Emocinio Intelekto ir Streso Sąsajos Psichikos Ligomis Sergančių Pacientų Tarpe

Įvadas

Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimas suvokti savo ir kitų žmonių jausmus bei emocijas, naudojant jų teikiamą informaciją, kuri padeda apdoroti mąstymą, reguliuoja žmogaus emocijas, taip skatinant intelektinį ir emocinį augimą. Šiuo metu emocinis intelektas suvokiamas kaip emocinių kompetencijų, pavyzdžiui, supratimo, emocijų panaudojimo ir reguliavimo, mąstymo veikiantis komponentas. Stresas - ypatingas asmens ir aplinkos santykis, kuris asmens yra įvertintas kaip apsunkintas, arba tiesiog viršijantis jo turimus išteklius ir keliantis grėsmę jo gerovei. Šiame straipsnyje nagrinėjamos emocinio intelekto ir streso sąsajos tarp psichikos ligomis sergančių pacientų.

Streso Poveikis Širdies ir Kraujagyslių Sistemai

Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgai besitęsianti emocinė įtampa turi nemažai įtakos įvairiems širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimams, pavyzdžiui, aukštam kraujo spaudimui, cholesterolio lygio pokyčiams, krešulių susidarymui ar nereguliariam širdies ritmui. Stresas sukelia įvairius uždegiminius procesus organizme, todėl gali apsunkinti daugybę esamų ir prisidėti prie naujų ligų vystymosi.

Visuomenėje gajus mitas, kad širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra labiau būdingos senjorams, tačiau sveikatos priežiūros įstaigose apsilanko vis daugiau jauno amžiaus pacientų, besiskundžiančių įvairiais kardiovaskuliniais sutrikimais. „Aukštas arterinis kraujo spaudimas neretai diagnozuojamas profilaktinės patikros metu, kada pacientai atvyksta dėl kitų sveikatos sutrikimų ar bendros organizmo būklės įvertinimo. Tik įvardijus šią ligą, pacientai prisimena, kad visgi simptomatika pasireiškė ne kartą, tačiau buvo palikta paraštėse. Dažnas, pajutęs sunkumą, spaudimą krūtinėje ar pasikeitusį širdies ritmą, tai sieja su sunkesniu laikotarpiu asmeniniame gyvenime ar darbe - neva tai tėra stresas.

Vienos JAV klinikos atlikti tyrimai parodė, kad lygiai tokio paties aukšto lygio širdies smūgio rizika buvo fiksuojama tiek skyrybas su antra puse išgyvenusiems, tiek sergantiems diabetu ar daugybę metų rūkantiems asmenims. Jaučiant stiprią emocinę įtampą, kūne padaugėja kortizolio, adrenalino ir kitų medžiagų, kurios tarsi įjungia avarinį pavojaus režimą ir skatina skubiai spręsti iškilusią problemą.

Pasitaiko atvejų, kada nuolat nerimą, baimę ar įtampą jaučiantys pacientai nebegeba suprasti, kad jų kūnui reikia gydytojo įvertinimo, nes jie jau priprato prie simptomų. Stipriai nerimo atakai būdingi ženklai, tokie kaip svaigstanti galva, stiprus širdies plakimas, pakilęs kraujo spaudimas, dusulys, gausus prakaitavimas, drebulys ar pykinimas - tokie patys kaip ir širdies smūgio. Kyla rizika, kad su nevaldomu ir ilgai besitęsiančiu stresu gyvenantys žmonės gali net neįtarti apie tykantį pavojų. Tyrimai rodo, kad nerimo ar panikos sutrikimai net 26 proc. padidina širdies ligų tikimybę. Nors mažai tikėtina, kad toks stiprus stresas staiga gali sukelti širdies nepakankamumą ar smūgį, ilgainiui rizika tik didėja.

Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai

Širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina ne tik patiriamas stresas, bet ir fizinio aktyvumo stoka, riebus maistas, nutukimas, per didelis cholesterolio kiekis, rūkymas, rizikingas alkoholio vartojimas, padidėjęs kraujo krešumas bei aukštas, nekontroliuojamas arterinis kraujo spaudimas. Širdies ir kraujagyslių ligų simptomų nepaisymas gali lemti tylų ligos progresavimą. Aterosklerozė yra lėtinė arterijų sienelių liga, kuriai progresuojant susiaurėja jų spindis. Svarbiausia įsiminti, kad esant širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimams, dažniausiai jaučiami simptomai yra šie: bendras nuovargis, maža fizinio krūvio tolerancija, atminties blogėjimas, kojų tinimas, po aktyvesnės veiklos atsirandantis dusulys, galvos ar krūtinės skausmas, nereguliarus širdies plakimas.

Siekiant ilgiau išlaikyti sveiką širdies ir kraujagyslių sistemą, būtinas ankstyvas ligų diagnozavimas, streso lygio bei su tuo susijusių rizikų įvertinimas, periodiška arterinio kraujo spaudimo patikra. Net jei jaučiamus simptomus siejame su patiriamu stresu, būtina pasitikrinti, ar už to nesislepia kiti susirgimai, lėtinės ligos.

Psichikos Ligonio Tyrimo Metodai

Pagrindiniai psichikos ligonio tyrimo metodai yra pokalbis ir stebėjimas. Tuomet surenkama informacija apie paciento dabartinę būseną, visą jo gyvenimą, tuo metu pacientas taip pat ir apžiūrimas, stebima jo veido išraiška, judesiai etc, kas irgi suteikia informaciją apie paciento savijautą. Surinkus anamnezę pacientą reikia ištirti neurologiškai bei somatiškai.

Anamnezės ir Psichikos Būsenos Modelis

Anamnezės ir psichikos būsenos modelis apima subjektyvią ir objektyvią anamnezę.

Subjektyvi Anamnezė

• Nusiskundimai: Jų pobūdis, intensyvumas etc.
• Šeimos anamnezė.
• Gyvenimo anamnezė:
  • Paciento gimimo ypatumai.
  • Simptomai vaikystėje.
  • Ikimokyklinis amžius: ligos, traumos, žaidimų ypatumai, charakterio ypatumai.
  • Mokyklinis amžius: adaptacija, gabumai, atsilikimai, pomėgiai, santykiai su bendraamžiais bei mokytojais.
  • Karinė tarnyba.
  • Lytinio gyvenimo ypatumai.
  • Vedybinis gyvenimas, duomenys apie sutuoktinį, santykiai su juo, nėštumai, vaikai, santykiai su vaikais.
  • Žalingi įpročiai.
  • Kitos ligos (ne psichikos).
• Ligos (paūmėjimo) anamnezė:
  • Pradžia.
  • Veiksniai, galėję sukelti paūmėjimą.
  • Darbas, savijauta, elgesys.
  • Somatinės sveikatos, kūno masės pokyčiai.
  • Nuotaikos, interesų ir atminties pokyčiai.
  • Elgesio pokyčiai, iš kurių galima spręsti apie produktyvią psichopatologiją.
  • Savižudiškos ir žudikiškos tendencijos.
  • Iš ko surinkta anamnezė, kada, gydytojo nuomonė apie informatoriaus asmenybę, jo santykį su pacientu, suinteresuotumas.
• Asmenybė iki susergant:
  • Santykiai su draugai ir pažįstamais, bendravimo ypatumai.
  • Elgesys kolektyve.
  • Ekstraversinės, intraversinės tendencijos.
  • Požiūris į darbą ir bendradarbius, padėtis tarp jų, ambicijos.
  • Intelekto aktyvumas, interesai.
  • Nuotaikos.
  • Charakteris.
  • Pažiūros.
  • Požiūris į save.
  • Fantazijos.

Paciento Psichikos Būsenos Įvertinimas

Paciento psichikos būsenos įvertinimas yra svarbiausia klinikiniame ištyrime. Diagnozė nustatoma remiantis psichikos būsenos aprašymu, anamneze ir paraklinikiniais tyrimais. Aprašant psichikos būseną svarbu iš pradžių nusakyti, kaip pasireiškia tam tikras požymis, o tik tada užrašyti jo psichiatrinį pavadinimą, kad sumažėtų aprašymo subjektyvumas.

Taip pat skaitykite: Pacientų teisės ir pareigos

• Išvaizda: Ar atitinka metus, soc.
• Laikysena ir judesiai.
• Bendravimas ir elgesys: Ar bendrauja noriai ar formaliai, mandagus ar familiarus, t.p. Požiūris į gydytoją.
• Sąmonė.
• Suvokimas.
• Mąstymas.
• Kliedesiai.
• Atmintis.
• Emocijos ir nuotaika: Sprendžiama iš paciento veido išraiškos, liūdnas ar linksmas, veidas išraiškingas ar nejudrus (hipomimija, amimija). Nuotaika prislėgta ar pakili, baimė, nerimas, disforija. Santykiai su artimaisiais.
• Valia.
• Dėmesys: Pasyvus/aktyvus, sutelktas/išblaškytas, paslankus/inertiškas (iš 100 atimti 7, išvardinti mėn.
• Potraukiai.
• Intelektas.
• Kritiškumas.

Čia vartojami psichiatrijos terminai. Svarbu diferencijuoti psichikos sutrikimą su galima somatine liga. Diagnozei patikslinti dažnai reikia ilgesnio stebėjimo laiko, papildomų klinikinių bei psichologinių tyrimų. Tuomet rašoma preliminarinė diagnozė, atspindinti gydytojo nuomonę.

Psichikos Sutrikimų Klasifikacija

Psichikos sutrikimų klasifikacija- tai specifinių psichikos sutrikimų diagnozių sąrašas, sudarytas pagal tam tikrus diagnostikos kriterijus. 1980m išlesta DSM-III paplito visame pasaulyje. DSM-III buvo paremta Feighnerio diagnostokos kriterijais ir „Moksliniais diagnostikos krriterijais“. Esminiai šios diagnostikos sistemos bruožai yra šie: ateorinis, aprašomasis principas, diagnostikos kriterijai ir daugiaašė ligonio būklės įvertinimo sistema. Ateorinis principas reiškia tai, kad ši klasifikacija, diagnostika ir gydymas nėra siejami su kokia nors viena teorine psichikos sutrikimų koncepcija. Aprašomasis principas atspindi tai, kad šiuo metu nėra objektyvių tyrimų psichikos ligų diagnostikai. Kita DSM savybė- griežti specifiniai kiekveino sutrikimo diagnostiniai kriterijai, leidžiantys skirtingims gydytojams vienodai vertinti ligonio psichikos būklę. Trečias DSM bruožas- daugiaašis ligonio psichinės būklės įvertinimas. V ašis- bendro adaptacijos lygio įvertis. DSM klasifikacija yra gana lanksti ir greitai kintanti požiūrio į psichikos sutrikimus sistema, atspindinti šiuolaikinius mokslo laimėjimus.

Pirmoji tarptautinė ligų klasifikacija yra siejama su Farro ir d‘Esipine projektu, kurio tikslas buvo sukurti vientisą mirties priežasčių nomenklatūrą, tinkamą visoms šalims. Šiuo projektu buvo padėtas pagrindas TLK. 1948m buvo įkutra PSO ir ji perėmė šį darbą, tuomet buvo išleista TLK-6. Ji buvo pirmoji tarptautinė ligų klasifikacija, kurioje buvo ir psichikos ligų skyrius. Svarbiausias TLK tikslas- užtikrinti sekmingą sergamumo ir mirtingumo duomenų registravimą, aiškinimą ir lyginimą neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje, vietoje ir kada tai daroma. TLK-10 pasirodė 1992m. TLK -10 apima visą grupę klasifikacijų, sudarydama taip vadinamą TLK šeimą. Svarbiausia joje- ligų klasifikacija, t.y. pagal tam tikrus principus sugrupuotas patologinių būklių sąrašas. Jo pagrindas triženklis kodas, TLK-10 įvestas raidinis- skaitmeninis kodavimas. TLK-10 yra išsamus psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius V(F). Jis išleistas keliais variantais: statistinis, skirtas kancelairiniam darbui; „TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika“, jis skirtas psichiatrams ir kitiems psichikos sveikatos priežiūros specialistams, gali būti naudojamas kaip mokymo priemonė; moksliniams tyrimams skirtas variantas turi griežtesnius diagnostikos kriterijus; vėliausiai pasirodė supaprastintas variantas, skirtas pirminės sveikatos priežiūros darbuotojams.

TLK-10 psichikos sutrikimai nustatomi remiantis tam tikrų simptomų buvimu arba nebuvimu ir jų trukme. Daugelis psichikos sutrikimų aprašymų nėra teoriškai pagrįsti ir atspindi PSO specialistų susitarimą, kaip apibrėžti diagnostikos kriterijus remiantis klinika.

Psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius koduojamas F raide. Antrasis kodo ženklas nurodo F skyriaus poskyrį: F0- organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai, F1- psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, F2- šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai, F3- nuotaikos sutrikimai, F4- neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai, F5- elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniaias veiksniais, F6- suaugusių asmenybės ir elgesio sutrikimai, F7- protinis atsilikimas, F8- psichologinės raidos sutirkimas, F9- elgesio ir emocijų sutrikimai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje; trečiasis poskyrio skirsnį, t.y. sutrikimą ar sutrikimų grupę; ketvirtasis, atskirtas tašku, nurodo sutrikimų ypatumus, ketvirtuoju ženklu .8 koduojami kiti, skirsnyje neįvardinti sutrikimai, o .9- nepatikslinti sutrikimai; penktas ženklasvartojamas sutrikimo savitumams arba eigai nurodyti.

Taip pat skaitykite: Psichikos centro pacientų sveikata

Siekiant kiek įmanoma suvienodinti psichikos sutrikimų diagnozavimą buvo sukurti struktūruoti diagnostikos interviu, pvz., SCID (DSM struktūruotas klinikinis interviu) arba MINI- tarptautinė neuropsichiatrinė apklausa. Šie instrumentai leidžia unifikuoti psichikos sutrikimų diagnozavimo procedūrą, t.y. kokybinį psichikos sutrikimų vertinimą.

Psichodiagnostiniai Metodai

Klinikiniam psichikos sutrikimų sunkumui nustatyti t.y. Žmogaus psichika, elgesys, asmenybės organizacija ir funkcionavimas, taip pat bendravimas su kitais tiriami psichodiagnostiniais metodais. Tyrimo metodų esama įvairių: pokalbis, stebėjimas, testai, dokumentų studijavimas etc. Psichodiagnostika dažniausiai grindžiama įvairiais testais. Jie sukurti remiantis projekcijos principu- Manoma, kad kiekviena žmogaus veikla yra nelyginant jo asmenybės projekcija. Kuo neaiškesni ir netikslesni tikslai, tuo geriau atsiskleidžia žmogaus asmenybė ir individualybė. Svarbu, kad tiriamajam galutiniai tikslai išliktų neaiškūs- taip apeinami gynybos mechanizmai.

Rorschacho Testas

Praeito šimtmečio pradžioje jį sukūrė psichiatras Rorschachas. Tiriamojo atsakymai apie dėmes- tai jo asmenybės, būsenos, fantazijų, jausmų projekcijos. Tiriamajam viena po kitos rodomos dėmės, klausima „Kas tai? Ką jums primena šios dėmes?“Atsakymai analizuojami atsižvelgiant į lokalizaciją, determinantes ir turinį. Pagal lokalizaciją- dėmės vietą, kurią apibūdino pacientas, galima spręsti apie jo intelekto veiklos ypatumus- mąstymo abstraktumą, konkretumą, praktiškumą, kūrybingumą etc. Pagal determinantes- veiksnius, lemiančius atsakymo turinį- dėmės formą, įžvelgtą judesį, spalvas etc- galima spręsti apie paciento gebėjimą sutelkti dėmesį, emocinį brandumą, ekstraversiją, intraversiją, impulsyvumą, dirglumą, nerimą etc. Atsakymų turinys skirstomas į įv. kategorijas: gyvūnai, žmonės, augalai, architektūra etc.

Projektiniai Piešiniai

Labiausiai paplitę yra „namas, medis, žmogus“, „nupiešk žmogų“. Jie atspindi žmogaus asmenybę, taip pat intelektą. Vertinama: detalės, proporcijos, perspektyva, piešinio dydis, linijos, šešėliai, keistenybės, taip pat pats piešimo procesas. Vertinant svarbu nustatyti, ar piešiniai skiriasi nuo vidutinio normalaus individo piešinių, jei skiriasi, tai kokiai nozologinei grupei galima juos priskirti. Vaikų piešiniai skiriasi nuo suaugusių, taip pat skiriasi skirtingų vaikų amžiaus grupių piešiniai. Būtina analizuoti piešinio visumą, o ne atskiras detales, kaip kokio nors požymio įrodymą. Patikimiau yra vertinti apibendrintas asmenybės savybes- prisitaikymą/neprisitaikymą, depresiškumą, neurotiškumą, organinių CNS sutrikimų buvimą, soc. kontaktų ypatumus etc.

Objektyvūs Testai

Jų pagrindas yra užduotys, į kurių atsakymai iš anksto yra žinomi. Rezultatai gali būti paskaičiuoti ir palyginti su statistiškai vidutiniškos asmenybės rezultatais.

• MMPI: Vienas populiariausių. Tyrimas ir rezultatų įvertinimas gali būti atliekami kompiuteriu. LT naudojamas variantas, turintis 14 skalių: 3 patikimumo, 9 klinikinės, socialinės intraversijos ir nerimo. Pagal psichopatiškumo skalę vertinama, kiek tiriamojo elgesys dera su soc. Socialinės intraversijos skalė rodo, ar tiriamas uždaras, drovus, vengia soc. Aukštas įvertis pagal MMPI nebūtinai rodo sutrikimą, tai gali būti vidinio diskomforto, vidinių konfliktų, emocinės krizės ar t.t.
• Ketelio testas: Šiuo metodu vertinamos asmenybės savybės buvo išskirtos remiantis veiksnių analize. Autoriaus nuomone charakteris bręsta paauglystėje, tuomet jis ryškiausiai atsiskleidžia, tuomet yra ryškiausi ir topologiniai normos variantai- charakterio akcentuacija. Nuo to priklauso elgesys, afektinės reakcijos, neurozių formavimasis, tai palankus fonas psichikos sutrikimui atsirasti. Taigi charakterio akcentuacijos nustatymas turi prognostinę reikšmę.
• Intelekto Testai: LT dažniausiai naudojami Wechslerio intelekto testas suaugusiems ir vaikams, Raveno metodas, t.p. projekciniai piešiniai. Intelekto koeficientas tai santykis tarp žmogaus proto amžiaus ir chronologinio amžiaus. Wechslerio suaugusiųjų intelekto testas tai bendrųjų gabumų ir intelekto tyrimo metodas, priskirtas prie objektyvių tyr. metodų. Jį sudaro 11 subtestų. Tai yra progresinio sunkumo testas. Skirtas mąstymo logiškumui tirti.
• Dėmesio Koncentracijos Tyrimai: Dažniausiai naudojami Kraepelino ir Schultės lentelės. Šiems tyrimams svarbu atlikimo greitis ir tikslumas. Trumpalaikė atmintis tiriama atliekant skaičiavimo užduotį: skaičių eilutes reikia pakartoti tiesiogine ir atbuline tvarka. Dešimties žodžių įsiminimas, kartojama, kol įsimins visus žodžius, po pusvalandžio patikrinama-šiuo tyrimu įvertinama atminties apimtis, dėmesio koncentracija ir perskirstymas, įsiminimo produktyvumas ir greitis, ilgalaikė atmintis.
• Apibendrinimo Gebėjimų Tyrimai: Naudojamos 2jop tipo užduotys-gebėjimas apibendrinti ir asociacijoms tirti. Apibendrinimo gebėjimams tirti naudojami objektų klasifikavimo, objektų ir sąvokų panašumo nustatymo metodai. Įvertinama, kokiais apibendrinimo būdais naudojosi tiriamasis, kiek jo mąstymas konkretus ar abstraktus. Šiais metodais tiriama organinė smegenų disfunkcija. Įvertinami pagrindiniai motoriniai įgūdžiai, taktiliniai ir kinstetiniai įgūdžiai, verbaliniai įgūdžiai, kalbos suvokimas ir kalbos išgavimas, rašymas, aritmetiniai gebėjimai, atminties ir intelektiniai procesai.

Laboratoriniai Tyrimai

Šiuo metu nėra specifinių laboratorinių tyrimų psichikos ligoms nustatyti. Lab. tyrimai naudojami tuo metu, kai reikia nustatyti galimai esančią somatinę ligą, tačiau kai kurie yra vertingi diferencijuojant psichikos sutrikimą nuo somatinės ligos. Kai kurie tyrimai įeina į somatinių tyrimų kompleksą, nes juos atlikus galima nustatyti esančią somatinę patologiją ir pagal tai koreguoti vaistų dozes, o taip pat ir dėl to, nes karais tai yra vienintelis būdas nustatyti ligą, kadangi psichiniai pacientai gali ir nesuskųsti. Nors specifinių tyrimų ir nėr, kai kurie gali būti vertingi, pvz., aminorūgščių apykaitos pokyčių tyrimas esant protiniam atsilikimui, sergant sifiliu, ŽIV, cukriniu diabetu, esant skydliaukės veiklos sutrikimams, inkstų funkcijos sutrikimams.

Elektroencefalografija (EEG)

Elektroencefalografija (EEG). Skaitmeninė EEG. Kiekybinė EEG. Tai matematinis skaitmeniniu būdu registruotos EEG informacijos apdorojimas siekiant išryškinti bangų komponentus, transformuoti EEG taip, kad galima būtų kiekybiškai įvertinti skirtingus bioelektrinio aktyvumo parametrus ir palyginti skirtingas EEG.

Smegenų Vaizdavimo Metodai

• Kompiuterinė tomografija (KT): Tai metodas pagrįstas rengeno sp[induliu, persmelkiančiu skirtingo tankio audinius, sugerties rodiklių matavimu. Informacija apdorojama kompiuteriu. KT padeda patikslinti atrofinius smegenų procesus, pvz., Alzheimerio ligą, kitas demencijas, galvos smegenų navikus. Manoma, kad lateralinių galvos smegenų skilvelių padidėjimas nustatomas ir sergant šizofrenija. KT plačiai taikoma psichiatrijoje tais atvejais, kai reikia atskirti procesinius ir organinės kilmės psichikos sutrikimus.
• Branduolinis magnetinis rezonansas (BMR): Šiuo metodu galima ištirti ne tik anatominę, bet ir biocheminę galvos smegenų struktūrą, biocheminių reakcijų dinamiką. Tai padeda nustatyti navikų histologinę struktūrą, demielinizuojančias ligas.
• Pozitronų emisijos tomografija (PET): Pagrindinis šio metodo tikslas- ne atvaizdų gavimas, o fiziologinių ir biocheminių procesų matavimas. PET tyrimo metodai skirstomi į keletą rūšių. Energetinio metabolizmo matavimo metodas, paremtas radioizotopu pažymėtos medžiagos, dalyvaujančios cheminėje reakcijoje, kaupimosi greičio matavimu, leidžia matuoti radioizotorų koncentraciją įvairiose galvos smegenų srityse ir spręsti apie medžiagų apykaitos sritinį aktyvumą. Dažniausiai naudojami du būdai. Pirmas-radioaktyviosios dezoksiribogliukozės kaupimosi greičio matavimas, leidžiantis apskaičiuoti gliukozės suvartojimo greitį. Baltymų sintezės greičio matavimas. Jo metu vartojamas karboksilu žymėtas l- leucinas. Manoma, kad ateityje šiuo metodu galima būtų tirti audinių augimą, regeneraciją, atsaką į vaistus ir hormonus. Neuroreceptorių tyrimas. Šis metodas leidžia patikimai nustatyti radioizotopais žymėtų neurotransmiterių arba vaistų susijungimo vietų skaičių galvos smegenyse.

Tyrimas: Emocinio Intelekto ir Streso Sąsajos Psichikos Ligoninėje

Šarkauskienė L. atliko magistro baigiamąjį darbą tema: „Psichikos ligomis sergančių pacientų emocinio intelekto sąsajos su patiriamu stresu“. Darbo vadovas(ė) dr. V. Grigaliūnienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra.

Tyrimo Tikslas

Ištirti psichikos ligomis sergančių pacientų emocinio intelekto sąsajas su patiriamu stresu.

Tyrimo Metodika

Tyrimas buvo atliktas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje 2018 m. vasario - kovo mėnesiais. Tyrimo metu buvo naudoti emocinio intelekto (angl. The assesing emotions scale, Nicola S. Schutte, John M. Malouff and Navjot Bhullar, 2009) ir keturių faktorių streso įveikos klausimynas (G. Valickas, Ž. Grakauskas, 2006), taip pat papildomai sudarytas sociodemografinių rodiklių klausimynas. Gautas pritarimas atlikti tyrimą iš Bioetikos centro (2017-11-21 Nr. BEC-KS(M)-95. Tyrimo metu buvo apklausti 177 Rokiškio psichiatrijos ligoninėje besigydantys pacientai.

Tyrimo Rezultatai

Įvertinus psichikos ligomis sergančių pacientų emocinį intelektą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nustatyta, kad psichikos ligomis sergančių pacientų emocinis intelektas yra pakankamai aukšto lygmens. Vertinant psichikos negalią turinčių asmenų streso patyrimą, gauti rezultatai rodo, kad pacientų patiriamo streso išreikštumas yra vidutiniškas. Analizuojant psichikos ligomis sergančių pacientų emocinio intelekto ir streso įveikos sąsajų rezultatus nustatėme, kad emocinis intelektas ir jo subskalės tarpusavyje koreliuoja, bei stebimi statistiškai reikšmingi skirtumai tarp emocinio intelekto ir jo subskalių, taip pat streso įveikos subskalių, išskyrus - emocinės iškrovos subskalę. Tiriamųjų emocinis intelektas siejasi su patiriamu stresu.

Tyrime dalyvavo 155 (87,6 proc.) vyrai ir 22 (12,4 proc.) moterys. Didžiausia dalis respondentų buvo 25-40 m. amžiaus. Dauguma pacientų, besigydančių psichiatrijos ligoninėje serga šizofrenija ar kitu šizoidinio spektro sutrikimu - 144 (82,8 proc.). Vertinant pacientų emocinio intelekto ir streso įveikos sąsajas, gauti rezultatai rodo, kad pacientai, suvokdami savo ar kitų žmonių patiriamas emocijas yra linkę ieškoti paramos ir palaikymo - r Sp 0,448, p=<0,001.

tags: #pacientu #emocinis #intelektas #ir #stresas #magistro