Gyvenimas kupinas iššūkių, nuolatinio streso, informacijos pertekliaus ir vidinio spaudimo būti geriausia savo versija. Visa tai gali tapti nematoma našta ir privesti prie depresijos - būsenos, kuri tyliai, bet stipriai keičia gyvenimą. Depresija nėra tik liūdesys ar prasta nuotaika, tai liga, kuri gali paveikti mintis, emocijas, elgesį, miegą, fizinę savijautą ir santykius su artimaisiais. Laiku atpažinus požymius ir imantis veiksmų, įmanoma ne tik sumažinti simptomus, bet ir atgauti gyvenimo džiaugsmą.
Kas sukelia depresiją?
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės. Nėra vieno aiškaus atsakymo, nuo ko atsiranda depresija, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad ši būklė dažniausiai kyla iš kelių veiksnių derinio.
Biologiniai veiksniai
Depresija glaudžiai susijusi su smegenų chemijos pokyčiais - tam tikrų neuromediatorių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ar noradrenalinas, disbalansu. Šie junginiai atsakingi už nuotaiką, energijos lygį ir motyvaciją. Kai jų pusiausvyra sutrinka, žmogus gali pradėti jaustis bejėgis, prarasti susidomėjimą net tuo, kas anksčiau teikė džiaugsmą. Be to, svarbų vaidmenį gali atlikti ir genetika - jei šeimoje yra buvę depresijos atvejų, tikimybė susidurti su ja padidėja. Depresija sergantys žmonės turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
Psichologiniai veiksniai
Depresija dažnai išsivysto po ilgo emocinio streso, netekčių ar nuolatinės įtampos. Žmonės, linkę slopinti jausmus arba perimti per daug atsakomybės, gali būti ypač pažeidžiami. Ilgalaikis stresas išsekina nervų sistemą ir taip sumažina gebėjimą atlaikyti kasdienius iššūkius.
Socialiniai ir gyvenimo būdo veiksniai
Izoliacija, artimųjų palaikymo stoka, ekonominiai sunkumai ar net nuolatinis informacijos srautas gali tapti papildoma našta psichikai. Net miego trūkumas, nesubalansuota mityba ar fizinio aktyvumo stoka gali turėti įtakos emocinei būsenai. Šiuolaikinėje visuomenėje daug žmonių gyvena greitu tempu, tačiau pamiršta rūpintis savimi - tai atveria kelią psichinės sveikatos sutrikimams. Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
Taip pat skaitykite: Kas yra naujos Facebook manijos?
Kitos priežastys
Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos. Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos. Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Depresijos simptomai ir kūno siunčiami signalai
Depresija dažnai siejama su prasta nuotaika, apatija ar motyvacijos stoka. Tačiau daugelis žmonių nustemba sužinoję, kad ši būklė gali pasireikšti ir visiškai netikėtais, fiziniais simptomais. Organizmas neretai siunčia signalus anksčiau nei protas suvokia, kad kažkas negerai. Todėl gebėjimas atpažinti kūno ženklus gali padėti laiku imtis veiksmų.
Esminiai depresijos simptomai:
- Liūdna nuotaika.
- Sumažėjusi energija ar aktyvumas.
- Anhedonija - kai žmogus nebepatiria malonumo, sako, kad jo niekas nebedžiugina, kad veikla, anksčiau teikusi džiaugsmą, nebėra įdomi.
Kiti dažni depresijos simptomai:
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities.
- Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką.
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
- Nereguliarus valgymas, persivalgymas arba valgymas labai mažai, apetitas apskritai gali pasikeisti, svoris kisti. Sunkios depresijos atveju - žmogus gali išvis nustoti valgyti.
- Bendravimo su draugais, šeimos nariais, artimaisiais vengimas, izoliacija nuo jų.
- Noro atlikti veiklas, kurios prieš tai teikė džiaugsmą, kuriomis buvo mėgaujamasi, tame tarpe ir įvairūs hobiai, praradimas.
- Dominuojatys beprasmybės ir beviltiškumo jausmai.
- Negebėjimas pasirūpinti savimi, gali nebelikti energijos net išsivalyti dantis ar nusiprausti.
- Neigiamos mintys dėl ateities, kurios gali prieiti net prie minčių apie savižudybę, bandymo žudytis, savižalos.
- Pradedama piktnaudžiauti psichoaktyviomis medžiagomis, vaistais (raminamieji, migdomieji ir pan.).
- Svarbūs ir fiziniai simptomai, tokie kaip susirūpinimas savo sveikata, nuovargis, miego ir apetito sutrikimai, seksualinio potraukio sumažėjimas.
- Gali pasireikšti ir fiziniai depresijos simptomai, tokie kaip: silpnumas, galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, menstruacijų ciklo pakitimai, įvairūs sąnarių, raumenų skausmai, dusimo jausmas, seksualinė disfunkcija.
Kūno siunčiami signalai:
- Depresija ir kūno skausmai be aiškios priežasties. Tai gali būti raumenų maudimas, įtampa kaklo ar pečių srityje, galvos skausmai ar net virškinimo sutrikimai. Tokie simptomai dažnai neturi aiškios medicininės priežasties, tačiau kyla dėl ilgalaikio streso, įtampos ir nervų sistemos disbalanso.
- Depresija ir nerimas. Kitas dažnas simptomas - nuolatinis nerimas. Nors tai skirtingi sutrikimai, jie dažnai pasireiškia kartu. Nerimas gali sukelti padažnėjusį širdies plakimą, kvėpavimo sutrikimus, nemigą ar net panikos priepuolius. Dėl to žmogus gali jaustis tarsi įstrigęs nuolatinėje įtampos būsenoje ir beveik nepatiria emocinės ramybės.
- Depresija ir ūžimas galvoje. Mažiau žinomas, bet vis dažniau pastebimas simptomas - ūžimas galvoje, kuris kyla dėl nervų sistemos įtampos. Tai gali būti tarsi tylus foninis garsas, spaudimas ausyse ar galvos sunkumo jausmas. Tokia būsena dažnai atsiranda, kai nervų sistema yra pervargusi, organizmas ilgą laiką patiria stresą, o raumenys, ypač kaklo ir žandikaulio srityje, įsitempia. Tai ne tik nemalonu, bet ir dar labiau gilina nerimo bei įtampos jausmą.
Šie simptomai parodo, kad depresija nėra tik emocinė ar psichologinė problema. Ji glaudžiai susijusi su kūnu, kuris dažnai pirmas praneša apie emocinį perdegimą. Deja, daugelis žmonių šiuos signalus painioja su kitomis ligomis ir ieško vien tik fizinių priežasčių, todėl tikroji problema lieka nepastebėta.
Svarbu atskirti, kad depresijos atveju, tokia būsena mažai kinta, jos neveikia aplinkybės, ji trunka ilgesnį laiką. O štai paprastas liūdesys yra normali kiekvieno iš mūsų emocinė reakcija į kasdienes situacijas, tam tikras atspindys mūsų santykio su aplinka. Liūdesys gali praeiti gana greitai, pavyzdžiui, pasikeitus situacijai, sulaukus palaikymo iš artimųjų, užsiėmus malonia veikla.
Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.
Taip pat skaitykite: Nauja mokykla: psichologinė pagalba vaikams
Simptomai turėtų trukti ne mažiau kaip dvi savaites - tik tada užsitęsusias neigiamas nuotaikas galima klasifikuoti kaip rimtą problemą.
Tylioji depresijos forma: depresija su šypsena
Viena pavojingiausių depresijos rūšių - vadinamoji depresija su šypsena. Ja sergantys žmonės anaiptol neprimena nelaimingų. Dažnai tai itin aktyvūs perfekcionistai, dirbantys viršvalandžius, prisiimantys daugybę įsipareigojimų, nemokantys sustoti, pailsėti. Jų tikrąją vidinę būseną neretai slepia ironiška šypsena ar aplinkinių linksmintojo kaukė (iš čia ir šios depresijos pavadinimas).
Žmonės, sergantys „depresija su šypsena“, slepia patiriamus simptomus. Jie gali kasdien keltis, rengtis, eiti į darbą bei bendrauti su aplinkiniais taip, kad šie net nesuvokia, kaip blogai jų pašnekovai iš tiesų jaučiasi.
Ši depresijos rūšis turi visus įprastai depresijai būdingus simptomus. Tai lėtinis liūdesys, miego, apetito sutrikimai, beviltiškumo ir nuovargio jausmas, panikos priepuoliai bei susidomėjimo mėgstama veikla praradimas. Tai tikra ir tai sukelia tikrą skausmą.
Ši depresijos forma itin klastinga - aplinkiniai dažnai net nepastebi, kad žmogus kenčia. Tuo metu vidinis spaudimas tik didėja: žmogus jaučiasi tarsi gyventų dvigubą gyvenimą, nuolat dėvėdamas laimingo žmogaus kaukę. Tai gali lemti dar didesnį emocinį išsekimą, nerimą, o kartais - ir pavojingas pasekmes, jei pagalba neatkeliauja laiku. Depresija su šypsena ypač pavojinga tuo, kad tokie žmonės retai kreipiasi pagalbos patys. Jie nenori apsunkinti kitų, atrodyti silpni ar pažeidžiami. Todėl artimųjų supratimas, jautrumas ir atviras pokalbis gali tapti lemiamu žingsniu padedant žmogui išlipti iš šių spąstų.
Taip pat skaitykite: Žmogaus būties analizė
Kaip atpažinti šią depresijos rūšį?
Vieno atsakymo į šį klausimą nėra, tačiau yra daugybė požymių ir simptomų. Jei dienos pabaigoje jaučiatės visiškai išsekę ir neįsivaizduojate, dėl ko, greičiausiai įtemptai emociškai kovojate su depresija.
Štai keli pavyzdžiai, kaip tai gali atrodyti:
- Reikia įdėti daug pastangų, kad ryte išliptumėte iš lovos, susišukuotumėte, pasidažytumėte ir nueitumėte į darbą.
- Kai jau esate darbe, sugebate atlikti laimingo darbuotojo vaidmenį (klausinėjate kolegų apie jų savaitgalio planus bei priimate kvietimus kartu papietauti), tačiau viduje jaučiatės tuščias ir atsiribojęs nuo išorinio pasaulio.
- Ištveriate darbo dieną, tačiau jums nepavyksta išlaikyti koncentracijos; kai pagaliau grįžtate namo, esate išsekę, todėl paleidžiate visas asmenines atsakomybes ir krentate į lovą arba užmiegate ant sofos dar prieš vakarienę.
- Beveik visiškai nesirūpinate savimi. Jums energijos užtenka tik minimaliai dienotvarkei palaikyti, todėl praleidžiate treniruotes, valgote, kas po ranka papuola, ir išsisukinėjate nuo bendravimo su draugais.
- Nuolat patiriate neigiamas emocijas - jaučiate kaltę, gėdą ar liūdesį arba kritikuojate save už tinginystę, kai nerandate energijos ką nors nuveikti.
- Pasineriate į „pasyvios savižudybės mintis“; tai reiškia, kad neplanuojate nusižudyti, tačiau mintys apie netikėtą mirtį (pavyzdžiui, autoavarijos metu) jums nekelia nerimo ar liūdesio.
Lėtinė depresija: kai tai tampa kasdienybe
Lėtinė depresija - tai ilgalaikė, dažnai metų metus trunkanti nuotaikos sutrikimo forma, kuri nepraeina savaime. Lėtinei depresijai būdinga tai, kad žmogus nejaučia stiprių nuotaikos svyravimų, tačiau nuolat gyvena emocinėje pilkoje zonoje. Jam sunku patirti džiaugsmą, išlaikyti motyvaciją ar jausti prasmę. Tokia būsena neretai painiojama su tiesiog blogu periodu arba nuovargiu, todėl pagalbos ieškoma labai vėlai.
Didžiausias pavojus slypi tame, kad žmogus išmoksta su šia būsena gyventi. Jis prisitaiko prie sumažėjusios energijos, užsidaro savyje, atsisako pomėgių, riboja socialinį gyvenimą. Iš šalies tai gali atrodyti kaip ramus žmogus, tačiau iš tikrųjų tai lėtas emocinis perdegimas. Laikui bėgant lėtinė depresija gali stiprėti ir virsti sunkesnėmis formomis.
Dažniausi lėtinės depresijos požymiai:
- Nuolatinis nuovargis net ir gerai pailsėjus.
- Prastas miegas ar sunkus pabudimas ryte.
- Abejingumas tam, kas anksčiau džiugino.
- Socialinė izoliacija.
- Pesimistinis požiūris į ateitį.
Lėtinė depresija dažnai slepiasi už kasdienybės įpročių, rutinos ir tylos. Todėl svarbiausia - nelaikyti šios būsenos norma. Juk kiekvienas žmogus nusipelno jaustis gerai, o pagalba visada yra pasiekiama.
Kaip padėti artimui?
Depresija ne visada yra aiškiai matoma ir pastebima būsena. Ji gali būti maskuojama dirbtine šypsena, perdėtu linksmumu, susidomėjimo stoka, pykčiu ir irzlumu. Tačiau jei jau ši liga jau užklupo, gebėti atpažinti ją svarbu ne tik pačiam žmogui, bet ir jo artimiesiems.
Svarbiausi požymiai, kuriuos reikėtų pastebėti:
- Jūsų artimasis prarado susidomėjimą dalykais, kurie jam anksčiau patiko ir teikė džiaugsmą.
- Jūsų artimasis prarado viltį ir pasitikėjimą savimi.
- Jūs artimasis kalba pesimistiškai, jam būdingos neigiamos mintys: „Nieko gero iš to nebus“, „Nieko čia nepakeisi“.
- Jūsų artimasis tapo dirglus ir piktas.
- Negali susikaupti (skaityti knygų, žiūrėti televizijos).
- Jūsų artimasis perdėtai save kaltina dėl įvairiausiu dalykų, dažnai ne itin reikšmingų.
- Jūsų artimasis pradėjo skųstis miego sutrikimais, apetito stoka ar padidėjimu, pastebėjote, jog per trumpą laiką sulyso ar gerokai papilnėjo, skundžiasi nuolatiniu nuovargiu ir energijos stoka.
- Jūsų artimasis pradėjo vartoti daug alkoholio, kitų narkotinių medžiagų, įniko į lošimus (būdinga ypač vyrams).
- Jūsų artimasis tiesiogiai ar netiesiogiai užsimena apie savižudybę: „Norėčiau užmigti ir nebeatsikelti“.
Svarbiausi dalykai - palaikymas ir išklausymas, o vėliau skatinimas kreiptis psichikos sveikatos specialistų pagalbos ir/arba pagalba jos ieškant. Depresijoje esančio žmogaus nevertėtų skatinti banaliomis frazėmis, tokiomis kaip „viskas bus gerai“ ar žeminančiomis frazėmis, kaip „nustok verkti“, verčiau reikėtų žmogui leisti kalbėti apie tai, kaip jis jaučiasi, kas jį slegia, net jei tai atrodo perdėta ar nereikšminga. Reikia prisiminti, jog šios būsenos pats sau žmogus nesukėlė ir jo išgyvenimai yra realūs, tad jo emocijų ir jausmų negalima nuvertinti. Taip pat vertėtų nepamiršti, jog žmogus tokioje būsenoje dažnai neturi jėgų ir motyvacijos, tad net paprastas pokalbis gali atimti iš jo daug energijos, jis gali tam net neprisiruošti, tad inicijuoti kalbėtis gali tekti pačiam sergančio depresija artimajam.
Artimieji turi nebijoti rodyti iniciatyvą, patys klausti, siūlyti, ieškoti pagalbos. Geriau padaryti per daug nei nepadaryti nieko ar pavėluoti. Klaida yra kaltinti artimą matant, kad jo nuotaika bloga ar jis apatiškas, kaip ir klaida būtų imti prikaišioti, jog nesveiksta, spausti ir aktyviai nurodinėti, kad „kiek gi galima sirgti“. Artimieji taip pat žmonės, jie išgyvena, liūdi dėl artimo ir labai dažnai pavargsta būti šalia, tampa nervingi.
Efektyvūs kovos būdai: kompleksinis požiūris
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas. Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas.
Depresija - tai būklė, kuriai įveikti dažniausiai neužtenka vieno sprendimo. Nors nėra stebuklingos tabletės, galinčios akimirksniu išgydyti emocinį skausmą, efektyvus būdas kovoti su depresija yra kelių veiksnių derinys: psichologinė pagalba, gyvenimo būdo pokyčiai, fizinės sveikatos palaikymas.
Profesionali pagalba
Vienas svarbiausių žingsnių - kreiptis į psichikos sveikatos specialistą: psichologą ar psichiatrą. Terapeutas gali padėti išmokti atpažinti savo mintis, suprasti jų kilmę ir rasti būdų, kaip su jomis tvarkytis. O psichiatras, esant poreikiui, gali paskirti vaistus, kurie padeda atstatyti nervų sistemos pusiausvyrą. Labai svarbu suprasti, kad pagalbos ieškojimas tai nėra silpnumo požymis, o atsakingas sprendimas pasirūpinti savimi.
Psichologas gali padėti atpažinti savo jausmus, suprasti savo būseną ir ieškoti būdų, kaip su tuo susidoroti.
Judėjimas ir kūno priežiūra
Fizinis aktyvumas tiesiogiai veikia nuotaiką. Mankštinantis organizmas išskiria endorfinus - geros nuotaikos hormonus. Tai gali būti ne intensyvios treniruotės, o paprastas pasivaikščiojimas gryname ore, joga ar švelnus tempimas. Reguliarus judėjimas mažina įtampą, padeda geriau miegoti, o svarbiausia - padeda palaikyti emocinę pusiausvyrą.
Miegas ir dienos režimas
Miego stoka ar prastas miego ritmas dar labiau gilina depresijos simptomus. Todėl svarbu stengtis eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, riboti ekranų naudojimą prieš miegą, susikurti raminančią vakaro rutiną. Net kelių valandų kokybiškesnis miegas gali ženkliai pagerinti emocinę savijautą. Jei vakarais sunku užmigti, galite išbandyti melatonino papildus.
Mityba ir natūralūs organizmo pagalbininkai
Tinkama mityba turi didžiulę įtaką nervų sistemai. Subalansuotas maisto racionas, turintis pakankamai baltymų, sveikųjų riebalų, daržovių ir vaisių, padeda palaikyti stabilų energijos lygį ir mažina nuotaikos svyravimus. Be to, mitybą gali būti naudinga papildyti ir tam tikromis medžiagomis, kurios padės visapusiškai sustiprinti organizmą:
- Ašvaganda - adaptogeninis augalas, kuris gali padėti mažinti streso reakcijas, palaikyti emocinį balansą ir ramybę.
- Vitaminas D - jo trūkumas siejamas su prastesne nuotaika, energijos stoka ir padidėjusia depresijos rizika.
- B grupės vitaminai - ypač svarbūs nervų sistemai ir energijos apykaitai; jų pakankamas kiekis gali padėti sumažinti nuovargį bei nervinę įtampą.
- Multivitaminai - gali padėti kompensuoti galimus mitybos trūkumus, ypač jei mityba nereguliari.
- Magnis - dalyvauja šimtuose organizmo procesų, padeda mažinti raumenų ir nervų įtampą, o taip pat padeda išlaikyti ramybės jausmą.
- Žuvų taukai - turintys omega-3 riebalų rūgščių, teigiamai veikia smegenų veiklą, koncentraciją ir emocinę pusiausvyrą.
Svarbu: papildai nėra vaistai ir negali pakeisti profesionalios medicininės pagalbos, tačiau jie gali tapti puikia kompleksinio depresijos gydymo dalimi.
Emocinė higiena
Be fizinės sveikatos stiprinimo, svarbu rūpintis emocine higiena:
- Mokytis išreikšti jausmus, o ne juos slopinti.
- Užsiimti veiklomis, kurios suteikia džiaugsmo ar prasmės (net jei pradžioje atrodo sunku).
- Praktikuoti dėkingumą, rašyti dienoraštį ar išmokti kvėpavimo technikų stresui mažinti.
- Palaikyti ryšį su artimaisiais - net paprastas pokalbis gali būti didelis žingsnis į priekį.
Medikamentinis gydymas
Medikamentinis gydymas yra skiriamas tada, kuomet žmogus jaučia visus simptomus ir jo būklė iš ties yra sunki, pavyzdžiui, kalbėdamas ima verkia, negali susikaupti ar dirbti. Tokioje situacijoje gydymas vaistais padeda palaikyti geresnę žmogaus būklę.
Vaistai nuo depresijos yra efektyvus gydymo būdas. Jie padeda sergančiajam normalizuodami cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Patys naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu.
Gydytojas patikslino, kad dažniausiai depresijos gydymas trunka bent pusę metų. Medikamentinį gydymą rekomenduojama tęsti bent pusę metų po savijautos pagerėjimo, įprastai - metus. Paprasčiausiai dėl centrinės nervų sistemos pokyčių - tam, kad nervų sistema „atprastų“ reaguoti į aplinką per depresinį žvilgsnį. Tam reikia laiko. Per greitai nutraukus gydymą yra didesnė rizika, kad depresija pasikartos. Kai kuriems depresiniai epizodai vis sugrįžta, tada jų depresija traktuojama kaip lėtinis susirgimas.
Kur kreiptis pagalbos?
Pirmiausia kreiptis reikia į savo poliklinikos Psichikos sveikatos centrą. Taip pat svarbus kontaktas tarp gydytojo ir paciento. O jei sveikimas vyktų komplikuotai, specialistas spręs dėl vaistų keitimo, pasitarimo su kolegomis, o gal siuntimo į stacionarą. Jei žmogų vargina tik liūdna nuotaika, turbūt pirmiausia iš tiesų pakanka paieškoti psichologo ar psichoterapeuto.
Psichologinė pagalba telefonu:
- Pagalbos moterims linija: Nemokama psichologinė pagalba visą parą.
- Krizių įveikimo centre: Psichologo konsultacijos teikiamos per „Skype“ (krizesiveikimas) arba atvykus į Krizių įveikimo centrą, Giedraičių g. 60A, Vilniuje (www.krizesiveikimas.lt).
- Budi savanoriai konsultantai.
Ar depresija pagydoma?
Daugiau nei 80% žmonių, patiriančių depresiją, gali sėkmingai pasveikti, svarbiausia - laiku kreiptis pagalbos. Negydoma ir/arba nepastebėta depresija gali prailginti depresijos simptomus bei ištempti gydymą. 80-90% žmonių, kurie sulaukia tinkamo gydymo, pasijunta geriau jau per 3-8 savaites.
Visgi didelė dalis sergančiųjų niekada neieško arba nesulaukia tinkamos pagalbos, nes neatpažįsta depresijos simptomų, jaučia gėdą, baimę ar negauna tinkamos informacijos. Tad labai svarbu šia tema šviesti visuomenę, neignoruoti savo būsenos ir nebijoti kreiptis pagalbos, nes kreiptis pagalbos - normalu.
Išvados
Depresija - tai liga, kuri gali paliesti bet ką, tačiau su ja nebūtina kovoti vieniems. Kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo didesnė tikimybė greičiau ir visapusiškai sustiprėti - tiek emociškai, tiek fiziškai.
Kreiptis pagalbos - tai jėgos, o ne silpnumo ženklas.