Įvadas
Šiandieninėje visuomenėje psichikos sveikata tampa vis svarbesnė, o medicinos psichologų vaidmuo - vis reikšmingesnis. Šiame straipsnyje aptarsime medicinos psichologo vaidmenį, jo funkcijas ir svarbą sveikatos priežiūros sistemoje, ypač Lietuvoje. Taip pat panagrinėsime pogimdyminės depresijos problemą ir medicinos psichologo vaidmenį padedant moterims ir jų šeimoms šiuo sunkiu laikotarpiu.
Medicinos psichologo vaidmuo psichikos sveikatos priežiūroje
Medicinos psichologas yra svarbus psichikos sveikatos priežiūros komandos narys, dirbantis kartu su psichiatrais, socialiniais darbuotojais ir slaugytojais. Psichikos sunkumai dažnai paliečia įvairias žmogaus gyvenimo sritis - nuo santykių su artimaisiais iki gebėjimo pasirūpinti savimi. Psichologinė pagalba ypač svarbi, kai žmogus išgyvena nerimą, depresiją, emocinį išsekimą ar patiria gyvenimo krizes.
Vienas iš pagrindinių medicinos psichologo vaidmenų yra padėti pacientui geriau suprasti savo emocinę būseną ir išmokti su ja tvarkytis. Psichologas padeda atpažinti emocijas, įveikti nerimą ar liūdesį, stiprina motyvaciją gydytis ir bendradarbiauti su specialistais. Kitas svarbus medicinos psichologo vaidmens aspektas yra paciento psichologinės būklės įvertinimas. Naudodamas psichologinio vertinimo metodus, jis padeda nustatyti emocinius, pažintinius ir elgesio sunkumus bei prisideda prie diferencinės diagnostikos.
Pogimdyminė depresija: iššūkis ir pagalba
Minėdami Mamos dieną galime pasidžiaugti vis didesne gausa Lietuvoje teikiamų pagalbos galimybių, skirtų besilaukiančioms, pagimdžiusioms, taip pat netektį patyrusioms mamoms ir jų šeimos nariams. Tiesa, svarbiu iššūkiu išlieka būdas, kaip tą pagalbą suteikti tinkamai ir laiku nukreipti mamas, išgyvenančias psichikos sveikatos sunkumų.
„Pogimdyminė depresija nėra tik emocinis sunkumas - ji glaudžiai susijusi su dideliais biologiniais, psichologiniais ir socialiniais pokyčiais, vykstančiais po gimdymo. Moterys patiria ne tik nuotaikos svyravimus ar energijos stoką, bet ir gilų kaltės jausmą (ypač jeigu gimdymas vyko ne taip, kaip planuota), neadekvatumo išgyvenimus, sunkumus prisirišant prie kūdikio ar net egzistencinius klausimus dėl savo vaidmens ir vertės. Tos moterys, kurios dar iki gimdymo abejojo dėl gyvenimo prasmės ar jautė stiprų jausmą, kad jų čia apskritai neturėtų būti, gali būti nusivylusios savimi ir net pykti ant savęs, kad į šį pasaulį kankintis atvedė dar vieną žmogų“, - teigia psichologė V.
Taip pat skaitykite: Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinika
Pasak konsultuojančios specialistės, svarbu atsižvelgti į tai, kad pogimdyminė depresija neretai išgyvenama su dideliu vidiniu gėdos jausmu. Kaip teigia V. Petrikienė, jei moteris neigia patirianti pogimdyminę depresiją ir/ar atsisako pagalbos, labai svarbus tampa artimųjų, ypač vaikelio tėčio, įsitraukimas, atjauta.
Pogimdyminės depresijos centre yra teikiamos psichologinės konsultacijos artimiesiems, kuriose suteikiama žinių, kaip tinkamai pagelbėti psichoemocinių sunkumų po gimdymo patiriančiai moteriai. Taip pat rekomenduojama atlikti savistabą naudojant Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę. Skalės įverčių dydis galėtų moterį paskatinti kreiptis pagalbos. Tam tikros išgyventos situacijos ir patirtys padidina pogimdyminės depresijos riziką. V. Petrikienė įvardina susijusias potemes, tokias kaip perinatalinės netektys, priešlaikinis gimdymas ir jį lydinčios baimės, nerimas dėl vaiko ateities.
„Kai kurios situacijos yra pažįstamos kiekvienai mamai: pavyzdžiui, laiko sau stoka ir iššūkiai, kai mamos nesijaučia vertos rūpinimosi jomis, kai pačios nukelia save į „aštuonioliktą“ vietą ir tada pyksta ant artimųjų, kad jos yra paliktos su kūdikiais vienos. Kartais gali pasireikšti perfekcionizmo proveržiai, kai mamos mano, kad tik jos vienos gali tinkamai pasirūpinti kūdikiu, o tai veda į tarpasmeninius konfliktus, pervargimą, kartais net perdegimą motinystėje. Kai kurios mamos patiria itin stiprų, tiesiog gūžtis verčiantį nerimo jausmą, ypač jei su nerimu gyveno ir iki gimdymo“, - teigia V. Labai svarbu dėl visų šių būsenų nekaltinti mamų, esą jos pačios turėtų kitaip galvoti ir kitaip jaustis - psichinė sveikata niekada nėra paties žmogaus pasirinkimas.
„Džiaugiamės, kad vis daugiau vyrų registruojasi bent vienai konsultacijai, norėdami padėti pogimdyminę depresiją patiriančiai moteriai, ar ryžtasi ir visam konsultacijų ciklui, stiprindami savo emocinę būseną. Vyrai taip pat gali patirti pogimdyminės depresijos požymių ir jiems pagalba taip pat teikiama. Nors pogimdyminė depresija siejama su mamos patyrimu, pasaulinė statistika rodo, kad 4-10 proc. vyrų serga depresija po gimdymo, todėl juos skatinti atkreipti dėmesį ir į savo savijautą - būtina. Esant poreikiui padrąsiname šeimas bendradarbiauti su sveikatos priežiūros ir kitais specialistais, kartais prireikia ir medikamentinio pogimdyminės depresijos gydymo. Taip pat svarbus yra ir paslaugų lankstumas, nes konsultacijos dažnai vyksta nestandartinėmis sąlygomis, atsižvelgiant į naują moterų gyvenimo ritmą bei kūdikių poreikius.
Kvalifikacijos kėlimo galimybės medicinos psichologams
Praėjusiais metais centras parengė medicinos psichologams skirtą kvalifikacijos rengimo programą „Pogimdyminė depresija: medicinos psichologo vaidmuo atpažįstant simptomus, rizikas ir teikiant pagalbą”. Jei jūs esate medicinos psichologai ir ieškote galimybių kelti kvalifikaciją, kviečiame jus į Lietuvos psichologų sąjungos Reprodukcinės psichologijos specialistų grupės organizuojamus nemokamus, 8 val. mokymus. Mokymai skirti lavinti teorines ir praktines kompetencijas, atpažįstant pogimdyminės depresijos rizikos ženklus ir teikiant pagalbą moterims, susiduriančiomis su psichologiniais sunkumais nėštumo laikotarpiu bei po gimdymo, ir jų artimiesiems. Dalyvavimas mokymuose nemokamas*, bet bus taikomas 10 eur mokestis, tik tiem, kurie nori gauti dalyvio pažymėjimą. Kviečiame pasirinkti ir pažymėti vieną iš aštuonių galimų mokymų datų. Mokymai truks nuo 9 iki 16 val., juose bus 4 val. teorinių žinių, ir 4 val. praktinės veiklos (atvejų aptarimas). Mokymus veda psichologių komanda: dr. J. Slavinskienė, dr. M. Kukulskienė ir S.
Taip pat skaitykite: Kompleksinės paslaugos
Emocinės patirties svarba ir ambasadorių vaidmuo
Dar viena svarbi pagalbos kryptis - kalbėti apie išgyventas sudėtingas emocines patirtis, dalintis savo istorijomis. „Jau trečius metus kalbėti apie savo emocines patirtis kviečiame mamas ir tėčius. Kalbėti yra drąsu, girdėti yra būtina. Ambasadoriai, besidalinantys savo patirtimi gauna tiek mokymus, tiek palaikymą ir palydėjimą bei galimybę jiems saugiu ir patogiu būdu pasidalyti savo emociniais sunkumais, tapus mamomis ir/ar tėčiais. Mūsų tikslas, įsitraukus į nacionalinę „Žvelk Giliau“ iniciatyvą, pakviesti tėvus, patyrusius arba patiriančius psichikos sveikatos sunkumų nėštumo metu ar po gimdymo (tai gali būti melancholija, nerimo sutrikimas, depresija, psichozė, potrauminis streso sutrikimas ir kitokie asmens patiriami sunkumai) ar susidūrusius su artimųjų ir šeimos narių psichikos sveikatos sunkumais, tapti psichikos sveikatos ambasadoriais savo bendruomenėse ir dalytis savo patirtimi šioje srityje“, - teigia N.
„Asmeninės istorijos prisideda prie pozityvaus visuomenės požiūrio į psichikos sveikatą, padeda išsilaisvinti iš stereotipų, susijusių su psichikos sveikata. Tai kartu praplečia visuomenės narių žinias, keičia nuostatas, susijusias su psichikos sveikata, skatina tolerantišką elgesį psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų patiriančių asmenų ar jų artimųjų atžvilgiu. Tačiau svarbiausias tikslas - paskatinti žmones atpažinti ir suprasti savo ar kitų emocijas, jausmus, sunkumus, ir prireikus kreiptis pagalbos, mažinti stigmines nuostatas, kuriančias socialinę atskirtį tarp skirtingų visuomenės grupių. Bendraudama su jau ne vienerius metus savo pasakojimais besidalinančiais ambasadoriais jaučiu šių žmonių didelę drąsą ir norą parodyti visuomenei, kad ne visada viskas yra taip, kaip atrodo, kai kalbame apie psichikos sveikatą, todėl labai svarbu tam skirti laiko, išplėsti nusistovėjusį požiūrį į motinystės vaidmenį, - teigia N. Norėdami geriau suprasti, kas yra stigminės nuostatos, galime jas atpažinti net ir artimųjų komentaruose.
Pogimdyminės depresijos centras (VŠĮ „Mediapressa) teikia specifišką konsultavimą, atsižvelgiant į motinystės laikotarpį, asmenines nėštumo, gimdymo, partnerystės, perinatologinių netekčių patirtis, ypatingus rizikos faktorius. Organizacija pagalbą teikti gali tik projektinių arba fizinių ir juridinių rėmėjų dėka, tad norintys palaikyti organizacijos misiją, padėti mamoms išgyvenančioms pogimdyminę depresiją, kviečiami prisidėti www.pdcentras.lt. I-V 9-13 val.
Medicinos psichologų trūkumas Lietuvoje
Pasak VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus medicinai Valdo Pečeliūno, medicinos psichologų konsultacijų poreikis yra labai didelis, tačiau nėra skiriamas tikslinis finansavimas šių specialistų etatams steigti. Tai, jo teigimu, yra esminė problema. Santaros klinikų medicinos psichologė Marija Turlinskienė atkreipė dėmesį, kad Santaros klinikos jau 20 metų teikia medicinos psichologų konsultacijas pacientams ir jų artimiesiems, tačiau dėl mažo etatų skaičiaus ir tikslinio finansavimo nebuvimo pajėgiama konsultuoti vos pusę pacientų, išgyvenančių stiprų ilgalaikį stresą.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Ignas Rubikas pristatė statistiką apie medicinos psichologų etatus ir šias paslaugas teikiančių specialistų skaičių Lietuvos gydymo įstaigose. Akcentuota, kad medicinos psichologo paslaugos turi būti pasiūlytos, kai kuriais atvejais - pasirinktinai arba esant tam tikroms sąlygoms ar indikacijoms. Pasak I. Rubiko, daugelyje teisės aktų numatyta formuluotė: „Prireikus pacientui suteikiama medicinos psichologo ar kitos atitinkamos profesinės kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialisto (-ų) ir socialinio darbuotojo konsultacija, atsižvelgiant į gydomą ligą ar sveikatos sutrikimą.“ Nors tendencija pozityvi, bet medicinos psichologų vis dar labai trūksta. Seimo komisijos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, „kelia nerimą, kad net 59 gydymo įstaigose nėra nė vieno medicinos psichologo etato. Posėdžio metu akcentuota, kad šiandien viena silpniausių grandžių - ambulatorinio gydymo įstaigos, kuriose praktiškai nėra medicinos psichologų, o jie yra būtini. Labai dažnai laikas, kai tokioje įstaigoje pacientas išgirsta grėsmingą diagnozę ir laukia vizito į ligoninę, tampa ypatingo streso laikotarpiu tiek pacientui, tiek jo artimiesiems. Todėl labai svarbu įvertinti, kad psichologinės pagalbos, kai žmogus sunkiai suserga, reikia ne tik jam, bet visai jo aplinkai, nes aplinkiniai žmonės dažnai jaučiasi netgi dar labiau sutrikę ir išsigandę.
Taip pat skaitykite: Kelias atgal į sportą po traumos
„Deja, vis dar esame labiau orientuoti į itin medikalizuotą sistemą, kurioje visas dėmesys skiriamas gaisrų gesinimui, t. y. simptomų šalinimui. Tačiau būtina įsisąmoninti, kad tinkamu laiku pacientui ir jo artimiesiems suteikta psichologinė pagalba gali padėti išvengti nemažai skaudžių padarinių“, - teigė Seimo narys A.
Siekiai ir diskusijos dėl medicinos psichologų svarbos
Posėdžio dalyviai vieningai sutarė, kad medicinos psichologų skaičiaus didinimas - tik viena iš būtinų priemonių. Komisijos narė Jurgita Sejonienė posėdyje teigė: „Parengiama pakankamai medicinos psichologų, bet nėra užtikrinama, kad darbo vieta sveikatos apsaugos sistemoje šiems specialistams būtų patraukli. Posėdžio dalyviai sutarė, kad aptarti klausimai yra labai aktualios diskusijos pradžia, todėl komisija ieškos būdų, kaip didinti sveikatos apsaugos sistemoje rūpinimosi pacientų ir medicinos personalo psichologine gerove svarbą. „Labai džiaugiuosi, kad įvyko svarbi diskusija su specialistais, kurie supranta, kad emocinė žmogaus gerovė, psichologinė pagalba sveikatos apsaugos sistemoje negali būti traktuojama kaip desertas, bet yra kasdienė duona“, - apibendrino Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas A.
Mitų griovimas apie psichikos sveikatą
Pasaulinės psichinės sveikatos dieną kartu su Centro poliklinikos medicinos psichologe Gabriele Einars griauname su psichine sveikata ir jos iššūkiais susijusius mitus.
Pagalbos prašymas - stiprybės ženklas
G. Kada mes prašome pagalbos? Tuomet, kada jaučiame, kada mums trūksta žinių arba paprasčiausiai turime iššūkį, su kuriuo negalime savarankiškai susidoroti. Mano akimis pagalbos prašymas rodo mūsų motyvaciją ir stiprybę jos paprašyti. Draugai mums gali būti puikus ramstis. Bet reikia įvertinti, kad draugai patars pagal savo patirtį ir gali pasiūlyti tai, kas jums paprasčiausiai netinka. Psichologas palaikys sunkiais momentais, bet patarimų neduos. Kreipimasis pagalbos vis dar dažnai stigmatizuojamas ir laikomas „gėda”, tačiau jei skauda dantį ar peršąlame - pagalbos kreipiamės nedelsiant ir nesigėdindami. Neprašydami pagalbos galite likti su savo skausmu ir išgyvenimais, o nesprendžiamos problemos tik didėja ir gilėja. Lankymasis pas psichologą gyvenimo nesugadina, o kaip tik gerina jo kokybę ir mažina kylančių iššūkių tikimybę ateityje ir/arba padeda su jais lengviau susidoroti.
Vaistai nėra vienintelis sprendimas
Dažnas įsitikinimas, kad vaistai yra pagrindinis depresijos gydymo būdas, tačiau moksliniai tyrimai ir klinikinė praktika rodo, kad gydymas vien vaistais problemos nesprendžia. Daugeliui puikiai žinomas Freudas ir žymioji psichologo kušetė, tačiau tai nėra taisyklė ar šiuolaikinė praktika. Psichologas suteikia erdvę žmogui atsiverti, būti suprastam ir išgirstam. Kartais tam reikia tylos, bet ir ji yra terapiškai svarbi. Dažnu atveju terapeutas kalba, užduoda klausimus, siekdamas atspindėti asmens jausmus bei mintis ir pasitikrinti, ar teisingai suprato pacientą.
Psichikos sveikatos iššūkiai - ne visam gyvenimui
Psichinės sveikatos iššūkiai - visam gyvenimui. Ir taip, ir ne. Jei kalbame apie emocinės būklės pokyčius po skaudžių gyvenimo įvykių, tokių kaip artimojo netektis, skyrybos ar pan., tada tam laikotarpiui būdingi iššūkiai einant laikui ir vykstant terapijai tampa mažiau ryškūs.
Tinginiavimas - ne tinginystė, o būtinybė
Visuomenėje pastebimas požiūris, kad nuolatinis ir intensyvus darbas rodo mūsų sėkmę, kad „netinginiaujame”. O moksliniuose ir sociologiniuose tyrimuose kaip tik pastebima, kad nemokame tinginiauti ir tai turi neigiamą įtaką mūsų fizinei ir psichinei sveikatai. Šalia pridėjus ir didelius darbo krūvius, galime perdegti.
Depresija - ne nuosprendis
Jeigu žmogui sunki depresija - jam jau niekas nepadės. Kreipdamiesi ir prašydami pagalbos jos sulauksite, o nesikreipimas dažnu atveju gali tik gilinti prastą būseną. Nepriklausomai nuo to, kuriame taške kreipiatės pagalbos, siekdami emocinės būklės ramybės, galite suvaldyti net ir sunkią depresiją. Visi kartais būname liūdni, stinga motyvacijos, bet depresiją patiria ne kiekvienas. Depresijos simptomai trunka ne mažiau kaip 2 savaites ir trikdo mūsų kasdieninį funkcionavimą, t. y. įprastų kasdienių veiklų atlikimą.
Alternatyvios terapijos
Vaistai ir terapija - labai veiksminga, tačiau šalia ne mažiau naudinga ir efektyvu išbandyti kitas terapijos rūšis: šokio-judesio terapiją, dailės terapiją, muzikos terapiją ir pan. Jų metu orientuojamasi į emocijų paleidimą/išreiškimą per judesius, spalvas ir muzikos instrumentus. Tai papildoma terpė ir galimybė geriau save pažinti.
Specialistų vaidmenys
Svarbu suprasti, ką daro kiekvienas specialistas, t. y. koks jo yra vaidmuo. Gydytojas psichiatras, atsižvelgdamas į jūsų patiriamus iššūkius, gali skirti vaistus, stebėti jų poveikį. Psichologas kartu su žmogumi išsiaiškina iššūkių šaltinį ir kryptis, kartu kelia tikslus ir kartu tų tikslų siekia, t. y. konsultuoja. Šios savybės tikrai gali būti apsaugančios ir naudingos tam tikrose situacijose, bet tai nereiškia, kad gyvenime iššūkių nepatirsime, nes nei vienas nežinome, kas mūsų laukia.
Pagalba yra prieinama
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis 1 iš 4 žmonių per savo gyvenimą patiria psichikos sveikatos sutrikimų. Poliklinikos psichologai, kaip ir visi kiti psichologai, yra specialistai, norintys Jums padėti nepriklausomai nuo to, kur jie dirba. Jei paskaičiuotume, kiek kainuoja grožio paslaugos ar kai kurių kitų specialistų paslaugos, pastebėtume, kad didelio skirtumo kainose nėra. Kaip ir į mokslą, taip ir į savo sveikatą investuodami rezultato čia ir dabar galime nepamatyti, bet jis ateina kai išsiugdome gebėjimą susidoroti su stresinėmis situacijomis, didesniais gyvenimo pokyčiais ar iššūkiais. Visi mes patiriame iššūkių ir visiems mums reikia pagalbos. Gal tik nugludintuose socialinės medijos nuotraukose ir įrašuose atrodo, kad visi yra tik laimingi, linksmi, sėkmingi, neturintys skaudžių išgyvenimų, trauminių patirčių. Jau ne vienerius metus Lietuvoje turime labai aukštus vyrų savižudybių rodiklius, o tai rodo, kad dėl stigmų, baimių ar kitų priežasčių nesikreipiama į specialistus.
Psichikos sveikatos centrai - medicinos psichologo, psichiatro konsultacijos, diagnostika visose savivaldybėse. Mamos linija - anoniminė emocinė parama el.
tags: #medicinos #psichologo #vaidmuo #sveikatos #prieziuros #sistemoje