmonių reakcija į juos. Todėl rekomenduojama, pasitelkiant visas išvardintas priemones išmokti, kuo ramiau priimti kylančias problemas ir pasirūpinti sveiko gyvenimo būdo elementais: kokybišku miegu, tinkama mityba, fiziniu aktyvumu bei grynu oru.
Taip pat skaitykite: Emocinės pusiausvyros atkūrimas natūraliais metodais
Depresija: tipai ir simptomai
Depresija yra psichikos sveikatos būklė, kuria vien Jungtinėse Amerikos Valstijose serga daugiau kaip 17 milijonų suaugusiųjų. Toliau pateikiamos penkios depresinių sutrikimų klasifikacijos:
- Didysis depresinis sutrikimas (MDD)
- Sutrikusios nuotaikos sutrikimas
- Nuolatinis depresinis sutrikimas
- Priešmenstruacinis disforinis sutrikimas
- Depresinis sutrikimas dėl kitos medicininės būklės
Depresijai būdingi tokie bendri bruožai kaip liūdesys, irzlumas, tuštumos jausmas ir kūno bei smegenų pokyčiai, darantys įtaką kasdieniam funkcionavimui.
Pirmieji depresijos požymiai, kuriems atsiradus reikia ieškoti būdų sau padėti, yra šie:
- Liūdna ar prislėgta nuotaika.
- Susidomėjimo įprastomis, malonumą teikiančiomis veiklomis, praradimas.
- Apetito pokyčiai - svorio netekimas arba padidėjimas.
- Nemiga arba pernelyg didelis mieguistumas.
- Energijos praradimas ir nuolatinis nuovargis.
- Savivertės, savigarbos praradimas.
- Negalėjimas susikaupti, mąstyti, priimti sprendimus.
- Mintys apie mirtį, savižudybę.
Sezoninė depresija
Sumažėjęs saulės poveikis sutrikdo žmogaus biologinio laikrodžio (cirkadinio ritmo) ritmą, įtakoja serotonino kiekio organizme sumažėjimą ir melatonino padidėjimą, o tai gali sukelti sezoninę depresiją. Ši depresijos rūšis, tiesiogiai susijusi su sezonų kaita, prasideda ir baigiasi maždaug tuo pačiu metu kiekvienais metais. Dažniausiai simptomai prasideda rudenį ir išnyksta pavasario ir vasaros pradžioje. Pagrindiniai sezoninės depresijos simptomai yra šie:
- Kasdienis liūdesys, prislėgtumo, bejėgystės jausmas.
- Susidomėjimo kasdienėmis veiklomis sumažėjimas.
- Energijos nebuvimas, vangumas, mieguistumas.
- Padidėjęs angliavandenių poreikis ir su tuo susijęs svorio didėjimas.
- Miego sutrikimai.
Pogimdyvinė depresija
Pogimdyminė depresija yra rimta psichinė liga, kuri paveikia smegenis ir turi įtakos moters elgesiui bei fizinei sveikatai. Pagrindinė priežastis, dėl kurios kyla pogimdyvinė depresija, yra hormoniniai pokyčiai. Būtinai kreipkitės pagalbos, jei po gimdymo pasireiškia tokie simptomai, kurie tęsiasi ilgiau nei 2 savaites:
Taip pat skaitykite: Natūralūs būdai įveikti nemigą
- Nerimo jausmas, nuotaikų svyravimas.
- Liūdnumo, beviltiškumo, bejėgiškumo jausmas.
- Dažnas verkimas.
- Kūdikio atstūmimo, svetimumo jausmas.
- Neturėjimas energijos ir motyvacijos kasdienei veiklai.
- Atsiribojimas nuo šeimos ir artimųjų.
- Galvos skausmas, virškinimo sutrikimai, miego sutrikimai.
- Mintys apie pakenkimą sau ar kūdikiui.
Negydoma pogimdyvinė depresija gali peraugti į pogimdyvinę psichozę.
Liaudies medicina ir natūralūs būdai depresijai įveikti
Depresiniai sutrikimai gydomi vaistais ir psichoterapija. Be to, gyvenimo būdo pakeitimai, pavyzdžiui, mitybos pokyčiai ir tam tikrų papildų vartojimas, gali padėti žmonėms atsigauti ir sumažinti atkryčio tikimybę. Depresijos gydymas be vaistų kartais gali padėti esant lengvai depresijos formai.
Gyvenimo būdo koregavimas
Jei gyvenime susiklosto daug veiksnių, kurie gali būti nerimo sutrikimo ar depresijos rizikos faktoriai, pirmas žingsnis, galintis padėti, yra prevencinės priemonės. Iš esmės - tai gyvenimo būdo koregavimas, sąmoningumas ir pastangos padėti sau:
- Alkoholio ir kitų svaiginančių priemonių atsisakymas.
- Miego režimo subalansavimas, pakankamas ir kokybiškas miegas.
- Kasdienės aktyvios veiklos - pasivaikščiojimo gryname ore, sportas, meditacija - propagavimas.
- Mitybos subalansavimas, valgymo režimas, sveikatai palankių produktų vartojimas. Tai, kad maistas, kurį valgome, turi tiesioginės įtakos smegenų veiklai, yra įrodyta moksliškai. Turintiems polinkį į nerimą ir depresiją, į savo mitybos racioną rekomenduojama įtraukti linų ir chia sėklas, riebią žuvį (lašišą, skumbrę, silkę), ciberžolę ir daug magnio turinčius produktus (žalias lapines daržoves, riešutus, ankštines daržoves, visų dalių grūdus, avokadus, bananus, juodąjį šokoladą).
Žolelių arbatos
Neatsiejamas sveikatos šaltinis taip pat yra žolelių arbatos. Jos gali būti ne tik nerimo ir depresijos prevencinė priemonė, tačiau ir padėti esant būklėms, kurias dar įmanoma suvaldyti namų priemonėmis. Tai, kad tam tikri augalai gali būti naudingi gydant nerimo sutrikimus ir depresiją, patvirtina ir klinikiniai tyrimai.
Toliau pateikiame 10 arbatų, kurios siejamos su psichikos sveikatos stiprinimu, turinčių raminamąjį, balansuojantį poveikį:
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti nemigą natūraliai?
- Ramunėlių arbata. Ši arbata rekomenduojama esant nemigai, padidėjusiam stresui, nerimui.
- Jonažolių arbata. Jonažolių efektyvumas lengvos ir vidutinės formos depresijai gydyti yra patvirtintas klinikiniais tyrimais.
- Melisų arbata. Melisa tradiciškai buvo geriama siekiant pagerinti nuotaiką ir sustiprinti kognityvines funkcijas. Ši arbata pasižymi švelniu raminančiu poveikiu, todėl tai puikus ritualas prieš miegą.
- Ašvagandos arbata. Ši arbata nuo seniausių laikų ajurvedinėje medicinoje naudojama kaip stresą mažinanti, vidinę ramybę grąžinanti priemonė.
- Valerijono šaknų arbata. Valerijonas nuo seniausių laikų žinomas kaip nerimą mažinantis ir nemigą gydantis augalas.
- Pipirmėčių arbata. Ši arbata gali padėti kai ypač trūksta energijos, kai sunku susikaupti. Pipirmėtės turi tonizuojantį poveikį.
- Levandų arbata. Levandas įprasta sieti su ramybe, maloniu lėtumu ir harmonija. Iš tiesų šis augalas turi eterinių aliejų, kurie gerina nuotaiką, ramina ir yra ypatingai vertinamas aromaterapijoje.
- Pasiflorų arbata. Šios arbatos nauda labiausiai siejama su miego kokybės gerinimu.
- Rožių arbata. Ši arbata pasižymi bendrosiomis organizmą atpalaiduojančiomis, tačiau kartu ir tonizuojančiomis savybėmis. Rožių arbatos puodelis gali pakelti nuotaiką, nuteikti pozityviai.
- Žalioji arbata. Ši arbata žinoma kaip itin vertingas, kasdieniam vartojimui tinkantis gėrimas. Žaliojoje arbatoje gausu organizmui reikalingų ir naudingų medžiagų, tame tarpe ir stiprinančių psichinę sveikatą.
Augalai ir eteriniai aliejai
Daugeliui ne paslaptis, kad ramunėlės padeda įveikti stresą, ramina. Jas vertina tiek liaudies, tiek oficialioji medicina. Levandos ramina sielą ir kūną. Lietuvoje atsiranda vis daugiau levandų ūkių, kuriuose galima ne tik įsigyti kokybiškų augalų, bet ir praleisti laiką nuostabioje aplinkoje, sielą ir kūną raminančioje tiek kvapais, tiek vaizdu.
Melisų arbata garsėja kaip raminanti nervus bei atpalaiduojanti po sunkios dienos. Ji puikiai padeda užmigti, mažina nervų įtampą bei stresą, gerina širdies darbą, mažina kraujospūdį. Tad grįžę iš darbo po sunkios dienos, užsiplikykite melisų arbatos, galite sumaišyti ir su mėtomis. Jei padidėjo nervingumas, kamuoja nemiga, jums padėti gali raudonėliai. Jie pasižymi tonizuojančiu, depresiją ir stresą malšinančiu poveikiu.
Stresą padedančiu įveikti poveikiu pasižymi ir jonažolės - nedidelės, geltonos gėlytės. Šis augalas padeda nuo nervinio išsekimo, streso, nerimo ir depresijos. Beje, jos tonizuoja organizmą, todėl geriau gerti rytais. O tie, kurie skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, turėtų vartoti atsargiai. Aišku, augalas nepadės, jei depresija pažengusi, sunki ir tęsiasi keletą metų, tačiau jei nuolat jaučiate nervinę įtampa, bus veiksminga.
Gaurometis (kitaip dar vadinama ožkarožė) - dar vienas augalas, padedantis įveikti stresą. Jis stiprina, ramina nervų sistemą, malšina nerimą. Padės sumažinti skrandžio negalavimus, ypač jei jie sukelti streso. Pelargonijos - ne tik dekoratyvinė balkonų gėlė. Tai ir priemonė nuo streso. Daugelis žmonių, auginančių pelargonijas, džiaugiasi jos žiedais ir skleidžiamu kvapu, bet ne dažnas žino, kad ši gražuolė gali pagelbėti ir nuo negalavimų.
Papildai
Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri vitaminai, mineralai, vaistažolės ir kiti junginiai gali suteikti papildomos naudos gerinant depresijos simptomus. Tačiau prieš išbandant bet kokį naują papildą būtina pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu, kad įsitikintumėte, jog papildas yra saugus ir tinkamas jūsų poreikiams.
Štai keletas papildų, kurie gali būti naudingi depresija sergantiems žmonėms:
- Rodiola: gali būti naudinga depresija sergantiems žmonėms, nes mažina hipotalaminės-hipofizės-adrenokortikalinės (HPA) ašies hiperaktyvumą ir veikia neuromediatorių receptorius bei molekulinius tinklus.
- Šafranas: padidina nuotaiką gerinančio neurotransmiterio serotonino kiekį smegenyse.
- Omega-3: gali padėti sumažinti depresijos simptomus, ypač papildai su didesniu eikozapentaeno rūgšties (EPA) ir dokozaheksaeno rūgšties (DHA) santykiu.
- N-acetil-L-cisteinas (NAC): gali padėti sumažinti uždegimą ir palengvinti depresijos simptomus.
- Vitaminas D: gali sumažinti depresijos riziką dėl kelių mechanizmų, įskaitant uždegimo mažinimą, nuotaikos reguliavimą ir apsaugą nuo neurokognityvinės disfunkcijos.
- B grupės vitaminai: atlieka svarbų vaidmenį smegenų funkcijai ir nuotaikos reguliavimui.
- Cinkas: labai svarbus smegenų sveikatai ir neurotransmiterių reguliavimui.
- S-adenozilmetioninas (SAMe): sieros turintis junginys, kuris yra perspektyvus gydant depresiją.
- Magnis: gali būti naudingas sergantiesiems depresija, nes magnio trūkumas dažnai pasitaiko depresija sergantiems žmonėms.
- Kreatinas: atlieka svarbų vaidmenį palaikant smegenų energiją.
Kada kreiptis į gydytoją
Nerimo sutrikimai bei įvairių formų depresija yra klastinga ir pavojinga būklė. Neretai riba tarp galimybės ją pačiam kontroliuoti ir nebesuvaldyti yra labai plona. Jaučiant nerimui ar depresijai būdingus simptomus, svarbu atidžiai stebėti save ir laiku reaguoti į pokyčius. Esant sunkioms būklėms, kurioms reikalingas medikamentinis gydymas ir medicininės terapijos, negalima apsiriboti vien tik naminėmis priemonėmis. Tačiau naminės priemonės gali būti nebloga pagalbinė priemonė gydymo procese.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios žolelės, pavyzdžiui jonažolė, gali turėti neigiamą sąveiką su receptiniais vaistais nuo depresijos. Be to, kai kurios žolelės gali turėti ir šalutinį poveikį, kuris neretai priklauso ir nuo individualių žmogaus savybių ir aplinkybių, pavyzdžiui, vartojamų vaistų, gretutinių ligų, alergijų ir pan.
Taigi - pagrindinė taisyklė, padėsianti sau nepakenkti - prieš vartojimą pasikonsultuoti su mediku. Ypač, jei yra padidintų rizikos veiksnių. Ypatingai atsargios su savarankišku nerimo ir depresijos gydymu turėtų būti nėščiosios ir krūtimi maitinančios moterys. Šiame gyvenimo etape geriau neeksperimentuoti.
tags: #liaudies #medicina #nuo #depresijos