Vakcinos yra vienas didžiausių medicinos laimėjimų, išgelbėjusių milijonus gyvybių per visą žmonijos istoriją. Tačiau nepaisant akivaizdžių faktų, žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose gausu įvairiausių mitų apie jų žalą. Vienas iš labiausiai paplitusių ir žalingų mitų yra teiginys, kad vakcinos sukelia autizmą. Šiame straipsnyje išnagrinėsime šio mito ištakas, mokslinius įrodymus, paneigiančius ryšį tarp vakcinų ir autizmo, ir atsakomybę, kuri tenka žiniasklaidai bei visuomenei skleidžiant klaidinančią informaciją.
Mito Ištakos: Andrew Wakefieldo Klastotė
Viskas prasidėjo 1998 m., kai mažai žinomas gastroenterologas Andrew Wakefieldas su bendraautoriais prestižiniame medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbė straipsnį, kuriame teigė, kad triguba tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR) vakcina sukelia žarnyno uždegimą ir autizmą. Šios išvados buvo padarytos ištyrus vos 12 vaikų. Publikacija sukėlė nerimo bangą visuomenėje ir suglumino medikus bei davė pradžią daugybei skiepų priešininkų judėjimų, dėl kurių dar ir šiandien visuomenė susiduria su daugybe pasekmių.
Tyrimo Metodologijos Pažeidimai ir Etikos Problemos
Analizuojant A. Wakefieldo tyrimą paaiškėjo, kad jis pažeidė ne tik mokslinių tyrimų metodologiją, bet ir gydytojo etiką: iš tėvų reikalavo atsakymų, atitinkančių jo hipotezę. Be to, į kontrolinę grupę jis įtraukė vaikus, kurių tėvai buvo skiepų priešininkai. Vieno iš vaikų motina vėliau pasakojo, kad A. Wakefieldas privertė ją sakyti, jog vaiko simptomai pasireiškė 11-ą dieną po skiepo. Norėdamas susieti įrodymų bazę su virškinamojo trakto sutrikimais, A. Wakefieldas be reikalo atliko daugybę vaikų kolonoskopijų.
Finansiniai Interesai ir Patento Paraiška
Paaiškėjo, kad A. Wakefieldas gavo 100 tūkst. JAV dolerių iš asmeninių sužalojimų advokato Richardo Barro. Penki iš aštuonių autizmu sergančių vaikų, dalyvavusių A. Wakefieldo tyrime, buvo R. Barro klientai. R. Barras savo klientų vardu ketino pateikti ieškinį prieš vakcinų gamintojus, todėl jam reikėjo dokumentinio pagrindo. Tuo pat metu A. Wakefieldas buvo sukūręs nedidelę vakcinų gamybos gamyklą, o likus mažiau nei metams iki savo tyrimo publikacijos jis užpatentavo vakciną nuo tymų. Tai reiškia, kad jo planas buvo toli siekiantis: kai tik bus uždrausta kombinuota MMR vakcina, jis pasiūlys savąją - „visiškai saugią“.
Žurnalo „The Lancet“ Atsisakymas ir Gydytojo Licencijos Atėmimas
Išaiškėjus šiems faktams, žurnalas „The Lancet“ 2010 m. oficialiai atšaukė minėtą straipsnį ir pripažino, kad jame paskelbti teiginiai neturi mokslinio pagrindo. A. Wakefieldas neteko gydytojo licencijos ir buvo priverstas palikti Jungtinę Karalystę.
Taip pat skaitykite: Depresijos mitai ir faktai
Moksliniai Įrodymai, Paneigiantys Ryšį Tarp Vakcinų ir Autizmo
Nuo A. Wakefieldo publikacijos pasirodymo buvo atlikta daugybė didelės apimties tyrimų, kurie paneigia bet kokį ryšį tarp vakcinų ir autizmo. Šie tyrimai apėmė milijonus vaikų visame pasaulyje ir naudojo griežtus mokslinius metodus.
Kohortiniai ir Atvejų Kontrolės Tyrimai
Atlikus kohortinį tyrimą, kurio metu vidutiniškai 4 metus buvo stebima daugiau nei 500 000 vaikų, nenustatyta jokio ryšio tarp skiepijimo MMR vakcina ir autizmo ar autizmo spektro sutrikimo. 2004 metais paskelbtame atvejų ir kontrolių tyrime, kuriame dalyvavo 1294 autistiški ir 4469 ne autistiški vaikai, taip pat nenustatyta jokio ryšio su skiepijimu.
Laiko Eilučių Analizė
Atlikus laiko eilučių analizę, nenustatyta ryšio tarp MMR skiepijimo pradžios ir autizmo bei skiepijimo apimčių tendencijų ir autizmo. Šios analizės metu mokslininkai iš specialiųjų poreikių vaikų registrų ir specialiųjų mokyklų aštuoniuose Šiaurės Temzės sveikatos rajonuose, Jungtinėje Karalystėje, atrinko 498 autizmu sergančius vaikus. Mokslininkai ieškojo įrodymų, kad sergamumo ar diagnozės nustatymo amžiaus tendencijos pasikeitė 1988 m. Jungtinėje Karalystėje pradėjus skiepyti MMR vakcina. Tačiau tokių nerado - vakcinacijos MMR pradžia visiškai neatnešė autizmo atvejų padaugėjimo.
Pasaulinis Mastas
Mokslininkai atliko daugybę tyrimų įvairiose šalyse analizuodami sąsajas tarp autizmo ir skiepų. Šie tyrimai apėmė daugiau nei 1,2 mln. paskiepytų vaikų visame pasaulyje. Mokslininkų išvada vienareikšmė - skiepai nesukelia autizmo.
Skiepų Svarba Visuomenės Sveikatai
Nepaisant paneigtų mitų, vakcinos išlieka viena efektyviausių priemonių apsaugoti visuomenę nuo pavojingų infekcinių ligų. Masinis skiepijimas padėjo išnaikinti raupus ir poliomielitą, o skiepai nuo kitų ligų, tokių kaip tymai, kiaulytė, raudonukė, difterija, stabligė ir kokliušas, išsaugojo milijonus gyvybių.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos demistifikavimas
Kolektyvinis Imunitetas
Tam, kad skiepai būtų efektyvūs, turi būti paskiepyta bent 95 proc. populiacijos. Tada ligų sukėlėjai nebeturi kur plisti, todėl visi žmonės būna apsaugoti - net ir tie, kurie neturi atsparumo.
Atsakomybė Skleidžiant Informaciją
Žiniasklaida ir visuomenė turi būti atsakingos skleidžiant informaciją apie vakcinas. Svarbu remtis patikimais šaltiniais, tokiais kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir nacionalinės sveikatos institucijos, ir vengti dalytis gandais bei nepatvirtintais teiginiais.
Kiti Mitai Apie Vakcinas
Be mito apie vakcinų ir autizmo ryšį, egzistuoja ir kitų klaidingų įsitikinimų apie vakcinas. Panagrinėkime keletą iš jų:
- Mitas: Vakcinos neveiksmingos.
- Faktas: Vakcinos yra labai efektyvios apsaugant nuo ligų. Pavyzdžiui, pradėjus skiepyti Hib vakcina, meningito atvejų skaičius JAV sumažėjo iki mažiau nei 50.
- Mitas: Vakcinos nebėra būtinos.
- Faktas: Virusai ir infekcijos tik ir laukia terpės vėl sugrįžti. Sumažėjus imunizacijos apimtims, vėl įvyks ligų protrūkiai.
- Mitas: Vakcinos yra nesaugios.
- Faktas: Kuriant vakcinas, pacientų saugumas yra svarbiausias prioritetas. Kiekviena vakcina yra perėjusi griežtus klinikinių tyrimų etapus, o jų poveikis nuolat stebimas.
- Mitas: Kūdikiai yra per maži skiepams.
- Faktas: Kūdikiai yra jautriausi užkrečiamosioms ligoms. Skiepai padeda apsaugoti juos nuo sunkių ligų.
- Mitas: Užsikrėsti natūraliai yra geriau nei skiepytis.
- Faktas: Už kiekvieną natūralią infekciją mokama kaina dažniausiai yra gerokai didesnė. Vakcinos sukuria imunitetą be gyvybei pavojingų komplikacijų.
- Mitas: Vaikams skiriama per daug vakcinų.
- Faktas: Per pirmuosius dvejus gyvenimo metus skiriamos vakcinos tiesiogine prasme yra lašas jūroje to, su kuo kūdikio imuninė sistema kiekvieną dieną sėkmingai susidoroja natūraliai.
- Mitas: Vakcinos silpnina imuninę sistemą.
- Faktas: Imuninę sistemą silpnina kai kurių virusų sukelta natūrali infekcija. Vakcinose virusai yra taip nuslopinti, kad jie negali susilpninti imuninės sistemos.
- Mitas: Vakcinos kenkia dėl jose esančio gyvsidabrio.
- Faktas: Vakcinose naudotas konservantas tiomersalis, kuriame yra gyvsidabrio, buvo baimių dėl skiepų objektas. Tačiau tiomersalyje esantis etilgyvsidabris greitai pašalinamas iš organizmo ir nesikaupia, kitaip nei pavojingas metilgyvsidabris. Be to, šiandien dauguma vakcinų jau gaminamos be šio konservanto.
Autizmas: Faktai ir Mitai
Svarbu atskirti mitus apie autizmą nuo realybės. Autizmas yra neurologinis ypatumas, būklė, reiškianti, kad smegenys kitaip apdoroja informaciją. Autistu gimstama. Tai nėra liga, juo nėra susergama ir jis nėra pagydomas.
Mitai Apie Autizmą:
- Mitas: Autistai neturi empatijos.
- Faktas: Autistai gali būti labai jautrūs ir empatiški. Jie tiesiog gali patirti sunkumų atpažįstant kito žmogaus emocijas iš kūno kalbos ar balso tono.
- Mitas: Autistai nemėgsta bendrauti.
- Faktas: Daugelis autistų nori turėti draugų ir artimų žmonių. Socialinio kontakto, pokalbio palaikymas dažniausiai nėra stiprioji autistų pusė.
- Mitas: Autizmas yra intelekto sutrikimas.
- Faktas: Autizmas paveikia bendravimo su kitais žmonėmis gebėjimus, jis gali susiaurinti žmogaus interesus ar sukelti tam tikrų su sensorika susijusių problemų. Autistų, kaip ir visų žmonių, būna visokių - vieni yra intelektualesni, kiti turi žemesnį intelektą.
- Mitas: Dėl autizmo kalti tėvai.
- Faktas: Tyrimai rodo, kad autizmas niekaip nesusijęs su tėvų meilumu, šiluma ir dėmesiu vaikui.
- Mitas: Autizmą galima išgydyti.
- Faktas: Autizmas nėra liga, tad jos išgydyti neįmanoma. Tačiau, esant gretutinėms diagnozėms, tokioms kaip epilepsija ar hiperaktyvumo sindromas, galima taikyti vaistus.
Taip pat skaitykite: Mitas ar realybė: psichikos ligos