Įvadas
Depresija yra dažnas psichikos sutrikimas, pasireiškiantis prislėgta nuotaika, sumažėjusiu susidomėjimu veikla ir energijos stoka. Šiame straipsnyje aptariami depresija sergančių pacientų slaugos poreikiai, remiantis LSMU Psichiatrijos klinikoje atliktu tyrimu ir kitais literatūros šaltiniais.
Depresijos apibrėžimas ir paplitimas
Depresija - tai liguistai prislėgta, liūdna nuotaika. Šiam sutrikimui paprastai būdinga sulėtėjęs mąstymas ir prislopę judesiai. Tai depresinis sindromas. Greta šių pagrindinių depresijos požymių, dažnai pasireiškia savęs nuvertinimo, savigraužos, kaltės idėjos. Bendrojoje psichopatologijoje depresija labai svarbi, nes dažnai pasitaiko. P.Keilholco duomenimis, iš visų ligonių, kurie kreipiasi į įvairių specialybių gydytojus, sergantys depresija ligoniai sudaro apie 10%. Literatūros duomenimis, apie 10% visų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas, o prie jų priskyrus ir švelnias, dažniausiai neatpažintas depresijas, sudaro 25%.
Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau specialistų atkreipia dėmesį į tai, kad depresijų daugėja, keičiasi jų psichopatologija. Nors tikslios depresijos priežastys nežinomos, viena iš labiau paplitusių teorijų aiškina, kad depresijos atsiradimas susijęs su tam tikrų medžiagų (serotonino) poveikio reguliacijos sutrikimu smegenyse. Jei tai atsitinka, žmonės tampa labiau pažeidžiami depresijos. Įvairūs stresai (artimo žmogaus mirtis, darbo praradimas, skyrybos ar išsiskyrimas su artimu žmogumi) gali išprovokuoti depresiją. Depresiją gali išprovokuoti stipri fizinė trauma ar sunkios lėtinės ligos (tokios kaip vėžys, diabetas). Tačiau svarbu žinoti, kad labai dažnai depresijos pasireiškimą sunku susieti su kokiu nors įvykiu žmogaus gyvenime ar kokiomis nors priežastimis. Kartais ji tiesiog prasideda lyg savaime. Vieni žmonės išgyvena depresiją tik kartą gyvenime, o kitiems ji gali pasikartoti kelis kartus.
Depresija „neišranki“. Ja gali susirgti kiekvienas žmogus, tai nepriklauso nei nuo amžiaus, nei nuo rasės, religijos ar lyties. Tačiau vis dėl to kai kurie žmonės yra labiau linkę sirgti depresija už kitus. Tyrimai rodo, kad depresija dažniau serga žmonės, kurių šeimose ar giminėje yra sergančiųjų depresija. Kaip minėta, kartais depresiją gali sukelti kita liga. Ir nors depresija serga labai įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai - 20, 30 ir 40 metų amžiaus asmenys. Ir taip pat yra žinoma, kad moterys serga depresija du kartus dažniau nei vyrai.
Depresijos simptomai
Depresija sergantiems ligoniams būdingi skundimaisi slogia nuotaika, kurią dažniausiai pacientas pats sunkiai ir kankinamai išgyvena, kartais net rodo tai, kad liūdesio jausmas palyginti su bet kokiu ligonio jau patirtu fiziniu skausmu, sergant somatine liga, yra daug labiau kankinantis. Prislėgtumas gali turėti daug variantų, be to, kuo žmogus geriau į save įsijaučia, moka geriau save stebėti ir vertinti, yra meniškesnės krypties, tuo daugiau niuansų jis geba rasti savo įvairiausioms nuotaikoms - čia ir liūdesio, ir rūpesčių, išeities nebuvimo jausmas, ir neaiški baimė bei diskomforto jausmas, nerimas, neviltis ir daug kas kita. Esti ir tokių nuotaikos atspalvių, kurių iš vis neįmanoma išreikšti žodžiais - kalboje nėra reikiamų žodžių jiems apibūdinti. Kai kurie jausmai, kurių pagrindinis tonas yra depresinis, gali įvairiausiomis proporcijomis tarpusavyje derintis, vienas su kitu sluoksniuotis, vienas kitą pakeisti ir taip varijuoti beveik neribotai. Dažnai nuotaika būna nepastovi net vienos dienos laikotarpiu: prislėgtumo ir nuotaikos pagerėjimo, netgi entuziazmo valandos gali keisti viena kitą. Neretai kaip tik vėlai vakare depresija sumažėja ir tada atsiranda tokia nuotaika, kurios nebuvo visą dieną.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Prislėgtos nuotaikos priežastis gali slypėti vaikystėje; išlepintas ir įpratęs būti dėmesio centre vaikas ankščiau ar vėliau atsiduria tokioje aplinkoje, kur niekas neketina jam pataikauti. Dėl to jis jaučiasi neįvertintas, nuskriaustas. Depresija yra psichinių procesų nuslopinimas, prislėgtumas, pasireiškia ne tik bloga nuotaika, bet dažnai ir vangiu mąstymu, bei sulėtėjusiais judesiais. Du pastarieji sutrikimai kai kada gali iškilti į pirmąją vietą; tada skundimasis prislėgtumu būna silpnesni ir mintys apie galimą psichinę ligą net neateina į galvą. Sulėtėjęs paciento mąstymas gali sudaryti klaidingą nuomonę, kad žmogus tiesiog aptingo. Taip mano ne tik pacientui tolimesni žmonės, pažįstami, draugai, net šeimos nariai, kurie ligonį pažįsta geriausiai. Štai ankščiau nereikėdavo paciento raginti dirbti, o dabar valandų valandas jis sėdi už stalo ir negali baigti menkos ataskaitos, pradėti brėžinio. Rašo pacientas smulkiomis raidėmis, darydamas gramatinių klaidų ir nebaigdamas sakinių. Tiktai akylesnis stebėtojas mato, kad ligonio judesiai tapę aiškiai vangesni, eisena - lėtesnė. Ir jei tokio paciento galima nesunkiai įžiūrėti prislėgto žmogaus pozą ir mimiką, beviltiškus gestus, nustatyti depresiją yra nesunku.
Išklausinėję beveik visada sužinome, kad pacientui pablogėja miegas ( jį kankina nemiga, pasitaiko ir nubusti , kartais net vidurnaktį, ir tada iki ryto negali užmigti ), kad jis nuolat sapnuoja blogus sapnus, kur visada patenka į nemalones, nepatogias, gėdingas situacijas. Depresiškiems ligoniams beveik visada prisideda ir kitų somatinių simptomų - dažniausiai sunkumo pojūtis krūtinėje, galvoje, pečiuose, visame kūne, taip pat rankose ir kojose, galvos skausmas, skausmas ir spaudimas krūtinėje bei širdies srityje, dar minimas burnos džiūvimas, vidurių užkietėjimas, moterims - menstruacijų sutrikimai. Pablogėja apetitas, valgis atrodo beskonis „kaip šiaudai“, laikas slenka pamažu, vis laukia ir nesulaukia dienos pabaigos. Kartais pacientui atrodo aplinka neįprasta, lyg žvelgtų į ją iš didelio atstumo, tarsi pro šydą, spalvos blankios, garsai - tylūs, neaiškiai pacientas jaučia savo kūną.
Kiekvienam žinoma, kad nuotaika labai veikia minčių kryptingumą ir minčių turinį. Todėl esant džiugiai nuotaikai „jūra ligi kelių“ viskas atrodo nutvieksta „rožinės šviesos“, o depresijos apimto ligonio mintys krypsta tik į vieną linkmę, į galvą lenda vien nemalonumai, tik tie atvejai, kai pasitaikė klaidų ir nesėkmių, kai teko būti sunkiose, nemaloniose situacijose. Visa, kas tik gero ankščiau buvo nuveikta, dabar, patologiškai vertinant, žvelgiant, tarytum pro „juodus akinius“ atrodo mažai reikšminga ir nevertinga. Pacientą nepaliaujamai kamuoja priekaištai sau ir savęs kaltinimas. Dėl menkų ir nereikšmingų nusižengimų arba išvis be jokio pagrindo pacientas save vadina egoistu. Palyginti dažnai depresijos „maskuojasi“ vadinamosiomis senestopatijomis - įvairiausiais nemaloniais pojūčiais kūne, kurie neturi tikro organinio pagrindo. Pacientai skundžiasi, kad juos kamuoja ne skausmas, o kažkokie nemalonūs pojūčiai, kurių ankščiau niekada nėra buvę. Šie pojūčiai būna labai neįprasti, žodžiais sunkiai nusakomi. Beveik visi depresiški ligoniai turi ir vegetacinių sutrikimų - tai širdies ritmo sutrikimai, viduriavimas arba užkietėjimas, burnos džiuvimas ir prakaitavimas. Bet, sergant vadinamosiomis vegetacinėmis depresijomis, kurios yra vienos iš atipiškų „maskuotųjų“, depresijų atmainų, tie sutrikimai yra stipriausi. Pacientai skundžiasi širdies plakimu, skausmu širdies plote, padidėjusiu kraujospūdžiu ar pakilusia temperatūra.
Depresiniai sindromai nėštumo metu ir pogimdyminiu laikotarpiu
Pogimdyminė depresija pasitaiko 10 kartus dažniau negu nėštumo. Pasireiškia pirmosiomis 8 savaitėmis po gimdymo ypač pirmosiomis dviem savaitėmis. Dažnumas 0,4-2%. Po gimdymo gimdyvė neišsimiega, jai tenka daug išgyventi pvz; dėl negalėjimo rūpintis savo kūdykiu. Mintis apie lytinius santykius dažnai sukelia drebulį: kas ketvirta moteris po gimdymo patiria lytinių negalavimų ištisus metus. Be psichinių priežaščių depresija skatina hormoniniai pakitimai. Esant pogimdyminėms depresijoms, dažnesnė savižudybės grėsmė(išplėstinė savižudybė-motinos ir vaiko).
Išsekimo depresija
Ypač po ilgalaikės įtampos; dažnai dėl neurozinių konfliktų arba asmeninių savybių. juos „maskuoja“ skundais, būdingais kitoms ligoms.
Taip pat skaitykite: Pacientų teisės ir pareigos
Lyčių skirtumai sergant depresija
Šiandien moterys vaidina vis svarbesnį vaidmenį įvairiose gyvenimo srityse. Ne išimtis ir medicina. Tik šiuo atveju tai mažiau džiugina, nes moterys, palyginti su vyrais, dažniau serga, lankosi pas gydytojus, užima daugiau kaip 60% ligonių lovų, dažniau operuojamos, joms paskiriama daugiau vaistų. Taip pat moterys dažniau tampa psichikos sveikatos įstaigų klientėmis, jos daugiau serga įvairiais psichikos sutrikimais, dažniau kreipiasi pagalbos. Depresija yra vienas iš sutrikimų, kurį diagnozuojant ir gydant lyčių skirtumai yra ypač svarbūs. Tikslių epidemiologinių tyrimų Lietuvoje nebuvo atlikta, tačiau Europoje ir Šiaurės Amerikoje atlikti tyrimai parodė, kad moterys depresija serga dažniau už vyrus. Per gyvenimą susirgti depresija moteriai tikimybė yra 10,2-21%, vyrui 5,2-12%. Depresija moterims dažniau negu vyrams pradeda reikštis jau paauglystėje ir šis skirtumas išlieka visose amžiaus grupėse. Sergamumo kai kuriais su depresija susijusiais sutrikimais tarp lyčių dar didesni, pvz; moterys dažniau serga atipinėmis depresijomis, sezoniniu afektiniu sutrikimu, distimija. Moterims, sergančioms depresija, dažniausiai padidėja apetitas, auga svoris, pasireiškia somatinėms ligoms būdingi požymiai, vegetacinės nervų sistemos disfunkcijos simptomai, nerimas, psichomotorinis slopinimas. Kai kurie tyrimai rodo, kad polinkis į depresiją (ypač bipolinį sutrikimą) gali būti susijęs su x chromosoma. Kai kuriuose gyvenimo ar reprodukcinio periodo tarpsniuose (premenstruaciniu periodu, po gimdymo, prasidėjus menopauzei arba vartojant geriamuosius kontraceptinius preparatus), moterys serga dažniau. Taip pat jeigu depresijos epizodas lydėjo vieną reprodukcinį įvykį, didesnė tikimybė, kad depresija pasireikš ir kito įvykio metu. Dar vienas faktas, patvirtinantis lytinių hormonų reikšmę yra toks pats depresijos pasireiškimo dažnis tarp vaikų iki lytinio brendimo ir senyvo amžiaus žmonių. Didelė dalis moterų, bandžiusių GKP ir nutraukus jų vartojimą, sirgo depresija. Galvojama, kad viena iš svarbesnių GKP vartojimo nutraukimo priežasčių galėjo būti depresijos ar disforijos simptomų sustiprėjimas. Pogimdyminiu periodu moterys psichikos sutrikimus patiria dažniau. Ypač dažnai jie pasireiškia per 30 dienų po gimdymo, tačiau padidėjusi rizika išlieka net dvejus metus. Menopauzės laikotarpiu depresijos simptomai nei kiekybiškai, nei kokybiškai nesiskiria. Priešingai, kai kurie nestiprūs psichikos sutrikimo požymiai kitame dešimtmetyje po menopauzės pradžios pasireiškia net silpniau. Nors daugelis moterų menstruacinio ciklo metu jaučia įvairiausius, diskomfortą keliančius simptomus, premenstruacinis sindromas (PMS) diagnozuojamas tik tada, kai nuotaikos, elgesio arba fiziniai simptomai sutrikdo įprastą gyvenimo būdą. Afektinių sutrikimų simptomai ( depresija, dirglumas, nerimas) yra bene dažniausiai pasireiškantys požymiai, ir net 2-10% moterų jie pasireiškia labai stipriai. Ryšys tarp PMS ir depresijos yra labai glaudūs. Ištekėjusios moterys psichikos sutrikimus patiria dažniau, o vedę vyrai, priešingai - rečiau, nors susituokus sergamumas depresija tarp abiejų lyčių sumažėja. Šis depresijos etiopatogenezės modelis teigia, kad jis vystosi, kai formuojasi individo įsitikinimas, kad (jis arba ji) negali kontroliuoti išorinių, gerbūvį užtikrinančių faktorių.
Tyrimas LSMU Psichiatrijos klinikoje
LSMU Psichiatrijos klinikoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 71 asmuo: 83,1% (n=59) moterų ir 16,9% (n=12) vyrų, sergančių depresija. Tiriamųjų kontingentą sudarė 19 - 78 metų amžiaus asmenys. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 51,88±1,56 metų. Tyrimo metu buvo vertinamas depresija sergančių pacientų ergoterapijos poreikis.
Tyrimo rezultatai
Nustatyta, kad tiriamieji labiausiai savarankiški buvo šiose veiklose: asmens higiena 92%, pagalbos ieškojimas 88%, rūpinimasis savo sveikta 88%, finansų tvarkymas 82%, valgymo įgūdžiai 81%, savęs priežiūra 80% ir naudojimasis transportu 80%. Depresija sergantiems pacientams savarankiškumo trūkumas pasireiškia laisvalaikio srityje: nustatyta, kad 36% pacientų laisvalaikio metu yra nesavarankški, o 11% pacientų reikia pagalbos arba didelių pastangų laisvalaikio ar poilsio metu. Nustatyta, kad depresija sergančių pacientų atliekamos veiklos pakankamai subalansuotos į darbinę, kasdienę veiklą, poilsį ir laisvalaikį. Lyginant depresija sergančių pacientų valią ir motyvaciją tiriamajai grupei prieš ir po ergoterapijos, ir kontrolinei grupei, kuriai gydymo metu nebuvo taikyta ergoterapija nustatyta, kad depresija sergančių pacientų grupei, kuriai buvo taikyta ergoterapija valia ir motyvacija pagerėjo statistiškai reikšmingai.
Didžioji dauguma apklausoje dalyvavusių savo savijautą Psichiatrinės ligoninės dieniniame skyriuje vertina pozityviai: jiems patinka, nes jais rūpinasi (27%), jaučiasi saugūs (13,5%), gerai, nes turi draugų (8,1%), jaučiasi reikalingi (5,4%), daug bendrauja slaugytojos (3,7%). Kelia susirūpinimą tai, kad 33% tiriamųjų įvardina, jog trūksta užimtumo, 19,4% neturi draugų, trūksta bendravimo su slaugytojomis, netenkina buitinės sąlygos, bei kitas priežastis įvardino po 8,3% apklaustųjų.
Slaugos poreikių vertinimas ir intervencijos
Remiantis tyrimo rezultatais, depresija sergantiems pacientams svarbu įvertinti savarankiškumą įvairiose veiklose, ypač laisvalaikio srityje. Slaugytojai turėtų skatinti pacientus užsiimti jiems patinkančia veikla, padėti organizuoti laisvalaikį ir užtikrinti, kad pacientai turėtų galimybę bendrauti su kitais žmonėmis. Taip pat svarbu užtikrinti, kad būtų patenkinti pacientų poreikiai, susiję su užimtumu, bendravimu ir buitinėmis sąlygomis.
Taip pat skaitykite: Psichikos centro pacientų sveikata
Kvalifikuotas bendravimas su slaugytojomis yra labai svarbus depresija sergančiųjų ligonių sveikimo procesui. Profesionalus slaugytojų bendravimas didina paciento pasitikėjimą medikais.
Psichoterapinis gydymas
Psichoterapinio gydymo tikslas yra pašalinti depresijos simptomus ir sugrąžinti ligonį į normalų gyvenimą. Psichoterapinis gydymas- tai bendravimas su kvalifikuotu gydytoju, kuris klauso, kalba ir padeda ligoniui spręsti problemas. Psichoterapija gali būti individuali (tik ligonio gydytojas) ; grupinė (gydytojas, ligonis ir kiti žmonės su panašiomis problemomis) ; šeimos, sutuoktinių terapija (gydytojas, ligonis ir šeimos nariai, sutuoktinių ar sužadėtinių pora) . Ji grindžiama tuo, kad terapeutas sutelkia dėmesį ne permainai, bet griežtam esamos būsenos vertinimui. Gydymo procesas vyksta tiesiogiai bendraujant pacientui ir terapeutui. Terapeuto indėlis į šį bendravimą tas, kad jis remdamasis savo ir paciento išgyvenimų sutapatinimu, panaudoja tai gydymui, suvokdamas pacientą empatiškai - įsijausdamas į paciento būseną ir jį besąlygiškai vertindamas. Elgesio išsivystymo skirtumus neįmanoma vertinti be mokslo žinių.
Sisteminė desensibilizacija
Nuoseklus pacientų sulyginimas su panašia situacija, pirmiausia suvokiant esmę, po…
tags: #pacientu #serganciu #depresija #slaugos #poreikiu #vertinimas