Neplanuotas nėštumas gali sukelti stiprią emocinę, psichologinę ir socialinę krizę. Tiek neplanuotas, tiek planuotas nėštumas gali tapti kriziniu, kai pasikeičia gyvenimo aplinkybės. Šiame straipsnyje aptarsime, kokia psichologinė pagalba yra svarbi neplanuoto nėštumo atveju, kaip įveikti emocinius sunkumus ir kur kreiptis pagalbos.
Krizinis Nėštumas: Kas Tai?
Krizinis nėštumas yra neplanuotas arba planuotas nėštumas, kuris tapo rimtas ir sunkus nėščios moters išgyvenimas dėl artimosios aplinkos paramos trūkumo, finansinių rūpesčių, sveikatos problemų, persileidimo ir pan. Krizinis nėštumas - tai nėštumas, kurio moteris nenorėjo, neplanavo bei kuris sukėlė asmeninę krizę. Planuotas nėštumas taip pat gali tapti kriziniu pasikeitus moters ar (ir) šeimos gyvenimo aplinkybėms, sužinojus apie vaisiaus ligas. Neretai manoma, kad krizinis nėštumas būdingiausias paauglėms, tačiau tyrimai rodo, kad 28 % moterų krizinį nėštumą patiria 18-45 m., taip pat krizinį nėštumą patiria 23 % vyrų.
Krizę išgyvenantis asmuo jaučiasi nestabiliai, pasimetęs, jį ištinka šokas, dėl to tampa sunku priimti apgalvotus sprendimus. Asmuo būna linkęs likti nuošalyje, atsiriboti nuo situacijos, dažniau leidžia sprendimus priimti kitiems, neretai priima neapgalvotus sprendimus, lengviau pasiduoda aplinkinių spaudimui.
Emociniai Iššūkiai ir Kaip Juos Įveikti
Jei ką tik sužinojote, kad esate nėščia, ir to neplanavote, jausti šoką, stresą bei nerimą yra normalu. Jūsų jausmai gali svyruoti nuo didelio susijaudinimo iki situacijos neigimo ir baimės. Svarbu priimti šiuos jausmus ir suprasti, kad po kelių dienų intensyviausios emocijos nurims.
Būkite Sąžininga Su Savimi
Leiskite sau išjausti visas emocijas, jas priimkite. Atkreipkite dėmesį į emocijas, kurios sukelia fizines reakcijas - pykinimą, kūno skausmus. Pasitikėkite savo nuojauta. Nors tai gali būti nelengva, pabandykite atmesti išorines problemas, tokias kaip darbas, mokslai ir šeimos nuomonė, ir atsižvelgti į tai, ką jums sako jūsų širdis ir nuojauta, užsirašykite šias mintis į užrašų knygelę.
Taip pat skaitykite: Streso Poveikis Nėštumui
Jūsų Partneris Taip Pat Gali Jausti Stresą
Jei esate santykiuose, ar turite šeimą, gali kilti nesutarimų. Nepamirškite, kad greičiausiai jūsų partneris taip pat labai nustebo, jaučia stresą bei nerimą, todėl būtinai skirkite šiek tiek laiko situacijos stabilizavimui. Abu pabūkite su savimi, priimkite šią naujieną, tuomet pabandykite ramiai pasikalbėti.
Gyvenimo Tikslai ir Svajonės
Kiekvienas turi savo gyvenimo vizijas, svajones, matymą koks turėtų būti gyvenimas, jei galėtų pasiekti visus savo tikslus. Nebijokite permąstyti šias svajones. Kai būsite pasirengusi, pasikalbėkite su savo partneriu apie jo tikslus ir svajones, pabandykite sukurti bendrą vaizdą, sujungiantį jūsų abiejų gyvenimą.
Apmąstykite Savo Baimes
Net moterys, planavusios nėštumą, būdamos geroje finansinėje, šeimyninėje situacijoje išgyvena baimę, kad nebus pakankamai geros mamos. Nerimauti dėl savęs ir vaiko ateities bei sveikatos yra normalu. Atminkite, kad neįmanoma kontroliuoti visų savo gyvenimo aspektų. Stenkitės suprasti baimių priežastį ir bandykite rasti sprendimus, kurie pagerintų jūsų savijautą. Pavyzdžiui, jeigu bijote gimdymo, pasidomėkite kaip vyksta šis procesas, dalyvaukite jaunų mamų užsiėmimuose, pakalbėkite su savo gydytoju.
Vizualizacija
Vizualizacija yra labai naudinga priemonė daugybei gyvenimo situacijų. Įsivaizduokite save savo namuose su naujuoju mažyliu - koks jausmas jus apima? Įsivaizduokite, kaip einate į maisto prekių parduotuvę ar kavinę su savo mažyliu vežimėlyje. Vaizduokite įvairias kasdienes situacijas, tai turėtų padėti geriau suprasti savo jausmus.
Bendraukite Su Artimaisiais
Stenkitės bendrauti su draugais ir artimaisiais, kurie jūsų nesmerkia, palaiko, leidžia išsikalbėti. Suburkite gerą draugų ir šeimos ratą, kurie jus išklausys, palaikys, padės jaustis saugiai.
Taip pat skaitykite: Poveikis nevaisingumo patirčiai
Kada Kreiptis Į Specialistus?
Jei jaučiate, kad jums sunku suvaldyti savo jausmus ir emocijas, jaučiate didelį nerimą, stresą ar kitus neigiamus psichologinius simptomus, kreipkitės į psichikos sveikatos priežiūros specialistus. Išsikalbėjimas saugioje aplinkoje gali padėti suprasti savo išgyvenamus jausmus, padaryti jums tinkamus sprendimus.
Net ir po visų šių žingsnių abejonės savimi gali vis kartotis. Priklausomai nuo to kokį palaikymo ratą sukursite, šie jausmai gali visai išnykti arba, atvirkščiai, būti stipresni.
Pagalba Krizinio Nėštumo Atveju Lietuvoje
Pagalbą krizinio nėštumo situacijoje visoje Lietuvoje teikia Krizinio nėštumo centras. Jame yra darbuotojų, pasirengusių dieną ar naktį padėti tau, išvydus dvi rausvas juosteles, todėl nesidrovėk ir kreipkis pagalbos, jei žinai, kad tau jos reikia. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose medicininė pagalba suteikiama tą pačią ar kitą savaitę. Psichologinės pagalbos prieinamumas yra lengvesnis, nes galima surengti nuotolinį susitikimą, kuris, tikėtina, galėtų įvykti jau kitą dieną. Jei yra skubu - siekiama daryti viską, kad asmuo pagalbą gautų dar tą pačią dieną.
Projektas „Pagalba besilaukiančioms ir vienišoms mamoms“ skirtas moterims, išgyvenančioms krizinį nėštumą, patyrusioms persileidimą, nėštumo nutraukimą, kūdikio netektį ar pogimdyminę depresiją.
Pagalba moterims:
Taip pat skaitykite: Bipolinio sutrikimo simptomai nėštumo metu
- Apie 100 moterų gaus kompleksinę specialistų pagalbą.
- Bus suteikta >500 konsultacijų (psichologų, socialinių darbuotojų, teisininkų, dulų, žindymo konsultantų, akušerių, ginekologų ir kt.).
- Moterims bus suteikta >1500 EUR vertės materialinė ir finansinė parama.
Emocinis saugumas ir bendrystė:
- Organizuojamos 2 savipagalbos grupės, padedančios įveikti patirtas traumas ir emocinį stresą.
- 15 darbuotojų ir savanorių dalyvaus mokymuose, kurie gerins pagalbos kokybę.
Nėštumo Nutraukimas: Emociniai Aspektai ir Pagalba
Sprendimas nutraukti nėštumą gali kilti dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti netinkama finansinė padėtis, netinkamas laikas gyvenime, smurtas namuose, ar tiesiog nenoras turėti vaikų. Kai kuriais atvejais gydytojai gali rekomenduoti nėštumo nutraukimą dėl pavojaus mamos sveikatai ar vaisiaus ligų.
Sveikatos priežiūra užtikrinanti žmogaus teises reikalauja, kad visi asmenys turėtų prieigą prie savalaikių ir kokybiškų nėštumo nutraukimo paslaugų. Nesant galimybės gauti saugios, savalaikės, prieinamos ir pagarbios nėštumo nutraukimo procedūros, kyla pavojus ne tik fizinei, bet ir psichinei bei socialinei moterų ir mergaičių gerovei. Nėštumo nutraukimas yra paprasta ir įprasta sveikatos priežiūros procedūra.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis kiekvienais metais beveik pusė visų nėštumų - 121 mln. - būna netyčiniai; 6 iš 10 neplanuotų nėštumų ir 3 iš 10 visų nėštumų baigiasi nėštumo nutraukimu. Abortas yra saugus, kai jis atliekamas naudojant PSO rekomenduojamą metodą, atsižvelgiant į nėštumo trukmę ir reikiamus nėštumo nutraukimo įgūdžius.
Jei visgi kamuoja abejonės, nesate tikra ar nėštumą norite nutraukti, rekomenduojame konsultaciją su psichikos/emocinės sveikatos priežiūros specialistu, kuris gali palaikyti šiuo sunkiu metu ir galbūt padėti atsakyti sau į klausimą ar esate pasirengusi tapti mama, ar visgi norite rinktis nėštumo nutraukimą. Psichologo konsultaciją galite gauti savo poliklinikos Psichikos sveikatos centre (PSC). Jei konsultacijos laukti tektų ilgai, taip pat galite kreiptis į specialistus dirbančius jūsų savivaldybės Visuomenės sveikatos biuruose (VSB).
Nuo 2023 m. sausio 1 d. moterys, nusprendusios nutraukti nėštumą, tai padaryti gali be chirurginės intervencijos, suvartodamos gydytojo paskirtų specialiai tam skirtų vaistų. Vaistinis nėštumo nutraukimas - saugus ir efektyvus (efektyvumas 95,0-97,0 proc.) neplanuoto ir nepageidaujamo nėštumo nutraukimo būdas, kuomet skiriami specialūs vaistai sukelti abortą. Vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 sav. (8 sav.) nėštumą.
Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Kai kada yra jaučiamas palengvėjimas, tačiau moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų susijusių su patirtu abortu. Šios būsenos yra normalus reiškinys, tačiau svarbu, kad šias būsenas išgyventumėte ne viena. Jei neturite pakankamai palaikymo iš artimos aplinkos, tikslinga kreiptis dėl emocinės paramos. Tai padaryti galima kreipiantis į savo poliklinikos psichikos sveikatos centrą (PSC) ir gaunant psichologo konsultaciją.
Depresija Nėštumo Metu
Kas ketvirta moteris patiria depresiją nėštumo metu. Mokslinių tyrimų Lietuvoje šia tema beveik nėra. Anot psichologės Kristinos Piročkinienės, nėštumas ir artėjantis gimdymas jau pats savaime yra didesnės įtampos laikotarpis. Jis natūraliai lemia didesnį moters biologinį ir psichologinį pažeidžiamumą. O bet kokie neramumai gali turėti įtakos ilgalaikiui dirglumui.
Daugiau kaip septyniasdešimt šeši procentai nėščiųjų jaučia išaugusį artimųjų palaikymo poreikį. Tačiau dažniau polinkį į depresiją nulemia genetika ar neįprasta kultūra. Kaip sako šeimos gydytoja Agnė Butkevičiūtė, neigiamai paveikti besilaukiančią mamą gali tiesiog svetima aplinka. Liga „mėgsta” aplankyti emigrantų šeimas, kurie dar nespėjo adaptuotis svečioje šalyje.
Kartais susirgimo priežastimis tampa neplanuotas nėštumas arba mamos nuolatinis perdėtas (hiperbolizuotas) rūpestis vaiko sveikata. Taip jos kelia itin aukštus reikalavimus sau. Ypač svarbu aptikti šią ligą kuo ankstesniame nėštumo etape, kadangi depresija gali daryti įtaką gimdymo procesui bei kūdikio sveikatai. Sergančios, ypač sunkesne depresijos forma, moterys gali tapti agresyvesnėmis savo kūdikių atžvilgiu. Tai atsiliepia vėlesnei kūdikio fizinei bei emocinei - socialinei raidai.
A. Butkevičiūtė sako, kad nėščiosios depresija sukelia besivystančio vaisiaus lėtesnę širdelės veiklą, jo lėtesnį augimą. Serganti moteris dažniau turi padidėjusį kraujospūdį. Tai šiek tiek padidina ankstyvo gimdymo tikimybę. Sudėtingiausia nubrėžti ribą tarp eilinės nėštukių nuotaikų kaitos ir rimto susirgimo. Beveik pusei sergančių pacientų liga iš viso nenustatoma. Tad besilaukiančiųjų tarpe situacija turėtų būti dar prastesnė.
Tokie simptomai, kaip dirglumas, nekantrumas, nuovargis, sutrikęs miegas ir apetitas, atsiribojimas nuo aplinkinių dažniausiai yra identifikuojami kaip įprasti gandrų šaukliai. Specialistai vieningai sutaria, jog sunkios formos depresija, nepaisant nėštumo, yra gydoma medikamentais.
Depresija nėštumo metu gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Tokių kaip neigiama ankstesnių nėštumų patirtis, vaikystės traumos ar šalti santykiai su artimaisiais (ypač sutuoktiniu arba nėščiosios mama). Kartais polinkį į depresiją dar labiau paskatina dominuojanti neigiama informacija aplinkoje. Tarkim, besilaukianti moteris jautriau reaguoja į išgirstas liūdnas istorijas. Tokiu atveju telieka atsiriboti nuo neigiamos informacijos. Depresija daro įvairiapusę įtaką. Net gali apsunkinti gimdymą.
tags: #neplanuotas #nestumas #psichologas