Po pastarųjų įvykių, kai Lietuvą sukrėtė žmogžudystės, įvykdytos teistų asmenų, visuomenė ėmė kelti klausimus dėl pakartotinių pavojingų nusikaltimų prevencijos. Šiame straipsnyje nagrinėjamos nuteistųjų asmenybės charakteristikos, kriminalinio elgesio rizikos veiksniai ir jų sąsajos su smurtiniu elgesiu, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis ir specialistų įžvalgomis. Straipsnyje remiamasi 2015-2017 m. atliktu tyrimu Lietuvos pataisos įstaigose.
Rizikos Vertinimo Svarba
Rizikos vertinimas - tai moksliniais metodais paremtas bandymas numatyti ateities reiškinius. Kriminalinio elgesio kontekste, tai yra įvertinimas, kokia tikimybė, kad paleistas į laisvę nuteistasis vėl nusikals, ir kokie veiksniai galėtų tą tikimybę sumažinti. Vilniaus universiteto docentė Ilona Laurinaitytė, kurios tyrimų sritis - teisės psichologija, pabrėžia rizikos vertinimo svarbą sprendžiant probacijos skyrimo tikslingumą.
Iš pradžių vyravo nestruktūruotas profesionalų (psichiatrų ar psichologų) sprendimais grindžiamas vertinimas, tačiau nuolat daugėjant tyrimų, kad statistika paremtų sprendimų prognozinė galia yra didesnė, didelis dėmesys buvo skirtas įvairių nusikalstamo elgesio riziką vertinančių instrumentų kūrimui. Jau prieš keletą dešimtmečių buvo nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp naujo smurtinio elgesio atsiradimo ir įvairių veiksnių, pavyzdžiui, psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemų, su darbu susijusių problemų, intymių santykių nestabilumo, įvairių problemų vaikystėje, smurtavimo paauglystėje ir pan. Pagal atitinkamas formules apskaičiavus gautus duomenis buvo sprendžiama apie kriminalinio elgesio rizikos dydį.
Kriminogeniniai Poreikiai ir Asmenybės Bruožai
Kriminogeniniai poreikiai - tai faktoriai, kurie paskatina asmenį padaryti naują nusikaltimą. Tai gali būti lėšų pragyventi trūkumas, išsilavinimo stoka, darbo rinkai reikalingų ar elementarių bendravimo įgūdžių neturėjimas, alkoholio ar narkotikų vartojimas, asocialios nuostatos. Didelę reikšmę turi ir tam tikros asmenybės charakteristikos, tokios kaip asmens impulsyvumas, priešiškumas, pyktis, empatijos ar gailesčio stoka.
Šių veiksnių derinys didina tikimybę, kad asmuo įvykdys naują smurtinį nusikaltimą. Todėl kriminogeninių poreikių buvimas rodo didelę asmens riziką pakartotinai nusikalsti. Pažangiose Vakarų šalyse rizikos vertinimas yra privaloma sudėtinė darbo su nuteistuoju dalis.
Taip pat skaitykite: Nuteistųjų elgesys išvykų metu
Rizikos Vertinimas Lietuvoje: Teoriniai Pagrindai ir Praktiniai Iššūkiai
Lietuva taip pat žengia žingsnius rizikos vertinimo srityje. Kalėjimų departamentas investuoja į rizikos vertinimo instrumentus, įvairias darbui su nuteistuoju programas, darbuotojų apmokymą ir mokslinius tyrimus. 2011 m. priimtas Probacijos įstatymas įtvirtino pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo sampratą.
Vis dėlto, nepaisant teorinio pagrindo ir gerųjų užsienio šalių praktikos, Lietuvos probacijos įstaigų darbo rezultatai nėra geri. Problemos kyla ne tik probacijoje, bet ir teismų ar pataisos įstaigų darbe, kai paskiriama ir vykdoma formali bausmė, nesigilinant į bausmės specifiką konkrečiu atveju. Be to, jei visas programinis darbas būtų atliekamas taip kaip užsienyje, vėlgi turėtume šiek tiek kitokį vaizdą.
Užsienio Šalių Patirtis: Integracija į Visuomenę
Po paskutinio nusikaltimo, kurio metu žiauriai buvo nužudyta jauna mergina, žmonės pradėjo reikalauti sugrąžinti mirties bausmę. Bet kuris kriminologas pasakytų, kad mirties bausmės buvimas nesumažina smurto protrūkių. Pavyzdžiui, Vokietijoje, su smurtiniais ir seksualiniais nusikaltėliais dirbama glaudžiai bendradarbiaujant su probacijos įstaigomis. Tyrimai rodo, kad nuoseklus, metodiškai apgalvotas darbas, taikant įvairias formas - grupinį ar individualų konsultavimą, psichoterapiją, informavimą, atsižvelgiant į konkretaus atvejo specifiką, reikia bent pusės metų, kad pradėtų keistis probuojamo asmens požiūris ar elgesys.
Integracijos Problemos Lietuvoje
Lietuvoje, teismas sudaro priemonių, kurių asmuo turi laikytis, sąrašą. Tačiau realiai daugiau dėmesio skiriama išorinei asmens kontrolei, o mažai skatinama jo vidinė motyvacija keistis. Apsilankymas pas probacijos pareigūnus taip pat yra labai skirtinga patirtis, nes pareigūnai skiriasi savo asmenybės savybėmis, darbo metodais bei turimu krūviu. Probacijos pareigūnai yra labai stipriai apkrauti darbu, jų nepakanka. Pataisos namuose turime tik vieną psichologą keliems šimtams nuteistųjų, o probacijos įstaigose apskritai yra tik keli psichologai.
Jei nuteistojo kriminalinė rizika aukšta, jo probacija turi būti susieta su rizikos valdymu ir stebėsena, atitinkamai turi būti ilginama, darbo planas turi būti nuolat peržiūrimas. Reikia stebėti, kokie žmogaus poreikiai. Stažuotės metu kolega vokietis pasakė, kad jau geriau probuojamasis sėdi su juo kabinete ir kalba apie tai, kas kelia sunkumų, nes tuomet tų sunkumų supykęs neišlies gatvėje. Deja, pas mus vadovaujamasi nerašyta taisykle, kad probuojamo asmens rizika turi mažėti. Tai susiejama su pareigūno darbo efektyvumo vertinimu. Bet rizika nebūtinai sumažėja iš karto, nes kažkas gali ir nesisekti.
Taip pat skaitykite: Lietuvos nuteistųjų reabilitacija
Programos ir Jų Efektyvumas
Lietuvoje jau keletą metų probacijoje taikomoje programoje „One to one” („Tik tu ir aš”) yra lavinami tarpasmeniniai ir problemų sprendimo įgūdžiai, ugdoma asmens empatija, savikontrolė. Atsižvelgiant į tam tikro nusikalstamo elgesio ypatumus, programa gali būti orientuota į smurto prevenciją, psichoaktyvių medžiagų vartojimo bei bendro nusikalstamo elgesio prevenciją. Atlikus programos efektyvumo vertinimą pamatėme, kad statistiškai reikšmingai pagerėjo buvusių nuteistųjų gebėjimas geriau spręsti socialines problemas, jie įgijo daugiau svarbių įgūdžių.
Kriminogeninė Situacija Lietuvoje
Kriminologų duomenimis, bendras nusikaltimų skaičius Lietuvoje 100 000 gyventojų yra mažesnis nei kai kuriose pažangiose šalyse, tačiau pas mus daugiausia asmenų 100 000 gyventojų, nuteistų laisvės atėmimo bausme. Būdami kalėjimuose nuteistieji išeina dar didesnę kriminalinio elgesio „mokyklą“. Įstatymas ar programa, kad ir kokie geri būtų, patys savaime nieko nepakeis, jei nesikeis požiūris į juos.
Tyrimai ir Jų Rezultatai
VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros docento daktaro Alfredo Laurinavičiaus teigimu, MMPI-2 tyrimo tikslas buvo ir patikrinti paties tyrimo taikymą, ir, paprastai sakant, patikrinti, ar Lietuvos nusikaltėliai yra tokie patys kaip ir likusiame pasaulyje. Tyrimas atskleidė, kad įkalinimo įstaigose žymiai dažniau atsiranda tie asmenys, kurie turi problemų su alkoholio ar narkotikų vartojimu. Apibendrindamas tyrimo rezultatus A.Laurinavičius pažymėjo, kad Lietuvos nusikaltusieji niekuo neišsiskiria pasauliniame kontekste. Įkalinimo įstaigose jie atsiduria dėl panašių priežasčių, kaip ir kitose valstybėse.
„Vienintelis skirtumas, kurį ryškiai matome, yra tai, kad moterų pakartotinio nusikalstamumo rizika stipriau siejama su asmenybės savybėmis. Galima teoriškai daryti prielaidą, kad vyrų nusikaltimai labiau nulemti socialinių, situacinių veiksnių“, - kalbėjo psichologas ir pridūrė, kad moterų nuteistųjų skaičius žymiai mažesnis nei vyrų, tad pakartotinai nusikaltusiųjų taip pat mažiau.
VU Bendrosios psichologijos katedros darbuotoja, daktarė Laura Ustinavičiūtė pažymėjo, kad vyrų atliekamus nusikaltimus dažniau paskatindavo finansinės bėdos, nedarbas, alkoholio vartojimas. Nuteistiesiems būdinga paranoja, asocialus elgesys, impulsyvumas. Pakartotiniai moterų nusikaltimai dažniausiai buvo lemti asmenybės psichopatologijos.
Taip pat skaitykite: Elgesio vadovas nuteistiesiems
Iššūkiai ir Perspektyvos
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos Resocializacijos skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Martinkevičienė pažymėjo, kad nuteistųjų asmenybės ir smurto rizikos tyrimai visų pirma yra visuomenės saugumo klausimas. Ji įvardino sumaištį pataisos namų kalinių išskirstyme. „Kiekvienuose pataisos namuose veikia atskiri mechanizmai, tačiau sprendimuose nedalyvauja psichologija. Mes galime diferencijuoti kalinius ir pasilengvinti sau darbą“, - teigė ji, pabrėždama, kad, tarkime, į smurtavimą linkę ar nuo priklausomybės kenčiantys kaliniai galėtų būti apgyvendinami atskirai, nes infrastruktūra tam egzistuoja.
Alytaus pataisos namų Psichologinės tarnybos viršininkė Vilmantė Gintaraitė teigė, kad rizikos mažėjimas tyrimų rezultatuose susijęs su tuo, kad naujuose įstatymuose lygtinis paleidimas taikomas ne tik mažos rizikos kaliniams, bet ir tiems, kurių tolesnio nusikalstamumo rizika mažėja.
Panevėžio pataisos namų Psichologinės tarnybos viršininkė Andra Kiškytė pasakojo apie „Vaiko ir motinos“ namą, kuris labai prisideda prie kalinių reabilitacijos proceso.
tags: #nuteistuju #asmenybes #charakteristikos #ir #smurto #rizika