Šiuolaikinis žmogus nuolat skuba, bėga, lekia. Argi nebūtų nuostabu stabtelėti, sulėtinti gyvenimo tempą, nustoti save spausti, patirti mažiau streso ir daugiau laiko skirti dalykams, kurie patinka? Laimei, tai pasiekiama gana nesudėtingai. Švedų psichologija siūlo įdomių įžvalgų ir praktinių patarimų, kaip susigrąžinti pusiausvyrą ir džiaugsmą į kasdienybę. Šiame straipsnyje apžvelgsime naujausias knygas, atskleidžiančias švedų gyvenimo būdo paslaptis ir padedančias atrasti ramybę bei harmoniją.
„Lagom“ filosofija: nei per daug, nei per mažai
Jau žinome apie danų jaukumo filosofiją Hygge, laikas susipažinti su švediškuoju Lagom, kuris reiškia „nei per daug, nei per mažai“. Lagom nusako balansą visose gyvenimo srityse: namuose, asmeniniuose santykiuose, darbe, moksle. Tinklaraštininkės Niki Brantmark knyga „Lagom. Švedų harmoningo ir laimingo gyvenimo menas“ siūlo paprastus metodus, kuriais vadovaujasi švedai - vieni laimingiausių pasaulio žmonių.
Niki Brantmark parašė jaukiai iliustruotą knygą „Lagom. Švedų harmoningo ir laimingo gyvenimo menas“, kurioje dalinasi geriausiomis metodikomis, užtikrinančiomis pusiausvyrą. Autorė įsitikinusi, kad nereikia savo kasdienybės keisti iš esmės. Nereikia kopti į Everestą. Užtenka mažų pokyčių bei nesudėtingų veiksmų ir kasdienis gyvenimas taps daug harmoningesnis, o jūs - laimingesni.
Knyga susideda iš trijų dalių. Pirmoje susipažinsime su Lagom filosofija, sužinosime, ką vardan psichologinės gerovės galime nuveikti namuose, išmoksime sąmoningo apsipirkinėjimo. Kita dalis skirta darbui. Autorė rekomenduoja subalansuoti darbotvarkę su pertraukėlėmis, o jas išnaudoti tinkamai. Daug dėmesio skiriama ir šeimos bei santykių gerovei.
„Lagom. Švedų harmoningo ir laimingo gyvenimo menas“ - iš dalies memuarai, iš dalies psichologinės elgsenos tyrimas, iš dalies švedų kultūros analizė. Lengvas tekstas motyvuos stabtelėti ir išklausyti Lagom filosofijos. Rašytojos siūlomi patarimai labai paprasti, todėl juos galima taikyti iš karto, be jokio specialaus pasirengimo.
Taip pat skaitykite: Kas yra naujos Facebook manijos?
Niki Brantmark yra kilusi iš Londono. Ji studijavo psichologiją Edinburgo universitete, o nuo 2004-tų metų su šeima gyvena Švedijoje. Autorė rašo itin sėkmingą interjero tinklaraštį „My Scandinavian Home“.
Lagom - „nei per daug, nei per mažai“, „pats tas“ - švedų filosofija, reiškianti pusiausvyrą, kuri tinka kiekvienam. Autorė Niki Brantmark gyvendama Švedijoje, kuri pagal „Pasaulio laimės indekso“ vertinimą yra pirmame dešimtuke, knygoje pateikia švediško gyvenimo pusiausvyros išmintį.
Knygoje autorė N. Brantmark pateikia puikių patarimų ir didelių pastangų nereikalaujančių veiksmų, kurie padės į gyvenimą pažvelgti paprasčiau, rasti laiko tam kas svarbiausia, padės tapti laimingesniems. „Lagom“ gausu praktinių energijos išteklių taupymo, tvarumo patarimų. Knygos dėka bus galima sužinoti daugiau apie švedų kultūrą, bendravimą, laisvalaikio leidimo būdus bei pramokti džiugią reikšmę turinčius švediškus žodžius.
„Lagom nesiūlo atsisakyti gyvenimo malonumų; kaip tik kviečia džiaugtis viskuo su saiku - sveikai harmoningai. Eksperimentuodami su lagom ir padarę subtilių pokyčių kasdieniame gyvenime, ne tik pajusite didesnę pusiausvyrą, bet ir patirsite daugiau ramybės, pasitenkinimo“, - teigia knygos autorė N. Brantmark.
Švelnus švedų priešmirtinio tvarkymosi menas
Švedijoje egzistuoja keli unikalūs tvarkymosi būdai: döstädning, dö, reiškiantis mirtį, ir städning, įvardijantis valymą. Knyga Švelnus švedų priešmirtinio tvarkymosi menas yra būtent apie tai - išskirtinį namų priežiūros būdą, įkvepiantį iš anksto tvarkytis taip, lyg galėtum numirti bet kurią minutę. Tokiu būdu išvengiama per visą gyvenimą prikauptų nereikalingų daiktų, su kuriais po mirties tektų vargti artimiesiems. Pasitelkusi skandinavišką humorą ir išmintį menininkė Margareta Magnusson ne tik moko gyventi minimalistiškai, bet ir pataria, kaip pradėti jautrius pokalbius apie mirtį, kurių dažnai stengiamės išvengti.
Taip pat skaitykite: Nauja mokykla: psichologinė pagalba vaikams
Tamsūs šeimos paslapčių labirintai: Linos Nordquist romanas „Eisiu paskui tave“
Tam, kad švedų medikė, mokslininkė, dėstytoja ir politikė Lina Nordquist taptų rašytoja, reikėjo, kad į namus atvyktų televizijos techninės pagalbos darbuotojas. Ir kad jis netyčia atjungtų beveik visus televizijos kanalus. Tada Lina pagaliau rado laiko kurti ir taip gimė debiutinis jos romanas „Eisiu paskui tave“ (iš švedų k. vertė Alma Braškytė). Bent jau taip leidyklos „Baltos lankos“ išleisto romano pradžios žodyje rašo pati autorė.
Tačiau po šia šmaikščia istorija slypi kur kas rimtesni ir gilesni motyvai.„Kad esu mirtinga, suvokiau tada, kai gimė mano vaikai. Pasaulis per akimirką tapo ir daug gražesnis, ir daug baisesnis. Jis prisipildė ir šviesos, ir baimės. Tada pradėjau rašyti. Tiesiog nebegalėjau kitaip. Taigi rašyti mane pastūmėjo baimė. Jausmas, kad, štai, mąstau ir rašau apie tai, ko labiausiai bijau ir ko niekam niekada gyvenime nelinkėčiau, o gal, kai geriau pagalvoju, turbūt ir neištverčiau. Juk romane aprašomi tragiški žmonių likimai, pagrindinė veikėja patiria didžiulį skurdą, nepriteklių ir net badą bei gamtos rūstybę. Maži vaikai jaučia nuolatinę grėsmę ir išgyvena akistatą su mirtimi. Turbūt rašydama bandžiau tą siaubą prisijaukinti“, - sako Metų knygos Švedijoje autorė L. Nordquist.
Poetiškai tamsus ir jautrus pasakojimas„Eisiu paskui tave“ - poetiška tamsa apgaubtas pasakojimas apie kelias vienos šeimos kartas, gyvenančias tame pačiame name, persekiojamas paslapčių, alkio, įtartinų mirčių, meilės ir sielvarto, - jaudina ir nepalieka abejingų.
Knygos atmosfera ir siužetas tiesiog alsuoja skandinavišku lėtumu ir poetiškumu, o skaitytojas vienu metu panardinamas į dvisluoksnį romano laiką.
XIX a. pabaigoje Uni, Armūdas ir mažasis Rūaras yra priversti palikti Norvegiją ir prieglobsčio ieškoti Švedijoje. Apie Uni gimtosiose vietose imta šnabždėtis, ji vadinta žudike. Po ilgos kelionės jie galiausiai randa apleistą sodybą - vidury miško laukymės, kur kaupiasi šiluma, auga tuntas baltų beržų, tyvuliuoja ramybė. Ten jie turės apsiprasti ir prisitaikyti prie naujos šalies gamtos ir ne visada geranoriškų gyventojų.
Taip pat skaitykite: Žmogaus būties analizė
Po daugiau kaip septyniasdešimties metų toje pačioje sodyboje prie seno virtuvės stalo sėdi Kora. Ji kartu su anyta Briken planuoja Rūaro, savo šešuro, laidotuves. Šiame name jis negimė, bet praleido visą savo gyvenimą. Klausydamasi Briken pasakojimų, Kora pastebi vis daugiau įtrūkių šeimos istorijoje. Atsiverianti tiesa Korą nepaprastai skaudina, bet sykiu ir išlaisvina.
Knygoje paliečiama ir daug socialinių apsektų, tokių kaip moters padėtis ir tos padėties kaita visuomenėje. L. Nordquist - ir medikė, ir politikė, tad neslepia turėjusi ambicijų panagrinėti jautrias temas.„Mano knygos herojės moterys - itin pažeidžiamos, joms labai reikia visuomenės dėmesio, paramos ir realios pagalbos, tačiau jos to sulaukti negali. Uni - dėl laikmečiui būdingo moters vaidmens visuomenėje, o Kora - dėl psichikos ligas gaubiančios stigmos, kuri XX a. viduryje buvo itin stipri. Dažniausiai galėdavai išgirsti „Susiimk!“ arba gauti slopinančių ir atbukinančių vaistų. Tai siaubinga. „Puiki knyga, padedanti šeimoms aptarti opius klausimus, apie kuriuos kitu atveju būtų sunku kalbėti“, - rašo TIMES.
Pascalio Engmano kriminaliniai trileriai: socialinės problemos ir įtraukiantis siužetas
Kai švedų žurnalistas Pascalis Engmanas nutarė pabandyti įgyvendinti savo svajonę ir parašyti trilerį, net drąsiausiose vizijose nedrįso tikėtis, jog jau po kelerių metų jis bus vadinamas bestselerių rašytoju, o jo romanai įsitaisys perkamiausių knygų sąrašuose. Ir ne tik gimtinėje - visame pasaulyje parduota jau du milijonai jo knygų egzempliorių. Lietuviškai jau galima perskaityti tris Pascalio Engmano romanus: „Žiurkių karalius“, „Ugnies žemė“ ir „Našlės“, kuriose bylas narplioja inspektorė Vanesa Frank (išleido BALTO leidybos namai, vertė Mantas Karvelis).
Engmanas pasakoja, kaip išdrįso atsitverti nuo pasaulio atokiame Čilės kaimelyje ir parašyti pirmą savo knygą, apie ką nori pasakoti savo romanuose ir kaip sudominti vaikus skaitymu.
Engmanas pradėjo kaip žurnalistas, bet vieną dieną nusprendė viską mesti, pasiėmė tris mėnesius atostogų ir išskrido į Čilę, turėdamas aiškų tikslą parašyti knygą. Labai mėgau skaityti knygas, bet rašyti nebuvau bandęs, net nežinojau, iš kurio galo prie to prieiti. Buvau jaunas ir visai nepatyręs, kita vertus, jau turėjau ką pasakyti. Norėjau papasakoti istoriją apie tris neonacius, kurie įsitikinę, kad tam tikri žurnalistai išdavė Švediją, todėl privalo būti įtraukti į mirties sąrašą. Žvelgdamas atgal galėčiau pasakyti, kad ėmiausi tikrai labai sunkios užduoties. Bet buvau kaip apsėstas - sėdėjau mažame gražiame žvejų kaimelyje ant Ramiojo vandenyno kranto, kur iš draugo išsinuomojau namelį, ir rašiau, rašiau, rašiau. Pažaidžiu futbolą su statybininkais, išgeriu vyno, suvalgau žuvį ir vėl rašau. Ir štai - lyg iš niekur nieko ėmėsi knyga. Baigiau ją, tiesą sakant, per du mėnesius. Knyga „Patriotai“, kurią tada parašiau, buvo parduota aštuoniose šalyse prieš išleidžiant ją Švedijoje 2017-aisiais. Debiutas buvo toks sėkmingas, kad nusprendžiau išeiti iš darbo laikraštyje „Expressen“ ir užsiimti tik knygų rašymu.
Engmanas teigia, kad visi skandinaviški detektyvai paliečia socialinius aspektus. „Tai mūsų tradicija, kurią perteikia daug rašytojų, paminėčiau žymią švedų rašytojų porą Maj Sjöwall ir Perą Wahlöö, taip pat Camillą Läckberg, Stiegą Larssoną.“ Jam atrodo, kad mums tiesiog patinka išryškinti kokius nors visuomenės defektus, tarsi įskilimus sienoje. Aš pats nemėgstu rašyti apie išgalvotus dalykus, remiuosi tikrais įvykiais ir įvykdytais nusikaltimais, transformuoju juos ir įpinu į savo istorijas. Man patinka terminas „infotainment“, kuris reiškia informacines pramogas. Noriu, kad mano skaitytojai ne tik smagiai leistų laiką su knyga, bet ir šį tą sužinotų apie Švediją, apie pasaulį, praplėstų akiratį. Jie galbūt niekada nesidomėtų, kas yra „Colonia Dignidad“, bet skaitydami kažką tik dėl pramogos, nejučia sužino, kad taip vadinosi izoliuota kolonija, nacių įkurta Pietų Amerikoje po Antrojo pasaulinio karo. Arba štai tokia istorija: Švedijoje prieš dešimt metų vagys įsilaužė į brangių laikrodžių parduotuvę, bet nepaėmė nė vieno laikrodžio. Jiems rūpėjo nugvelbti klientų sąrašus. Jei pirkai laikrodį tokioje parduotuvėje, vadinasi, esi turtingas. Taigi, nusikaltėliai ėmė terorizuoti tuos žmones jų namuose. Gali būti, kaip jūs sakote, kad skaitydami kriminalinį romaną žmonės nesutelkia dėmesio į konkrečias socialines problemas, bet, šiaip ar taip, jie apie jas sužino. Bent jau man visada patiko sužinoti ką nors naujo iš skaitomos knygos - apie savo ar kitas šalis. Nesiekiu žmonių edukuoti, mano tikslas - papasakoti gerą istoriją ir kad joje būtų aprašoma tai, kas išties svarbu pasauliui, visuomenei. Noriu rašyti tokias knygas. Tokias noriu ir skaityti. Knygų apie serijinius žudikus arba kokių nors kitokių istorijų, kurios parašytos tik tam, kad būtų pasitaškyta krauju, neimu į rankas.
Engmanas stengiasi išlaikyti veiksmo dinamiką - tai galite matyti, tarkime, „Ugnies žemėje“. Primėtau daug kablių, kurie pametėja vis aukščiau, o siužetą konstruoju taip, kad būtų panašus į „Netflix“ serialus. Tai dariau tikslingai, nes mano tikslas - išlaikyti skaitytojo dėmesį prikaustytą. Nesuteikiu nė mažiausios galimybės pradėti nuobodžiauti ir užversti knygą nebaigus jos skaityti. Mano įsitikinimu, mobilieji telefonai stipriai pakenkė jaunų žmonių, galima sakyti, kad net visų mūsų, gebėjimui sutelkti dėmesį. Esu įsitikinęs, kad šių laikų rašytojas turi turėti omenyje, kad visuomenėje yra įvykęs šis pokytis, todėl mūsų pareiga kurti labai įtraukiantį pasakojimą ir, žinoma, rašyti apie tai, kas aktualu jaunam žmogui.
Engmanas įsteigė fondą, kuris remia žmones, kurie padeda vaikams skaityti. Tai gali būti pedagogas, bibliotekininkas ar knygyno darbuotojas, nes, mano įsitikinimu, labai svarbu, kad vaikai, ypač berniukai, skaitytų. Švedijoje turime didžiulę analfabetų problemą. Kai kurie iš viso nemoka, o kiti, būdami penkiolikos, skaito tarsi septynmečiai. Taip yra todėl, kad mokyklose skaitymui nėra teikiama pirmenybė. Pasitaiko ir taip, kad vaikai namuose neturi knygų. Tokia turtinga visuomenė kaip švedų to tikrai nenusipelnė. Mes turėjome stiprias knygų skaitymo tradicijas, vertinome knygas, bet laikai pasikeitė. Esu įsitikinęs, ne tik Švedijoje, kuri yra labai technokratinė, bet ir visame pasaulyje mažėja skaitančiųjų. Jaunoji karta visai kitokia, jie sulindę į mobiliuosius ir videožaidimus. Jei nieko nesiimsime, padėtis tik blogės. Kažkuris iš mokytojų man pasakė, kad labai prastėja matematikos pažymiai. O kodėl? Nes vaikai prastai skaito, todėl jie nebėra pajėgūs suprasti matematikos uždavinių.
tags: #nauja #knyga #svedu #psichologas