Šiais laikais stresas tapo nuolatiniu palydovu. Vos įsijungi televizorių ar radiją, paimi į rankas laikraštį ar žurnalą, būtinai aptiksi ką nors apie stresą. Tačiau kaip su juo susidoroti? Neilo Shaho knyga "10 žingsnių įveikti stresą" siūlo praktišką požiūrį į streso valdymą, paremtą autoriaus asmenine patirtimi ir įžvalgomis. Ši knyga padės išmokti to, ko turėjome išmokti dar vaikystėje, - valdyti stresą ir užtikrinti, kad susidūrę su juo galėtume atpažinti ir imtis priemonių, kurios padėtų pakeisti mūsų elgseną.
Neilas Shahas - vienas didžiausių streso valdymo ir geros savijautos autoritetų Jungtinėje Karalystėje, Streso valdymo draugijos įkūrėjas ir vadovas. Jis konsultuoja ir skaito paskaitas streso valdymo klausimais, keliauja po pasaulį, mokydamas streso valdymo technikų. Tūkstančiams žmonių N. Neilo Shaho knyga "10 žingsnių įveikti stresą" nėra kokia nors „daryk šitaip ir tavo gyvenimas taps nuostabus“ brošiūra. Didžioji dalis joje pateikiamos informacijos paremta asmenine autoriaus patirtimi.
Kas yra stresas ir kaip jis veikia mūsų organizmą?
Stresas - tai fizinė arba psichologinė reakcija, kai negalime susidoroti su mums keliamais reikalavimais. Tai normali evoliucijos eigoje išsivysčiusi organizmo reakcija į vidinius ir išorinius stresorius, tik ji nepritaikyta šiems laikams. Susidūrus su vidiniais ar išoriniais stresoriais, žmogaus organizme prasideda psichologinių pokyčių grandinė. Išsiskiria tam tikri hormonai, aprūpinantys organizmą energija, kad galėtume kovoti su stresine situacija arba nuo jos pabėgti.
Prieš tūkstančius metų gyvenome plėšrūnų kaimynystėje, taigi „kovok arba bėk“ reakcija buvo būtina. Šiais laikais patiriame stresą vairuodami automobilį ir sėdėdami prie darbo stalo, bet nepajėgiame susitvarkyti su hormonais ir energija, kuria jie aprūpina organizmą, ji lieka nesudeginta.
Tačiau ilgalaikis stresas gali pakenkti organizmo sistemoms ir sukelti fizinės bei psichinės sveikatos sutrikimų. Kai patiriame stresą, mūsų kvėpavimas tankėja, bet kvėpuojame negiliai, todėl smegenys gauna mažiau deguonies. Stresą išgyvenančio žmogaus smegenys funkcionuoja tik 20-40 proc. pajėgumu. Kad galėtume mąstyti aiškiai, turime atsipalaiduoti. Darbą, kurį streso apimtas žmogus atlieka per valandą, atsipalaidavęs žmogus gali atlikti per dešimt minučių.
Taip pat skaitykite: Kas yra 12 žingsnių programa depresijai?
Stresas sukelia aibę sveikatos sutrikimų: jis padidina širdies ligų ir nutukimo riziką, užaugina vadinamąjį „alaus pilvą“, skatina atsparumą insulinui, o tai dažnai laikoma pirmuoju cukrinio diabeto požymiu. Londono universitete atliktas tyrimas parodė, kad stresą patiriantiems žmonėms net 68 proc. padidėja rizika susirgti širdies ligomis. Be to, stresas jus gali paversti kvailiu, mat jis neleidžia formuotis naujoms neuronų jungtims.
Streso simptomai gali būti įvairūs: verksmingumas, nerimas, galvos skausmas, virškinimo problemos, nemiga, sumažėjęs lytinis potraukis, nusilpęs imunitetas ir priklausomybė nuo alkoholio.
10 žingsnių programa streso įveikimui
Knygoje „10 žingsnių įveikti stresą“ pristatoma dešimties žingsnių programa, surašyta nesudėtinga kalba, be jokio profesinio žargono ar terminologijos. Be pagrindinės informacijos apie stresą, čia rasite praktinių patarimų, kaip keisti mitybą, poilsį, gyvenimo būdą, taip pat įvairių metodų, kuriuos įvaldę vėl galėsite kontroliuoti savo gyvenimą.
Štai tie 10 žingsnių, kuriuos siūlo Neilas Shahas:
- Rūpinkitės savimi, svarbiausia - jūsų sveikata. Tai apima tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą.
- Naktį gerai išsimiegokite. Miego kokybė yra svarbesnė už miego kiekį.
- Giliai kvėpuokite. Gilus kvėpavimas padeda nuraminti nervų sistemą.
- Gerkite daugiau vandens. Dehidratacija gali padidinti streso lygį.
- Valgykite, kad gerai jaustumėtės, o ne malšindami stresą. Sveika mityba padeda organizmui geriau susidoroti su stresu.
- Daugiau judėkite, mankštinkitės. Fizinis aktyvumas padeda sumažinti streso hormonų kiekį.
- Išsiugdykite pozityvų mąstymą. Pozityvus požiūris padeda lengviau įveikti sunkumus.
- Tapkite savo laiko šeimininkais. Laiko planavimas padeda sumažinti chaoso jausmą.
- Nevergaukite technologijoms, naudokitės jomis. Saikingas naudojimasis technologijomis padeda išvengti informacijos perkrovos.
- (Šis žingsnis nenurodytas, bet tikėtina, kad jis susijęs su santykiais ir socialine parama). Stiprūs socialiniai ryšiai padeda įveikti stresą.
Mitybos įtaka streso valdymui
Paprasčiausias būdas, padedantis palengvinti stresą - valgyti sveikai ir maistingai. Turėdami energijos ir sveiką imuninę sistemą lengviau atsispirsite stresui. Švieži vaisiai ir daržovės turi daug vitaminų ir mineralinių medžiagų, palaikančių puikią organizmo būklę. Jogurtas aprūpina organizmą mineralinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, kalciu, būtinais tinkamai nervinių impulsų funkcijai palaikyti. Riešutų, pavyzdžiui, migdolų, maistinė vertė itin didelė, juose daug svarbių vitaminų ir mikroelementų, padedančių greičiau įveikti streso padarinius. Migdolai suteikia ir daug kalorijų, todėl juos valgant svarbu neprarasti saiko.
Taip pat skaitykite: Patarimai nerimui mažinti
Daugelis žino, kad svarbu valgyti tris kartus per dieną, bet stresas kartais priverčia žmones pietus praleisti ar tiesiog pamiršti. Bet vėliau jie pasijunta išalkę ir dažniausiai prisivalgo prasto ir nesveiko maisto, kad tik greičiau numalšintų alkį. Jei norite visą dieną neprarasti energijos, iš anksto sugalvokite dienos valgiaraštį - numatykite sočius pusryčius, gana lengvai virškinamus pietus ir lengvą vakarienę. Jei praalksite nesulaukę įprasto laiko valgyti, sveikai užkąskite, pavyzdžiui, riešutų, sėklų, vaisių ar daržovių su neriebiais padažais ar riešutų užtepu. Reguliariai valgant, nustos šokinėti cukraus kiekis kraujyje.
Prieš eidami pirkti maisto apgalvokite, ką ketinate gaminti ateinančią savaitę. Tuomet paskui visą savaitę valgysite sveiką, visavertį maistą ir be reikalo nešvaistysite produktų. Pirkite tik tai, ko iš tiesų reikia valgiaraštyje numatytiems patiekalams pagaminti, nepirkite bet ko, nes taip dažniausiai įsigyjate nesveikų, stresą didinančių produktų.
Kvėpavimo pratimai
Kai patiriame stresą, mūsų organizmas, nelyginant „Žvaigždžių kelio“ erdvėlaivis „Enterprise“, visą energiją nukreipia į svarbiausias, išlikimą užtikrinančias sistemas, ir laikinai išjungia sistemas, kurios išlikimui nebūtinos. Egzistuoja keletas būdų, padedančių susikaupti, vienas jų - pakaitinis kvėpavimas šnervėmis. Užspauskite pirštu vieną šnervę ir iškvėpkite pro kitą. Kairės rankos nykščiu užspauskite dešinę šnervę ir skaičiuodami iki keturių pro kairę šnervę įkvėpkite. Paleiskite dešinę šnervę, kairės rankos bevardžiu pirštu švelniai užspauskite kairę šnervę ir palaikykite, kol suskaičiuosite iki šešiolikos. Tada skaičiuodami iki aštuonių iškvėpkite pro dešinę šnervę. Paskui, skaičiuodami iki keturių įkvėpkite pro dešinę šnervę. Šis pratimas padės atkurti serotonino - hormono, atsakingo už gerą nuotaiką - pusiausvyrą ir užtikrinti, kad abu smegenų pusrutuliai dirbtų vienodai gerai. Kaskart, kai skaičiuodami iki keturių įkvepiame ir sulaikome kvėpavimą, oras nustumiamas į apatinę plaučių dalį.
Raumenų atpalaidavimo technikos (LRA)
Į stresą mūsų kūnas reaguoja įtempdamas raumenis. Įtempti raumenys - dažniausiai pasireiškiantis streso simptomas. LRA - tai streso valdymo būdas, leidžiantis atpažinti įtampą ir sumažinti ją sistemiškai įtempiant bei atpalaiduojant konkrečias raumenų grupes. Jei visa tai darome susikaupę, tai atitraukiame ir mintis nuo stresą sukėlusių problemų ar aplinkybių.
Pirmiausia patogiai įsitaisykite ir atsipalaiduokite. Sutelkite dėmesį į kvėpavimą - kvėpuokite lėtai, giliai, pilvu. 5-10 sekundžių įtempkite reikiamus raumenis (siūlomą tvarką žr. toliau). Tada greitai atleiskite ir atpalaiduokite raumenis 15-30 sekundžių. Atkreipkite dėmesį į tai, kuo skiriasi įtempimo ir atpalaidavimo pojūčiai. Atpalaiduodami įtemptus raumenis mėgaukitės didėjančia vidine ramybe. Raumenų grupes įtempkite ir atpalaiduokite, laikydamiesi tam tikros tvarkos.
Taip pat skaitykite: Kaip atsikratyti viešojo kalbėjimo baimės?
Kai kurie žmonės pradeda nuo pėdų ir baigia veido raumenimis, kitiems patogiau pradėti nuo veido ir baigti pėdomis. Laikykitės tos tvarkos, kuri patogesnė jums. Užbaigę visą seansą kelias minutes pailsėkite, giliai kvėpuokite ir mėgaukitės. Atsimerkite ir padarykite keletą tempimo pratimų. Pajudinkite kojų ir rankų pirštus.
Šiuos pratimus galima daryti keliais skirtingais būdais, ir atminkite, kad visi būdai vienodai geri. Lengviausiai jų išmoksite, jei darysite kasdien. Planuokite LRA du kartus per dieną. Vienas seansas trunka apie 10-15 minučių. Suraskite ramią vietą, kur negrotų muzika ir niekas netrukdytų. Šviesas šiek tiek prigesinkite. Drabužiai turi būti laisvi. Batus nusiaukite. Prieš pratimus geriausia nevalgyti, nerūkyti, negerti alkoholio. Darydami pratimus, nesulaikykite kvėpavimo. Įpraskite įtempdami raumenis įkvėpti, o atpalaiduodami iškvėpti.
Norėdami įtempti plaštakos raumenis, sugniaužkite kumštį. Įtempdami veido raumenis, stipriai užsimerkite. Taip pat galite sukąsti dantis ir nuleisti lūpų kampučius. Įtempdami pečių srities raumenis, susigūžkite, galvą įtraukite. LRA vakare padės greičiau užmigti.
Gerai perpratę šį būdą, išmoksite greitai atpažinti, kada raumenys įsitempia dėl streso, ir panorėję galėsite iš karto juos atpalaiduoti.
Atkreipkite dėmesį: jei turite širdies sutrikimų ar aukštą kraujospūdį nepasitarus su gydytoju šių pratimų daryti nederėtų. Jei neseniai patyrėte sunkių traumų, raumenų spazmų ar buvote susižaloję nugarą, prieš imdamiesi LRA taip pat turėtumėte pasikalbėti su gydytoju.
Fizinis aktyvumas ir sportas
Sportuojant atsikratoma neigiamų emocijų. Nustatyta, kad važiavimas dviračiu yra vienas efektyviausių būdų, padedančių atsikratyti streso, tiesą sakant, gali būti, kad jis efektyvesnis net už meditaciją. Palyginę su situacija prieš trejus metus, matome, kad dabar bendrosios praktikos gydytojai mankštos terapiją skiria pacientams keturiskart dažniau nei įprastus medikamentus nuo streso ir depresijos. Dažnai žmonės pradeda ieškoti vaistų nuo streso, kai šaukštai jau po pietų, nesuvokdami, kad daug sveikiau būtų kasdien praktikuoti tam tikrą metodiką, padedančią susidoroti su įtampa, kol ji neišvedė jūsų iš rikiuotės.
Dviratis - ideali priemonė, nesunkiai prieinama ir nebrangi. Paprastai, apėmus stresui, pagreitėja širdies ritmas, kvėpavimas tampa paviršutiniškas ir padažnėja, sutrinka deguonies ir anglies dioksido pusiausvyra. Galiausiai deguonies trūkumas smegenyse sukelia dar didesnį stresą. Iš esmės, dviratį minantis žmogus yra priverstas sureguliuoti kvėpavimą, kvėpuoti giliau, kad išstumtų užsilikusį anglies dvideginį. Mankšta ne tik sušvelnina išgyvenamą stresą, bet gali apsaugoti ir nuo būsimo.
Kad ir kokią mankštą nuspręsite išmėginti, netrukus pastebėsite didžiausią jos naudą - ji padeda nukreipti mintis nuo bėdų į visai kitus dalykus. Ne vien todėl, kad esate priversti įsigilinti į tai, ką darote, - mankštinantis išsiskiriantys endorfinai padeda teigiamai mąstyti net ir po mankštos. Jei išgyvenate stresą, fizinė veikla užtikrins reikiamą dvasinę būseną, kad sugebėtumėte nustatyti streso priežastis ir rasti tinkamiausius sprendimus.
Kokias streso valdymo specialistas pataria išbandyti mankštas? Kokios naudingiausios malšinant stresą? Pateikiamos kelios:
- Joga puikiausiai tinka sveikatai, gerai savijautai ir kūno lankstumui stiprinti. Be to, ji padeda atsipalaiduoti, moko medituoti.
- Kovos menai - geras būdas ugdyti vidinę drausmę, įsilieti į bendraminčių būrį, atsikratyti bet kokios užgniaužtos įtampos ir frustracijos ir net saugiau jaustis, nes išmokstama apsiginti nuo užpuolikų.
- Plaukimas - nuostabus būdas įgauti formą. Dauguma žmonių pastebi, kad vėsus vanduo ramina ir atpalaiduoja, tad plaukiodami ne tik judėsite, bet ir malšinsite stresą.
- Ėjimas - tai lengva ir veiksminga fizinė veikla, įmanoma daugumai žmonių ir nesunkiai įterpiama net į perkrautą darbotvarkę. Galite išlipti iš autobuso ar traukinio keliomis stotelėmis anksčiau, pasivaikščioti per pietų pertrauką, įsodinę mažus vaikus į vežimėlį, išeiti su jais į parką. Vaikščiodami su draugu ir kalbėdamiesi nė iš tolo nesijausite besimankštinantys ir dar turėsite galimybę nusimesti nuo pečių slegiančią rūpesčių naštą. Jei vaikštote vieni, galite ramiai apmąstyti stresą keliančius dalykus, pažvelgti į juos kur kas plačiau. Vaikščiodami net medituoti galite!
- Varžybos turi savų pranašumų. Toks sportas, kaip futbolas, kriketas, regbis, krepšinis, verčia labiau stengtis, pažvelgti į žaidimą kur kas atsakingiau, nei sugebėtumėte sportuodami vieni. Galite mėginti sportuoti varžydamiesi su priešininku, pavyzdžiui, žaisti tenisą, badmintoną ar golfą, arba lenktyniauti dviračiais, bėgimo ar plaukimo takeliuose. Toks papildomas iššūkis padės sutelkti mintis, labiau stengtis ir atneš papildomos naudos, nes palengvins stresą.
Kaip elgtis su žalingais įpročiais, atsirandančiais dėl streso?
Norint atsikratyti šių nemalonių įpročių, reikia keisti elgesį. Atkreipkite dėmesį, kada ir kodėl griebiatės tokių nevalingų veiksmų, ir viską užsirašykite dienoraštyje. Pagalvokite, ką galėjote daryti kitaip tokiose situacijose. Jei pagausite save graužiant nagus, trepsint koja ar darant ką nors panašaus, tuoj pat liaukitės, giliai įkvėpkite ir bent 5 minutes pasivaikščiokite, kol praeis poreikis.
Streso įtaka darbingumui ir ekonomikai
Daugybė žmonių eina į darbą, nors nesijaučia ten vertinami ir palaikomi, jiems keliami per dideli reikalavimai ir daromas spaudimas dėl rezultatų. Suprantama, tai neigiamai veikia darbuotojo produktyvumą, nuotaiką, darbo rezultatus, dažniau daromos klaidos, padaugėja nelaimingų atsitikimų, traumų ir netgi mirties atvejų, ką jau kalbėti apie pravaikštas, dėl kurių verslas patiria tiesioginių nuostolių.
Vis dėlto kur kas blogiau, kai žmogus ateina į darbą netinkamos būklės - pavyzdžiui, sirgdamas. Tyrimais nustatyta, kad dėl prezenteizmo (prezenteizmas - tai situacija, kai darbuotojas praleidžia darbo vietoje daugiau laiko, negu nustato darbo sutarties sąlygos. Paprastai turimas galvoje susirgusių darbuotojų elgesys, kai bijodami prarasti darbą jie ir sirgdami eina į darbą, tačiau dėl blogos savijautos dirba ne taip efektyviai nei paprasta) sumažėjęs produktyvumas bendrovėms kainuoja nepalyginamai brangiau nei pravaikštos. Pavyzdžiui, dėl prezenteizmo Jungtinės Karalystės ekonomika patiria 15 trilijonų svarų sterlingų nuostolių, o pravaikštos atsieina tik 8,4 trilijonų…
Bendrovės, ignoruojančios faktą, kad vadovaujančias pareigas einantys darbuotojai nuolat persidirba ir patiria milžinišką įtampą, rizikuoja savo pelnu. Turime žiūrėti į stresą kaip rizikos veiksnį, keliantį pavojų sveikatai ir gerai savijautai. Įstatymais numatyta, kad bendrovės privalo pasirūpinti darbo vietos sauga, bet kažkodėl niekas neįvertina streso keliamos grėsmės. O juk jis - rimta problema, sunkiausiais atvejais galinti pastūmėti žmogų į savižudybę, ką jau kalbėti apie tai, kad stresas neigiamai veikia produktyvumą, efektyvumą ir yra pagrindinė pravaikštų priežastis. Visa tai atsieina bendrovėms milijonus.
Komandiruotės ir jų įtaka stresui
Miego trūkumas, darbas lėktuve ar traukinyje, nesveikas maistas - tai keliaujančiųjų darbo reikalais kasdienybė. Siekdamos sumažinti kelionių išlaidas, bendrovės dažniau renkasi ne verslo klasę, o pigesnius ekonominės klasės bilietus. Visa tai sukelia įvairaus lygio stresą, bet nepamirškime, kad darbo reikalais keliaujantis specialistas ir taip patiria didžiulę įtampą, ruošdamasis pristatymui ir organizuodamas svarbius susitikimus, tad kritinę ribą jis pasiekia dar prieš kelionę.
Patyręs stresą organizmas ima veikti „kovoti ar bėgti“ režimu ir išskiria kortizolį bei adrenaliną, todėl padažnėja širdies ritmas, pakyla kraujospūdis, padidėja gliukozės kiekis. Geriausias būdas kovoti su stresu - atlikti keletą nesunkių pratimų ir pakvėpuoti grynu oru, deja, tai ne visada įmanoma.
Darbo reikalais keliaujantys žmonės dažniau būna patalpose, kur oras kondicionuojamas, nėra natūralaus apšvietimo, o šie veiksniai labai svarbūs kovojant su stresu. Žmonės neturi pakankamai galimybių sudeginti streso hormonus, ypač kai grafikas sudėliotas paminučiui.
Dar viena problema - organizmo paros ritmo sutrikimas. Jį taip pat lemia sutrikusi hormonų pusiausvyra - tai yra serotonino, reguliuojančio miego režimą, apetitą ir mūsų nuotaiką, trūkumas.
Kaip panaikinti nepageidaujamus streso padarinius keliaujant?
- Labai svarbu lėtai ir giliai kvėpuoti: įsivaizduokite, kad jūsų pilvas - tai balionas, kuris, jums įkvėpus, lėtai prisipildo oro. Įkvėpę keletą sekundžių sulaikykite orą, tada lėtai iškvėpkite, leisdami balionui subliūkšti. Kai organizmas gauna pakankamai deguonies, jam lengviau kovoti su stresu.
- Ne mažiau svarbu gerti daug vandens. Kelionėje patiriamas stresas skatina organizmo dehidrataciją.
- Skrisdami lėktuvu venkite alkoholinių gėrimų, atsisakykite kofeino ir cukraus, tuomet pasiekę kelionės tikslą jausitės daug geriau.
- Jei žmogus baiminasi, kad lėktuvui kylant arba leidžiantis jam gali pasidaryti bloga, siūlyčiau prieš skrydį (ir skrydžio metu) užvalgyti sveiko, lengvai virškinamo maisto ir sėdėti ištiesus kojas.
- Venkite maisto, kuriame gausu angliavandenių, verčiau valgykite salotas ir daržoves - jas organizmas greičiau suskaidys, o jūs gausite daugiau energijos. Jei skrydis ilgas, periodiškai pasivaikščiokite salone. Ilgai sėdint vienoje vietoje, sulėtėja kraujotaka kelių srityje, tad būtina ją pagerinti.
Šiuolaikiniai stresoriai ir technologijų įtaka
XXI amžiuje žmonės nuolat jaučia įtampą. Mes leidžiamės blaškomi, nes nenorime praleisti palankios progos, naujienų ir žinučių. Deja, rezultatas priešingas. Kaskart, kai koks nors dirgiklis atitraukia dėmesį, prireikia 15 minučių grįžti prie savo darbo. Įvairūs trukdžiai sumažina darbingumą daugiau kaip 500 procentų. Juk susikoncentravę ties vienu darbu, o ne šokinėdami nuo vienos užduoties prie kitos, dirbame daug efektyviau. Leisti dirgikliams griauti mūsų dienotvarkę yra mažų mažiausiai neefektyvu - jie blaško dėmesį, verčia ilgiau užsisėdėti po darbo ir dar labiau didina stresą.
Be to, palaipsniui prarandame teisę į anonimiškumą. Jei einame į pokalbį dėl darbo, didelė tikimybė, kad potencialus darbdavys jau bus įvedęs jūsų vardą į „Google“ paiešką ir patikrinęs mūsų pėdsakus socialiniuose tinkluose ir apskritai internete. Tai irgi didina įtampą.
Gyvenimo tempui greitėjant, netenkame vis daugiau asmeninės erdvės, kur galima būtų atsipalaiduoti ir atgauti jėgas. Šiais laikais technologijos plėtojasi eksponentiškai augančiais tempais, taigi technologinis stresas niekur nedings. Patiriama įtampa tik dar labiau didės. Todėl būtina išmokti su ja susidoroti - žinoma, pirmiausia reikia nustatyti, ar nesate priklausomi nuo technologijų, ir objektyviai įvertinti, ar išties visą laiką turite būti pasiekiami. Pritaikę keletą taisyklių, išmoksite naudotis technologijomis nevergaudami joms ir tokiu būdu gerokai sumažinsite patiriamą stresą.
Stresas kaip tiltas: įspėjamieji ženklai ir pasekmės
Streso apimto žmogaus organizmas yra kaip tiltas, kurio apkrova viršija leidžiamą normą. Visi streso simptomai - irzlumas, šokinėjimas nuo vienos minties prie kitos, išsiblaškymas, nenoras dirbti ir mankštintis - tai įspėjimas jums. Turite palengvinti apkrovą ir sutvirtinti tilto konstrukcijas.
Kas atsitiks, jei to nepadarysime? Sugriūsite kaip tas tiltas. Turiu galvoje, jus ištiks širdies smūgis arba nervinis išsekimas. Turite sulėtinti tempą, kitaip brangiai už tai sumokėsite. Neskirdami laiko poilsiui ir neleisdami sau atsipalaiduoti sutrikdome organizmo funkcijas. Tad nieko keista, kad žmogus nuolat jaučiasi pavargęs. Streso neįmanoma užčiuopti, todėl žmonės dažnai mano, kad niekas nepastebi pokyčių. Taip nėra.
Gebėjimą atsipalaiduoti būtina ugdyti taip, kaip treniruojate raumenis sporto salėje, - tam reikia praktikos ir stimulo. Išsiugdykite jį savyje ir būsite stipresni, sveikesni, geriau pasirengę kritinėse situacijose palaikyti draugus ir artimuosius, greičiau atliksite darbus. Ignoruokite stresą ir, kad ir kiek apsimetinėtumėt, patirsite nesėkmę tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.
Gyvenimas - sprintas ar maratonas?
Įsivaizduokite šimto metrų sprinto bėgiką. Kaip atrodo jo kūnas? Sprinteriai paprastai itin raumeningi ir tvirti. Kai bėga, jų kūnai paprastai tampa stangrūs ir įsitempę, dantys stipriai sukąsti, venos iššoka, veiduose atsispindi ryžtas. O kaip kvėpuoja? Šimto metrų sprinteris bėgdamas nė karto neįkvepia, nes tam reikia laiko ir papildomos energijos, be to, kvėpuoti jam nė nebūtina, nes bėgimas trunka vos dešimt sekundžių ar net mažiau. Tiek laiko sulaikyti kvėpavimą sugebėtų kiekvienas.
O dabar prisiminkime, kaip atrodo maratono bėgikas. Jis - visiška sprinterio priešingybė, nors, regis, veikla labai panaši, tačiau nusiteikimas visai kitas. Ilgų distancijų bėgikų net ir kūno sudėjimas paprastai būna kitoks. Jie itin liekni, neturi nė gramo riebalų. Bėgant jų kūnai veikia kitaip nei sprinterių. Jie beveik neįsitempę. Mat įtempti rankas, pečius ar net suraukti kaktą reikia energijos, kuri galėtų būti panaudota pačiam bėgimui, todėl maratonininkai bėga laisvai, atsipalaidavę. O kaip kvėpuoja? Ilgų distancijų bėgikai kvėpuoja lėtai, giliai, ritmingai. Įkvepia giliai pilvu, kad gautų kuo daugiau deguonies, todėl lengviau atsipalaiduoja ir paspartina bėgimą.
Ar galėtų maratonininkas bėgti sprintą? Taip, žinoma. Nors tikrai nebėga taip greitai, kaip profesionalūs sprinteriai, bet gali tai daryti ir kartais per maratoną, norėdami pavyti varžovą ar kirsti finišo liniją, bėga sprintą.
O kas, jei į starto kaladėles jau įsispyrusiam sprinteriui, pasirengusiam bėgti šimtą metrų, staiga pareikštume nusprendę, kad jis turės bėgti maratoną tokiu pat tempu ir intensyvumu, kokiu bėgtų šimtą metrų? Ar nubėgtų? Pirmiausia jis negalėtų taip ilgai sulaikyti kvėpavimo! Juokas juokais, bet taip smarkiai stengdamasis sportininkas organizmui sukeltų tokią įtampą, kad ilgainiui jos neatlaikytų ir jį galbūt net ištiktų infarktas. Tad jis negalėtų maratono bėgti taip, kaip bėga sprintą.
Jeigu mes gyventume taip, kaip sprinteris bėga - iš visų jėgų stengdamiesi ką nors daryti tiek, kol pajėgiame, mus ištiktų jo likimas. Mes ne tik nepasiektume finišo, toks ydingas gyvenimo būdas parklupdytų mus kur kas anksčiau. Tad mūsų požiūris į gyvenimą turėtų priminti maratono bėgiko nuostatas: turėtume atrasti patikimą ir pakeliamą tempą, greitį padidinti tik susidūrę su įtampos keliamais iššūkiais, o paskui vėl grįžti prie saviškio ilgų distancijų tempo. Stresas naudingas tik trumpam spurtui, taigi sprinto bėgikai juo naudojasi tinkamai. Tačiau, kai reikia bėgti ilgai, atsipalaidavus tą daryti lengviau. Gyvenimas - tai maratonas, tik kartkartėmis esame priversti spurtuoti. Tačiau labai daug mūsų gyvename taip, tarsi būtume šimto metrų sprinteriai, bėgantys maratoną.