Vaikų Netinkamo Elgesio Priežastys: Kaip Suprasti ir Padėti

Įvadas

Elgesio ir emocijų sutrikimai yra įvairialypė grupė sutrikimų, pasireiškianti elgesio ir (ar) emocinėmis reakcijomis, kurios ženkliai nukrypsta nuo įprastų amžiaus ir kultūros normų. Šie sutrikimai nėra laikina reakcija į stresą keliančias situacijas ir pasireiškia nuolat bent dviejose skirtingose gyvenimo srityse. Ši sutrikimų grupė apima:

• Elgesio sutrikimus
• Emocijų sutrikimus
• Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimus

Nors šie sutrikimai skiriasi, jie visi daro didelę įtaką vaiko prisitaikymui kasdieniniame gyvenime. Emocijų ir (ar) elgesio sunkumai yra dažni, tačiau svarbu atskirti laikinus sunkumus nuo sutrikimų, kurie reikalauja profesionalios pagalbos. Šis straipsnis siekia aptarti vaikų elgesio ir emocijų sutrikimus, jų priežastis, diagnostikos ir gydymo galimybes, bei patarimus tėvams ir pedagogams, kaip padėti vaikams, susiduriantiems su šiais iššūkiais.

Vaikų Elgesio Sutrikimai

Elgesio sutrikimai pasireiškia pasikartojančiu ir nuolatiniu agresyviu, provokuojančiu ir įžūliu elgesiu. Simptomai turi trukti ilgiau nei 6 mėnesius ir skirtis nuo vaiko amžiui būdingų elgesio ypatumų. Išskiriami du pagrindiniai elgesio sutrikimai:

Prieštaraujančio Neklusnumo Sutrikimas

Šis sutrikimas pasireiškia nepaklusnumu, nuolatiniais konfliktais su autoritetu, ginčais su suaugusiais, dažnais atsisakymais vykdyti suaugusių reikalavimus, taisyklių pažeidimais ir kitų kaltinimu. Prieštaraujantis elgesys yra normalus 3-4 metų vaikams, tačiau jei toks elgesys išlieka ar padažnėja vaikui augant, tai laikoma problema.

Elgesio Sutrikimas (Asocialus Elgesys)

Šis sutrikimas pasireiškia nuolatiniu kitų teisių ir amžių atitinkančių visuomenės nustatytų elgesio normų pažeidimu. Jam būdingas agresyvus elgesys (muštynių iniciavimas, žiaurus elgesys su žmonėmis ir gyvūnais, tyčinis skausmo kėlimas, žeminimas, kankinimas), kitų nuosavybės gadinimas, melavimas, vagystės ir bėgimas iš namų.

Taip pat skaitykite: Priežastys ir sprendimai

Vaikų Emociniai Sutrikimai

Emociniai sutrikimai dažnai skiriasi nuo elgesio sutrikimų, nes vaikai, patiriantys emocinius sunkumus, dažniausiai kenčia viduje, todėl juos sunkiau pastebėti. Dažniausi požymiai yra nerimas, nuolatinė liūdna nuotaika, irzlumas, jautrumas, vienišumas, įprastos veiklos vengimas, susidomėjimo praradimas, įtampa ir nuovargis. Emociniai sutrikimai skirstomi į dvi grupes:

Nerimo Sutrikimai

Šie sutrikimai susiję su streso/baimės sistemos disfunkcija ir pasireiškia stipriu nerimu, kuris trunka ilgą laiką, gali kilti be aiškios priežasties, tapti nekontroliuojamu ir trukdyti kasdienei veiklai. Nerimo sutrikimams priskiriami generalizuoto nerimo sutrikimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, panikos sutrikimas, specifinės fobijos, atsiskyrimo nerimo sutrikimas, selektyvus mutizmas, socialinė fobija ir potrauminio streso sindromas.

Nuotaikos Sutrikimai

Šiems sutrikimams būdingas pasitenkinimo jausmo praradimas, žema savivertė, užsisklendimas ir dėmesio koncentracijos pablogėjimas. Dažniausiai pasitaikantis nuotaikos sutrikimas yra depresija.

Aktyvumo Ir (Ar) Dėmesio Sutrikimai

Šiai sutrikimų grupei būdingas padidėjęs aktyvumas, impulsyvumas ir dėmesio trūkumas. Vaikams, turintiems šį sutrikimą, sunku sulaukti savo eilės, atidėti kažką malonaus, jie nuolat juda, bėgioja, triukšmauja, silpnai koncentruoja dėmesį ir sunkiai užbaigia pradėtą darbą. Simptomai turi pasireikšti bent dviejose skirtingose aplinkose (pvz., namuose ir mokykloje) ir dažniausiai išryškėja ikimokykliniame amžiuje.

Priklausomai nuo pasireiškiančių požymių, šis sutrikimas skirstomas į dėmesio (silpna dėmesio koncentracija), aktyvumo (sunkumas sulaukti savo eilės, nuolatinis judėjimas) bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimus (tiek silpna dėmesio koncentracija, tiek stipriai išreikštas aktyvumas).

Taip pat skaitykite: Tyrimai apie netinkamą elgesį

Priežastys Ir Rizikos Veiksniai

Emocijų ir elgesio sutrikimų priežastys ir rizikos veiksniai gali skirtis, atsižvelgiant į konkretų sutrikimą. Dažniausiai įvardijama svarbiausia aktyvumo ir (ar) elgesio sutrikimų priežastis yra neurologinės kilmės smegenų veiklos pakitimai bei paveldimumas. Nors elgesio sutrikimai taip pat gali atsirasti dėl biologinio paveldimumo, rizikos veiksniais laikomi šeimos aplinka, priešiškas, šiurkštus tėvų elgesys, smurtas, nepriežiūra, apleistumas, alkoholizmas ar kivirčai šeimoje, rizikinga kaimynystė. Emocinių sutrikimų atsiradimo priežastys gali būti paveldimumas, vaiko patiriami stresiniai įvykiai ir konfliktai.

Svarbu paminėti, kad šalia rizikos veiksnių egzistuoja ir apsauginiai veiksniai, kurie gali sumažinti sutrikimo atsiradimo riziką.

Diagnostika Ir Gydymo Galimybės

Pastebėjus, kad vaikui būdingos aptartos emocinės ar elgesio reakcijos, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos ir pasikonsultuoti su vaikų - paauglių psichologu ir (arba) psichiatru. Gydymo galimybės apima:

• Psichoterapiją
• Elgesio terapiją
• Vaistus

Kadangi elgesio ir emocijų sutrikimai nėra vienodi, pagalbos būdai gali skirtis. Kai kurie sutrikimai turi medikamentinį gydymą, kurį gali paskirti gydytojas psichiatras, įvertinęs vaikui būdingus simptomus. Dažnai rekomenduojama kompleksinė pagalba - vaistai ir psichologo/psichoterapeuto konsultacijos kartu. Kartais gydymas vaistais nėra paskiriamas, tokiu atveju rekomenduojamos psichologo/psichoterapeuto konsultacijos.

Kaip Tėvai Ir Pedagogai Gali Padėti Vaikams?

Šalia specialistų pagalbos, yra daug dalykų, kuriuos galima taikyti namuose. Fizinis aktyvumas, tinkama mityba ir miego įpročiai yra susiję su vaikų elgesiu ir emocijomis, tad šių dalykų užtikrinimas gali prisidėti prie geresnės savijautos. Svarbus domėjimasis vaiku, kalbėjimas su juo, ryšio mezgimas ir stiprinimas - svarbu siųsti žinutę, kad jis rūpi ir esate pasiruošę išklausyti, nevertinti ar nekaltinti. Pomėgių skatinimas ir palaikymas gali prisidėti prie geresnės savijautos.

Taip pat skaitykite: Vaikų elgesio problemos ir sprendimai

Elgesio ir aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimų atveju svarbios namie esančios ribos ir taisyklės - ribų svarbu laikytis nuosekliai, svarbu, kad jų nebūtų per daug, vaikas apie jas žinotų. Aiškios dienotvarkė ir rutina gali būti labai naudinga. Galiausiai, svarbu pozityviai pastebėti vaiką - pasidžiaugti juo, įvardinti, kai jam pavyksta, jis stengiasi, pastebėti ir įvardinti jo stipriąsias savybes ir padrąsinti.

Netinkamo Elgesio Priežastys Ir Koregavimo Strategijos

Norint pakeisti netinkamą vaiko elgesį, svarbu nustatyti tokio elgesio priežastis. Stebėkite, kaip kinta vaiko elgesys įvairiose situacijose - jam kalbantis, žaidžiant su kitu vaiku, su Jumis, su kitais suaugusiais žmonėmis. Tai padės suprasti, kaip ir kada prasideda neraminantis vaiko elgesys, su kokiu kitų (ar kito) žmonių elgesiu jis gali būti susijęs. Netinkamas elgesys ar įprotis gali pasireikšti tik tam tikroje situacijoje, tam tikroje vietoje, tam tikru laiku, su tam tikru žmogumi. Gal vaikui patiriant nerimą, sunkumus. Gal taip vaikas siekia dėmesio ar ieško draugystės, o gal kopijuoja kito, artimoje aplinkoje esančio asmens elgesį. Todėl, siekdami pakeisti vaiko elgesį, būkite pasiruošę atitinkamai koreguoti ir savo pačių elgesio įpročius.

Mūsų Reakcija

Nustačius netinkamo elgesio ar įpročio „paleidimo mechanizmą“, reikėtų reaguoti rimtai, supratingai ir ramiai. Nederėtų garsiai baimintis dėl baisių pasekmių, bartis ar juoktis iš vaikui svarbios jo problemos, jo nerimo - net ir tuomet, jeigu toks nerimavimas, manome, yra nepagrįstas, paties vaiko sugalvotas. Vaikui, jo patiriami „vaikiški“ sunkumai ar nesėkmės yra ne mažiau svarbios, kaip mums „suaugusiųjų rūpesčiai“. Svarbu vaiką išklausyti, padėti išspręsti jo rūpesčius, pabūti kartu. Kai vaikas jaučiasi saugus ir mylimas, jis turi kur kas mažiau priežasčių elgtis netinkamai.

„Saugus“ Pokalbis

Pasakymai „kalbi nesąmones, baik, atstok, negalima ir panašiai“ vaiko nenuramins. Juo labiau, menkai padeda žodžiai „dabar tai gausi, pasakysiu tėtei (mamai), negausi planšetės, nepirksiu…“. Trumpam vaikas gali sureaguoti taip, kaip tikėjotės, tačiau tai nepadės jo elgesio pakeisti ilgam. Vietoj gąsdinimo verčiau reikėtų skirti laiko pokalbiui. Jo metu reikėtų paaiškinti savo prašymo priežastis ir netinkamo vaiko elgesio natūralias pasekmes, atsakyti į vaiko klausimus. Nuoširdus pokalbis, kai ramiai ir vaikui suprantamais žodžiais aptarsite patiriamo nerimo priežastis (esamas, o gal tik suvokiamas, ar įsivaizduojamas), vaiko jausmus, be kritikos, pašaipos, ar barimo, padės jam nurimti, pasijusti saugiau.

Klausymasis Ir Susitarimas

Vaikui svarbu suprasti, kaip negalima elgtis (netinkamas elgesys) ir kodėl negalima (pasekmės - kas atsitiks). Atsitiks - natūrali pasekmė. Reikėtų atskirti natūralios pasekmės įvardijimą nuo gąsdinimo ar baudimo. Natūralias pasekmes reikia įvardinti, kad vaikas suprastų ryšį tarp savo elgesio ir to, kas atsitiks jam taip elgiantis. Pavyzdžiui, natūrali pasekmė - jei kramtysi nagus, jie neužaugs ir pirštukus tau skaudės. Tuo tarpu gąsdinimas ir baudimas nėra tinkami ir veiksmingi būdai vaiko elgesiui koreguoti. Pavyzdžiui, netinkamo gąsdinimo pavyzdys „jei kramtysi nagus - naktį ateis vilkas ir tavo pirštukus nusineš į tamsą“. Arba, vargu ar bus veiksminga bausmė „jei kramtysi nagus - nepirksiu planšetės“. Gal būt, vaikas susilaikys tol, kol nupirksite, jei tai bus gana greitai. Po to, labai tikėtina, netinkamas įprotis „sugrįš“.

Tinkamas Elgesys

Neretai pamirštama padėti vaikui suprasti, kokio jo elgesio mes tikimės. Tai yra, mes sakome vaikui, kaip jam elgtis negalima. Tačiau, mes nepasakome, kaip jam elgtis galima. Siekiant teigiamų elgesio pokyčių, vaikui reikėtų žinoti ne vien tik tai, ko mes nenorime, draudžiame, bet ir tai, ko mes iš jo norime, kokio elgesio tikimės. Jeigu vaikas nežinos ką ir kaip reikia daryti, tai, greičiausiai, jis ir toliau elgsis taip, kaip moka - netinkamai. Pasakykime, kokiu tinkamu elgesiu reikia pakeisti šį netinkamą elgesį. Taip pat vertėtų papasakoti apie tokio (gerojo) elgesio privalumus, apie naudą kitiems žmonėms ir, tai svarbu, pačiam vaikui.

Praktiniai Žingsniai

Galime vaikui suprantama kalba, ramiai ir aiškiai:

• Pasakyti, kad toks elgesys mums nepatinka
• Paaiškinti priežastis, dėl kurių toks elgesys nepatinka
• Pasiūlyti vaikui toje situacijoje tinkamą elgesį
• Įsitikinti, ar vaikas suprato, leisti jam paklausti
• Papasakoti apie naujo, geresnio elgesio naudą pačiam vaikui
• Aptarti su vaiku jo paskatinimo už tinkamą elgesį (savęs kontroliavimą) būdus
• Susitarti, kaip skatinsite už tinkamą elgesį - pasirinkite tinkamiausius būdus (vaiko norimus ir jums priimtinus)
• Nuolat ir sistemingai (iš pradžių bent kas valandą, po to - bent kas dieną) pastebėti tinkamą vaiko elgesį (pavyzdžiui, jo susilaikymą nuo nagų kramtymo). Pagirti vaiką, didžiuotis jo savęs kontrolės pastangomis ir pasiekimais
• Skatinti vaiko tinkamą elgesį maloniu prizu (bendra veikla, pasaka, gražiu lipduku, saldainiu ir taip toliau)
• Paskatinimą vaikui už savęs kontroliavimą reikėtų pažadėti (ir suteikti) pakankamai greitu, jam suprantamu ir suvokiamu laiku (pavyzdžiui - kai sutems; kai ryte atsibusi; kai aš ateisiu į darželį po tavo miego ir panašiai). Juk mažiausieji valandų nepažįsta. Pabandykime įsivaizduoti - kaip yra sunku laukti ir stengtis, kai nežinai (nes nesupranti) kada būsi apdovanotas už pastangas!
• Tikėdamiesi ir prašydami vaikų tinkamo elgesio taip pat nepamirškite įvykdyti savo pažadus!

Tėveliams reikėtų pasistengti „persiorientuoti“ nuo baudimo už netinkamą elgesį link skatinimo už tinkamą elgesį. To galima išmokti. Tinkamai drausminti padės natūralių pasekmių paaiškinimo pavyzdys. Natūralių pasekmių įvardijimas padeda vaikui suprasti, kas atsitiks jam netinkamai elgiantis. O toliau - skatiname tinkamą elgesį, kad vaikas norėtų elgtis taip pat, kaip mes iš jo tikimės. Tokiu „prizu“ galėtų būti ir vaiko jau mėgstama ar nauja, jį sudominusi veikla (pavyzdžiui, apsilankymas jo mėgstamoje vietoje, susitikimas su jam patinkančiu žmogumi, žaidimas su draugu, išvyka su šeima ir taip toliau). Paprastai tai „veikia“ daug geriau, nei daikto parduotuvėje nupirkimas.

Kliūtys Siekiant Tinkamo Elgesio

Yra dalykų, kurie nepadeda siekti tinkamo vaikų elgesio, ar trukdo.

• Suaugusiųjų „užmaršumas“: Gana dažna klaida, kai vaikui pradėjus elgtis tinkamai, netrukus mes patys pradedame „pamiršti“ jį pagirti, paskatinti, pamirštame laikytis susitarimų.
• „Neskatinantis paskatinimas“: Kartais, siekdami vaiko elgesio pokyčių, mes numatome paskatinimą, kuris jo visai neskatina elgtis tinkamai.
• „Tolimas paskatinimas“: Pasiekti tikslo gali trukdyti vaikui nustatyti tolimi terminai paskatinimui gauti (po mėnesio eisime…).
• Neaiškūs terminai: Suaugusieji neretai pamiršta, kad maži vaikai dar gali nesuvokti laiko sąvokų taip, kaip mes.
• Sudėtingi reikalavimai: Siekiant vaikų elgesio ar įpročių pokyčių svarbu, kad keliami reikalavimai nebūtų per aukšti, atitiktų jo raidą.

Atminkite - praėjo tam tikras laikas, kol susiformavo netinkamas vaiko įprotis, ar elgesys. Taip pat turi praeiti nemažai laiko, kad tas įprotis „pradingtų atgal“. Todėl būkite kantrūs ir sistemingi. Vis tik, jeigu situacija negerėja, o tik prastėja, Jums dėl to neramu - nebijokite pasitarti su specialistais.

Netinkamo Elgesio Tikslai Pagal Individualiąją Psichologiją

Individualioji psichologija sunkumų turintiems vaikams bei jų tėveliams pagalbos kelią bando nutiesti per netinkamų vaikų elgesio tikslų pažinimą ir koregavimą. Rudolfas Dreikursas, Alfredo Adlerio mokinys, suformulavo keturis netinkamus vaikų elgesio tikslus, kurie pagrįsti esminiais vaiko poreikiais:

1. Dėmesys: Vaikas siekia dėmesio, kai nepatenkinamas poreikis priklausyti, jaustis susijusiu.
2. Jėga: Vaikas siekia jėgos, kai stokoja kompetencijos jausmo, tikėjimo, kad gali, sugeba, moka ar išmano.
3. Kerštas: Vaikas siekia keršto, kai jaučiasi nusivylęs, įsitikinęs, kad pasaulis yra neteisingas.
4. Pasidavimas: Vaikas pasiduoda, kai netenka drąsos bandyti ir klysti, jaučiasi bejėgis.

Pastebėjus, kokio tikslo vaikas siekia savo netinkamu elgesiu, svarbu to nesuteikti, kai vaikas elgiasi netinkamai, tačiau duoti tai, kai vaikas elgiasi gerai. Pavyzdžiui, jei vaikas siekia dėmesio ašaromis, atsikalbinėjimu - nekreipti dėmesio, kai jis taip elgiasi, tačiau kai vaikas elgiasi gerai, jį stipriai ir emocingai pagirti. Taip pat efektyvus vaiko skatinimas - elgesio lentelė.

Rekomendacijos Tėvams Dėl Vaiko Netinkamo Elgesio Mokykloje

• Aptarti su vaiku sunkumų mokykloje dėl netinkamo elgesio priežastis ir išsiaiškinti vaiko požiūrį į tai.
• Kiekvieną dieną aptarkite su vaiku, kokia yra tvarka klasėje, mokykloje (pvz., 2-3 punktus) koks jo elgesys būtų pageidautinas.
• Kalbėdami apie elgesį, naudokite „jei-tai“ formuluotę, aptarkite galimas pasekmes.
• Pageidautina kiekvieną dieną įsivertinti elgesį mokykloje 0-1-2-3-4-5 skalėje ir jei vaikas savo elgesį įvertina mažiau nei 5 balais, galima klausti ko reikia, kad būtų bent vienu balu aukštesnis įvertinimas ir ką vaikas pats dėl to gali padaryti.
• Aptarkite su vaiku 2-3 gerus ir blogus dalykus, kurie nutiko mokykloje.
• Ieškokite, kas labiausiai motyvuoja vaiką elgtis tinkamai, kas mokykloje patinka, kūrybiškai žiūrėkite į mokymąsi ir pasinaudokite kasdieninėmis situacijomis, kad pagerinti skaičiavimo, skaitymo, įgūdžius.
• Kartu su visais šeimos nariais sudarykite taisyklių sąrašą, į kurį būtų įtrauktas ir elgesys mokykloje, namuose. Sąrašas turi būti rašytinis. Kasdien reikia pagal šį sąrašą įsivertinti vaiko elgesį (pvz., + ir -).
• Paskatinimus naudokite dažniau nei bausmes. Skatinti reiktų tinkamą elgesį, kartais būna taip, kad mes nejučia pastiprinam, paskatinam neigiamą vaiko elgesį.
• Ignoravimas naudojamas mažinant netinkamą vaiko elgesį, tokį kaip zyzimas, skundimasis, pykčio priepuoliai ir pan. Ignoravimas nėra naudojamas, kai reiškiama agresija kitiems.

Kiti Patarimai Kaip Išvengti Keblių Situacijų Ir Ugdyti Mažųjų Savikontrolę

1. Neakcentuoti netinkamo elgesio: Jei norime, kad netinkamas vaiko elgesys nesikartotų, pasistenkime jo neakcentuoti.
2. Pakeisti aplinką: Kartais pakeitus sąlygas ar aplinką į labiau tinkamą, vaiko savikontrolė pagerėja.
3. Netoleruojamą elgesį aptarti neutraliu laiku: Nereikėtų pamiršti, kad bet koks dėmesys gali dar labiau paskatinti nemalonų vaiko elgesį ar žeminti jų savivertę.
4. Skatinti socialiai priimtiną elgesį: Nepraleiskime progos pagirti vaiko, kai matome jo tinkamą elgesį.
5. Eiti link vaiko, kuris demonstruoja netinkamą elgesį: Pasireiškus nepriimtinam vaiko elgesiui reikšmingos vertės turi ir ėjimas link vaiko, nepalaikant su juo akių kontakto.
6. Buvimas šalia vaiko: Kartais norint nuraminti vaiką ir nutraukti jo netinkamą elgesį užtenka pabūti šalia jo.
7. Švelnus prisilietimas: Švelnus prisilietimas gali paskatinti vaiką susikoncentruoti ir nutraukti nepriimtiną elgesį.
8. Perspėjimas: Jei vaikas netinkamai elgiasi, galima jį perspėti, kas nutiks, jei jo elgesys nepasikeis.
9. Pavyzdžio rodymas: Rodykime vaikui tinkamą pavyzdį pabrėždami žodį AŠ.
10. Perdėto susirūpinimo išreiškimas: Vaikui pasielgus netinkamai išreikškime perdėtą susirūpinimą ir pasiūlykite pabūti kartu.
11. Supratingumas: Ilgainiui vaikas supras, kad jei nenori visą laiką būti kartu su mokytoju ar tėvais bei būti nuolat stebimas, jis turi nutraukti nepriimtiną elgesį ir išmokti elgtis tinkamai.

tags: #netinkamo #elgesio #priezastys