Netinkamas elgesys viešojo kalbėjimo metu: pavyzdžiai ir įveikimo būdai

Viešasis kalbėjimas yra svarbus įgūdis, reikalingas profesiniam tobulėjimui, socialiniam bendravimui ir asmeniniam augimui. Tačiau daugeliui žmonių viešas kalbėjimas sukelia didelį nerimą ir baimę. Šiame straipsnyje aptarsime netinkamo elgesio viešojo kalbėjimo metu pavyzdžius ir pateiksime strategijas, kaip įveikti viešojo kalbėjimo baimę, ugdyti pasitikėjimą savimi bei valdyti nerimą prieš kalbėjimą.

Viešojo kalbėjimo baimės supratimas

Viešojo kalbėjimo baimė, dar žinoma kaip glosofobija, yra socialinio nerimo sutrikimas, kuriam būdinga stipri baimė ar nerimas kalbėti viešai ar grupėje. Nacionalinio sveikatos instituto (National Institutes of Health) tyrimas rodo, kad net 77 % asmenų patiria tam tikro lygio nerimą ar baimę, susijusią su viešu kalbėjimu. Ši baimė dažnai pasireiškia įvairiais fiziniais ir psichologiniais simptomais, tokiais kaip:

• Prakaitavimas
• Drebulys
• Širdies plakimas
• Burnos džiūvimas
• Panikos ar baimės jausmas

Viešojo kalbėjimo baimės priežastys yra įvairios ir individualios. Prie šios baimės atsiradimo gali prisidėti genetiniai veiksniai, praeityje patirti trauminiai išgyvenimai ir išmoktas elgesys. Pavyzdžiui, žmogui, anksčiau patyrusiam gėdingą ar nemalonią patirtį kalbant viešai, gali atsirasti stipri baimė pakartoti tokią situaciją. Be to, visuomenės lūkesčiai ir spaudimas gerai pasirodyti viešose situacijose gali dar labiau sustiprinti baimę.

Svarbu suprasti, kad viešojo kalbėjimo baimė yra dažna ir įveikiama. Klaidingas supratimas, kad ši baimė yra neįprasta arba neįveikiama, gali sukelti izoliacijos jausmą ir neleisti žmonėms ieškoti pagalbos ar mokytis valdyti savo baimę.

Kodėl viešasis kalbėjimas kelia baimę?

Norint geriau suprasti viešojo kalbėjimo baimę, reikia įsigilinti į žmogaus psichologijos, sociologijos ir evoliucinės biologijos sritis. Pagrindinės priežastys, kodėl viešasis kalbėjimas kelia baimę:

Taip pat skaitykite: Visuomenės atsakomybė už saugumą keliuose

• Evoliucinės šaknys: Iš evoliucinės perspektyvos, mūsų protėviai buvo saugesni, kai juos priimdavo jų bendruomenė. Viešo pažeminimo ar grupės atstūmimo baimė yra giliai įsišaknijusi mūsų biologijoje.
• Suvokiamas vertinimas: Kalbėdami viešai, tampame pažeidžiami kitų žmonių vertinimui. Šis pažeidžiamumo jausmas gali sukelti baimės reakciją.
• Spaudimas pasirodyti: Viešasis kalbėjimas kelia didelį pavojų, todėl baimė dažnai sustiprėja. Nesvarbu, ar tai būtų pristatymas darbe, ar tostas per vestuves, spaudimas atlikti užduotį gali sustiprinti nervingumą.
• Patirties stoka: Daugeliui žmonių baimė kyla dėl to, kad jiems trūksta viešojo kalbėjimo patirties. Situacijos nepažįstamumas gali sukelti nerimą.
• Neigiamas savęs vertinimas: Žmonėms, kurių savivertė žema arba kurie neigiamai vertina save, dažnai sunkiau kalbėti viešai, nes jie baiminasi, kaip į juos bus žiūrima.
• Netinkamas pasirengimas: Kai žmogus tinkamai nepasiruošia kalbai, natūralu, kad jis jaučia baimę dėl to, kad gali pamiršti svarbiausius dalykus arba suklupti dėl žodžių.

Netinkamo elgesio viešojo kalbėjimo metu pavyzdžiai

Norint išvengti netinkamo elgesio viešojo kalbėjimo metu, svarbu žinoti dažniausiai pasitaikančias klaidas:

1. Atsiprašinėjimas, kad esate prastas oratorius: Jūsų kalba turi sudominti klausytoją, o ne priešingai. Sakydamas, jog esate netinkamas kalbėtojas, gaišinate kitų laiką, atskleidžia, kad esate savimi nepasitikintis ir nežinote tiksliai, ką norite pasakyti auditorijai.
2. Išmokti kalbą mintinai: Jokiu būdu nevertėtų kalbos mokytis mintinai, kadangi užmiršus vieną žodį, sakinį, kalbos galite nesugebėti tęsti toliau.
3. „Įsmeigti“ akis į lapus ir nekontaktuoti su auditorija: Tekste vertėtų pasibraukti esminius žodžius, sakinius, pastraipas ir į juos karts nuo karto žvilgtelėti, tačiau jokiu būdu neskaityti visos informacijos.
4. Kalbėti monotoniškai: Šiame aspekte labai svarbu klausytoją sudominti. Charizmatiškai, energingai pasakyti istoriją kartais puikiai tinka ir anekdotas, tačiau turite jausti, kokia yra susirinkusi auditorija.
5. Kopijuoti kitus oratorius: Sakant kalbą itin svarbu išlikti savimi, tad derėtų nesistengti kopijuoti kitus. Kiekvienas kalbėtojas yra unikalus ir turi ką pasakyti, kuo pasidalinti, naudokitės tuo.
6. Kalbos šiukšlės: (pvz.: ta prasme, aaa, nežinau ir kt.).
7. Sakyti kalbą nepasiruošus: Oratorius, kuris ateina mažai pasiruošęs, parodo, jog pirmiausia - negerbia savęs, o tada ir auditorijos. Taip elgtis nevertėtų.
8. Pernelyg dažnai liesti save: Viena dažniausiai išduodančių paslapčių, kad visgi oratorius nervinasi ir nepasitiki savimi, tai nuolatinis savęs lietimas. Galime pastebėti, jog kalbėtojos moterys nuolat taisosi plaukus, liečia ausies spenelius, itin dažnai gestikuliuoja rankomis ar taisosi palaidinę. Tuo tarpu vyrai - rankas laiko kišenėse, dažnai liečia nosies galiuką, nors kalba auditorijai, tačiau žiūri pro langą arba būna nuleidę akis.
9. Atrodyti netvarkingai: Čia galima pritaikyti visiems gerai žinomą patarlę, kad: „Pagal išvaizdą sutinka, pagal protą palydi“. Todėl labai svarbu sudaryti tvarkingo, savimi pasitikinčio, inteligentiško oratoriaus išvaizdą.

Kaip įveikti viešojo kalbėjimo baimę?

Viešojo kalbėjimo baimės įveikimas yra kelionė, kuri prasideda nuo baimės pripažinimo ir jos priėmimo kaip normalios žmogiškosios patirties dalies. Pateikiame planą, kaip sėkmingai įveikti šią baimę:

1. Priimkite baimę: Pripažinkite, kad nerimas yra natūrali fiziologinė reakcija į suvokiamą grėsmę, net jei ta grėsmė yra tik viešas stebėjimas ar galimas gėdos jausmas.
2. Metodai, padedantys kontroliuoti nerimą: Kvėpavimo pratimai bei vizualizacija gali padėti valdyti nerimą prieš viešą kalbėjimą ar jo metu. Gilus kvėpavimas padeda sulėtinti širdies ritmą ir atpalaiduoti kūną, o vizualizacija leidžia susikoncentruoti į teigiamus rezultatus, neįsitraukiant į svarstymą „kas būtų, jeigu būtų“.
3. Veiksmingas pasiruošimas ir praktika: Geras pasiruošimas yra kertinis aspektas, padedantis sumažinti viešojo kalbėjimo baimę. Gerai supraskite savo medžiagą, pažinkite auditoriją ir repetuokite kalbą tol, kol jausitės patogiai. Praktikuokite prieš veidrodį, įrašinėkite save arba surenkite imitacinį pristatymą su draugais ar šeima. Visi šie metodai gali padėti susipažinti su kalba ir pagerinti pristatymo įgūdžius.
4. Palaipsnis susidūrimas su viešojo kalbėjimo situacijomis: Kognityvinės elgesio terapijos (KET) principai rodo, kad laipsniškas ir pakartotinis susidūrimas su baimę keliančiomis situacijomis gali padėti įveikti fobijas. Pradėkite nuo mažiau gąsdinančių situacijų ir, augant pasitikėjimui savimi, pamažu pereikite prie sudėtingesnių. Pavyzdžiui, galite pradėti kalbėti kelių draugų akivaizdoje ir palaipsniui pereiti prie didesnių grupių ar oficialesnės aplinkos.

Atminkite, kad įveikti viešojo kalbėjimo baimę reiškia ne visiškai pašalinti baimę, bet išmokti ją veiksmingai valdyti ir panaudoti jos energiją savo veiklos rezultatams pagerinti.

Pasitikėjimo viešuoju kalbėjimu ugdymas

Viešojo kalbėjimo srityje pasitikėjimas savimi yra daugiau nei tik savybė, tai - įgūdžių rinkinys, kurį, kaip ir bet kurį kitą įgūdį, galima išsiugdyti skiriant laiko, praktikuojantis ir laikantis tinkamo požiūrio. Nesvarbu, ar kreipiatės į didelę auditoriją, ar kalbate susirinkime, pasitikėjimas savimi gali labai paveikti jūsų pasirodymą. Pasitikėjimo savimi dėka jūsų pranešimas taps įtikinamesnis ir skambesnis.

• Užsiimkite pozityviu savęs tobulinimu: Pasitikėjimas savimi - tai kompetencijos šalutinis produktas. Tobulinant viešojo kalbėjimo įgūdžius, natūraliai auga ir pasitikėjimas savimi. Prisijunkite prie tokių organizacijų, kaip „Toastmasters International“, arba užsirašykite į viešojo kalbėjimo kursus, kur galėsite praktikuotis ir gauti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį palankioje ir grėsmės nekeliančioje aplinkoje. Šios platformos ne tik suteikia galimybę tobulinti savo įgūdžius, bet ir padeda ugdyti atsparumą su viešu kalbėjimu susijusioms baimėms.
• Ugdykite teigiamą mąstyseną: Jūsų mąstysena vaidina svarbų vaidmenį viešojo kalbėjimo kelyje. Supratimas, kad nerimas yra normali reakcija, gali pakeisti situaciją. Užuot žiūrėję į jį kaip į kliūtį, nerimą vertinkite kaip savo aistros ir investicijų į savo pasirodymą ženklą. Taip pat labai svarbu prisiminti, kad auditorija nėra jūsų priešininkas. Dažniausiai jie nori, kad jums pasisektų, ir domisi jūsų požiūriu. Pakeitę savo suvokimą galite gerokai sumažinti nerimą ir sustiprinti pasitikėjimą savimi.
• Pasinaudokite šaltiniais, kad pagerintumėte kalbėjimo įgūdžius: Skaitmeniniame amžiuje yra daugybė šaltinių, padedančių tobulinti viešojo kalbėjimo įgūdžius. Yra knygų, internetinių vadovėlių, tinklalaidžių, vaizdo įrašų ir net virtualios realybės programėlių, skirtų viešojo kalbėjimo gebėjimams tobulinti. Kai kuriems žmonėms taip pat gali būti naudinga pasisamdyti kalbėjimo trenerį, kuris gali suteikti asmeninių patarimų ir strategijų. Didėjant viešojo kalbėjimo kompetencijai, didės ir pasitikėjimas savimi.
• Praktikuokite sąmoningumo ir atsipalaidavimo technikas: Dėmesingas įsisąmoninimas - tai buvimas dabartyje ir visiškas įsitraukimas į esamą akimirką. Praktikuodami sąmoningumą galite sumažinti nerimą, kuris dažnai kyla prieš viešą kalbėjimą. Be to, atsipalaidavimo technikos, tokios kaip gilus kvėpavimas ir progresyvinė raumenų relaksacija, gali padėti suvaldyti fiziologinius nerimo simptomus, kurie gali atsirasti kalbant viešai.

Prieš kalbėjimą kylančio nerimo valdymo būdai

Viešojo kalbėjimo pasaulyje nerimas gali būti didžiausias jūsų priešininkas. Tačiau, naudojant veiksmingus metodus, nerimą galima paversti galingu sąjungininku.

Taip pat skaitykite: Praktiniai patarimai

• Nervingumą paversti entuziazmu ir aistra: Vienas iš būdų, kaip įveikti nerimą prieš kalbėjimą, yra nukreipti nervinę energiją į entuziazmą ir aistrą. Pripažinkite savo nerimą, bet neleiskite, kad jis užgožtų jūsų aistros pristatomai temai. Kuo labiau jaudinsitės ir būsite įsitraukę į temą, tuo labiau ši energija pakeis jūsų nerimą, todėl ir jums, ir auditorijai bus maloniau.
• Sudominti ir sužavėti auditoriją: Kitas būdas sumažinti nerimą prieš kalbėjimą - užmegzti stiprų ryšį su auditorija. Šis metodas nukreipia jūsų dėmesį nuo savęs į auditoriją, taip sumažindamas nerimą. Prieš kalbą, kuo daugiau sužinokite apie savo auditoriją, supraskite jos interesus ir rūpesčius, o savo pristatymą padarykite jiems kuo aktualesnį.
• Kalbėjimo įgūdžių tobulinimas pasitelkiant kūno kalbą, balsą ir tempą: Įvaldžius neverbalinio bendravimo technikas, galima gerokai padidinti pasitikėjimą savimi kalbant viešai. Gera kūno kalba, pavyzdžiui, stovėjimas tiesiai, akių kontaktas ir atviri gestai, rodo pasitikėjimą savimi. Be to, intonacija ir pastovus tempas gali padaryti jūsų kalbą įdomesnę ir sumažinti nerimą.

Mokymasis iš patirties ir grįžtamojo ryšio

Norint tobulinti viešojo kalbėjimo įgūdžius, labai svarbu kiekvieną galimybę kalbėti priimti kaip mokymosi patirtį. Kiekvienas kalbėjimas, nesvarbu, ar tai būtų oficialus pristatymas, ar improvizuotas pokalbis, yra neįkainojama galimybė suprasti savo stipriąsias puses ir tobulintinas sritis.

Šioje kelionėje gali būti labai naudinga ieškoti mentoriaus. Viešojo kalbėjimo srityje patirties turintis mentorius ar treneris gali suteikti pritaikomas gaires ir konstruktyvų grįžtamąjį ryšį, siekiant pagerinti kalbėjimo gebėjimus. Mentorius gali padėti patobulinti pristatymo stilių, pagerinti kalbėjimą ir pasiūlyti būdų, kaip įveikti scenos baimę.

Grįžtamasis ryšys yra nepakeičiamas jūsų, kaip viešojo kalbėtojo, tobulėjimui. Būtent per grįžtamąjį ryšį galite įgyti išorinį požiūrį į savo pasirodymą. Teigiami atsiliepimai gali sustiprinti jūsų pasitikėjimą savimi, o konstruktyvi kritika padeda suprasti, į ką reikia sutelkti pastangas. Atminkite, kad labai svarbu į grįžtamąjį ryšį žiūrėti atvirai, kaip į priemonę, padedančią tobulėti, o ne kaip į asmeninę kritiką.

Įkvepiantys pavyzdžiai ir sėkmės istorijos

Kelias į pasitikėjimą savimi kalbant viešai dažnai būna kupinas daugybės asmeninių pergalių įveikiant nepasitikėjimą savimi ir nerimą. Išgirdę kitų žmonių, kurie nuėjo šį kelią, pasakojimus, galime pasisemti įkvėpimo ir įsitikinti, kad įveikti viešojo kalbėjimo baimę tikrai įmanoma.

• Warrenas Buffettas: Vienas sėkmingiausių pasaulio investuotojų, kuris kadaise bijojo kalbėti viešai. Jis prisipažino, kad taip nerimaudavo, kad jam pasidarydavo fiziškai bloga. Supratęs, kad ši baimė stabdo jo profesinę veiklą, jis užsirašė į viešojo kalbėjimo kursus ir privertė save kalbėti prieš kitus. Nuosekliai praktikuodamas ir ryžtingai veikdamas, Bafetas įveikė savo baimę ir dabar garsėja aiškiais ir įtikinamais pranešimais.
• Susan Cain: Knygos „Quiet: The Power of Introverts in a World That Can't Stop Talking“ autorė. Būdama intraverte, S. Cain kovojo su viešų kalbų lūkesčiais, tačiau, kai buvo išleista jos knyga, ji žinojo, kad turi ją reklamuoti. Užuot bandžiusi mėgdžioti ekstravertiškus kalbėtojus, ji priėmė savo tylų elgesį ir skaitė apgalvotas ir labai gerai įvertintas TED kalbas, kurios sulaukė atgarsio tarp žmonių visame pasaulyje. Jos sėkmė pabrėžia mintį, kad nėra vieno „teisingo" viešojo kalbėjimo stiliaus ir kad svarbiausia yra autentiškumas.
• Daktarė Jill Biden: Kovojo su viešojo kalbėjimo baime nuolat keldama sau iššūkį kalbėti prieš kitus, pradėdama nuo mažų kalbų ir palaipsniui kalbėdama didesnėms auditorijoms. Šiandien ji žinoma dėl savo pasitikėjimo savimi ir ramybės sakant kalbas, o tai rodo, kad nuosekli praktika iš tiesų gali padėti gerokai patobulėti.

Šios istorijos nušviečia veiksmingo viešo kalbėjimo kelią, pabrėždamos, kad baimę ir nerimą galima įveikti. Juose dažnai pateikiami praktiniai patarimai ir strategijos, kurias galima įgyvendinti. Šie pasakojimai patikina, kad tinkamai nusiteikęs ir nuosekliai stengdamasis, kiekvienas gali tapti sėkmingu ir patraukliu viešuoju kalbėtoju.

Taip pat skaitykite: Kaip elgtis su netinkamu paauglių elgesiu

Kiti būdai įveikti nerimą

• Kvėpavimo pratimai: Gilus ir lėtas kvėpavimas gali padėti nuraminti nervų sistemą ir sumažinti fiziologinius nerimo simptomus, pvz., širdies plakimą, prakaitavimą ir drebėjimą. Kvėpavimo pratimai gali būti atliekami bet kur ir bet kada, kai žmogus jaučia nerimą.
• Relaksacijos pratimai: Relaksacijos pratimai, pvz., raumenų atpalaidavimas, meditacija, joga ar aromaterapija gali padėti žmogui sumažinti stresą ir nerimą bei pagerinti nuotaiką ir savijautą.
• Fizinis aktyvumas: Fizinis aktyvumas, pvz., vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu, šokiai ar kitas sportas gali padėti žmogui išskirti endorfinus. Tai yra natūralūs kūno hormonai, kurie sukelia malonumą ir laimės pojūtį. Be to, fizinė veikla gali padėti sumažinti stresą ir nerimą bei pagerinti fizinę ir psichologinę gerovę. Šie užsiėmimai taip pat gali padėti žmogui pakelti savo savivertę ir padidinti pasitikėjimą savimi.
• Pozityvus mąstymas: Pozityvus mąstymas yra būdas žvelgti į gyvenimą ir situacijas optimistiškai ir konstruktyviai. Tai gali padėti žmogui sumažinti nerimą ir pagerinti jo nuotaiką ir sveikatą.
• Socialinė parama: Tai yra būdas žmogui gauti ir teikti emocinę bei moralinę pagalbą iš kitų žmonių. Tai gali būti šeimos nariai, draugai, kolegos, bendraminčiai, psichologas ar psichoterapeutas ir kiti. Socialinė parama gali padėti žmogui sumažinti nerimą ir stresą, o tai leis jam jaustis saugiau, labiau suprastu ir laimingesniu.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei savijauta blogėja (stiprėja nerimas, liūdesys, atsiranda atkaklių kaltės, beprasmybės idėjų, trinka miegas, reaguoja kūnas), vertėtų nenumoti ranka ir pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistu. Ko tikrai nereikėtų daryti, tai slopinti nerimą ir baimę, bandyti nusiraminti alkoholiu ar kitomis svaiginamosiomis medžiagomis, užsidaryti ir nustoti bendrauti.

tags: #netinkamas #elgesys #vieso #kalbejimo #metu