Žmogaus psichika - sudėtingas ir daugiasluoksnis darinys, kuriame persipina stiprybės ir silpnybės. Gilinimasis į žmogaus silpnybes reikalauja drąsos ir atvirumo, nes neišvengiamai susiduriame su savo pačių tamsiaisiais užkaboriais. Šis straipsnis, remiantis psichologine literatūra ir asmenine refleksija, nagrinėja tris pagrindinius silpno žmogaus pavidalus: komforto zoną, disciplinos stoką ir savęs negerbimą.
Aleksandro Alekseičiko Įžvalgos
Aleksandras Alekseičikas (tikroji pavardė Kirinovas), Lietuvos gydytojas psichiatras ir psichoterapeutas, gimęs 1940 m. vasario 9 d. Minske, yra reikšminga figūra Lietuvos psichoterapijos srityje. Baigęs Vilniaus universitetą 1962 m., jis 1967-2024 m. dirbo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. A. Alekseičikas 1967-1989 m. įsteigė pirmąjį Lietuvoje psichoterapijos kabinetą, kuris vėliau išaugo į Psichoterapijos skyrių, o 2004 m. buvo pervadintas Ribinių būsenų skyriumi. Jo moksliniai interesai apima intensyvų terapinį gyvenimą, egzistencinę ir įtikinamąją psichoterapiją, hipnozę ir nemedikamentinį gydymą. Sukūręs originalų psichoterapijos metodą, A. Alekseičikas taip pat yra žurnalų "Existentia: psichologija i psichoterapija" ir "Ekzistencial′naja tradicija: filosofija, psichologija, psichoterapija" redakcinės tarybos narys.
Komforto Zona: Ribos, Augimas ir Baimės
Pirmą kartą su terminu „komforto zona“ susiduriame ekstremaliose situacijose, pavyzdžiui, pratybose, kai tenka įveikti aukštį. Pratybų vadovai dažnai pabrėžia, kad žmogus nuolat egzistuoja vienoje iš trijų zonų: komforto, pasikeitimų ir panikos. Idealiu atveju, žmogus turėtų nuolat būti pasikeitimų zonoje, kur jis yra atviras pokyčiams ir gali augti kaip asmenybė. Komforto zona, priešingai, užmigdo mus savo rutiniškumu, o panikos zona paralyžiuoja mūsų veiksmus.
Sėkmės mokytojas Anthony Robbinsas komforto zoną apibūdina kaip apskritimą, kurio viduje esančios problemos yra lengvai įveikiamos. Tikrasis iššūkis slypi už šio apskritimo ribų, kur susiduriame su sunkumais, reikalaujančiais didelių pastangų. Tai, kaip žmogus įveikia šiuos sunkumus, daug pasako apie jo charakterį. Vieni pasiduoda, o kiti sukaupia ryžtą ir drąsiai žengia į priekį. Puikus pavyzdys - psichologas Albertas Ellis, kuris, būdamas drovus, per vieną mėnesį pakalbėjo su 100 nepažįstamų merginų, kol viena iš jų tapo jo žmona.
Taigi, dvasiškai augame nuolat priimdami gyvenimo iššūkius ir įveikdami sunkumus, nes būtent tada plečiasi mūsų komforto zona. Didėjant komforto zonai, auga ir mūsų galimybės, žmogiškasis potencialas, pasitikėjimas savimi bei savigarba. Baimės ir nerimo jausmai puikiai parodo komforto zonos ribas. Dažnai tiesa slypi posakyje: ko labiausiai bijai, tą ir reikėtų daryti, nes nuolatinis įprastos veiklos kartojimas veda į nuobodulį ir rutiną.
Taip pat skaitykite: Literatūrinis dvilypumas
Disciplinos Stoka: Pažadai, Motyvacija ir Atsakomybė
Disciplinos stoka pasireiškia įvairiais būdais, pradedant nuo nuolat atidėliojamų darbų ir baigiant žalingais įpročiais. Puikus pavyzdys: "Bet kokį darbą galima padaryti, bet ne dabar." Tai patogus būdas išsisukti nuo atsakomybės, pažadant atlikti darbą ateityje, kuri nuolat tolsta. Kitas pavyzdys: "Žinau, kad rūkyti yra negerai, tačiau dar truputį parūkysiu ir jau paskui mesiu." Tas "paskui" dažniausiai reiškia "tikrai ne šiandien".
Norint įveikti disciplinos stoką, reikia tvirto apsisprendimo, vidinės motyvacijos ir neatidėliojimo. Jeigu jau prabilai apie savo ketinimą ką nors padaryti, turėtum būti tvirtai apsisprendęs tai įgyvendinti, degti milžinišku noru ir pulti tai daryti nedelsiant. Kauno jaunuoliai tiems, kurie mėgsta pažadėti, bet nevykdo savo pažadų, sako: "A girdi, atsakyk už bazarą!" Šis posakis pabrėžia atsakomybės svarbą už savo žodžius ir veiksmus.
Jei žmogus kažko nori, tačiau vis nesugeba to įgyvendinti, tai dažniausiai jis per mažai nori. Jei imiesi darbo nusiteikęs "kalnus nuversti", tai tikrai padarysi daugiau negu tas, kuris nusiteikęs "pažiūrėsim, kaip čia seksis". Norint įveikti žalingus įpročius, svarbu suprasti, kad suformuoti įprotį užtrunka apie tris savaites. Tai lyg kritinis periodas, kurį ištvėrus, turėtų susiformuoti naujas įprotis.
Savęs Negerbimas: Asmenybės Visuma ir Potencialas
Psichoterapeutas Aleksandras Alekseičikas savo knygoje „Žmogaus silpnybių psichologija“ pabrėžia savigarbos stokos arba jos neturėjimo svarbą. Savigarba - tai asmenybės visumos jausmas, įkvepiantis žmogui pasitikėjimo, tvirtumo, drąsos, gerinantis jo orientaciją ir ugdantis savo vertės jausmą. Ji skatina imtis uždavinių, atitinkančių galimybes, ir neeikvoti jėgų smulkmenoms.
Savigarba leidžia pajusti savo asmenybės gilumą. Bemaž kiekviename žmoguje slypi didžiulės potencinės jėgos bei galimybės. Gyvenimas nuolatos suteikia progų sąmoningai ar nesąmoningai padaryti labai daug gera. Kryptinga ilgalaikė veikla, panaudojant savo potencines galimybes, gali padaryti stebuklus. Stokojantiems savigarbos A. Alekseičikas rekomenduoja ugdyti savyje savivertės jausmą, priimti save tokį, koks esi, ir siekti nuolatinio tobulėjimo.
Taip pat skaitykite: Suaugusiųjų elgesio ypatumai
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
tags: #zmogaus #silpnybiu #psichologija #turinys