Įvadas
Kas nulemia daikto vertę? Ar tai objektyvios savybės, ar subjektyvus žmonių požiūris? Mažėjantis ribinis naudingumas - vienas iš įdomiausių ir naudingiausių gėrybių požymių, padedantis atsakyti į šiuos klausimus. Šiame straipsnyje panagrinėsime šį fenomeną, jo pritaikymą kasdienėse situacijose ir įtaką kainų susidarymui rinkoje.
Subjektyvios Vertės Esė
Esu Algirdas Karalius ir jau daugiau nei 30 metų ieškau atsakymo į klausimą, kokia yra tikroji sėkmės priežastis. Apvažiavau daugiau nei 50 pasaulio šalių, asmeniškai susitikau su žinomiausiais sėkmės mokytojais, perskaičiau tūkstančius knygų apie sėkmę ir padariau pakankamai daug klaidų, kad priartėčiau prie atsakymo, kurio taip ilgai ieškojau. Esu įsitikinęs, kad kiekviename iš mūsų glūdi milžiniškas potencialas, kuris tik ir laukia, kad jį kas nors atskleistų. Tuo aktyviau jis studijuoja kitų sėkmingų žmonių patirtį. Ir atvirkščiai. Taigi, jei Jūs apsilankėte čia ir žadate toliau studijuoti, reiškia tik vieną - Jūs jau esate labai sėkmingas žmogus.
Skirtingi žmonės turi skirtingą požiūrį į sėkmę. Daikto vertė formuojasi priklausomai nuo žmonių požiūrio, o štai žmonių požiūris akivaizdžiai priklauso nuo jų situacijos, norų ir galimybių. Žmonės visuomet labiau vertina tai, ko neturi, o neturi dažniausiai to, ko yra mažai.
Pirmąjį Supermeno komiksą, bronzinę vieno cento monetą, Marilyn Monroe laišką - visus šiuos daiktus vienija faktas - jie yra vienetiniai. Todėl, tokį daiktą tegali turėti vienas žmogus. Kaip taisyklė, dažniausiai jo nori daugelis.
Kas Yra Mažėjantis Ribinis Naudingumas?
Vienas iš įdomiausių, naudingiausių gėrybių požymių yra mažėjantis ribinis naudingumas (diminishing marginal utility). Įsivaizduokime, kad diena yra labai karšta ir esate labai ištroškęs. Užsisakote buteliuką vandens ir jį išgeriate. Šis buteliukas suteikia labai daug laimės ir pasitenkinimo. Bet vis dar nesijaučiate pakankamai atsigaivinęs, tad užsisakote antrą buteliuką vandens. Ir vėl jį išgeriate. Pirmasis buteliukas suteikė daugiau pasitenkinimo, nes būtent tuomet buvote labiausiai ištroškęs. Antrasis buteliukas taip pat suteikė pasitenkinimo, bet ne tiek daug, kiek pirmasis. Tai reiškia, kad papildomas (ribinis) naudingumas, kurį gavote iš antrojo buteliuko, buvo mažesnis, nei naudingumas, kurį gavote iš pirmojo.
Taip pat skaitykite: Suprasti ribinį dažnį
Šis paprastas dėsnis paaiškina daugybę mus supančių ekonominio pasaulio dalykų. Pavyzdžiui, kodėl didesniam kiekiui skalbimo miltelių taikomos nuolaidos? Kodėl vyksta akcijos „trys už dviejų kainą“, „pirk vieną, antrą pirk už pusę kainos“ ir t. t. - mažėjantis ribinis naudingumas.
Pavyzdys su Vandeniu ir Deimantais
Spėju, kad jei duotų pasirinkti, tarp stiklinės deimantų ir stiklinės vandens, dauguma pasirinktų stiklinę deimantų. Klausimas „kodėl?“ gana ilgai vargino filosofus ir ankstyvuosius ekonomistus. Juk kai pagalvoji, vanduo yra gyvybės pagrindas, būtinas išgyvenimui, kai tuo tarpu deimantai neturi jokios gyvybiškai svarbios funkcijos ir iš esmės tėra blizgutis. Tačiau čia galioja ribinio naudingumo dėsnis.
Per savo gyvenimą mes jau esame išgėrę, suvartoję aibę litrų vandens. Tuo tarpu, spėju, kad didžioji dauguma žmonių per savo gyvenimą sunaudoja maždaug nuo 0 iki 1 deimanto. Dėl to, kad mes deimantų sunaudojame tiek mažai, palyginus su tuo, kiek sunaudojame vandens, deimantus ir vertiname daug labiau.
Pagalvokite, ar galėtumėte įsivaizduoti tokią situaciją, kurioje visą maišą ar net vežimą deimantų su džiaugsmu išmainytumėte į pusę stiklinės vandens? Juk kaip prisimenate, vertė nuolat kinta. Tarkim, dykumoje, kur kaitriai spigina saulė, aplink nėra nei lašelio vandens, o jūs jau visą pusdienį kaip ištroškęs, gulite ant kuprinės pilnos deimantų. Neabejoju, kad ir gurkšnis vandens tokioje situacijoje atrodytų vertingesnis už toną deimantų. Kadangi dykumoje vandenį vertiname būtent todėl, kad jo neturime.
Ribinis Naudingumas ir Kainų Susidarymas
Ribinio naudingumo mažėjimo dėsnis paaiškina kainų susidarymą rinkoje, kai produkto kainą lemia jo ribinio vieneto teikiama nauda. 19 a. aštunto dešimtmečio pradžioje įvyko maržinalistinė revoliucija; beveik vienu metu anglas Dževonsas, austras K. Mengeris ir prancūzas Valseras pagrindė mažėjančio ribinio naudingumo dėsnį. Maržinalistai radikaliai reformavo klasikinę vertės teoriją; vartotojų poreikiai, vertinimai, pasirinkimas tapo pagrindiniu ekonomikos mokslo objektu. Jų požiūriu, vertės pagrindas yra ne darbo sąnaudos sudaiktintos prekėje, o tos prekės naudingumas vartotojui.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie ribinį naudingumą
Bendrasis ir Ribinis Naudingumas
Naudingumas - tai prekės ar paslaugos teikiamas pasitenkinimas vartotojui. Naudingumo kiekis priklauso nuo suvartoto prekių ar paslaugų kiekio. Bendrasis naudingumas - bendras prekių ar paslaugų vartojimo teikiamas pasitenkinimas. Didinant tos pačios prekės ar paslaugos vartojimo kiekį, žmogaus poreikis pamažu prisotinamas, ir kiekvienas papildomas prekės vienetas teikia vis mažesnį pasitenkinimą. Papildomas naudingumas, gautas vartojant papildomą prekės ar paslaugos vienetą, vadinamas ribiniu naudingumu.
Austrų ekonomistas B.Baverkas paėmė atsiskyrusį pirmykštės bendruomenės žmogų, kuris turi 5 maišus grūdų. Pirmasis maišas jam reikalingas apsiginti nuo bado, antrasis - maitinimuisi pagerinti, trečiasis - naminiams paukščiams lesinti, ketvirtasis - degtinės gamybai, o penktasis maišas skiriamas lesinti papūgoms, kurias jis prisijaukino savo malonumui. Vadinasi, kiekvienas paskesnis grūdų maišas vis mažiau naudingas už prieš tai naudojamą maišą. Penktojo maišo naudingumas yra ribinis.
Susiedami naudingumą ir vartotojo elgseną, galime teigti, kad vartotojas išspręs savo uždavinį - gauti maksimalų pasitenkinimą iš daromų išlaidų, kai kiekvieno jo pirkinio ribinis naudingumas bus vienodas. Tada jam bus vis vien, kaip išleisti savo pinigus, nes kiekvienas pinigų vienetas teiks vienodą pasitenkinimą, kad ir ką jis pirktų.
Šią, bendrą visiems žmonėms ir tinkančią visoms prekėms, tendenciją ekonomistai nusako, kaip mažėjančio ribinio naudingumo dėsnį. Mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis teigia, kad prekės ar paslaugos ribinis naudingumas mažėja, kai didėja tos prekės ar paslaugos vienetų suvartojimas.
Adomo Smito Vertės Paradoksas
Išskiriant bendrąjį ir ribinį naudingumą, galima taip pat paaiškinti Adomo Smito iškeltą vertės paradoksą. Jo esmė ta, kad labiausiai žmonių vertinama gėrybė yra vanduo, o jis parduodamas labai pigiai. Tuo tarpu be deimantų ar šampano galima lengvai apsieiti, o jų kainos yra didelės.
Taip pat skaitykite: Kas yra ribinis cukraus kiekis?
Šis paradoksas paaiškinamas minėtų gėrybių paklausa ir pasiūla. Vandens pasiūla labai didelė, todėl jo kaina ir ribinis naudingumas yra maži. Tuo tarpu šampano ribinis naudingumas yra didelis, todėl jo kaina yra aukšta. Bendrasis vandens naudingumas labai didelis, o šampano daug mažesnis. Taigi, kainą lemia ne bendrasis, o ribinis naudingumas.
Vartotojo Elgsena ir Naudingumo Teorija
Svarbiausias rinkos santykių subjektas yra vartotojas. Jo norai ir ekonominės galimybės formuoja prekių ir paslaugų paklausą, kuri sąlygoja pasiūlą. Turėdamas darbo, kapitalo, žemės ir kitų išteklių, žmogus siekia juos panaudoti taip, kad tenkintų savo poreikius. Viena vertus, tai priklauso nuo žmogaus individualių fizinių ir dvasinių savybių, prioritetų ir pasirinkimo, kaip, kuo ir kada tenkinti savo poreikius, antra vertus, nuo turimų piniginių pajamų dydžio, prekių ir paslaugų kainų lygio, rinkoje siūlomų prekių kiekio ir kokybės bei kitų ekonominių, politinių ir socialinių sąlygų.
Nagrinėjant vartotojo pasirinkimo teoriją, naudingumas yra vienas iš pagrindinių kriterijų. Vartotojas, savo pirmenybių skalėje rikiuodamas prekes ir paslaugas, joms suteikia atitinkamą naudingumą, kuris išreiškia vartotojo ir prekės santykį. Naudingumas yra unikali kiekvieno asmens savybė, ir visiems jis yra nevienodas, kaip nevienodas jis yra ir skirtingu metu.
Ordinalusis ir Kardinalusis Naudingumas
Kai kurie 19 a. ekonomistai (žinomiausias iš jų - Alfredas Maršalas) manė, kad naudingumas gali būti traktuojamas kaip materialus dalykas, kurį galima išmatuoti ir išreikšti skaičiais. Tokio matavimo vienetas buvo pavadintas utiliu. Apskritai, kardinaliojo naudingumo teorija teigia, jog galima pasakyti, kad žmogus vieną prekių rinkinį mėgsta kelis kartus labiau, jei nori mokėti už jį tiek kartų daugiau arba tiek kartų ilgiau sutinka stovėti eilėje, siekdamas jį nusipirkti.
Tačiau kadangi kardinalusis naudingumas pasirinkimo elgsenai apibūdinti nereikalingas ir vis tiek nėra įtikinančio būdo priskirti kardinaliuosius naudingumus, apsiribojama tik ordinaliuoju naudingumu. Ordinaliojo naudingumo teorija gimė apie 1930 - uosius metus, kai daugelis ekonomistų ėmė manyti, jog kardinalus apskaičiavimas visiškai nėra būtinas vartotojo elgsenos teorijai. Žmonės rikiuoja kiekvieną galimą prekių rinkinį pagal teikiamą pirmenybę. Ši savybė ir vadinama ordinaliuoju naudingumu.
Praktiniai Pavyzdžiai ir Panaudojimas
Mažėjantis ribinis naudingumas yra plačiai pritaikomas praktikoje. Štai keletas pavyzdžių:
- Nuolaidos ir akcijos: Prekybininkai taiko nuolaidas didesniems prekių kiekiams, nes žino, kad kiekvienas papildomas vienetas pirkėjui teikia vis mažesnį pasitenkinimą.
- Progresiniai mokesčiai: Turtingesni žmonės moka didesnius mokesčius, nes kiekvienas papildomas pinigų vienetas jiems teikia mažesnį ribinį naudingumą nei mažiau uždirbantiems.
- Draugystė: Pirmi draugai yra patys geriausi, o su kiekvienu nauju draugu santykiai tampa vis silpnesni, ir draugystės ne tokios stiprios.
- Investicijos: Investuotojai diversifikuoja savo portfelius, nes kiekviena papildoma investicija į tą pačią sritį teikia vis mažesnę grąžą.
tags: #mazejantis #ribinis #naudingumas