Norint gauti psichologo patvirtinimą, būtina atitikti tam tikrus reikalavimus ir baigti specializuotus kursus. Šiame straipsnyje aptariami kursai, kuriuos baigus galima gauti Miško terapeuto licenciją, taip pat išsamiai apžvelgiami kursų moduliai, jų turinys bei reikalavimai.
Miško terapijos licencijos gavimo reikalavimai
Miško terapeuto licenciją gali gauti sveikatos specialistai, nurodyti PAPS įstatymo 10 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad specialistai turi būti baigę atitinkamas studijas ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka baigę mokymus. Visi kiti specialistai, neatitinkantys 10 straipsnio reikalavimų, negali pretenduoti į šią licenciją.
Kursų apžvalga
Siūlomi 480 valandų kursai, skirti parengti specialistus miško terapijos veiklai. Kursų programa apima įvairius modulius, nuo botanikos iki psichologinio poveikio pagrindų, įsisąmoninimu grįstos psichologijos ir streso valdymo.
Kursų moduliai ir turinys
Kursai suskirstyti į modulius, kurie apima teorines ir praktines žinias, būtinas miško terapijos specialistui. Žemiau pateikiamas išsamus kiekvieno modulio aprašymas.
Pirmosios pagalbos modulis
Šis modulis skirtas suteikti bazinių pirmosios pagalbos žinių. Jame nagrinėjami šie klausimai:
Taip pat skaitykite: Kaip Išlaikyti Motyvaciją
- Ką gali ir privalo padaryti pirmosios pagalbos (PMP) teikėjas.
- Pradinis gaivinimas (sąmonės ir kvėpavimo vertinimas, GMP kvietimas, kraujotakos užtikrinimas - krūtinės paspaudimai, kvėpavimo užtikrinimas - kvėpavimo takų atvėrimas ir įpūtimai, gaivinimas esant keletui gelbėtojų).
- Užspringimas: pagalba suaugusiajam ir vaikui.
- Pirmoji pagalba ištikus ūmiai būklei: alpimas, traukuliai, infarktas, insultas, anafilaksija, skendimas, elektros trauma.
Šiam moduliui skiriamos 6 valandos teorinių ir 2 valandos praktinių užsiėmimų.
Taikomosios botanikos modulis
Šis modulis apima botanikos mokslo istoriją ir reikšmę, vegetatyvinius ir generatyvinius augalo organus, žiedus, žiedynus, vaisius, jų klasifikaciją, morfologinę įvairovę ir reikšmę augalui. Taip pat nagrinėjama augalų sąveika su aplinka, atsparumas ir prisitaikymas prie nepalankių augimo sąlygų. Šiam moduliui skiriamos 3 valandos.
Taikomosios dendrologijos modulis
Šis modulis supažindina su dendrologijos mokslo samprata ir uždaviniais. Nagrinėjamos pagrindinės bioekologinės ir morfologinės medžių ir krūmų savybės (lajų, stiebų, ūglių, pumpurų, lapų, žiedų, vaisių). Aptariami ekologiniai veiksniai (klimatiniai, edafiniai, topografiniai, biotiniai, antropogeniniai). Šiam moduliui skiriamos 2 valandos.
Kraštovaizdžio pagrindų modulis
Šiame modulyje nagrinėjama kraštovaizdžio samprata, komponentai ir elementai. Taip pat aptariama kraštovaizdžių klasifikacija ir funkcionavimo ypatumai. Šiam moduliui skiriamos 2 valandos.
Ekologijos pagrindų modulis
Šis modulis apima ekologijos sampratą ir reikšmę, aplinką, aplinkos veiksnius ir jų poveikį gyviesiems organizmams, ekosistemas, ekoturizmą ir darnios plėtros bei darnaus turizmo principus. Nagrinėjamas teigiamas ir neigiamas antropogeninis poveikis gamtinei aplinkai bei biologinės įvairovės saugojimo svarba. Aptariamos ekoturizmo atmainos: lėtasis, žaliasis, atsakingasis, gamtinis, aktyvusis ir kt. Šiam moduliui skiriamos 2 valandos.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl antidepresantų recepto?
Miško terapijos metodų modulis
Šis modulis skirtas supažindinti su miško stebėjimo ir pažinimo būdais, pojūčių analize, grafinio miško elementų fiksavimo būdais ir technikomis, kurie naudojami miško terapijoje. Šiam moduliui skiriamos 2 valandos.
Psichologinio terapinio poveikio pagrindų modulis
Šis modulis apima terapinę komunikaciją kaip instrumentą ir intervenciją, psichologinio terapinio poveikio procesą (pradžia, pagrindinė dalis, pabaiga) ir miško terapijos specialisto asmenybę. Taip pat nagrinėjama, ką reikia žinoti ir mokėti dirbant su sveikais ir sergančiais žmonėmis, terapinis aljansas ir jo kūrimo strategijos. Aptariamos sveikatinimo kryptys su psichologinių sutrikimų ir somatinėmis ligomis sergančiais asmenimis, galimybės, metodologija ir apribojimai. Nagrinėjama psichologinio poveikio metodologija: tikslai, priemonės, procedūros. Šiam moduliui skiriamos 4 valandos.
Įsisąmoninimu grįstos psichologijos modulis
Šis modulis apima teorinius įsisąmoninimu grįstos psichologijos pagrindus, mokslinį pagrindimą ir praktinio pritaikymo sritis. Nagrinėjamas įsisąmoninimu grįstos psichologijos terapijos taikymas atsižvelgiant į psichikos bei somatinius sutrikimus, kurių ligos vystymosi eigoje svarbią reikšmę turi psichologiniai ir psichofiziologiniai faktoriai. Aptariamas stresas ir jo įtaka psichikos bei elgesio sutrikimų bei somatinių sutrikimų vystymuisi, streso kontrolė ir valdymas, su stresu susijusių sutrikimų diagnostika ir sveikatinimo būdai, distresas ir jo profilaktika, streso valdymo moksliniai pagrindai, svarbiausios moksliniais įrodymais grįstos streso valdymo ir psichologinės būsenos gerinimo metodikos pacientų sveikatinimui. Nagrinėjamos įsisąmoninimu grįstos psichologijos ir miško terapijos sąsajos ir praktinis abiejų metodų taikymas kartu. Šiam moduliui skiriamos 6 valandos.
Holistinio požiūrio į žmogaus sveikatinimą modulis
Šis modulis apima holistinį požiūrį į žmogaus sveikatinimą, mikrobiotos reikšmę, vaistinius augalus, jų sudėtį, kokybę, saugą ir mokslinius įrodymus. Taip pat nagrinėjamas miško, gyvūnų garsų imitavimas ir integravimas miško terapijoje, žmogaus lokomocija gamtos kontekste, judesys kaip organizmo, aplinkos ir užduoties netiesinės sąveikos rezultatas. Aptariama kurortologijos istorija, dabartis ir nūdienos patirtys įvairiose pasaulio šalyse. Nagrinėjami miško terapijos taikymo ypatumai bei dažniausios ligos ir būklės senyvame amžiuje, miško veiksnių taikymo ypatumai asmenims sergantiems neurologinėmis ligomis. Šiam moduliui skiriamos 4 valandos.
Vaikų reabilitacijos modulis
Šis modulis apima vaikų reabilitacijos istoriją, miško terapijos poveikį vaikų ir paauglių sveikatai stiprinti (žaliosios erdvės, vandens procedūros, kaniterapija, delfinų terapija, hipoterapija ir kt.), žmogaus ankstyvojo gyvenimo ekspozomą. Taip pat nagrinėjama dažnai sergantis vaikas, miško terapijos įtaka besiformuojančiai imuninei sistemai, lauko darželiai, miško mokyklos, miego ypatumai augant, gamtos ir miško veiksnių įtaka vaikų miegui, galvos skausmai vaikų amžiuje, nemedikamentinės pagalbos principai pasitelkiant miško terapiją, dažniausi vaikų raidos sutrikimai, pagalbos principai, somatinėmis ligomis sergančių vaikų reabilitacija taikant gamtinius veiksnius, miško terapijos nauda elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams. Šiam moduliui skiriamos 4 valandos.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti siuntimą
Praktiniai užsiėmimai
Kursų metu didelis dėmesys skiriamas praktiniams užsiėmimams, kurie vyksta prižiūrint specialistams. Šie užsiėmimai apima:
- Miško terapijos tako parinkimą ir maršruto sudarymą (14 val.).
- Streso valdymo technikų miško terapijoje parinkimą (20 val.).
- Įsisąmoninimu grįstų metodikų bei intervencijų praktinį taikymą kartu su miško terapijos metodikomis (16 val.).
- Miško terapijos kvietimų kūrimą (26 val.).
- Miško terapijos užsiėmimų vedimo praktinį mokymąsi dalyvio pozicijoje (24 val.).
- Miško terapijos užsiėmimų vedimo praktinį mokymąsi miško terapijos specialisto pozicijoje (supervizijos) (34 val.).
- Savarankiškos praktikos, stiprinančios ir palaikančios miško terapijos specialisto ryšį (34 val.).
- Miško terapijos specialisto praktiką, skirtą vaikams ir paaugliams (34 val.).
- Miško terapijos specialisto praktiką suaugusiems (34 val.).
- Miško terapijos praktiką, kvietimus (50 val.).
Mokymo kurso apibendrinimas ir įvertinimas
Kursų pabaigoje vyksta mokymo kurso apibendrinimas ir įvertinimas (2 val.).
Turinys: Bazinės žinios
Kursų turinys apima bazines žinias apie vietinius ir introdukuotus augalus, zoologijos pagrindus, etiško elgesio gamtoje principus, bendruosius ekologijos principus, aplinkos veiksnius ir jų poveikį gyviesiems organizmams, ekosistemas, kraštovaizdžio komponentus, elementus ir jų poveikį žmogui, kraštovaizdžių klasifikaciją, funkcionavimo ypatumus, ekoturizmo principų praktinį panaudojimą gamtos terapijoje, miško terapijos takų kūrimo principus, juose naudojamo gamtos pažinimo būdus ir refleksiją, miško terapijos tako vietos parinkimą ir maršruto nustatymą vietovėje.
Psichoterapijos pagrindai
Kursuose nagrinėjama moksliniais įrodymais grįstos psichoterapijos vieta šiuolaikinėje medicinoje, kognityvinės ir elgesio terapijos pagrindai, šiuolaikinė diagnostika ir ligonio būklės įvertinimas kognityvinės ir elgesio terapijos požiūriu, diagnostinės ir ligonio būklę vertinančios skalės ir jų naudojimas, kognityvinis psichikos ir elgesio sutrikimų modelis, kognityvinė konceptualizacija, įsitikinimai, automatinės mintys, elgesio išraiškos sergant depresija ir nerimo sutrikimais, terapinis procesas kognityvinėje ir elgesio terapijoje.
Įsisąmoninimu grįstos intervencijos
Aptariamos įsisąmoninimu grįstos psichoterapinės bei kognityvinės ir elgesio terapijos intervencijos: teoriniai pagrindai, mokslinis pagrindimas, praktinio pritaikymo sritys. Nagrinėjamas įsisąmoninimu grįstos kognityvinės ir elgesio terapijos taikymas gydant psichikos ir elgesio sutrikimus bei somatinius sutrikimus, kurių ligos vystymosi eigoje svarbią reikšmę turi psichologiniai ir psichofiziologiniai faktoriai.
Emocijų valdymas ir streso kontrolė
Kursuose nagrinėjami kognityviniai ir metakognityviniai faktoriai, emocijų valdymas ir elgesys, gydant psichikos ir elgesio sutrikimus bei somatinius sutrikimus, kurių ligos vystymosi eigoje svarbią reikšmę turi psichologiniai ir psichofiziologiniai faktoriai. Aptariamas stresas ir jo įtaka psichikos bei elgesio sutrikimų bei somatinių sutrikimų vystymuisi, streso kontrolė ir valdymas, su stresu susijusių sutrikimų diagnostika ir gydymas, distresas ir jo profilaktika, streso valdymo moksliniai pagrindai, svarbiausios moksliniais įrodymais grįstos streso valdymo metodikos psichologijoje ir medicinoje.
Gydymo planavimas ir metodikos
Kursuose nagrinėjamos kognityvinės ir elgesio terapijos technikos ir įsisąmoninimu grįstos psichoterapijos intervencijos, gydant nerimo sutrikimus ir depresiją. Aptariamas gydymo planavimas ir vykdymas, kognityvinės ir elgesio terapijos ir įsisąmoninimu grįstos psichoterapijos gydant nerimo ir depresijos sutrikimus gydymo planas kiekvienam gydymo etapui ir kiekvienam seansui. Taip pat nagrinėjamos įsisąmoninimu grįsto streso valdymo (angl. Mindfulness-Based Stress Reduction, MBSR) ir įsisąmoninimu grįstos kognityvinės terapijos (angl. Mindfulness-Based Cognitive Therapy, MBCT) metodikos ir jų praktinis taikymas.
Holistinis požiūris ir gamtos veiksniai
Kursuose nagrinėjamas holistinis požiūris žmogaus sveikatinime. Aptariami vaistiniai augalai, jų sudėtis, kokybė, sauga ir moksliniai įrodymai. Fitoncidų antimikrobinis poveikis imuninei žmogaus sistemai. Nagrinėjama garso kilmė, sandara, tembras, jo sąsajos su asmens ir gamtos sąveika. Žmogaus lokomocija gamtos kontekste, judesio, kaip organizmo, aplinkos ir užduoties netiesinės sąveikos rezultatas. Pateikiami suaugusio ir vaiko diferencinio ėjimo gamtoje pagrindai. Aptariama kurortologijos istorija, dabartis ir nūdienos patirtys įvairiose pasaulio šalyse.
Ligos ir sindromai
Nagrinėjamos pagrindinės širdies ir kraujagyslių ligų ir sindromų definicijos. Dažniausios ligos ir būklės senyvame amžiuje, aptariami darbo su senyvais žmonėmis principai. Daug dėmesio skiriama gamtos veiksnių taikymo ypatumams, asmenims sergantiems neurologinėmis ligomis. Gamtos veiksnių vaikų ir paauglių sveikatai stiprinti (basos kojos, žaliosios erdvės, vandens procedūros, kaniterapija, delfinų terapija, hipoterapija ir kt.) analizė bei žmogaus ankstyvojo gyvenimo ekspozomas.
Gamtos terapijos įtaka
Analizuojama gamtos terapijos įtaka besiformuojančiai imuninei sistemai, nemedikamentinės pagalbos principus pasitelkiant gamtos terapiją. Daug dėmesio skirta gamtos terapijos įtakai elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams.
Taikomoji botanika ir dendrologija
Mokymus užbaigsime taikomąją botanika. Botanikos mokslo istorija ir reikšmė. Vegetatyviniai ir generatyviniai augalo organai. Žiedai, žiedynai, vaisiai, jų klasifikacija, morfologinė įvairovė ir reikšmė augalui. Augalų sąveika su aplinka, atsparumas ir prisitaikymas prie nepalankių augimo sąlygų. Taikomoji dendrologija. Dendrologijos mokslo samprata, uždaviniai. Pagrindinės bioekologinės ir morfologinės medžių ir krūmų savybės (lajų, stiebų, ūglių, pumpurų, lapų, žiedų, vaisių). Ekologiniai veiksniai (klimatiniai, edafiniai, topografiniai, biotiniai, antropogeniniai). Kraštovaizdžio samprata. Kraštovaizdžio komponentais ir elementai. Kraštovaizdžių klasifikacija, funkcionavimo ypatumai. Ekologijos pagrindai. Ekologijos samprata ir reikšmė. Aplinka. Aplinkos veiksniai ir jų poveikis gyviesiems organizmams. Ekosistemos. Ekoturizmas. Darnios plėtros ir darnaus turizmo principai.
Miško terapijos takų kūrimas
Aptariami miško terapijos takų kūrimo principai. Taikomoji botanika. Augalų fiziologiniai procesai ir jų ryšys bei priklausomybė nuo aplinkos sąlygų. Taikomoji dendrologija. Sumedėjusių augalų tradiciniai panaudojimo būdai ir jų pritaikymas.
Kraštovaizdžio suvokimas
Nagrinėjamas kraštovaizdžio suvokimas pagal antropogeninio poveikio laipsnį: natūralų (žmogaus ūkinės veiklos nepaliestą arba labai mažai paliestą) ir sukultūrintą (hibridinę geosistemą, susidedančią iš gamtinių (abiogeninių ir biogeninių) komponentų ir sociogeninių struktūrų.
Antropogeninis poveikis ir ekoturizmas
Ekologija. Teigiamas ir neigiamas antropogeninis poveikis gamtinei aplinkai. Biologinės įvairovės saugojimo svarba. Ekoturizmo atmainos: lėtasis, žaliasis, atsakingasis, gamtinis, aktyvusis ir kt.
Gamtos pažinimo būdai
Gamtos (miško) terapijoje naudojami miško stebėjimo ir pažinimo būdai, pojūčių analizė. Grafinio gamtos elementų fiksavimo būdai ir technikos.
Augalų morfologija
Taikomoji botanika. Šaknys, stiebai, lapai, jų morfologinė įvairovė, funkcijos ir reikšmė. Žiedai, žiedynai, vaisiai, jų klasifikacija, morfologinė įvairovė ir reikšmė augalui.
Medžių vystymasis ir dekoratyviniai augalai
Taikomoji dendrologija. Medžių ir krūmų sezoninio vystymosi ritmika. Dekoratyviniai, nuodingieji augalai, jų panaudojimas.
Kraštovaizdžio elementų poveikis
Kraštovaizdžio suvokimas. Kraštovaizdžio elementų poveikis žmogui. Ekologija. Gamtos ištekliai ir jų naudojimas.
Ekoturizmo principai ir miško terapijos tako parinkimas
Ekoturizmas. Ekoturizmo principų praktinis panaudojimas gamtos terapijoje. Miško terapijos tako vietos parinkimas ir maršruto nustatymas.
Terapinė komunikacija
Psichologinio terapinio poveikio pagrindai: terapinė komunikacija kaip instrumentas ir intervencija. Psichologinio terapinio poveikio procesas laike: pradžia, pagrindinė dalis, pabaiga. Konsultanto asmenybė. Ką reikia žinoti ir mokėti dirbant su sveikais ir sergančiais žmonėmis?
Terapinis aljansas ir darbas su pacientais
Terapinis aljansas ir jo kūrimo strategijos. Terapinis darbas su psichologinių sutrikimų ir asmenybės ypatumų turinčias asmenimis. Galimybės, metodologija ir apribojimai. Terapinis ir konsultacinis darbas su somatinėmis ligomis sergančiais asmenimis. Galimybės, metodologija ir apribojimai. Psichologinio terapinio poveikio metodologija: tikslai, priemonės, procedūros. Terapinio aljanso kūrimas: tikslai, priemonės, procedūros. Iššūkiai, sunkumai ir problemos dirbant su sveikais ir sergančiais žmonėmis sveikatinimo ir sveikatos priežiūros srityse. Konsultavimo sveikatos priežiūroje metodikos praktiškai. Praktinio darbo supervizijos.
Įsisąmoninimu grįstos psichologijos pagrindai
Įsisąmoninimu grįstos psichologijos teoriniai pagrindai, mokslinis pagrindimas, praktinio pritaikymo sritys. Įsisąmoninimu grįstos psichologijos terapijos taikymas gydant psichikos ir elgesio sutrikimus bei somatinius sutrikimus, kurių ligos vystymosi eigoje svarbią reikšmę turi psichologiniai ir psichofiziologiniai faktoriai.
Streso įtaka ir valdymas
Stresas ir jo įtaka psichikos bei elgesio sutrikimų bei somatinių sutrikimų vystymuisi. Streso kontrolė ir valdymas. Su stresu susijusių sutrikimų diagnostika ir gydymas. Distresas ir jo profilaktika. Streso valdymo moksliniai pagrindai. Svarbiausios moksliniais įrodymais grįstos streso valdymo ir psichologinės būsenos gerinimo metodikos psichologijoje ir medicinoje.
Įsisąmoninimu grįstos metodikos
Įsisąmoninimu grįstos psichologijos metodikos, intervencijos ir jų galimybės stiprinant psichologinę, fizinę sveikatą bei gydant ligas. Įsisąmoninimu grįstos psichologijos ir gamtos terapijos sąsajos ir praktinis abiejų metodų taikymas kartu. Iššūkiai, sunkumai ir problemos naudojant įsisąmoninimu grįstos psichologijos metodikas sveikatinimo srityje. Streso valdymo technikų, besiremiančių įsisąmoninimu grįstomis intervencijomis mokymasis praktiškai. Įsisąmoninimu grįstų metodikų bei intervencijų praktinis taikymas, tame tarpe kartu su gamtos terapijos metodikomis. Įsisąmoninimu grįstos psichologijos metodikų planas kiekvienai sesijai ir praktinio taikymo problemos bei galimybės. Praktinis įgūdžių lavinimas. Klinikinių atvejų analizė.
Slaugytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikis
Slaugytojų profesinės kvalifikacijos poreikio tyrimas yra svarbi tema, nes tai tiesiogiai susiję su pažangia slaugos praktika, savarankišku darbo planavimu, tikslų nustatymu ir įgyvendinimu, pacientų mokymu bei sveikatos ugdymu.
Tyrimo metodika
Universitetinės ligoninės slaugytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimo poreikis buvo tirtas 2008 metais. Anketinėje anoniminėje apklausoje dalyvavo 360 slaugytojų, atsako dažnis buvo 90 proc. Duomenys analizuoti programa SPSS for Windows 13.0.
Tyrimo rezultatai
Paaiškėjo, kad kvalifikacijos kėlimo kursai patenkino slaugytojų poreikius tik iš dalies. Slaugytojos, turinčios universitetinį išsilavinimą (p<0,001) ir slaugos administratorės (p<0,004), rečiau buvo patenkintos ir dažniau pageidavo tobulintis slaugos vadybos srityje (p<0,001). Nemaža dalis (41,9 proc.) pripažino, kad tokioje veikloje kaip pacientų mokymas tausoti sveikatą, žinių labiausiai trūksta. 89,4 proc. respondentų išreiškė poreikį mokytis naudotis internetu, o 42,8 proc. manė, kad šiuos kursus turėtų finansuoti valstybė ar darbdavys. 71,9 proc. tyrime dalyvavusių slaugytojų mokėjo naudotis internetu, 53 proc. naudojosi elektroniniu paštu, o 41,7 proc. turėjo nuolatinę prieigą prie interneto.
Išvados
Tyrimas atskleidė kursų diferenciacijos pagal įgytą išsilavinimą ir užimamas pareigas poreikį. Taip pat nustatytas sveikatos mokymo (ugdymo) ir psichologijos bei bendravimo kursų poreikis.
Kvalifikacijos ir kompetencijos sąsajos
Kvalifikacija ir kompetencija yra glaudžiai susijusios sąvokos, ypač svarbios sveikatos priežiūros specialistams.
Kvalifikacija
Kvalifikacija įgyjama įgimtų gabumų ir ugdomų bei lavinamų bendrųjų gebėjimų pagrindu. Terminas naudojamas siekiant pabrėžti veiklos arba asmens profesinių gebėjimų tam tikroje srityje lygmenį. Juo apibrėžiami situaciniai tam tikros veiklos reikalavimai ir asmeninės savybės.
Kompetencija
Kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimas tinkamai atlikti tam tikrą veiklą, turėti jai pakankamai žinių, įgūdžių, energijos. Žmogaus kompetencijos svarba tuo didesnė, kuo reikšmingesnis jo socialinis vaidmuo. Kompetentingas asmuo gerai išmano savo sritį, nusimano ir turi teisę spręsti.
Kompetencijos ir kvalifikacijos skirtumai
Nors sąvokos glaudžiai susijusios, galima išskirti kai kuriuos skirtumus: kompetencija yra artimesnė veiklos sferai, o kvalifikacija siejama su ugdymo procesais. Kompetencija yra esminis individo bruožas, kuris priežastiniais ryšiais susijęs su kriterijais grįsta efektyvia ir/arba aukštesnės kokybės veikla darbe ar situacijoje.
Slaugytojo kompetencija
Slaugytojo kompetencija apima žinias, įgūdžius ir požiūrį, būtinus kokybiškam slaugos paslaugų teikimui. Asmenys gali turėti žinių, bet nesugebėti ar nenorėti panaudoti turimos informacijos. Praktinis įgūdžių ugdymas, kurio metu naudojamasi naujai įgytomis žiniomis, užtikrina profesinės veiklos pagerėjimą.
tags: #licencijai #gauti #kursai #psichologo #patvirtinti #sam