Motinystė - tai didelis gyvenimo virsmas, kuris atneša ne tik džiaugsmą, bet ir iššūkius. Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta dideli fiziniai pokyčiai, taip pat reikšmingi psichologiniai procesai. Kalbėti apie sveikatos problemas ir prašyti pagalbos neturi būti nepatogu ar gėdinga, ypač tokiu jautriu periodu. Svarbu suprasti, kad aplinkiniai, o kartais ir pati moteris, gali nepastebėti arba neatpažinti motinystės psichikos ligų simptomų. Kartais moterys geba juos užslopinti ir, žvelgiant visuomenės bei savo šeimos akimis, elgiasi „normaliai“. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias motinystės psichikos ligas, jų simptomus, priežastis ir galimus gydymo būdus.
Motinystės Liūdesys (Pogimdyminė Melancholija)
Iki 80% moterų pasireiškia motinystės melancholija. Tai yra nuotaikos sutrikimas, kurį patiria didžioji dalis moterų po gimdymo. Melancholiją po gimdymo patiria iki 80 proc. moterų.
Gydymas
Profesionali specialistų pagalba dažniausiai nėra būtina, tačiau verta priimti artimųjų pagalbą. Taip pat rekomenduojama skirti laiko poilsiui gryname ore, daryti pasivaikščiojimus, identifikuoti nepatenkintus poreikius ir stengtis juos patenkinti. Gydytojas turi nuraminti moterį ir paaiškinti, jog šie pokyčiai įprasti ir praeinantys. Melancholija po gimdymo gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių), praeina savaime. Išgyvenant melancholiją po gimdymo, būna padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Būsena dienos eigoje gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus.
Pogimdyminė Depresija
Pogimdyminė depresija (arba pogimdinė depresija, depresija po gimdymo) pasireiškia 10-15% moterų, tačiau tikslūs duomenys skiriasi. Tyrimais įrodyta, kad nemažai daliai moterų, kurioms buvo nustatyta pogimdyminė depresija, jos simptomai reiškėsi jau nėštumo metu. Pogimdyminės depresijos požymiai stipresni nei pogimdyminės melancholijos atveju, sako specialistė: „Tai ir intensyvus liūdesys, didelis jautrumas, verksmingumas, baimė dėl vaiko. Moteris gali greitai susierzinti, ji tampa dirgli, gali atsirasti tuštumos ir nevilties jausmas - jei vaikas neramus, kiek tai truks, kada pasibaigs? Gali dingti apetitas, labiau paveikiamos kognityvinės funkcijos, sunkiau susikaupti, atsiminti, ypač priimti sprendimus dėl vaiko priežiūros. Rečiau pasireiškia tikroji depresija po gimdymo. Pogimdyminė depresija (arba pogimdinė depresija, depresija po gimdymo) pasireiškia 10-15% moterų, tačiau tikslūs duomenys skiriasi. Pogimdyminė depresija dažnai yra painiojama su motinystės melancholija (angl. Motinystės melancholija pasireiškia daugumai moterų po gimdymo.
Svarbu suprasti, kad aplinkiniai, o kartais ir pati moteris nepastebi arba neatpažįsta pogimdyminės depresijos simptomų. Kartais moterys geba ją užslopinti ir, žvelgiant visuomenės bei savo šeimos akimis, elgiasi „normaliai“, t.y. Pogimdyminės depresijos priežastys dažniausiai yra kompleksinės, t.y. Emocinės problemos. Kūdikio gimimas yra didelis pokytis prie kurio reikia prisitaikyti ir įprasti. Mamai. Užsitęsusi ir negydoma pogimdyminė depresija labai vargina moterį tiek emociškai, tiek fiziškai. Ji gali tęstis kelis mėnesius ar net metus, „peraugti“ į „paprastą“ depresiją. Kūdikiui. Anaiptol ne visuomet, tačiau pogimdymine depresija sergančios moterys kartais nepakankamai arba netinkamai rūpinasi kūdikiu. Šeimai. Pogimdyminė depresija paveikia ne tik moters, jos kūdikio, bet ir visos šeimos gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Pagalba mamoms
Simptomai
Depresija po gimdymo gali išryškėti praėjus keturioms savaitėms arba per pirmuosius metus po gimdymo. Pogimdyminės melancholijos požymiai yra labai panašūs į depresijos po gimdymo, tačiau pastaroji gali būti diagnozuojama, kai pasireiškia visi arba bent keletas simptomų, kurie tęsiasi ilgiau nei dvi savaites.
Pogimdyminės depresijos simptomai:
- Prislėgta nuotaika
- Susidomėjimo ar malonumo praradimas
- Energijos praradimas arba nuovargis
- Bevertiškumo, kaltės jausmai
- Nuolatinis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas
- Neramumas ar sunkumas nusėdėti vienoje vietoje
- Sumažėjusi savivertė, pasitikėjimas savimi, savo gebėjimais pasirūpinti kūdikiu
- Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam
- Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir pasikartojančios mintys apie mirtį
- Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą
- Susilpnėjusi dėmesio koncentracija ar sunkumas priimti sprendimus
- Nemiga arba hipersomnija - galėjimas užmigti bet kuriuo paros metu
- Ryškūs kūno svorio ar apetito pokyčiai
Esant sunkesnei jausenai, motinai sunku pajusti ir ryšį su kūdikiu. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei prislėgtumas nepraeina per 2 savaites ir ilgesnį laikotarpį. Taip pat svarbu stebėti, ar simptomai nepaaštrėjo. Ypač dažnai depresija sergančios moterys negeba rūpintis kūdikiu: didelių valios pastangų prireikia net norint atlikti paprasčiausius veiksmus, pavyzdžiui, išlipti iš lovos, apsirengti ir nusiprausti, todėl svarbi ir aplinkinių kontrolė, pagalba. Galiausiai kyla minčių atsikratyti kūdikio ar žaloti jį bei save. Liūdesio jausmai ir padidintas jautrumas, verksmingumas yra vadinami „motinystės melancholija“ (angl. baby blues), jie yra linkę mažėti per pirmąsias 2 savaites po gimdymo. Tačiau, maždaug vienai iš septynių moterų gali išsivystyti pogimdyvinė depresija. Nors motinos, kenčiančios nuo motinystės melancholijos, paprastai greitai atsigauna, pogimdyvinė depresija būna ilgesnė ir smarkiai sutrikdo moters gebėjimą grįžti į normalų funkcionavimą. Motinos smegenų reakcija ir elgesys būna paveikti pogimdyvinės depresijos, todėl tai kelia didelių sunkumų megzti ryšį su kūdikiu.
Priežastys
Pogimdyminės depresijos priežastys dažniausiai yra kompleksinės, t.y. Emocinės problemos. Kūdikio gimimas yra didelis pokytis prie kurio reikia prisitaikyti ir įprasti. Mamai. Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Kad ir kaip gerai sustyguotas nėštumo planavimas, kruopščiai sudėliotas kūdikio kraitelis, psichologiškai pasiruošti pokyčiams iš anksto - sudėtinga. Nėštumas gali atnešti tiek naujų galimybių, tiek sudėtingų išgyvenimų. Šiuo metu gali paaštrėti organizmo reakcijos į pasikeitimus ir atsirasti psichologinio palaikymo poreikis. Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti nerimą dar būdama nėščia. Nors pogimdyminė depresija siejama su būsena po gimdymo, depresinės nuotaikos gali ištikti dar laukiantis.
Mamos savijautai įtakos gali turėti šie veiksniai:
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
- Netrikdomas laikas po gimdymo.
- Žindymas.
- Adekvatūs lūkesčiai sau.
- Gebėjimas pasirūpinti savimi.
- Lėtas grįžimas į gyvenimą.
- Laikas sau.
- Socialiniai ryšiai.
- Santykiai su partneriu.
- Kultūriniai veiksniai.
Pogimdyvinė depresija gali pasireikšti moterims bet kuriuo nėštumo trimestru. Bet yra tam tikri rizikos veiksniai:
- Psichologiniai: depresija ir nerimas, priešmenstruacinis sindromas (PMS), neigiamas požiūris į kūdikį, kūdikio lyties nenoras, seksualinės prievartos istorija.
- Akušerijos rizikos veiksniai: rizikingas nėštumas, įskaitant skubų cezario pjūvį ir hospitalizavimą nėštumo metu. Su pogimdyvine depresija yra susijęs virkštelės prolapsas, neišnešiotas kūdikis ir mažas hemoglobino kiekis.
- Socialiniai veiksniai: socialinės paramos trūkumas, smurtas šeimoje, rūkymas.
- Gyvenimo būdas: mitybos įpročiai, miego ciklas, fizinės veiklos trūkumas, žalingi įpročiai.
Kaip moteris reaguoja į nėštumą, įtakos turi ankstyvos vaikystės patirtis, gebėjimas išspręsti konfliktus, įveikti nerimą, spręsti gyvenimo bei fizines problemas. Kai kurioms moterims nėštumas nulemia regresiją, t.y. grįžimą prie primityvesnio psichikos funkcionavimo lygmens, kurioms gali išryškėti psichikos sutrikimų, kai kurioms sunkūs būna ankstyvieji santykiai su vaiku. Itin sunkus gali būti pirmas nėštumas, mat nelengva suvokti, jog vaikas bus visiškai atskira šio pasaulio dalis. Apskirtai didelė dalis moterų patiria prieštaringus jausmus nėštumo atžvilgiu. Neplanuotas nėštumas, kartais nėštumas labai sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis arba komplikuotas nėštumas sukelia ryškius emocinius svyravimus. Moterys, nėštumo metu sirgusios depresija ir nuo jos gydytos antidepresantais, baiminasi žalingo poveikio kūdikiui.
Pasekmės
Užsitęsusi ir negydoma pogimdyminė depresija labai vargina moterį tiek emociškai, tiek fiziškai. Ji gali tęstis kelis mėnesius ar net metus, „peraugti“ į „paprastą“ depresiją. Anaiptol ne visuomet, tačiau pogimdymine depresija sergančios moterys kartais nepakankamai arba netinkamai rūpinasi kūdikiu. Pogimdyminė depresija paveikia ne tik moters, jos kūdikio, bet ir visos šeimos gyvenimą. Šis sutrikimas veikia ne tik pačios moters savijautą, bet santykį su vaiku bei partneriu. Nepastebėta ir negydoma pogimdyminė depresija gali palikti skausmingas ilgalaikes pasekmes moteriai ir kūdikiui. Nuotaikos sutrikimai po gimdymo neigiamai veikia fizinius, psichinius ir socialinius moters gyvenimo kokybės komponentus, protinį funkcionavimą, gebėjimą pasipriešinti stresui, kontroliuoti savo emocijas ir elgesį. Nors moterys po gimdymo labai dažnai bendrauja su sveikatos priežiūros specialistais, nuotaikos po gimdymo sutrikimai lieka nepastebėti arba negydomi, nes moterys žindymo metu atsisako vartoti medikamentus. Perinataliniu metu (apimančiu nėštumo laikotarpį ir laikotarpį po gimdymo) moters psichologinei savijautai sveikatos priežiūros specialistai skiria nepakankamai dėmesio, o dažnai ir artimieji dėl informacijos ar nuovokumo stokos nežino, kaip psichologiškai palaikyti moterį ar įžvelgti galimą psichikos sutrikimą.
Gydymas
Gydymo ir sveikimo laikas skiriasi priklausomai nuo depresijos sunkumo ir individualių poreikių. Pirmos eilės depresijos gydymas yra psichoterapija ir antidepresantai.Psichoterapija: gali padėti pokalbis su psichiatru, psichologu, psichoterapeutu ar kitu psichikos sveikatos specialistu. Terapijos pagalba galima rasti geresnių būdų susitvarkyti su savo jausmais, adaptuotis prie pasikeitusios situacijos, išspręsti problemas, išsikelti realius tikslus ir teigiamai reaguoti į situacijas. Kartais naudinga apsvarstyti šeimos ar santykių terapijos galimybę.Antidepresantai: gydytojas psichiatras gali rekomenduoti antidepresantą. Jei motina maitina krūtimi, bet kokie vartojami vaistai pateks į motinos pieną. Tačiau daugumą antidepresantų galima vartoti maitinant krūtimi, o šalutinio poveikio rizika kūdikiui nedidelė. Norint įvertinti galimą konkrečių antidepresantų riziką ir naudą, svarbu bendradarbiauti su gydytoju.
Psichoterapija. Pokalbiai su psichoterapeutu arba psichologu, savitarpio pagalbos grupių lankymas, savipagalbos knygų skaitymas ir pan. Medikamentinis gydymas. Gydytojas, įvertinęs konkrečią situaciją, psichoterapinį gydymą gali papildyti medikamentiniu ir skirti antidepresantų. Bendros sveikos gyvensenos taisyklės. Labai svarbu padrąsinti moterį kreiptis pagalbos, nukreipti pasikonsultuoti su psichologu ar psichiatru - kartais gali pakakti ir vos vienos specialisto konsultacijos.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Pogimdyminė Psichozė
Tuo metu rečiausiu ir pavojingiausiu sutrikimu įvardijama pogimdyminė psichozė - specialistų teigimu, ji pasireiškia 1-2 moterims iš 1 tūkst. Pogimdyminė psichozė - psichikos sutrikimas, kuris atsiranda arba pasunkėja moteriai po gimdymo ir pasireiškia sunkia depresija bei kliedesiais. Labai nedideliam skaičiui gimdyvių (iki 1%) gali pasireikšti sunkesnė už pogimdyminę depresiją būklė - pogimdyminė psichozė.
Simptomai
Pogimdyminės psichozės atveju gali sutrikti moters orientacija, realybės suvokimas, ji atrodo sumišusi, chaotiška, vangi arba, priešingai, pernelyg susijaudinusi. Gali pasireikšti kraštutiniai nuotaikų svyravimai, nemiga, slegianti kaltė, gilus nerimas, o kūdikis mamai emociškai tarsi išvis neegzistuoja, ji jam nieko nejaučia. Kai moteris nebeskiria, kur yra realybė, o kur jos vaizduotės kuriami dalykai, ji jau pati sau padėti nebegali. Žodis „psichozė“ reiškia realybės jausmo praradimą. Simptomai paprastai prasideda staiga per pirmąsias 2 savaites po gimdymo - dažnai per kelias valandas ar dienas. Rečiau jie gali išsivystyti praėjus kelioms savaitėms po kūdikio gimimo.
Pogimdyminė psichozė dažnai išryškėja 2-3-iąją dieną, kartais 2-3-iąją savaitę po gimdymo. Gimdyvę pradeda kankinti fizinis ir psichinis silpnumas, ji pasidaro ypač jautri, greitai pervargsta, sutrinka miegas, apima liguista baimė dėl kūdikio. Stiprėjant baimei, apima depresija, darosi liūdna, niekas nedomina, nėra dvasinės pusiausvyros, viskas slegia, gyvenimas atrodo be prošvaisčių. Neretai moterys nepasakoja apie savo išgyvenimus, apie juos galima spręsti tik iš išvaizdos. Jų veidas būna kenčiantis, liūdnas, tvirtai sučiauptos lūpos, jų kampai nusvirę žemyn, antakiai suraukti, kaktos raumenys įtempti, išvagoti vertikalių raukšlių. Moteris būna pasyvi, nejudri, jai sunku papasakoti apie savo būseną. Jos balsas būna tylus, dažnai kalba pašnibždomis, su pauzėmis, atodūsiais, mąsto lėtai. Depresiją dažnai lydi kliedesiai ir haliucinacijos. Moteriai atrodo, kad pakeitė arba pakeis jos vaiką, jos vaikas atrodo kitoks. Ji sako, kad yra našta kitiems, kad nebus gera motina savo vaikui, todėl geriau nusižudyti. Kartais, norėdama apsaugoti savo vaiką nuo būsimų kančių, mano, kad geriau jį nužudyti.
Psichozės simptomai:
- haliucinacijos - dalykų, kurių nėra, girdėjimas, matymas, užuodimas ar jutimas;
- kliedesiai - mintys ar įsitikinimai, kurie neatitinka realybės;
- maniakiška nuotaika - kalbėjimas ir mąstymas per daug arba per greitai, jausmas, jog esi „pasaulio viršūnėje“ arba „aukštai“;
- prasta nuotaika - depresijos požymiai, užsispyrimas ar ašarojimas, energijos stoka, apetito praradimas, nerimas, susijaudinimas arba miego sutrikimas;
- kartais maniakiškos bei prastos nuotaikos mišinys - arba greitai besikeičiančios nuotaikos;
- įtarinėjimas ar baimės jausmas;
- nerimas;
- jautimasis labai sutrikusiu;
- elgesys ne pagal charakterį/ žmogaus būdą.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Ja susirgti didesnė rizika yra toms moterims, kurių giminėje yra sirgusiųjų nuotaikos sutrikimais arba anksčiau jos pačios jais sirgo. Dažniausiai psichozė būna po pirmojo gimdymo. Pogimdymine psichoze susergama dėl fiziologinių organizmo permainų, staiga pasikeitusios hormonų pusiausvyros ir dėl psichinės įtampos - baimės gimdyti, miego stokos, pervargimo, sudėtingų santykių šeimoje, nelaukiamo nėštumo, nesėkmingos santuokos. Pats gimdymas psichozės nesukelia. Svarbiausi pogimdyvinės psichozės rizikos veiksniai yra asmeninis ar šeimos istorijoje esantis bipolinis sutrikimas arba ankstesnis psichozės epizodas.
Diagnostika
Po gimdymo daugumai moterų padidėja emocinis labilumas, jautrumas. Šie sutrikimai praeina savaime. Ryškesnės psichopatologijos nebūna. Psichikos sutrikimų gali būti po narkozės, pavyzdžiui, po cezario pjūvio operacijos. Psichika gali sutrikti dėl somatinių ir neurologinių ligų. Reikia ištirti, ar nėra infekcijos, ar nesutrikusi hormonų pusiausvyra, pavyzdžiui, kai yra hipotirozė, nėščiųjų toksikozė ir kt.
Gydymas
Įtarus pogimdyminę psichozę, reikėtų skambinti 112 arba tiesiog nuvežti moterį į ligoninės priimamąjį. Gydoma antidepresantais, trankviliantais, antipsichoziniais vaistais, šalinami uždegimo židiniai. Jeigu moteris nepradedama laiku gydyti, gali grėsti pavojus jai ir vaikui (iki nužudymo ir savižudybės). Vienoje studijoje nurodoma, kad 5 proc. tokių pacienčių nusižudė, 4 proc. nužudė savo kūdikį (H.J.Kaplan, B.J.Sadock). Geros prognozės galima tikėtis, jeigu yra artimųjų parama, geras priešliginis ir paties sutrikimo gydymas. Jeigu yra sutrikusios psichikos požymių, būtina psichiatro konsultacija. Jeigu yra suicidinių minčių arba kliedesiai dėl kūdikio, negalima motinos palikti vienos su vaiku. Tokią moterį reikėtų gydyti stacionare. Kaip ir kiekvienas gydymas, jis parenkamas pagal individualius niuansus. Pirmiausia, gydymas yra medikamentinis, reikalinga psichiatro priežiūra, stacionarinis gydymas ligoninėje, psichikos sveikatos centre, kur užtikrinama saugi, struktūruota, palaikanti aplinka. Šis pirmasis gydymo etapas gali trukti savaites ar mėnesius, priklausomai nuo simptomų ir atsako į gydymą. Po to naudinga pratęsti gydymą derinant medikamentinį gydymą ir ilgalaikę palaikomąją psichoterapiją.
Pogimdyminė psichozė yra rimta psichinė liga, kuriai reikalinga skubi medicininė pagalba. Ji gali greitai pablogėti, o liga gali kelti pavojų motinos ir kūdikio saugumui. Pogimdyvinė psichozė yra laikina ir išgydoma su profesionalia pagalba, tačiau tai yra neatidėliotinas atvejis ir būtina nedelsiant gauti pagalbą.
Profilaktika
Moteris iš anksto turi būti rengiama gimdymui ir motinystei. Nėščiajai ir gimdyvei reikia psichoterapeuto pagalbos. Taip pat psichologiškai reikia parengti nėščiosios šeimos narius, kad savo elgesiu nesukeltų moteriai psichikos traumų.
Kiti Psichikos Sutrikimai
Be jau minėtų ligų, po gimdymo moterims gali pasireikšti ir kiti psichikos sutrikimai:
- Nerimo sutrikimas - intensyvus, nuolatinis nerimas ir baimė, trukdantys kasdienei veiklai.
- Potrauminio streso sutrikimas - išsivysto po trauminės gimdymo ar laikotarpio po gimdymo patirties.
- Neramių kojų sindromas - dažniausias judėjimo sutrikimas nėščiosioms, apibūdinamas nemaloniais galūnių pojūčiais, kurie pasireiškia ramybės būsenoje vakarais bei naktimis ir sumažėja judinant kojas.
Atpažinus nerimo ar potrauminio streso sutrikimo požymius rekomenduojama kreiptis profesionalios pagalbos į gydytoją psichiatrą ar psichologą, psichoterapeutą. Nėščiųjų neramių kojų sindromas dažniausiai siejamas su geležies ir folatų stoka, kurios gydymas paprastai palengvina jo simptomus.
Pagalba ir Savipagalba
Labai svarbu, kad moterys, patiriančios psichikos sveikatos sunkumų po gimdymo, gautų reikiamą pagalbą. Yra daug organizacijų ir specialistų, kurie gali padėti mamoms ir jų šeimoms.
Pavyzdžiui, Krizinio nėštumo centras visoje Lietuvoje padeda mamoms gauti nemokamai pagalbą tų profesionalų, kurių joms labiausiai reikia: psichologų, psichiatrų, teisininkų, ginekologų akušerių, žindymo specialistų, dulų ir kitų. Reguliariai organizuojamos ir nuotolines savitarpio paramos grupes moterims, išgyvenančioms sunkias emocijas tiek nėštumo metu, tiek ir pagimdžius.
Pasitelkusios savipagalbą, prie savo savijautos svariai gali prisidėti ir pačios moterys:
- Miegas. Kaip sau galiu padėti pailsėti, atgauti jėgas.
- Malonumai. Ne tik stebėti jas, apie ką aš mąstau, bet ir surasti žmogų, su kuriuo galėčiau jomis pasidalyti.
- Rūpintis tiek savo kūno, tiek savo minčių švara turėtume kasdien. Tai padės išmokti atpažinti savo emocijas, o atpažinus - ir surasti tinkamų būdų, kaip sau padėti.
Papildomos rekomendacijos:
- Judėjimas. Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto. Judėdami mažiname įtampą.
- Kvėpavimas. Mokydamiesi lėtai ir ramiai kvėpuoti tiesiogiai lėtiname savo širdies susitraukimus ir tai siunčia mūsų smegenims signalą - „viskas yra gerai“.
- Mityba. Kūnui patiriant įvairiapusius pokyčius, labai svarbu rūpintis ir stiprinti jį laikantis subalansuotos mitybos, gerti pakankamai vandens.
- Adekvatūs lūkesčiai. Tapimas mama yra lėtas procesas, kurio metu moteris atranda save kaip mamą, mezga ryšį su vaiku, mokosi susidėlioti gyvenimą iš naujo. Tad svarbu duoti sau laiko.
- Kitų pagalba. Motinystė nėra lenktynės, „kuri mama geresnė“. Priimkite artimųjų pagalbą, ypač nakties metu dalinantis kūdikio priežiūra, kad užsitikrintumėte kuo efektyvesnį poilsį.
Jei pastebite depresijos po gimdymo simptomus ir praėjus dviem savaitėms jie nemažėja ar net blogėja, svarbu nedelsti ir kreiptis specialistų pagalbos. Pagalba teikiama ir nėščiosioms ar mamoms, susiduriančioms su iššūkiais, kai tampa vis sunkiau rūpintis savimi ar kūdikiu, atlikti kasdienes užduotis ar reikalingas palaikymas.
Kur kreiptis pagalbos:
- Visuomenės sveikatos biurai - psichologinę sveikatą stiprinantys grupiniai užsiėmimai, savitarpio paramos grupės, nemokamos anoniminės psichologo konsultacijos visose savivaldybėse.
- Psichikos sveikatos centrai - medicinos psichologo, psichiatro konsultacijos, diagnostika visose savivaldybėse. Nemokamai (draustiems asmenims), be siuntimo. Kontaktai: pagalbasau.lt/pagalbos-zemelapis.
- Bendruomeniniai šeimos namai - kompleksinės paslaugos šeimai visose savivaldybėse: individualios ir grupinės psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose ir kt. 1815 I-V 8-20 val., pkpc.lt.
- Būtinoji pagalba. Tėvų linija - psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. ir 17-21 val., tevulinija.lt.
- Pagalbos moterims linija - emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus.
- Pogimdyvinės depresijos centras www.pdcentras.lt - mamoms ir jų šeimų nariams teikia nemokamas individualias ir grupines konsultacijas, kitas psichikos sveikatos paslaugas.
- Krizinio nėštumo centras - kompleksinė, tęstinė pagalba patiriant su nėštumu susijusias krizes. 8 603 57912, krizinionestumocentras.lt.
- Asociacija „Gandras“ - kompleksinė psichosocialinė ir socialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio, kudikionetektis.lt.
- „Tu esi“ - informacija nutikus savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam, tuesi.lt.
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai - nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. 8 700 55516, specializuotospagalboscentras.lt.
- „Caritas“ motinos ir vaiko globos namai - savitarpio pagalbos paslaugos ir ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos, jei laukiasi arba augina vaikus. Odminių g.
- „PROGRAMĖLĖ „RAMU“ - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi.
- Mamos linija - Anoniminė emocinė parama el.
Jei yra kilę minčių žaloti save ar kūdikį, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.Kiekvieno žmogaus psichologiniai resursai yra riboti, o pervargę ar patiriantys sunkumus negalime jaustis gerai. Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse. Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo. Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. 1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt. Būtinoji pagalba. ir 17-21 val.
Vyrai ir Pogimdyminė Depresija
Svarbu paminėti, kad pogimdyminė depresija gali pasireikšti ir vyrams. Vyrams pasireiškiančios pogimdyminės depresijos simptomai yra panašūs, kaip ir moterims. Pasireiškus pogimdyminės depresijos simptomams vyrams, kaip ir moterims, reikėtų ieškoti specialistų pagalbos ir pradėti gydytojo rekomenduotą gydymą.