Emocijos yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Jos lydi mus kiekvieną dieną, paveikia mūsų elgesį, sprendimus ir santykius su kitais žmonėmis. Nors dažnai stengiamės patirti tik teigiamas emocijas, neigiamos emocijos, tokios kaip pyktis, liūdesys, baimė ar pavydas, taip pat yra natūrali žmogiškosios patirties dalis. Svarbu suprasti, kad neigiamos emocijos nėra blogos savaime, tačiau nekontroliuojamos jos gali turėti neigiamą poveikį mūsų fizinei ir psichinei sveikatai, taip pat santykiams su kitais žmonėmis. Todėl labai svarbu išmokti atpažinti, suprasti ir valdyti savo neigiamas emocijas.
Emocijos ir jų įtaka žmogaus organizmui
Kiekvieną akimirką mūsų galvose sukasi įvairios mintys, kurios sukelia emocijas. Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikės neigiamos emocijos, su kuriomis nėra dirbama, gali sukelti net fizinį skausmą. Dažnas emocijų slopinimas susijęs su psichosomatinėmis ligomis. Žmogus gali jausti skausmą fiziškai, tačiau medikai neranda priežasties. Slopinamos emocijos gali sukelti raumenų įtampą, psichologines problemas, konfliktiškumą ir sunkų charakterį bendraujant. Žmogus gali pasižymėti dideliu pasyvumu, nenoru nieko daryti.
Emocijos nusėda skirtingose kūno vietose. Baimė kaupiasi organizme ir pasireiškia kaip diskomfortas, skausmas, organų sutrikimai ar net ligos. Jei dažnai patiriame pyktį, kenčia inkstai, jei kritikuojame kitus, kenčia kepenys, tulžis, jei trūksta artimųjų palaikymo ir paramos, skauda nugarą, jei per daug prisiimame atsakomybės, darbų ir pareigų, jaučiame įtampą pečių juostoje. Jei neišsakome, ką galvojame, neišreiškiame savęs, turime gumulą gerklėje, o vėliau - ir skydliaukės problemas. Jei „nesuvirškiname“ esamos situacijos, nerimaujame dėl ateities ir bijome ką nors keisti, turime skrandžio, virškinimo sutrikimų. Kai išgyvename dėl artimųjų, kamuoja širdies ligos. Šiuolaikinė medicina pripažįsta, kad stresas, nuolatinės blogos emocijos neigiamai veikia žmogaus organizmą. Kiekviena emocija yra susijusi su konkrečiu kūno organu - tai tarsi projekcija atitinkamoje organizmo vietoje. Iš kitos pusės, žinant žmogaus ligas, nusiskundimus, galima daug ką pasakyti apie jo charakterį, požiūrį ir vertybes.
Emocinio intelekto lavinimas ir emocinio kūno valymas
Nustatyta, kad per dieną mus aplanko apie 60 tūkst. įvairių minčių. Lengviausiai įsileidžiame mintis, kurios atitinka esamą nuotaiką, emocinę būseną. Minčių sukurtos emocijos yra energija, kuri kaupiasi mumyse sudarydama emocinį krūvį, vadinamąjį emocinį kūną. Geros emocijos stiprina mūsų kūną, o prastos silpnina ir kelia diskomfortą. Kaip šiukšlės teršia aplinką, taip ir neigiamų emocijų energija teršia organizmą. Siekdami aukštesnio emocinio intelekto, turėtume išsivalyti ir emocines šiukšles, kurios kaupiasi per patyrimus ir emocinius išgyvenimus nuo pat gimimo. Didžioji dalis sukaupto emocinio krūvio, užkoduoto šiuolaikiniu genų terminu, atsinešama iš anksčiau, iš praeitų gyvenimų. Vaikystės traumos, emocinės patirtys, išgyvenimai, nuoskaudos, klaidingi įsitikinimai yra duoti kaip ženklai, nuorodos, pamokos, kurias turėsime gyvenimo eigoje išmokti, kad jaustumėmės geriau, galėtume gyventi taikoje ir ramybėje su savimi ir kitais.
Emocijų paleidimo technika
Yra veiksmingų ir saugių būdų atsikratyti sukauptų emocinių šiukšlių, trukdančių džiaugtis gyvenimu. Emocijų paleidimo technika leidžia saugiai ir greitai atsikratyti sukaupto emocinio krūvio. Tai saugu, nes nėra jokio šalutinio poveikio ir jokios magijos. Viską sąmoningai, laisva valia atlieka pats žmogus. Nereikėtų painioti emocijų išlaisvinimo, paleidimo su jų slopinimu. Jei skausmą, diskomfortą ar ligą slopiname vaistais, alkoholiu, nikotinu ar narkotikais, tai nėra išsivadavimas. Tokios priemonės apmalšina emocinio krūvio keliamą skausmą ir gal kiek pagerina savijautą, tačiau problemos neišsprendžia. Sumanesni supranta, kad tai saviapgaulė ir ieško kitokių, sveikesnių būdų. Vieni sportuoja, kiti užsiima kūryba, treti nusiraminimo ieško gamtoje, muzikoje, aromaterapijoje ir pan. Tai atpalaiduoja, ramina, „nuleidžia garą“ ir „sumažina slėgį“. Bet tai labiau veikia kaip dėmesio nukreipimas, kurio metu gauname naujos energijos, papildomą teigiamų emocijų dozę, bet paprastai tai nėra neigiamo emocinio krūvio atsikratymas ir išgijimas.
Taip pat skaitykite: Kaip neigiamos emocijos veikia mus
Skausmo kūnas: snaudžiantis katinas
Edgartas Tilley knygoje „Naujoji žemė“ sukauptą neigiamą emocinę energiją vadina skausmo kūnu, kuris, pasak jo, kaip snaudžiantis katinas laukia progos papildyti savo jėgas, kai vėl išalksta. Tai reiškia, kad situacijos neigiamoms emocijoms išgyventi kartosis ir kartosis. Kol tas katinas gyvens mumyse, teks jį maitinti. Norint pajusti vidinę ramybę, anksčiau ar vėliau tenka išsivalyti, paleisti ankstesnių patirčių, išgyvenimų sukauptą naštą - neigiamą energiją. Saugiai atsikratyti neigiamo emocinio krūvio - tai prisiimti visą atsakomybę už save, o ne aklai atsiduoti į kitų rankas. Nebūti naiviam tikintis, kad kas nors už mane tai padarys ir mane išgydys, o suprasti, kad savo skausmą, nerimą, stresą ar ligą susikūrei pats ir pats už ją esi atsakingas. Todėl ir pagrindinį darbą teks atlikti pačiam. Kitas žmogus gali tik parodyti, išmokyti, kaip tai padaryti, padėti tai padaryti, bet niekas nepadarys to už tave. Vaduojantis iš ypač didelio neigiamo emocinio krūvio, verta pradėti nuo specialių fizinių pratimų, masažo ir kvėpavimo technikų. Greitesnių rezultatų pasiekiama derinant įvairias technikas su sąmoninga emocijų paleidimo praktika.
Emocijų paleidimo technikos principai
Emocijų paleidimo technika remiasi principu: pastebėti, pajusti diskomfortą kūne, vizualizuoti jį, suprasti, su kokia emocija bei mąstymo ir elgesio modeliu jis susijęs, padėkoti jam ir mintimis leisti pasišalinti, kitaip tariant, paleisti. Stebėjimas yra esminis dalykas norint paleisti emocijas. Mes gi žinome: kur dėmesys - ten teka energija. Jei jums ką nors dabar skauda, pabandykite pastebėti tą skausmą, įvertinti jo intensyvumą balais. Galbūt jūsų skausmas panašus į ką nors, į kokį nors daiktą, gal turi spalvą, formą? Jei bandote atsakyti į šiuos klausimus, vadinasi, jūs stebit tą skausmą ir visą dėmesį nukreipiate į tą vietą. Dabar lieka skausmui (o gal jūs įsivaizduojate, kad tai yra peilis, ar adata, ar dar kas nors), padėkoti, kad buvo, kad padėjo atkreipti dėmesį į save, kad padėjo suprasti, dėl ko jis atsirado pas jus, dėl kokių klaidingų minčių, įsitikinimų ir veiksmų jis dirba savo darbą - kelia jums skausmą, padėkoti ir priimti sprendimą atsisveikinti su juo, paleisti.
Ką reiškia priimti sprendimą paleisti? Ne visi nori su skausmu atsisveikinti. Pavyzdžiui, skausmas labai parankus, kai norima padejuoti ir tokiu būdu atkreipti į save dėmesį, vengiant ką nors daryti ir teisinantis, kad dabar negaliu, nes man skauda. Vienos emocijų paleidimo sesijos metu mergina vengė paleisti skausmą pečių juostoje, nes buvo įsitikinusi, kad jis naudingas, nes kai skauda, tai jai primena, kad ir vėl pasirinko netinkamą darbą. Taip, jis signalizuoja, kad daroma kažkas ne taip, bet tai yra sukaupta neigiama energija, emocinis krūvis, kuris yra kūne, ir jo atsikračius, paleidus jį, nebereikės vėl ir vėl išgyventi situacijų, aplinkybių, kurios, kaip veidrodis, parodo, kas mumyse gyvena, koks klaidingas mąstymo ir elgesio virusas sėdi viduje. Jei paleisi, rasi geresnį darbą arba pamilsi esamą, o jei laikysi, jei ne darbdavys, tai koks nors šeimos narys sukurs tau panašią situaciją, kad skausmas pasikartotų.
Emocijų paleidimo technikos pavyzdys
Šis emocijų paleidimo būdas aprašytas knygoje „Sedonos metodas“. Pavyzdžiui, kai sūnus buvo darželinuko amžiaus, jam, kaip ir dažnam vaikui, kai reikėdavo eiti miegoti, pasirodydavo „ožiukai“. Taip mes vadindavome tą man nepatinkantį sūnaus elgesį - nenorą eiti miegoti, kai namuose dar gana aktyviai „verda gyvenimas“. Kartą sūnelio paklausiau: „Kas tau neleidžia nusiraminti?“ Jis atsakė: „Ožiukas.“ Aš paklausiau: „Kur jis yra?“ Ir jis atsakė, kad guli lovoj šalia jo. Paklausiau: „Ar gali to ožiuko paprašyti, kad išliptų iš tavo lovos?“ Jis atsakė: „Galiu.“ Po akimirkos klausiu: „Na, kur dabar yra ožiukas?“ Jis sako: „Va ten, ant kilimo, vidury kambario.“ Aš atsikėliau, atsistojau ant kilimo krašto, rodau pirštu į vidurį ir klausiu: „Čia?“ Jis patvirtindamas linktelėjo. Tuomet aš pakėliau koją ir lyg smūgiuodama kamuolį, spyriau ir tariau „Čiuožk iš čia, ožy!“ „Ne, mamyte, negalima taip!“ - prišokęs prie manęs sušuko sūnus. Jis pasilenkė žemyn ir lengvu rankos mostu, lyg švelniai pastumdamas tarė: „Eik, ožiuk, eik!“ Taigi pirmiausia mes identifikavome emocinio diskomforto priežastį - tą vidinį erzelį, kurį sūnus įvardijo ir pavadino ožiuku. Antra dalykas, kurį padarėme: vizualizavome tą ožiuką ir nustatėme jo buvimo vietą. Trečias žingsnis: man pasiūlius sūnus priėmė sprendimą atsisveikinti su juo ir išprašė (šiuo atveju iš savo lovos). Ketvirta, kai aš nelabai draugiškai su tuo ožiuku norėjau atsisveikinti, sūnus išmintingai pataisė mane gražiai paprašydamas jį išeiti. Jeigu norėsime atsisveikinti su skausmu ar diskomfortu per prievartą, greičiausiai nepavyks. Sukauptos neigiamos emocinės energijos, to snaudžiančio katino, lengviau atsikratysime su dėkingumu, su meile, švelniai paleisdami, kitaip tariant, blogį neutralizuodami gėriu. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keistai, bet išbandę šį metodą praktiškai suprasite, kad tai paprastas, mažas jūsų pačių kuriamas stebuklas, padedantis jaustis vis geriau ir geriau. Ir tai daryti taps vis paprasčiau - juk ir vairuoti automobilį, vien žinant principus ir taisykles teoriškai, yra sudėtinga, kol neįgundi. Bet to tikrai galima ir verta išmokti. Jei neigiamos emocinės energijos prikaupta daug, jai paleisti prireiks didesnių pastangų. Būna ir taip, kad ji pasišalina tik peržengus tam tikrą skausmo ribą, kurią vienam pačiam pereiti ypač sunku.
Kiti emocijų valdymo būdai
Be emocijų paleidimo technikos, yra ir kitų būdų, kurie gali padėti valdyti neigiamas emocijas:
Taip pat skaitykite: Kaip valdyti neigiamas emocijas
- Meditacija ir dėmesingumo pratimai: Meditacija padeda atpažinti ir suvaldyti emocijas, ypač neigiamas. Vienas iš jų - „RAIN“ metodas, kuris leidžia pastebėti, priimti emociją ir iššifruoti jos siunčiamą žinutę. Objektyviai tiriant savo emocijas galima pastebėti daug privalumų: mažiau streso, konfliktų, daugiau pasirūpinimo savimi ir t.t. Norint atlikti „RAIN“ pratimą, nereikia specialaus pasiruošimo. Pirmiausia, atsisėkite tiesiai, galite užsimerkti. Pastebėkite, kaip kvėpuojate. Tuomet sutelkite dėmesį į kūno pojūčius - esate įsitempęs ar atsipalaidavęs? Stebėkite minčių srautą ir kokias emocijas bei nuotaiką jos sukelia. Jei galite, tai įvardinkite. Antras etapas - raskite tą emociją, kurią norite labiau patyrinėti. Savęs paklauskite, kaip tą emociją galime pavadinti? Apie ką ji man kalba? Kokį poreikį ji atspindi? Išsiaiškinkite, su kuo konkrečiai ta emocija susijusi - gal su žmogumi, situacija? Emocijos susiejimas su konkrečiu žmogumi ar mintimi gali padėti suvokti, iš kur ji atėjo, apie kokį poreikį ji kalba ir ką ta emocija siūlo daryti, be to, ar tikrai tai - geriausias būdas tą poreikį patenkinti. Galiausiai, baigdami pratimą, padėkokite sau už skirtą laiką.
- Fizinis aktyvumas: Fizinis aktyvumas - puiki iškrova susikaupusiai fizinei įtampai išnaudoti. Kadangi dėl emocinės įtampos vyksta pakitimai ir kūne, toks būdas itin tinkamas.
- Hobiai: Mėgstami hobiai gali padėti nukreipti emocijas tam tikra linkme.
- Dienoraštis: Jei mėgstate rašyti, galite savo emocijų analizę atlikti dienoraštyje.
- Atviri pokalbiai su artimaisiais: Atviri pokalbiai su artimaisiais atneša puikių rezultatų.
- Minčių valdymo technika „STOP!": Minčių sustabdymo technika padės „išmesti“ iš galvos neigiamas mintis, kurios ir sukelia neigiamus jausmus. Valdingai ir garsiai pasakykite „STOP!“.
- Vieta ir laikas negatyvioms mintims: Suraskite vietą, skirtą negatyviam galvojimui. Tai gali būti kambarys, krėslas arba kuris nors langas. Bet tai turi būti vienintelė vieta, kurioje Jūs leisite sau galvoti apie liūdnus dalykus! Galite pasirinkti bet kokią vietą, tačiau tai jokiu būdu negali būti Jūsų lova arba vieta, kur valgote. Pastarosios vietos būtinai turi likti Jūsų „saugumo zonomis“.
- Minčių nukreipimas: Neįmanoma vienu metu galvoti apie du dalykus. Kai tik negatyvios mintys ima plūsti, „perjunkite“ savo smegenis kitai veiklai. Galite užsimerkti ir pabandyti įsivaizduoti Jūsų mėgstamiausią vietą. Tegul tai užims nors keletą minučių, svarbiausia, kad pavyktų atsipalaiduoti ir pasimėgauti vaizdiniais. Galite pagalvoti apie tai, ko Jūs siekiate, apie ką svajojate.
- Ginčas su savimi: Pasiginčykite su savimi. Šios užduoties tikslas - pažiūrėti į situaciją iš įvairių pusių ir panaikinti nelogiškus argumentus, kurie dažniausiai ir yra nerimo bei baimės priežastys.
- Atsipalaidavimas: Kvėpavimo pratimai - tai veiksmingas metodas, padedantis sumažinti nerimą ir atgauti vidinę pusiausvyrą.
Svarbu atrasti sau tinkamiausią būdą.
Pykčio valdymas
Dažnai girdime, jog neigiamas emocijas laikyti užgniaužus savyje yra žalinga. Tai kenkia ne vien mums patiems, tačiau dažnai ilgainiui ir mūsų santykiams. Tačiau neigiamos emocijos kartais gali būti labai stiprios, o žmonės, kurie jas išprovokuoja gali būti labai artimi. Tad kaip supykti, bet neįžeisti kito žmogaus? Kaip atrodo efektyvus emocijų valdymas? Kokių pratimų galime imtis, kad tinkamai sureaguotume į emocionalias situacijas? Pyktis yra normali emocija. Tai tokia pat emocija, kaip ir visos kitos. Pyktis kalba mums apie tai, kad tam tikros mūsų ribos buvo peržengtos, tam tikros mūsų taisyklės buvo sulaužytos. Net jei mes ir nesame taip labai pajėgūs reguliuoti pykčio, vis dėlto galime veikti savo elgesį. Svarbu pyktį išreikšti konstruktyviai. Pats pykčio įvardinimas, pasakymas sau, kad mes pykstame, jau nuima dalį emocijos intensyvumo. Tiesiog apie tai kalbėti. Kalbėti pirmuoju asmeniu. „Aš jaučiu pyktį“ arba „tavo elgesys man kelia pyktį, susierzinimą“, šiek tiek atskleidžiant, kaip jaučiamės ir dėl ko. Nes jei apie tai nekalbate, kolega ar artimas žmogus gali net nesuprasti, kad jo kažkoks elgesys ar žodžiai jums kelia diskomfortą.
Pykčio intensyvumo įvertinimas
Kalbant apie pyktį, svarbu įsivertinti jo intensyvumą. Palyginimui pykčio skalę būtų galima įsivaizduoti kaip šviesoforą - raudona, geltona, žalia. Jei esu raudonoje zonoje, galbūt verta šiek tiek nutylėti, pralaukti, imtis kitų technikų, bet nespręsti problemų. Kai yra geltona, jau galiu pradėti galvoti, kaip galiu veikti ir ką daryti. Kartais girdime patarimų, kad jei supykstate - skaičiuokite. Iki dešimt ar nuo šimto atgal. Šis patarimas nėra iš piršto laužtas. Tada, kai labai stipriai aktyvuojasi emocijos, išsijungia tam tikra smegenų dalis, kuri atsakinga už loginį mąstymą. Ką daryti, kai esame raudonoje zonoje? Galime skaičiuoti, eiti pasivaikščioti, medituoti, kvėpuoti. Kvėpuoti rekomenduojama lėtai: per keturias sekundes įkvepiant, padarant šešių sekundžių pauzę ir per šešias-septynias sekundes iškvepiant, normalizuojant kvėpavimą. Apėmus pykčio emocijai galima pasitelkti ir sportą, nes jis suaktyvina mūsų kūną.
Pykčio priežasčių analizė
Jei pykstate susirinkimo metu, galbūt yra atsikartojančių situacijų. Galbūt tuomet verta tarp susirinkimų pasižiūrėti, kokios situacijos jus labiausiai išveda iš pusiausvyros - tam tikros temos, svarstomi dalykai, vadovo tonas. Atkreipkite dėmesį, kas jus erzina ir aktyvuoja pyktį. O skaičiuoti galima ir susirinkimo metu. Jei nėra galimybės pasportuoti čia ir dabar, pritupimus galima atlikti net ir ofise. Kai esate raudonoje zonoje, o pasitraukti iš situacijos negalite, nukreipkite dėmesį nuo savo pykčio - paskaičiuokite, pakvėpuokite, atkreipkite dėmesį į save. Visais būdais stenkitės nukreipti savo dėmesį nuo tos pykčio emocijos, kuri jus užvaldo čia ir dabar. Pykčio emocijos prigimtis priklauso gyvūnų pasauliui, kurio atstovai pavojaus akivaizdoje atsiduria ties pasirinkimu - bėgti ar atakuoti. Įskaudinti, įžeisti žmonės elgiasi panašiai. Tačiau kai kurie yra tokie jautrūs, kad nepavojingas situacijas suvokia kaip puolimą ir reaguoja labai aštriai, net agresyviai. Padidėjęs jautrumas pavojams būdingas žmonėms su stipriu ego. Juos valdo itin stipri baimė pralaimėti, parodyti žemą savivertę, silpnumą, pripažinti kito asmens pranašumą. Teisingas kalbėjimas apie savo jausmus tai ne „tu blogas“, o „man nepatinka ši situacija“. Sutuoktiniai, kurie išmoksta duoti ir priimti tokius signalus, dažnai taikiai išsprendžia kilusias problemas. Tačiau pikčiurna paprastai nesugeba ramiai reaguoti į menkiausią kito asmens nepritarimą, todėl nepritariantis pašnekovas jam - kaip juodoji dėžė.
Praktiniai patarimai pykčiui valdyti
- Pildykite pykčio dienoraštį, į kurį žymėkite viską: kada, kodėl, kaip sureagavote. Nepraleiskite nei vieno savo plykstelėjimo. Stebėkite įprastas reakcijas į pyktį.
- Išliekite pyktį ant lapo, išrašykite viską, kas jus supykdė, suerzino. Baigę lapą suplėšykite ar sudeginkite.
- Mokykitės šalinti raumenų įtampą.
- Leiskite žmonėms kalbėti! Gal būt situacija ne tokia bloga, kaip jums atrodo. Išklausykite juos!
- Atsipalaidavimas. Patogiai atsisėskite, pasistenkite, kad netrukdytų pašaliniai garsai. Atpalaiduokite raumenis kartodama formulę: „Aš kvėpuoju ramiai. Kūnas atsipalaiduoja. Veidas atsipalaiduoja. Kaklas atsipalaiduoja. Rankos atsipalaiduoja. Kojos atsipalaiduoja“. Įsivaizduokite, kaip pamažu šilumos banga užlieja veidą, kaklą, krūtinę, pilvą ir t.t.
- Pykčio emocijos „ištrynimas“. Kai stipriai supykstate, stebėkite, kur jaučiate didžiausią įtampą. Pasistenkite nukreipti ten visą dėmesį, atlikdama keletą mažyčių tos grupės raumenų judesių.
- Scenarijaus perrašymas. Sakykime, kad savikontrolę prarasti jus priverčia tos pačios pasikartojančios situacijos. Pabandykite mintyse kurią nors prikelti ir „prasukite“ jos įvykių epizodus, sukeliančius nemalonias emocijas. Dar ir dar kartą perkratykite viską, kas nepatinka ir priverčia įsitempti. O paskui pabandykite mintyse „perrašyti“ tą epizodą tik jau su teigiamomis detalėmis ir įsivaizduoti, kad, pavyzdžiui, žiūrite linksmą filmą laiminga pabaiga ar komediją. Atlikite tai keletą kartų, kol tas epizodas nebekels asociacijų su neigiamais jausmais. Pabandykite perkelti naują filmą į gyvenimą. Kai gerai įgusite, tai pavyks automatiškai.
Neigiamų emocijų įtaka santykiams
Neigiamos emocijos neišvengiamos kiekvieno žmogaus gyvenime, tačiau svarbu suprasti, kaip jos veikia santykius su kitais žmonėmis, ypač artimaisiais. Santykiuose neigiamos emocijos gali pasireikšti įvairiais būdais: konfliktai, nesusipratimai, įžeidimai, kritika, uždarumas, emocinis atitolimas ir kt. Jei nevaldomos, neigiamos emocijos gali sugriauti net pačius stipriausius santykius.
Taip pat skaitykite: Emocijų reguliavimas ir neigiamos emocijos
#
tags: #neigiamos #emocijos #kaip #juos #susitvarkyti