Įvadas
Valgymo sutrikimai - tai sudėtingos būklės, kurios reikalauja profesionalios pagalbos. Pasaulį krečiant masiniam liesumo kultui, sergančiųjų nervine anoreksija, nervine bulimija ir nuolatiniu persivalgymu vis daugėja. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai paauglių valgymo sutrikimai: nervinė anoreksija, nervinė bulimija ir nutukimas, atskleidžiant priežastis, pasekmes ir gydymo būdus.
Nervinė Anoreksija
Nervinė anoreksija - tai nepaprastai pavojingas sveikatai ir žmogaus gyvybei valgymo sutrikimas, kuris kyla dėl neurotinio noro suliesėti. Sutrikimas dažniausiai pasireiškia paauglėms mergaitėms ir jaunoms moterims, tačiau (nors ir rečiau) pasitaiko tarp paauglių berniukų bei jaunų vyrų, taip pat vaikams prieš lytinį brendimą bei moterims, iki pat menopauzės. Žmogus sąmoningai pradeda valgyti labai mažus kiekius maisto arba visiškai jo atsisako, mažindamas arba palaikydamas mažą kūno svorį (pacientas sąmoningai mažina svorį, vengdamas “storinančio maisto”). Sergantis anoreksija mano, kad turi viršsvorio netgi tada, kai yra ekstremaliai liesas, sunkiai sirgdamas ar netgi būdamas visai arti mirties. Sergančio anoreksija asmens iškraipytas kūno atvaizdas įtikina juos, kad jie yra stori. Savigarba asmenų su šiuo sutrikimu tiesiogiai priklauso nuo jų kūno formos ir svorio.
Priežastys
Nors pagrindinės nervinės anoreksijos priežastys toliau lieka neaiškios, tačiau vis daugiau duomenų rodo apie sociokultūrinių ir biologinių priežastinių faktorių sąveiką, taip pat mažiau specifišką psichologinių mechanizmų bei asmenybinio pažeidžiamumo įtaką. Genetiniai veiksniai gali turėti įtakos, nes žmonės, turintys šeimos narių su valgymo sutrikimais, gali būti genetiškai linkę patirti tokio tipo problemų. Taip pat, dauguma valgymo sutrikimų turi ryšį su psichologiniais veiksniais, tokiais kaip suicidiniai sprendimai, depresija, nerimas, nepasitenkinimas savimi ir sumažėjęs savivertės jausmas. Traumos ir stresas taip pat gali sukelti emocinį diskomfortą, ir žmonės gali bandyti kontroliuoti šį diskomfortą per valgymo elgesį. Be to, socialinės normos, ypač visuomenėje, kur mažas kūno svoris yra šlovinamas, neretai jaučia spaudimą atrodyti lieknai.
Pasekmės
Sergant anoreksija - netinkamai maitinantis arba badaujant, žmogaus organizmas negauna net pagrindinių maisto medžiagų, kurių reikia normaliam kūno funkcionavimui. Tuomet taupant energiją sulėtėja organizmo funkcionavimas, o tai gali turėti rimtas medicinines pasekmes:
- Nuolatinis nuovargis, silpnumas.
- Susilpnėjęs imunitetas.
- Kaulų tankio mažėjimas (osteoporozė).
- Dantų netekimas.
- Dehidratacija, kuri gali sukelti inkstų darbo sutrikimus.
- Sausa oda ir plaukai, plaukų slinkimas.
- Plaukų augimas ant viso kūno (net neįprastose vietose - pvz., ant veido), vadinamas lanugo, taip organizmas palaiko šilumą kūne.
- Kraujotakos sutrikimai, žema kūno temperatūra, žemas kraujospūdis, sutrikęs širdies ritmas ir t.t.
- Sutrikimas susijęs su įvairaus sunkumo nepakankama mityba, dėl kurios atsiranda antrinių endokrininių ir metabolinių sutrikimų bei organizmo funkcijų sutrikimų.
- Sulėtėti ar iš viso sustoti (žmogus neauga; mergaitėms nesivysto krūtys ir būna pirminė amenorėja; berniukams genitalijos lieka juvenilinės).
- potencijos sumažėjimu (išimtis - vaginalinis kraujavimas moterims gaunančioms pakaitinį hormonų gydymą, kai hormonai vartojami daugiausia kontraceptikos tikslais).
Net apie 20 procentų sergančiųjų anoreksija miršta.
Taip pat skaitykite: Paauglystės iššūkiai
Netipinė anoreksija
Šią kategoriją reikia vartoti aprašant tokias būkles, kurių klinikoje nėra vieno ar kelių esminių nervinės anoreksijos (F 50.0) požymių, pavyzdžiui, amenorėjos ar didelio svorio netekimo, tačiau visais kitais požymiais sutrikimas atitinka tipišką šio sutrikimo vaizdą.
Nervinė Bulimija
Nervinė bulimija - valgymo sutrikimas, pasireiškiantis pasikartojančiais persivalgymo priepuoliais, kurių metu juntamas palengvėjimas, nes maistas savotiškai ramina ir po kurių ima persekioti kaltės jausmas, mintys apie gresiantį antsvorį. Nervinė bulimija yra sindromas, pasireiškiantis pakartotinais persivalgymo priepuoliais ir išskirtiniu susirūpinimu dėl kūno svorio, dėl to pacientai imasi kraštutinių priemonių suvalgyto maisto “storinančiam” efektui panaikinti. Pasiskirstymas pagal amžių ir lytį yra toks pat kaip anoreksijos, tačiau sutrikimo pradžia yra truputį vėlesnė. Nervinė bulimija gali būti suvokiama kaip lėtinės nervinės anoreksijos pasekmė (tačiau gali pasitaikyti ir atvirkštinis variantas). Iš pradžių pacientė su anoreksija gali priaugti svorio, jai atsiranda menstruacijos, susidaro pagerėjimo įspūdis, tačiau vėliau susiformuoja žalingas persivalgymo ir vėmimo stereotipas.
Nervinė bulimija pasireiškia dažnais, besikartojančiais persivalgymo priepuoliais (bent kartą per savaitę per pastarąjį mėnesį). Persivalgymo priepuolių metu asmuo patiria valgymo kontrolės praradimą, valgo žymiai daugiau ir jaučiasi negalintis nustoti valgyti. Po persivalgymo seka bandymas sumažinti skrandžio diskomfortą ir kompensuoti suvartotų kalorijų kiekį, siekiant užkirsti kelią svorio augimui (pavyzdžiui, asmuo pats sau sukelia vėmimą, piktnaudžiauja vidurių laisvinamaisiais ar klizmomis, intensyviai mankštinasi). Šis sutrikimas turi daug bendrų psichologinių požymių su nervine anoreksija, tačiau asmuo, sergantis nervine bulimija nepasižymi reikšmingai sumažėjusiu svoriu, todėl neatitinka nervinės anoreksijos kriterijų.
Pasekmės
Negydoma bulimija gali sukelti sveikatai pavojingų komplikacijų. Gali sutrikti širdies raumens veikla. Kartais išsivysto rimtos virškinamojo trakto ligos. Ypač pavojinga komplikacija - skrandžio turinio išsiliejimas į pilvo ertmę, ji gali būti mirtina. Dėl dažno vėmimo būna nudilęs dantų emalis. Be to, ligonės veidas neretai būna patinęs (panašiai kaip sergant kiaulyte). Ligonei sunku sukoncentruoti dėmesį.
Netipinė bulimija
Šį terminą reikia vartoti aprašant tokias būkles, kurių klinikoje trūksta vieno ar kelių esminių nervinės bulimijos (F 50.2) požymių , tačiau apskritai sutrikimas atitinka tipišką klinikinį vaizdą.
Taip pat skaitykite: Nervinės anoreksijos simptomai
Nutukimas ir Persivalgymo Sutrikimas
Pastovus persivalgymas - tai valgymo sutrikimas pasireiškiantis nuolatiniais ir nereguliarias persivalgymo priepuoliais. Dauguma mūsų retkarčiais persivalgo, ir kai kurie iš mūsų dažnai jaučia, kad maitinosi daugiau negu turėtų, tačiau tai dar nereiškia, kad turite persivalgymo sutrikimą. Svarbiausias pastovaus persivalgymo požymis - kontrolės praradimo jausmas. Nuolat persivalgantys žmonės suvalgo didelį kiekį maisto, bandydami numalšinti stresą, pyktį arba nuobodulį. Dar vienas tipiško persivalgymo požymis - valgymas slapčiomis. Priešingai nei sergantys bulimija, jie nevemia ir nenaudoja vidurius laisvinančių, tam kad pašalintu maistą iš savo kūno, tačiau jie išgyvena panašius neapykantos sau ir pykčio jausmus. Šį kodą vartojame aprašyti tokiam persivalgymui, kuris yra reakcija į distresą ir sukelia nutukimą.
Dauguma valgymo sutrikimų, kaip anoreksija arba bulimija, gali sukelti nutukimą ir staigius svorio svyravimus, kurie gali pakenkti fiziniai sveikatai. Ilgalaikis nutukimas gali lemti įvairias fizinės sveikatos problemas, tokias kaip organų funkcijos sutrikimai, osteoporozė, kraujospūdžio problemas, širdies ir kraujagyslių ligos, menstruacijų sutrikimai ir kt.
Valgymo Sutrikimų Priežastys
Valgymo sutrikimas yra nuolatinis valgymo ar elgesio, skirto svoriui kontroliuoti, sutrikimas, kuris labai pablogina fizinę sveikatą ir psichosocialinį funkcionavimą. Šis sutrikimas dažnai kyla dėl sudėtingo sąveikavimo tarp biologinių, psichologinių, socialinių ir aplinkos veiksnių.
- Genetinės: valgymo sutrikimai gali turėti genetinį pagrindą. Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys šeimos narių su valgymo sutrikimais, gali būti genetiškai linkę patirti tokio tipo problemų. Tam tikri genai gali paveikti neurotransmiterių, kurie kontroliuoja valgymo elgesį, veikimą.
- Psichologinės: dauguma valgymo sutrikimų turi ryšį su psichologiniais veiksniais. Suicidiniai sprendimai, depresija, nerimas, nepasitenkinimas savimi ir sumažėjęs savivertės jausmas gali skatinti valgymo sutrikimus. Tai gali būti būdas žmonėms kontroliuoti savo jausmus arba įgyti savivertės jausmą.
- Traumos ir stresas: traumos ir stresas gali sukelti emocinį diskomfortą, ir žmonės gali bandyti kontroliuoti šį diskomfortą per valgymo elgesį. Tai gali būti būdas išvengti arba sumažinti skausmą, bet ilgainiui gali sukelti valgymo sutrikimus.
- Sociokultūrinės: spaudimas dėl fizinės išvaizdos, idealizuojamas kūno tipas ir mada, gali turėti didelę įtaką valgymo elgesiui. Ypač tai paveikia jaunus žmones, kurie gali būti jautrūs visuomenės normoms ir išvaizdos spaudimui.
- Biologinės: kai kurie biologiniai veiksniai, tokių kaip hormonų disbalansas arba smegenų chemijos pokyčiai, gali turėti įtakos valgymo elgesiui. Pavyzdžiui, tam tikri neurotransmiteriai, tokie kaip serotoninas, gali veikti apetitą ir nuotaiką.
- Socialinės: socialiniai santykiai, ypač su šeima ir draugais, taip pat gali turėti įtakos valgymo elgesiui. Pavyzdžiui, nepalankūs šeimos santykiai, įtampa arba nesusipratimai su draugais gali sukelti emocinį stresą, kurį žmonės gali bandyti kontroliuoti per valgymą.
- Media ir reklama: reklama, kuri idealizuoja tam tikrą kūno tipą arba skatina griežtas dietas, taip pat gali skatinti valgymo sutrikimus. Dažnas lieknumo ir nepriimtinų kūno masės standartų akcentavimas gali sukelti nepasitenkinimą savimi ir norą keisti savo kūno formą.
Valgymo Sutrikimų Pasekmės
Valgymo sutrikimų pasekmės priklauso nuo sutrikimo tipo, jo trukmės ir sunkumo laipsnio.
Fizinės Pasekmės
- Nutukimas ir svorio svyravimai.
- Sveikatos sutrikimai: ilgalaikis nutukimas gali lemti įvairias fizinės sveikatos problemas, tokias kaip organų funkcijos sutrikimai, osteoporozė, kraujospūdžio problemas, širdies ir kraujagyslių ligos, menstruacijų sutrikimai ir kt.
- Sutrikęs endokrininės sistemos funkcionavimas: valgymo sutrikimai gali paveikti hormonų lygį organizme, kas gali turėti pasekmių endokrininei sistemai, įskaitant hormonų trūkumą ar perteklių.
Psichologinės Pasekmės
- Depresija ir nerimas: valgymo sutrikimai dažnai siejami su psichologinėmis pasekmėmis, tokiomis kaip depresija, nuovargis ir intensyvus nerimas.
- Polinkis į savižudybę: kai kuriais atvejais asmenys, kovojantys su valgymo sutrikimais, gali patirti savižudybės polinkį arba pasirinkti savižudybės būdus.
- Socialinė izoliacija: valgymo sutrikimai gali sukelti socialinę izoliaciją, nes asmuo gali stengtis pasislėpti nuo kitų ir vengti socialinių įvykių, kurie susiję su valgymu.
- Santykių problemos: valgymo sutrikimai gali paveikti ir asmeninius santykius, sukeldami konfliktus su artimaisiais ar draugais, nes susiję su maisto vartojimu gali sukelti įtampą ir nepatogumo jausmus.
Kognityvinės Pasekmės
- Iškreiptas kūno vaizdas: daugelis žmonių, sergančių valgymo sutrikimais, turi iškreiptą suvokimą apie savo kūno masę ir išvaizdą, kas gali virsti nuolatiniu nepatenkintumu savimi.
- Per didelis dėmesys maistui: asmenys su valgymo sutrikimais dažnai labai daug dėmesio skiria maistui, valgymo elgesiui ir svorio stebėjimui, o tai gali trukdyti įprastam gyvenimui ir veikloms.
Gydymas
Valgymo sutrikimų gydymas priklauso nuo valgymo sutrikimo tipo, kuriuo asmuo serga. Dažniausiai taikoma psichoterapija, dietologo konsultacijos bei mokymas apie tinkamą mitybą, gydytojų stebėjimas ir kai kuriais atvejais medikamentai. Neretai tenka gydyti ne tik patį psichologinį sutrikimą, bet ir jo pasekmes - fizinius sutrikimus, atsiradusius dėl nepakankamai suvartojamų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų.
Taip pat skaitykite: Anoreksijos gydymo būdai
Pagalba Lietuvoje
Linija yra įkurta Všį Vilniaus psichoterapijos namai iniciatyva. Valgymo sutrikimų linija įkurta tam, jog nelauktumėte, kol sunkumai įsisenės. Nelikite vieni, pasikalbėtime. Pokalbis su mūsų savanoriais gali padėti suprasti, kas su jumis šiuo metu vyksta, pasijusti priimtam ir pajaustam, sustiprinti ir suteikti vilties sveikimo kelyje, atrasti pagalbos sau būdus. Pagalbą sergantiems valgymo sutrikimais, kenčiantiems nuo emocinio valgymo, jų tėvams, kitiems šeimos nariams teikia specialius mokymus baigę psichologijos bakalauro bei magistro paskutinių kursų studentai, psichologai, psichoterapeutai ir gyd.
Registruotis galima:
- Antradienį - psichologo konsultacija.
- Ketvirtadienį - gydytojo dietologo konsultacija.
*Užtikriname pokalbių su savanoriais konfidencialumą.
Kaip Atpažinti Valgymo Sutrikimą?
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys atsisako anksčiau valgytų patiekalų, vengia valgyti kartu su šeima ar draugais, ženkliai mažina maisto porcijas, pradėjo itin daug sportuoti, slepia savo kūną po laisvais drabužiais. Taip pat, didesnė valgymo sutrikimų ar su valgymu susijusios netinkamos elgsenos formavimosi rizika kyla tiems paaugliams, kurie valgymą naudoja kaip neigiamų emocijų įveikos būdą. Dėl dažniau pasireiškiančio neigiamo požiūrio į savo išvaizdą, su valgymu susiję sutrikimai dažnesni merginoms, ypač turinčioms didesnį kūno masės indeksą bei vėlyvosios paauglystės tarpsnyje.
Svarbu Žinoti
Maistas nėra tavo priešas. Jis reikalingas, kad galėtumei augti, gyventi, pažinti pasaulį, būti sveika/s ir džiaugtis. Angliavandeniai yra viena iš pagrindinių maistinių medžiagų, kurias tu turi gauti kasdien, su kiekvienu dienos valgymu. Maža to, tai maisto medžiaga, kurios turi gauti daugiausia. Angliavandeniai - svarbūs tavo augimui, smegenų veiklai, kūrybai, sportui ir mokslams. Tai yra pagrindinis maistas tavo smegenims. Angliavandeniai aprūpina tavo kūną energija, vitaminais, mineralais ir skaidulomis. Juos gali rasti duonoje, makaronuose, bulvėse, kruopose, daržovėse ir pramoginiame maiste (saldumynuose, desertuose, traškučiuose).
tags: #paauglyste #ir #anoreksija #bulimiija #nutukimas