Mokymasis yra nuolatinis ir tikslingas elgesio arba fizinės bei psichinės veiklos pakitimas, kuris vyksta dėl ankstesnio elgesio arba veiklos. Šiame straipsnyje detaliai aptariama operantinio elgesio teorija, jos principai ir taikymas.
Įvadas
Psichologija, kaip mokslas, nuolat vystosi, ir šiuo metu egzistuoja įvairios kryptys, taigi, ir skirtingi požiūriai į tai, kas yra šis mokslas. Elgesio tyrimo kryptys apima biheviorizmą, kognityvines elgesio ir socialinio išmokimo teorijas. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skirsime operantinio elgesio teorijai, kuri yra svarbi bihevioristinės krypties dalis.
Mokymosi pagrindiniai aspektai:
- Mokymasis visada žymi elgesio pakitimus.
- Šie pakitimai yra sąlygiškai pastovūs.
- Mokymasis atskiriamas nuo atlikimo, tai sudaro individo galią pasirinktinai veikti pagal išmokimą.
- Visuomet yra praktikos arba patirties rezultatas.
- Patirtis arba praktika turi būti pastiprinta.
Mokymasis skiriasi nuo instinkto, nes organizmas prisitaiko prie kintančių išorinio pasaulio sąlygų.
Biheviorizmas ir Mokymasis
Biheviorizmo atstovai teigia, kad mokymasis yra elgesio formavimo mechanizmas, kuris žymi elgesio pokyčius. Elgesį formuoja aplinka, gretimumo ir pastiprinimo principai paaiškina mokymosi procesą. Naujas elgesys formuojamas sąlygojimo (klasikinio ir operantinio) būdu.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Klasikinis Sąlygojimas
Klasikinis sąlygojimas remiasi I. Pavlovo darbais apie sąlyginių refleksų formavimą. Organizmui atsakant nesąlygine reakcija į nesąlyginį stimulą mokymasis nereikalingas. Sąlygojimas atsiranda, kai neutralus stimulas pateikiamas kartu su nesąlyginiu stimulu ir sukeliama nesąlyginė reakcija. Pakartojus keletą kartų, tokią reakciją sukelia buvęs neutralus (sąlyginis) stimulas.
Operantinis Sąlygojimas
Operantinį sąlygojimą išplėtojo Jungtinių Amerikos Valstijų psichologai E. L. Thorndike’as ir B. F. Skinneris. Jie rėmėsi prielaida, kad elgesys yra jo padarinių funkcija. E. L. Thorndike’o vadinamasis efekto dėsnis teigia, kad kiekvienas atsakas, kuris didina organizmo pasitenkinimą, turi tendenciją pasikartoti (pageidaujamas elgesys stiprinamas). Ir priešingai, elgesys, kuris neveda į pasitenkinimą arba kurio padariniai yra žalingi organizmui, turi tendenciją silpnėti ir užgęsti (nepageidaujamas elgesys pašalinamas). Pastiprinimo mechanizmai svarbūs formuojant norimą elgesį. Stimulų kontrolė pasireiškia tuo, kad galima numatyti individų reakciją į tam tikrus stimulus, nes jų elgesys yra pastiprinamas esant toms sąlygoms. Sąlygojimo būdu formuojama daug įvairiausių elgesio apraiškų.
Kognityvinės Elgesio Teorijos
Kognityvinės elgesio teorijos atsirado kaip priešprieša biheiviorizmui. Šios krypties atstovai teigė, kad atminties sistema yra kaip informacijos procesorius, o anksčiau įgytos žinios - mokymosi pagrindas. Klasikinė biheivioristinė elgesio schema S→R (stimulas sukelia reakciją) buvo praplėsta prielaidomis apie tarpinius kintamuosius, kurie ir leido tyrėjams į šias schemas įdėti kognityvinius procesus.
Jungtinių Amerikos Valstijų psichologai R. Atkinsonas ir R. Shiffrinas 1968 pateikė teorinį modelį, aiškinantį, kaip individas priima ir apdoroja informaciją. Šis modelis remiasi prielaida, kad informacija pereina iš vienų sistemos dalių į kitas, patekdama pirmiausia į labai trumpą sensorinę atmintį, iš ten - į trumpalaikę, arba aktyviąją, ir galiausiai - į ilgalaikę atmintį. Šis modelis leido tradiciškai skiriamus jutimo, suvokimo, dėmesio ir kitus pažinimo procesus įvardyti kaip tam tikrus informacijos apdorojimo etapus, kur kiekvienu momentu veikiama su ribotu kiekiu įvairiai užkoduotos informacijos. Šis modelis sudarė galimybę vidinius iš išorės nepastebimus kognityvinius procesus pripažinti realybe, kuri gali būti nagrinėjama atsietai nuo smegenų veiklos, raumenų judesių ar kitų fiziologinių organizmo reakcijų.
Socialinio Išmokimo Teorijos
Socialinio išmokimo teorijose daug reikšmės skiriama mokymosi socialiniam kontekstui, jos yra tarpinė biheivioristinės mokymosi ir kognityvinės mokymosi teorijų grandis. Šių teorijų atstovai išskyrė 3 pagrindines sąvokas, kurios yra svarbios aptariant žmonių elgesį: imitaciją, mokymasis stebint ir modeliavimą. Vienas svarbiausių mokymosi veiksnių yra pažinimas (žmonės gali mokytis stebėdami kitų žmonių elgesį ir jų elgesio padarinius). Pagal Jungtinių Amerikos Valstijų psichologą A. Bandurą, stebėdami kitų žmonių elgesį, mes gaunam informaciją, kurią apdoroję priimame sprendimus, kaip veikti panašiomis aplinkybėmis.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Mokymasis stebint yra sudėtingesnis procesas negu imitacija, kuri reikalauja pakartoti kito asmens veiksmus tokia pačia forma. A. Bandura atskiria mokymąsi ir mokymąsi stebint, kai stebėjimo rezultatų tiesiogiai nematyti. Pakanka elgesį stebėti ir fiksuoti atmintyje. Tik tada, kai bus tinkama situacija, individas galės parodyti išmokto elgesio formas. Imituodamas individas turi pakartoti stebėtus veiksmus (veikiama pagal tipinę operantinio sąlygojimo schemą).
Bihevioristinės Teorijos Vertinimas
Raidos psichologijoje dažniausiai naudojamasi dviem bihevioristų idėjomis. Psichologai pripažįsta, kad daugelį vaikų ir suaugusių atliekamų veiksmų lemia supanti aplinka, o ne pasąmonėje slypinčios problemos ar paveldėtos ypatybės. Todėl, keičiant aplinkos sąlygas, galima keisti žmogaus elgesį. Šios teorijos pagrįstumą patvirtina tai, kad, remiantis bihevioristų pasiūlymais, pavyksta pakeisti problemišką elgesį. Bihevioristinė teorija psichologiją padarė moksliškesne, nes joje griežtai apibrėžiami terminai, hipotezės tikrinamos laboratoriniais eksperimentais kontroliuojamomis sąlygomis, tyrimų rezultatai yra patikimi. Bihevioristų domėjimasis raidos psichologija padėjo surasti pagrindines paskatas, kurios efektyviausiai veikia mažo vaiko elgesį ir kurios yra efektyviausios vyresniems vaikams. Bihevioristai siekė objektyvumo tyrimuose, tačiau jų silpniausia vieta - žmogaus ir gyvūnų elgesio sutapatinimas.
Bihevioristai kritikuojami už tai, kad jie ignoruoja žmogaus emocijas ir mintis, tiesiogiai nesusijusias su eksperimentu; kad nepripažįsta pasąmonės ir tai riboja elgesio, ypač nenormalaus, supratimą. Kai kurie mokslininkai nurodo, kad ši teorija nepakankamai įvertina vidinę motyvaciją ir žmogaus vidinį potencialą. Bihevioristinė teorija valios laisvės visiškai nepripažįsta, o bihevioristai yra griežti ir absoliutūs deterministai. Vis dėlto biheviorizmo idėjos turėjo įtakos antropologijai, sociologijai, pedagogikai, lingvistikai, semiotikai.
B. F. Skinnerio Teorija
B. F. Skinnerio teorija, dažniausiai vadinama operantinio kondicionavimo teorija, yra elgesio psichologijos šaka, kuri tyrinėja, kaip pasekmės, sekančios po tam tikro elgesio, gali formuoti ir pakeisti šį elgesį ateityje. Pagrindinė šios teorijos idėja yra ta, kad elgesys yra stiprinamas arba silpninamas, priklausomai nuo jo pasekmių.
Operantinis Kondicionavimas
Skinnerio teorijoje operantinis kondicionavimas apibrėžiamas kaip procesas, per kurį elgesio dažnumas ar forma keičiasi dėl elgesio sekusių pasekmių. Šis procesas remiasi trimis pagrindiniais elementais:
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas
- Stiprinimas:
- Teigiamas stiprinimas yra bet koks įvykis, kuris, sekdama tam tikrą elgesį, padidina to elgesio pasikartojimo tikimybę.
- Neigiamas stiprinimas yra nemalonus stimulas, kurio pašalinimas po tam tikro elgesio taip pat padidina to elgesio pasikartojimo tikimybę.
- Baudos: Tai pasekmė, kuri mažina tam tikro elgesio pasikartojimo tikimybę.
- Teigiama bausmė yra nemalonaus stimulo pridėjimas.
- Neigiama bausmė - malonaus stimulo atėmimas.
- Eksperimento dėžutė (Skinnerio dėžė): Skinneris sukūrė specialią eksperimento dėžutę, vadinamą Skinnerio dėže, kurioje galima tiksliai kontroliuoti sąlygas ir tirti elgesio keitimąsi atsakant į įvairias pasekmes.
Skinnerio teorija yra svarbi ne tik psichologijoje, bet ir švietime, terapijoje, versle ir kitose srityse, kurios siekia suprasti ir keisti elgesį. Jo darbai padėjo pagrindus elgesio terapijai ir elgesio modifikacijos strategijoms, kurios naudojamos įvairiose praktinėse srityse, įskaitant psichologinę pagalbą, švietimą ir organizacinį elgesį.
Operantinio Kondicionavimo Taikymas Socialiniuose Tinkluose
B. F. Skinnerio teorijos, ypač operantinio kondicionavimo principai, gali būti taikomi analizuojant elgesį socialiniuose tinkluose, nors Skinneris gyveno laikotarpiu, kai šie technologiniai įrankiai dar nebuvo sukurti. Jo idėjos apie elgesio stiprinimą ir bausmę suteikia įžvalgų, kaip skaitmeninės technologijos ir socialinės medijos veikia žmonių elgesį ir sąveikas.
Teigiamas Stiprinimas
Socialiniai tinklai veikia kaip teigiamo stiprinimo šaltiniai, pavyzdžiui, „patiktukai“, komentarai ir pasidalinimai veikia kaip atlygis už tam tikrą elgesį (pvz., įkėlus naują nuotrauką ar įrašą). Šie teigiami stiprinimai skatina vartotojus toliau dalyvauti platformose, kad gautų daugiau patvirtinimo ir dėmesio.
Neigiamas Stiprinimas
Neigiamas stiprinimas socialiniuose tinkluose gali pasireikšti per įspėjimus ar pranešimus, kurie dingsta, kai vartotojas atlieka tam tikrą veiksmą. Pavyzdžiui, pranešimas apie neperskaitytą žinutę ar naują sekėją gali sukelti vartotojo veiksmą (atidaryti aplikaciją), kad šis pranešimas dingtų, taip mažinant vartotojo „nepatogumą“ ar smalsumą.
Bausmė
Nors bausmė socialiniuose tinkluose nėra taip akivaizdi kaip kitose Skinnerio teorijos srityse, ji gali pasireikšti mažesniu dėmesiu arba „patiktukų“ skaičiumi, jei turinys nesulaukia norimos reakcijos. Tai gali priversti vartotoją peržiūrėti ar keisti savo elgesį (pvz., keisti turinio tipą ar mažiau dažnai jį paskelbti).
Priklausomybė ir Pakartotinis Elgesys
Operantinio kondicionavimo teorija taip pat paaiškina, kaip formuojasi elgesio modeliai, kurie gali lemti priklausomybę nuo socialinių tinklų. Teigiami stiprinimai (pvz., socialinio patvirtinimo gavimas) ir neigiami stiprinimai (pvz., nepatogumo mažinimas, pašalinant pranešimo ženklelį) skatina vartotojus kartoti tam tikrus elgesius, pvz., reguliariai tikrinti savo socialinius tinklus.
tags: #operantinio #elgesio #teorija