Šiltuoju metų sezonu daugelis žmonių traukia prie atvirų vandens telkinių atsigaivinti nuo karštų saulės spindulių, mėgaujasi upių, ežerų ir jūrų teikiama gaiva. Maudymasis yra labai mėgstamas vaikų ir suaugusiųjų užsiėmimas, puiki fizinio aktyvumo forma. Tačiau, lepinantis vandens malonumais, raginame pagalvoti apie savo ir aplinkinių žmonių saugumą, nes vasaros malonumai turi ir kitą - nemaloniąją - pusę: jie grasina įvairiais sveikatos sutrikimais ir nelaimingais atsitikimais vandenyje. Lietuva keturis kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį pagal skendimų statistiką. Pagrindinė problema - informacijos stoka apie saugų elgesį vandenyje ir draudimų kultūra. Todėl labai svarbu žinoti saugaus elgesio vandenyje taisykles ir jų laikytis.
Bendrosios saugaus elgesio taisyklės
Būkite budrūs ir atsargūs. Net jei esate suaugęs žmogus, visada įsitikinkite, kad kas nors jus stebi, kai esate vandenyje.
Nuolatinė priežiūra. Vaikai prie vandens telkinių ir vandenyje turi būti stebimi nuolatos ir iš arti, jiems turi būti skirtas adekvatus nepertraukiamas dėmesys. Negalima vartoti alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų prižiūrint vandenyje esančius ar šalia vandens žaidžiančius vaikus. Visada nepertraukiamai ir iš arti stebėkite prižiūrimą vaiką, esantį vandenyje ar šalia vandens. Vaikai iki 5 metų amžiaus skęsta tyliai, nes panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta.
Mokykite plaukti. Šešerių mėnesių vaikai turėtų būti pradedami mokinti plūduriuoti ir plaukti. Kuo anksčiau išmokykite vaikus plaukti. Skendimo prevencijos pagrindinis tikslas yra išmokinti kuo daugiau žmonių plaukti.
Įvertinkite sąlygas. Ar vanduo yra skaidrus? Kokia vandens temperatūra? Kokios oro sąlygos? Ar stiprus vėjas? Ar didelės bangos? Kokios vėliavos iškabintos gelbėjimo sotyse ir paplūdimiuose, kurios praneša, ar galima, ar ne maudytis jūroje? Ar atsakingas asmuo stebi ir prižiūri vandens saugumą?
Taip pat skaitykite: Svarbiausios psichologijos sąvokos
Pirmosios pagalbos mokymai. Tėvai ir globėjai turėtų išklausyti pirmosios pagalbos kursus ir mokėti teikti pradinį gaivinimą.
Gelbėjimo priemonės. Paplūdimyje, prie ežerų ar kitų vandens telkinių, užsiimant vandens pramogomis dėvėkite tinkamas gelbėjimo liemenes. Leiskite vaikams maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis, o vaikams iki 5 metų amžiaus rekomenduojama dėvėti specialias liemenes, turinčias galvos atramas.
Saugios vietos. Paklauskite gelbėtojo, kur nardyti yra saugu.
Atsargumas. Visada pirmiausia įbriskite į vandenį pėdomis. Į seklų ar nepažįstamą vandens telkinį iš pradžių visada reikia bristi, o ne nerti ar šokti. Jei kaitinotės saulėje, niekuomet staiga nešokite į vandenį. Pirmiau apsišlakstykite juo. Įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis.
Taisyklių laikymasis. Visada perskaitykite taisykles ir vadovaukitės jomis, paprastai negalima bėgioti, valgyti, kramtyti gumos ir naudoti stiklinių indų, nešokinėkite ir nenardykite ten kur draudžiama, nepersiverinėkite per atitvaras. Neplaukite už gylį ribojančių plūdurų, net jei esate geras plaukikas. Nesiartinkite prie plaukiančių laivų. Nesimaudykite už gylį ribojančių plūdurų.
Taip pat skaitykite: Emocijos ir spalvos: sąsajos analizė
Laikas ir sąlygos. Niekada nesimaudykite tamsiu paros metu, lyjant lietui ar žaibuojant, esant audrai ar dideliam vėjui.
Blaivumas. Niekada neikite į vandenį, jei esate apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Apsvaigęs žmogus neadekvačiai reaguoja į aplinką, pervertina savo galimybes.
Neplaukiokite vieni. Neplaukiokite vieni.
Venkite panikos.
Pavojai vandens telkiniuose
Lietuvoje yra įvairių vandens telkinių - tai upės ir upeliai, ežerai ir tvenkiniai, Baltijos jūra. Mūsų regionui maudynėms komfortiška temperatūra laikoma ≥ 18 °C. Vandens telkiniai ne tik suteikia malonumų, bet taip pat kiekviename iš jų tyko ir savi pavojai. Jūroje ar upėse pagrindinį pavojų kelia srovės, o ežeruose susikaupia daugiau įvairių cheminių junginių, todėl yra didesnė bėrimų ir alergijų tikimybė.
Taip pat skaitykite: Emocijų valdymas
- stebėkite vandens paviršių - sudrumstas vandens paviršius yra tarsi povandeninio dugno atspindys (pavyzdžiui, pastovus kunkuliavimas ir sūkuriai dažniausiai vyksta dėl duobėtos upės vagos ar įvairių kliuvinių);
- stebėkite vandens spalvą - tamsesnės vandens vietos dažniausiai byloja apie didesnį gylį, taip pat ir apie duobes ar kitus dugno nelygumus.
Ką daryti pastebėjus skęstantį žmogų?
- pastebėję skęstantį žmogų šaukite mėgindami atkreipti aplinkinių dėmesį, kvieskite paplūdimio gelbėtojus, jeigu jų nėra, nedelsdami skambinkite skubios pagalbos numeriu 112. Pirmiausia šaukitės pagalbos, atkreipkite kitų žmonių dėmesį, kvieskite gelbėjimo tarnybas numeriu 112.
- Laukdami gelbėtojų, pasitelkite į pagalbą kuo daugiau žmonių, pasidalykite pareigomis, bandykite padėti skęstančiajam saugiais būdais: nuo kranto, iš valties, nuo tilto mesdami plūdurą, tiesdami lazdą ir t. t. Jei įmanoma, paduokite skęstančiajam virvę, storą lazdą ar kitą priemonę, kad galėtumėte jį ištraukti į krantą.
- Nerizikuokite savo gyvybe. Niekada nebandykite gelbėti patys šokdami į vandenį, tokiais atvejais pavojus iškyla dviem gyvybėmis, tai gali daryti tik profesionalūs gelbėtojai. Meskite skęstančiajam plūdurą, ilgesnę medžio šaką arba iš drabužių surištą virvę, vandenyje plūdurą perduoti galima 1,5 metru atstumu skęstančiajam. Niekada nebandykite gelbėti vieni. Pats gelbėkite, tik jei mokate gerai plaukti, žinote, kaip prisiartinti ir nugabenti skęstantįjį į krantą. Skęstantis žmogus būna apimtas panikos, griebiasi ir nardina gelbstintį žmogų, todėl grėsmė kyla abiem.
Elgesys ant ledo
- rekomenduojama turėti lazdą (peikeną) ir ja tikrinti ledo stiprumą.
- įlūžus ledui nepasiduokite panikai ir karštligiškai nesikabinkite už ledo krašto, nes jis lūžinės, o jūs prarasite jėgas. Bandykite „užplaukti ant ledo“ laikydamiesi ant vandens paviršiaus ir artėdami prie tvirtesnio ledo. Užlipę ant ledo kuo plačiau paskirstykite savo kūno svorį, ridenkitės arba šliaužkite į tą kranto pusę, iš kurios atėjote.
- pastebėję įlūžusį ir skęstantį žmogų įvertinkite situaciją, nebėkite prie eketės - toje vietoje ledas yra plonesnis. Nedelsdami skambinkite skubios pagalbos numeriu 112. Jeigu įmanoma, bandykite nuo kranto ar tilto ištiesti ar mesti skęstančiajam pagalbinę priemonę: virvę, šaliką, lazdą, viską, į ką skęstantis gali įsikibti per saugų atstumą.
- ištraukę skęstantįjį į krantą, patikrinkite jo kvėpavimą ir pulsą, prireikus pradėkite gaivinti, nedelsdami skambinkite skubios pagalbos numeriu 112. Jei yra galimybė, nugabenkite jį į šiltą patalpą, nuvilkite šlapius drabužius ir pakeiskite juos sausais, apklokite apklotais, antklode.
tags: #pagrindines #saugaus #elgesio #vandenyje #taisykles