Šiame straipsnyje apžvelgiama vaikų psichiatro Lesinsko veikla, remiantis turima informacija apie jo darbą medicinos srityje, ypatingą dėmesį skiriant klausos sutrikimų gydymui vaikams. Taip pat aptariami atsiliepimai apie jo darbą ir indėlį į medicinos pažangą.
Profesinė veikla ir indėlis į otorinolaringologiją
Profesorius Eugenijus Lesinskas yra žinomas otorinolaringologas, daugelio šiuolaikinių ausies chirurgijos operacijų Lietuvoje pradininkas. Jis jau dešimtmetį vadovauja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centrui. Profesoriaus Lesinsko veikla apima ne tik minimalistinę, bet ir kaklo, galvos chirurgiją, kuri yra viena sudėtingiausių medicinos sričių.
Inovacijos ir technologijos
Profesorius Lesinskas pabrėžia technologijų svarbą šiuolaikinėje chirurgijoje. Jo teigimu, chirurginio darbo pagrindas yra monitorius, endoskopas ir mikroskopas. Jis mano, kad 3D formato sistemos yra ateitis, nes jos atveria galimybę patogiau ir detaliau įvertinti operacinį lauką. Naudojant 3D kamerą, matomas iki šešių kartų padidintas vaizdas, o tai leidžia chirurgui dirbti preciziškiau ir saugiau. Be to, fibroskopai ir endoskopai leidžia detaliai apžiūrėti ir pasiekti gilius nosies bei kaukolės pamato taškus.
Ateities vizija
Profesorius Lesinskas prognozuoja, kad ateityje viskas kelsis į mikromolekulinę mediciną. Didžiules galimybes atveria genetiniai tyrimai, kurie jau dabar leidžia suprasti, kokia klausos nervo vieta ir kodėl neveikia. Jis teigia, kad jį atkurti būtų galima pasitelkiant genetinius būdus ar kamienines ląsteles.
Klausos sutrikimų gydymas vaikams
Profesorius Lesinskas ir jo komanda specializuojasi klausos sutrikimų gydyme vaikams, įskaitant kochlearinių implantų įdėjimą. Tai yra operacija, kuri iš esmės pakeičia tiek vaikų, tiek galinčių apkursti suaugusiųjų ligos eigą. Dažniausiai operuojami vienerių metų kūdikiai, jeigu nėra kitų sveikatos sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Kochleariniai implantai
Kochlearinis implantas yra elektroninis prietaisas, kuris padeda žmonėms, turintiems gilių klausos sutrikimų, vėl girdėti. Dalį aparato implantuojama pacientui po oda, o išorinėje dalyje yra baterijos maitinimas, mikrofonai ir kompiuterio procesorius. Ligonių kasos kas penkerius metus kompensuoja naujo išorinio protezo pakeitimą.
Tėvų atsiliepimai
Tėvai, kurių vaikams buvo atliktos kochlearinės implantacijos operacijos, džiaugiasi rezultatais. Jie teigia, kad vaikai girdi, kaip ir sveikieji, kartais gal ir geriau. Tačiau jų kalbos lygis šiek tiek atsilikęs, todėl jie lanko užsiėmimus pas specialistus, kurie moko klausti, tarti ir aiškiai kalbėti. Tėvai yra sugalvoję įvairiausių sprendimų, kaip palengvinti vaikų kasdienybę su implantais.
Ankstyva diagnostika
Profesorius Lesinskas pabrėžia ankstyvos diagnostikos svarbą. Trijų keturių mėnesių vaikui jau galima įtarti negirdėjimą arba blogesnę klausą. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, naujagimiams atliekamas specialus testas, kad būtų išvengta pražiopsotų atvejų. Esant reikalui, jie gana greitai atliekami ir išsiaiškinama, kiek vaikas negirdi, viena ausimi ar abiem, ar jam reikia klausos aparato.
Požiūris į jaunus specialistus ir sveikatos apsaugos sistemą
Profesorius Lesinskas atkreipia dėmesį į tinkamo požiūrio į jaunus specialistus trūkumą. Jis pastebi, kad protingiems, perspektyviems jaunuoliams pirmus dešimt penkiolika metų nelabai rūpi, kiek reikia dirbti, miega naktimis jis ar ne. Jam dega akys, jis mato, kad gali padėti žmonėms, įsisavinti naują operaciją, padaryti tai, ko kiti nedarė. Tačiau vėliau įsuka buitis, ateina rutina, išvargina gyvenimas, atsiranda šeima, vaikai, kuriems reikia valgyti. Ir tada matai, kaip sveikatos apsaugos sistemoje gęsta šie jauni, aktyvūs, protingi žmonės.
Profesorius Lesinskas teigia, kad sąjūdis neatsitiktinai kilo iš apačios - pačių gydytojų, kuriems tikrai sunku dirbti tokiomis sąlygomis. Ir pagrindinis dalykas vėlgi yra ne tiek atlyginimas, kiek situacija, kurioje atsidūrė gydytojas arba visa sveikatos apsaugos sistema. Jei ji funkcionuotų protingai, atsirastų lėšų ir atlyginimams, viskas spręstųsi savaime.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Požiūris į aukštąjį mokslą
Profesorius Lesinskas taip pat aktyviai dalyvauja Vilniaus universiteto veikloje. Jis teigia, kad valstybė turėtų galvoti, kaip racionalizuoti inertišką sistemą. Prieš porą metų buvo pradėtas universitetų stambinimo judėjimas. O kas iš to? Ar studijų kokybė nuo to pakilo? Jis kritikuoja situaciją, kai paimamos dvi aukštosios mokyklos, pasikeičia pavadinimas, tam išleidžiama dešimtys milijonų eurų, bet mažai kas keičiasi. Trūksta analizių, nepriklausomos ekspertizės ir patarimo, kaip Lietuvoje būtų geriausia. Galiausiai mažai kas keičiasi. Ir toliau valstybės pinigai iš esmės yra švaistomi.
Profesorius Lesinskas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis sprendimų universitete galėtų būti priimami truputėlį paprasčiau. Jis kritikuoja biurokratizmą ir neproporcingą medicinos atstovavimą priimant sprendimus. Jis teigia, kad Medicinos fakultetas - vienas VU padalinys - konkuruoja su visa aukštąja mokykla Kaune. Mes turime skyrius, jie turi fakultetus ir padalinius. Norėtume universiteto supratimo, kad šis fakultetas yra vienas lyderių formuojant biudžetą, kuriant mokslinę produkciją, pritraukiant užsienio studentus. Tai - ne tik pinigai, bet ir prestižas.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
tags: #vaiku #psichiatras #lesinskas