Įvadas
Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu. Tai trukdo kasdieniniam gyvenimui, paveikia žmogaus emocijas, mintis, elgesį, fizines reakcijas ir apima visą žmogaus aplinką, tiek asmeninę, tiek socialinį gyvenimą. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos simptomus, priežastis, gydymo būdus bei ypatingą dėmesį skirsime motinos depresijai, ypač pogimdyvinei depresijai, jos priežastims, simptomams ir poveikiui šeimai.
Kas yra Depresija?
Depresija yra dažniausiai diagnozuojamas nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis prarastu gebėjimu džiaugtis savo asmeniniu gyvenimu, džiaugtis tuo, ką žmogus iki tol turėjo ir kas anksčiau kėlė džiaugsmą. Ligos simptomai yra labai įvairūs, bet dažniausiai pasireiškia visas kompleksas ligos simptomų.
Dažni Depresijos Simptomai
- Nuolatinis liūdesys ir bloga nuotaika didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės.
- Sumažėjęs interesas mėgstamoms veikloms.
- Energijos trūkumas ir nuovargis.
- Sunkumas susikaupti, atlikti užduotis, pablogėjusi atmintis.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas ir savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities.
- Sutrikęs miegas (nemiga arba perdėtas mieguistumas).
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), sukeliantis kūno svorio pokyčius.
Svarbu paminėti, kad depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.
Depresijos Priežastys
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.
- Genetika: Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, yra didesnė tikimybė susirgti.
- Biologiniai pakitimai: Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
- Aplinkos faktoriai: Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs sutrikimai, ypač lėtinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos, gali provokuoti depresiją.
- Vaistai: Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas, gali sukelti depresiją.
- Santykių praradimas: Depresijos priežastis gali būti santykio praradimas tiek su savimi, tiek ir su aplinka ar kitais sergančiajam svarbiais žmonėmis.
- Pandemijos laikotarpis: Pandemijos laikotarpiu vertybiniai klausimai taip pat iškilo ir tapo labai aktualūs, ypač santykiuose su artimais žmonėmis.
Depresijos Gydymas
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
Taip pat skaitykite: Vaiko elgesio pokyčiai šalia mamos
- Palaikymas: Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija: Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas: Vaistai gali sukelti kai kurių nemalonių nepageidaujamų poveikių, ypač vaisto vartojimo pradžioje, tačiau šie simptomai gana greitai (per 5-7 d.) praeina. Svarbu tik laikytis gydytojo nurodymų.
- Tinkamas gyvenimas su liga: Sergant depresija vienam iš tėvų, yra labai svarbu tinkamai ją gydyti arba tinkamai išmokti su ja gyventi, kadangi būtent tėvų rankose yra galimybė užkirsti kelią depresijos perdavimui savo vaikams.
- Sąžiningi pokalbiai su vaikais: Labai svarbu yra išmokti sąžiningai, atvirai ir nuoširdžiai kalbėtis su savo vaikais, jei šeimoje tėtis arba mama turi tam tikrų sunkumų.
Depresijos Rūšys
Depresijos rūšys klasifikuojamos pagal savo raišką.
- Tipiškas depresijos epizodas: Būdinga liūdna, prislėgta nuotaika ir sumažėjęs aktyvumas. Dažnai jaučiamas nuovargis, sudėtingiau sukoncentruoti dėmesį, susikaupti.
- Pasikartojantis depresijos sutrikimas: Būdingi pasikartojantys depresijos epizodai, kai nėra savaiminių nuotaikos pakilimų ar aktyvumo epizodų, būdingų manijai.
- Distimija: Nuolatinė depresinė nuotaika, dažniausiai lengvos raiškos. Būdinga moterims bei paaugliams. Žmogus jaučia bendrą nuovargį, beviltiškumo jausmą.
- Sezoninė depresija: Dažniausiai prasideda rudenį arba žiemą ir išnyksta pavasarį, kai dienos ilgėja ir šiltėja.
- Atipinė depresija: Būdingas mieguistumas, persivalgymo priepuoliai, todėl pacientas priauga svorio, nuolatinis nuovargis, jautrumas, prasta nuotaika, kuri pasitaiso išgirdus geras naujienas.
- Bipolinis sutrikimas (maniakinė depresija): Pati sudėtingiausia depresijos rūšis, kuri nesirenka žmogaus nei pagal lytį, nei pagal amžių.
- Užmaskuota depresija: Depresijos forma, kuri tarsi maskuojasi kitomis ligomis, paprastai somatinėmis.
Pogimdyvinė Depresija
Pogimdyvinė depresija yra vienas iš nuotaikos sutrikimų - depresija, atsiradusi pogimdyviniame laikotarpyje. Dažniausiai pasireiškia pirmosiomis 8 savaitėmis po vaikelio gimimo, tačiau gali prasidėti bet kuriuo metu pirmaisiais metais po gimdymo. Iki 19,2% mamų patiria šį sutrikimą. Jis pasireiškia kaip stiprūs emocijų svyravimai, išsekimas, beviltiškumo jausmas.
Pogimdyvinės Depresijos Simptomai
- Nuolatinis liūdesys ar prislėgta nuotaika.
- Energijos stoka ir nuovargis.
- Nemiga arba per didelis mieguistumas.
- Apetito praradimas arba persivalgymas.
- Prasta koncentracija ir dėmesio stoka.
- Nerimas ir baimės.
- Susidomėjimo veiklomis, kurios anksčiau teikė malonumą, praradimas.
- Pasitraukimas nuo šeimos ir draugų.
- Dirglumas ir pyktis.
- Mintys apie savižudybę ir kenkimą sau.
- Jausmas, kad esu netinkama motina.
- Fiziniai simptomai, tokie kaip galvos skausmai, skrandžio problemos be aiškios priežasties.
Svarbu atsiminti, kad pogimdyvinis liūdesys/melancholija (angl. baby blues) dar nėra depresija. Melancholija yra pakankamai dažna neseniai pagimdžiusių moterų tarpe ir savaime praeina suteikus paramą, bėgant laikui bei turint vidinių resursų susitvarkyti su pasikeitusiu gyvenimu.
Pogimdyvinės Depresijos Priežastys
Nėra vienos tikslios priežasties, kodėl atsiranda pogimdyvinė depresija, o kartais jų, atrodo, visai nėra.
- Emocinės problemos: Kūdikio gimimas atneša daug pokyčių, naujų atsakomybių ir baimių, o tai, kartu su miego trūkumu, gali stipriai paveikti emocinę būklę.
- Fiziniai pokyčiai: Po gimdymo staigiai ir stipriai nukrenta estrogeno, progesterono ir kitų hormonų lygis kraujyje, todėl kūnas patiria stresą bei žymius pokyčius.
- Gimdymo aplinkybės: Kartais kūdikio gimimo aplinkybės motinai yra nepalankios ir tai stipriai paveikia emocinę būklę.
- Hormoniniai pokyčiai: Dideli estrogeno, progesterono ir kitų hormonų svyravimai laikotarpiu po gimdymo prisideda prie nuotaikų bangavimo.
- Stresas ir gyvenimo pokyčiai: Tėvai, kurie susiduria su neplanuotu nėštumu, finansiniais sunkumais, santykių krize, artimųjų mirtimis ar kitais stresą keliančiais įvykiais bei neturintys emocinės paramos sistemos gali jausti, kad viskas tarsi slysta iš rankų, prasmė dingsta, vienišumas apgaubia kasdienybę, kuri tampa vis labiau nepakeliama.
- Gimdymo patirtis, trauminiai įvykiai: Nėštumas ir net ir pats sklandžiausias gimdymas yra stresinis įvykis moters kūnui bei psichikai, kuris pareikalauja didelių resursų.
- Akušerinis smurtas, nėštumo/gimdymo komplikacijos: Susidūrus su akušeriniu smurtu, turėjus nėštumo/gimdymo komplikacijas yra būtina būti budriems ir konsultuotis su specialistais, kad pagalba būtu suteikta laiku.
- Kiti veiksniai: Neplanuotas ir/arba krizinis nėštumas, jaunas gimdyvės amžius (iki 21 m.), kūdikio tėvo nebuvimas moters ir kūdikio gyvenime, nuolatinis stresas ir įtampa, vaikystės traumos bei patirtas smurtas, psichotropinių medžiagų vartojimas, partnerio smurtas, įvairios psichikos ir/ar somatinės ligos.
Pogimdyvinė Depresija Vyrams
Nors pogimdyminė depresija dažniausiai pasireiškia moterims, tačiau svarbu paminėti, kad ji gali pasireikšti ir vyrams. Pogimdyvinė depresija vyrams pasireiškia tėčių nuotaikos ir elgesio pasikeitimais. Įprastai pasireiškia per pirmuosius metus po kūdikio gimimo arba vaikelio įvaikinimo bei dar prieš kūdikio gimimą. Depresija suserga maždaug apie 10 proc. tėčių.
Taip pat skaitykite: Atpažinti psichologinį smurtą
Priežastys gali būti įvairios. Vyrams, kaip ir moterims, po nėštumo gali keistis hormoninis fonas, ypač testosterono koncentracija, o tai gali turėti įtakos nuotaikai. Nerimas dėl tėvystės, naujos atsakomybės, finansiniai iššūkiai ir dideli gyvenimo pasikeitimai gali ūminti būklę.
Kaip Įveikti Pogimdyvinę Depresiją?
- Struktūra/dienos planas: Susidėliokite dienos planą su svarbiausiais jo uždaviniais, svarbu kad planas nebūtų perkrautas.
- Judėjimas: Net kasdienis pasivaikščiojimas, šokis pasileidus mėgstamą muziką ar lengvi tempimo pratimai efektyviai gerina nuotaiką ir leidžia pasijusti geriau.
- Mityba: Sveika subalansuota ir pilnavertė mityba, šiltas maistas yra būtina sąlyga atsistatyti po gimdymo o ypač susiduriant su pogimdyvine depresija.
- Lūkesčiai: Adekvatūs lūkesčiai sau yra ypač svarbūs. Prisiminkite, kad užtenka būti pakankamai gera mama ar tėčiu, nereikia būti tobulu.
- Artimųjų ir bendraminčių pagalba: Nebijokite prašyti pagalbos ir kliautis artimaisiais. Labai naudinga bendrauti su kitais mažylius turinčiais tėveliais, kurie susiduria su panašiomis problemomis, aktualijomis, galima įsitraukti į tėvų bendruomenes.
- Emocinės problemos: Neslėpkite savo jausmų.
- Atraskite laiko sau: Poilsis ir grįžimas prie hobių gali padėti pasijusti geriau.
- Venkite vienatvės: Nors kartais gali nesinorėti bendrauti su žmonėmis, susitikite su artimaisiais, draugais, neatsisakykite jų pagalbos.
- Sveika gyvensena: Sveikatai naudingi kasdieniai įpročiai leis kūnui greičiau grįžti į normalias vėžias ir stabilizuotis emociškai.
Pogimdyvinės Depresijos Gydymas
- Psichoterapija: Pogimdyvinės depresijos gydymas psichoterapija yra efektyvus būdas, padedantis pažinti bei suprasti save ir spręsti emocinius iššūkius po gimdymo. Svarbu rasti specialistą, kuris tinka būtent Jums.
- Medicininiai gydymo būdai: Neretai sunkiau išreikšta pogimdyvinė depresija kaip ir kiti nuotaikų sutrikimai yra gydomi naujos kartos antidepresantais vadinamais selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI).
- Alternatyvūs gydymo metodai: Derinant psichoterapiją bei (jei reikalingas) medikamentinį gydymą, psichologinę sveikatą dar galima stiprinti kūno terapijos, biblioterapijos, grupinės terapijos, dailės terapijos, endobiogenikos, dvasinėmis praktikomis ir kitais metodais, kurie gali padėti rasti organizmo homeostazę, priprasti prie pasikeitusio gyvenimo ir palaikyti gijimo kelyje.
Kaip Gali Padėti Artimieji?
Artimieji turėtų būti atidūs ir stebintys besilaukiančią ir pagimdžiusią moterį, reguliariai pasiteiraujantys apie jos emocinę sveikatą. Kita palaikančių žmonių rato funkcija - teikti moteriai pagalbą, išklausymą, priėmimą, saugumą, sudaryti galimybes emociškai ir fiziškai stiprėti, pailsėti, išsimiegoti, atsitraukiant nuo vaikelio ir pan. Ypač svarbu, kad aplinkiniai klaustų, kokios konkrečios pagalbos jai reikia.
Kur Kreiptis Pagalbos?
Nedelsiant kreiptis pagalbos. Delsimas kreiptis gali kainuoti gyvybę, santykius bei komplikuotis į ilgalaikę depresiją.
- Nemokamą pagalba teikiama: Poliklinikose, Psichikos pagalbos centruose, Moterų krizių centre, Krizinio nėštumo centre, Visuomenės sveikatos biuruose.
- Esant kritinei situacijai arba gręsiant pavojui gyvybei skambinti 112 arba vykti į priėmimą.
- Mokamą pagalbą galite gauti privačiose klinikose bei kreipdamiesi į privačiuose kabinetuose dirbančius psichologus, psichoterapeutus bei psichiatrus.
Depresijos Poveikis Šeimai
Kai vienas iš šeimos narių serga depresija, ir ypač, jeigu ji yra vidutinio arba sunkaus lygio, tai reiškia, kad serga visa šeima. Artimieji turi labai daug įtakos, kad padėtų žmogui pasveikti. Jų elgesys šeimoje ir buvimas kartu su savo artimuoju, gali tiek padėti žmogui sveikti ir gyti nuo depresijos, tiek atvirkščiai - gali kaip tik padėti jam sirgti.
Sergančiųjų depresija vaikai dažniau susižaloja. Kūdikiai ir vaikai, kurių motinos serga sunkia depresija, beveik tris kartus dažniau netyčia susižaloja nei kiti to paties amžiaus vaikai.
Taip pat skaitykite: Psichologinė reabilitacija
Nerimastingų tėvų vaikai dažniau lankosi pas gydytojus. Vaikai, kurių motinos serga depresija, nerimo ar psichosomatiniais sutrikimais, dukart dažniau vedami pas gydytoją, jei jie skundžiasi pilvo ar kitais skausmais, palyginti su tais, kurių mamos minėtais sutrikimais neserga.
Svarbu tai, kad toks motinos (tėvų) požiūris į sveikatą ir elgesys šiose situacijose gali būti perduodamas palikuonims.